a58e9854-4b6a-4a0c-a5a0-e6b73e6df01b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Bylos NrCivilinė byla Nr. e2-2232-631/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29932-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.2.9.3; 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.8; 1.3.5.9.; 1.3.7.5.1; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M AS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ vadovui E. E., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

J. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dori darbai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui D. J. (toliau – atsakovas), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo turtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai, atsakovas dirbo įmonėje asenizacinės transporto priemonės vairuotoju-operatoriumi. Atsakovas važinėjo per ieÅ¡kvoo klientus, teikdavo komunalines, transporto, vamzdynų, vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugas.

Atsakovui buvo patikėta transporto priemonė kartu su papildoma įranga (tai du įmonės telefonai su abonentinėmis SIM kortelėmis, kuro nuolaidų kortelė, navigacijos sistema, transporto priemonės dokumentai, transporto priemonės užvedimo rakteliai, užvedimo laidų komplektas, gesintuvas, laužtuvas, lempučių komplektas, kastuvas, atsuktuvų bei raktų rinkinys, tempimo lynas ir kt.), kuri buvo reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Tarp ieškovės ir jos darbuotojų buvo susiklosčiusi praktika, kad darbuotojai, atlikę tam tikras paslaugas klientams, ir jiems norint atsiskaityti grynaisiais pinigais, paima grynuosius pinigus bei išduoda pinigų priėmimo perdavimo kvitus.

Toks grynųjų pinigų už suteiktas paslaugas surinkimo modelis buvo taikomas dėl patogumo klientams bei siekiant sumažinti ieÅ¡kovės teikiamų paslaugų sÄ naudas. IeÅ¡kovės direktoriui ar kitam jo įgaliotam asmeniui nebereikėdavo papildomai važiuoti pas klientus, papildomai naudoti kurÄ bei darbo valandas. Prireikus, ieÅ¡kovė suteikdavo darbuotojams galimybę disponuoti surinktais pinigais, t. y. pirkti kurÄ transporto priemonei, pirkti apsaugines darbo priemones, atsiskaityti už transporto priemonės serviso paslaugas ir pan.

Darbuotojai privalėdavo kartÄ per vienÄ ar dvi savaites ieÅ¡kovei perduoti iÅ¡ klientų surinktus grynuosius pinigus bei kitas iÅ¡laidas (kuro transporto priemonei, apsauginių darbo priemonių, serviso paslaugų transporto priemonei ir pan.) pagrindžiančius įrodymus: PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ar prekių ir/ar paslaugų pirkimo kvitus. IeÅ¡kovė nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio 18 d. tikrinant buhalterinius duomenis, buvo pastebėta, jog trÅ«ksta visų atsakovo žinioje buvusių surinktų pinigų; vadovas nedelsdamas kreipėsi į atsakovÄ ir pareikalavo, kad Å¡is grÄ Å¾intų visus pasisavintus grynuosius pinigus, bet atsakovas pareiÅ¡kė, kad jų grÄ Å¾inti negali, nes juos jau iÅ¡leido savo asmeninėms reikmėms.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo atleistas iÅ¡ darbo. Savaitės laikotarpyje po atsakovo atleidimo ieÅ¡kovės direktorius kreipėsi į policijÄ bei pranešė apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau jau po praneÅ¡imo policijai susisiekė atsakovo sesuo ir prašė atsiimti policijai pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ . Atsakovo sesuo papildomai prašė suteikti dar vienÄ galimybę D. J. bei prašė pakartotinai jį įdarbinti. Atsakovo sesuo nesiliovė skambinti ir vėliau, nurodė, jog D.

J. gailisi dėl savo veiksmų bei ketina atidirbti pasisavintas pinigines lėšas. Nurodė, kad jam tuo metu buvo sunkus gyvenimo laikotarpis - jis skyrėsi su savo žmona, augino mažametį vaikÄ , kuriam buvo reikalingas iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovės vadovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas jau buvo apmokytas dirbti su transporto priemone, atsiėmė policijai pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai įdarbino atsakovÄ vairuotojo-operatoriaus pareigoms užimti. 2017 m. lapkričio 20–23 dienomis aukščiau nurodyta situacija pasikartojo.

Atsakovas nurodytomis dienomis neatvyko į darbÄ , o į namus jis buvo grįžęs su transporto priemone, nes sekančiÄ dienÄ iÅ¡ pačio ryto turėjo teikti paslaugas klientams. IeÅ¡kovės vadovas sužinojęs, kad atsakovas neatvyko į darbÄ , bandė susisiekti su juo tiek jo darbo funkcijoms atlikti patikėtų telefonų numeriais, tiek asmeniniu atsakovo telefono numeriu, tačiau atsakovas neatsakinėjo nei į skambučius, nei į trumpÄ sias SMS žinutes. IeÅ¡kovei vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tuo metu D.

J. vartojo alkoholinius gėrimus, todėl susisiekti ir pasikalbėti su juo galimybės nebuvo. Sužinojus apie atsakovo neteisėtus veiksmus, jis buvo atleistas iš darbo 2017 m. lapkričio 23 d. Tik vėliau, atgavus visus dokumentus bei patikrinus buhalterinius duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. - 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. - 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiais iš viso pasisavino 2136,00 EUR grynųjų pinigų, kurie jam buvo perduoti ieškovės klientų, už ieškovės klientams suteiktas paslaugas.

Patirtos žalos sumÄ ieÅ¡kovė grindžia pridedamomis ataskaitomis už laikotarpį 2017-08-07 – 2017-08-18 ir 2017-11-07 – 2017-11-20, praÅ¡ydama priteisti 1 819,66 Eur. Po atsakovo atleidimo, ieÅ¡kovės vadovas, nedelsdamas bandė susigrÄ Å¾inti atsakovui patikėtÄ transporto priemonę bei joje buvusiÄ papildomÄ Ä¯rangÄ . Transporto priemonėje buvo sumontuota navigacinė sekimo sistema. Å ios sistemos pagalba buvo nustatyta, kad transporto priemonė stovėjo adresu Kalvarijų g. 161, Vilniuje, Baltupių mikrorajone, tačiau į jÄ nebuvo įmanoma patekti, o su atsakovu susisiekti nebuvo galimybės. IeÅ¡kovas, nors ir nustatęs, kur yra transporto priemonė, negalėjo jos atgauti bei kurį laikÄ teikti paslaugų savo klientams.

Transporto priemonės rakteliai, dokumentai, kuro nuolaidų kortelė, navigacijos sistema ir du telefonai su abonentinėmis SIM kortelėmis buvo atgauti tik 2017 m. gruodžio mėnesio viduryje. Atsakovas nurodė tik tai, kad jo žmona žino visÄ situacijÄ ir kad dėl daiktų atgavimo ieÅ¡kovė turėtų kreiptis į jÄ . IÅ¡ karto po to, ieÅ¡kovės darbuotojas nuvyko pas D. J. žmonÄ , kuri jam perdavė transporto priemonės raktelius, jos dokumentus, kuro nuolaidų kortelę, navigacijos sistemÄ ir du telefonus su abonentinėmis SIM kortelėmis.

Ieškovei atgavus transporto priemonę, buvo atlikta transporto priemonėje buvusios įrangos inventorizacija, nustatyta, kad trūksta transporto priemonės užvedimo laidų komplekto, gesintuvo, laužtuvo, atsarginio transporto priemonės lempučių komplekto, kastuvo, atsuktuvų bei raktų rinkinio, visrakčio, tempimo lyno, hidraulinės bei variklio alyvos, kėliklio (domkrato), replių, plaktukų, naujų darbinių rūbų bei batų komplekto, 145 litrų dyzelinio kuro transporto priemonės bake.

Bendra atsakovo pasisavintos papildomos įrangos vertė sudaro apie 465,00 Eur. IeÅ¡kovė Å¡ios sumos priteisti nepraÅ¡o, kadangi negali realiai įrodyti, kad daiktai automobilyje buvo, ir kokia jų vertė. Tačiau pažymi, kad toks faktas egzistuoja ir buvo padaryta papildoma žala dėl dingusių daiktų iÅ¡ transporto priemonės. Dėl transporto priemonės negrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovė nurodo patyrusi nuostolius negautų pajamų pavidalu. IeÅ¡kovė negavo iÅ¡ anksto numatytų 4845,00 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui dirbant įprastu darbo grafiku ir nepasisavinus jam nepriklausančių daiktų.

Pajamos negautos dėl to, kad atsakovas neteisėtai pasisavino ir daugiau kaip dvi savaites negrÄ Å¾ino transporto priemonės raktelių bei jos dokumentų. Transporto priemonės rakteliai bei dokumentai buvo pasisavinti neteisėtai per patį darbymetį - 2017 m. lapkričio pabaigoje ir 2017 m. gruodžio pradžioje, kuomet smarkiai sutrumpėja Å¡viesus paros metas, žmonės daugiau laiko praleidžia namie, naudoja daugiau vandens, dėl ko stipriai iÅ¡auga ieÅ¡kovės paslaugų poreikis. IeÅ¡kovė , pagal paties atsakovo 2017 m. reiktas ataskaitas, kiek buvo aptarnauta klientų ir surinkta pinigų, apskaičiavo, jog vidutiniÅ¡kai per dienÄ grynosios pajamos sudaro 255 Eur, o ieÅ¡kovei dėl atsakovo kaltės negalėjus bent 19 dienų naudotis transporto priemone buvo negauta 4 845 Eur pajamų.

IeÅ¡kovė pažymi, kad dėl kreipėsi vėl į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2019-07-02 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. Atsakovas iki Å¡ios dienos nėra atlyginęs ieÅ¡kovei padarytos turtinės žalos, kuriÄ ieÅ¡kiniu ir praÅ¡oma priteisti, esant visoms atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygoms, bei kartu priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Procesinės palÅ«kanos skatina skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę ir yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kompensuojamais iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas, ir priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (el.b.1-8, t.I). Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Ä® teismo posėdį neatvyko, byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.) Prie civilinės bylos prijungta iÅ¡reikalauta ikiteisminio tyrimo byla Nr.01-1-66013-19.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus ir papildomai pažymėjo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo sudėtinga rasti su juo kontaktÄ , jei neatvykdavo į darbÄ , jo problemas bandė spręsti jo sesuo, dėl ko ir buvo atsakovas antrÄ kartÄ priimtas į darbÄ . Atsakovas, neva, skolinosi iÅ¡ klientų surinktus pinigus, bet jų negrÄ Å¾ino, neatsiskaitė su įmone, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti daugiau įrodymų ir jis buvo nutrauktas, o darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ginÄÄ dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė tikėjosi, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybes, bus galimybė atgauti pinigus, buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, tačiau niekas nebuvo iÅ¡nagrinėta, todėl jie tik po ikiteisminio tyrimo kreipėsi darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. PraÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti atsakovo pasisavintas sumas, bei atlyginti nuostolius dėl negalėjimo naudotis transporto priemone, jos atsakovui negrÄ Å¾inus. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66013-19 bylos, ieÅ¡kovės vadovo žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovas D.

J. dirbo UAB Dori darbai“ vairuotojo pareigose laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. IÅ¡ darbo atleistas UAB „Dori darbai“ direktoriaus įsakymu Nr.2017-23 pagal LR DK 53 str. 3 p. (įsakyme nurodyta DK 36 str. 3 d.), darbdavio valia (el.b.apyraÅ¡o b.l.11, 16-17). Ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo nėra. Darbdavys dėl žalos iÅ¡ buvusio darbuotojo iÅ¡ieÅ¡kojimo į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 6 d., motyvuodamas tuo, kad dėl neteisėtos atsakovo veiklos jis kreipėsi į policijÄ 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau 2019 m. liepos 2 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d.

IeÅ¡kovė manė, kad ikiteisminio tyrimo pagalba jai pavyks iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo padarytÄ Å¾alÄ ., tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimÄ be rezultato, ji kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl žalos iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Darbo ginčų komisija 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės UAB „Dori darbai“ praÅ¡ymÄ D. J. dėl žalos atlyginimo, kadangi praÅ¡ymas buvo paduotas praleidus DK 220 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus (el.b.apyraÅ¡o b.l.31-32).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Tai reiÅ¡kia, kad darbo ginčų komisijos iÅ¡nagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui dėl materialinės žalos atlyginimo spręstinas teisme iÅ¡ esmės, nes bendras trijų metų terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, ieÅ¡kovo nebuvo praleistas (DK 15 str.). Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos ir ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų, atsakovo darbo funkcija buvo vairuojant jam darbdavio priskirtÄ asenizacinę (nuotekoms) transporto priemonę teikti ieÅ¡kovo klientams komunalines, transporto, vamzdynų, vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugas.

Darbo sutartyje nuostatų dėl įpareigojimų darbuotojui atsakyti už žalÄ ar pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka įtvirtinta nebuvo. Nustatyta, jog įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kad darbuotojai, atlikę tam tikras paslaugas ieÅ¡kovės klientams, ir jiems norint atsiskaityti grynaisiais pinigais, paimdavo grynuosius pinigus, iÅ¡duodami klientams pinigų priėmimo-perdavimo kvitus. Toks grynųjų pinigų už suteiktas paslaugas surinkimo modelis buvo taikomas dėl patogumo klientams bei siekiant sumažinti ieÅ¡kovo teikiamų paslaugų sÄ naudas.

IeÅ¡kovės vadovas neneigė, jog, prireikus, ieÅ¡kovė suteikdavo savo darbuotojams galimybę disponuoti surinktais pinigais, t. y. pirkti kurÄ transporto priemonei, pirkti apsaugines darbo priemones, atsiskaityti už transporto priemonės serviso paslaugas ir pan. Darbuotojai privalėdavo kartÄ Ä¯ vienÄ ar dvi savaites ieÅ¡kovės vadovui perduoti iÅ¡ klientų surinktus grynuosius pinigus bei kitas patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus - PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ar prekių, paslaugų pirkimo kvitus.

IÅ¡ ieÅ¡kovo vadovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d tikrinant buhalterinius duomenis už 2017 m. rugpjūčio 7 d. - 2017 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpį, pastebėta trÅ«kstant visų atsakovo žinioje surinktų grynųjų pinigų, gautų iÅ¡ klientų už suteiktas paslaugas. Atsakovo papraÅ¡ius pinigus grÄ Å¾inti, jis nurodė negalintis jų grÄ Å¾inti, nes juos iÅ¡leidęs savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Po to ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ , pranešė apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau jau po praneÅ¡imo policijai su ieÅ¡kove susisiekė atsakovo sesuo ir prašė atsiimti policijai pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ . Atsakovo sesuo papildomai prašė suteikti dar vienÄ galimybę atsakovui ir prašė pakartotinai jį įdarbinti. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į sudėtingas atsakovo Å¡eimos gyvenimo aplinkybes ir į tai, kad atsakovas jau buvo apmokytas dirbti su transporto priemone, atsiėmė policijai pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai įdarbino atsakovÄ vairuotojo-operatoriaus pareigoms užimti. 2017 m. lapkričio 20 – 23 dienomis situacija su pinigų trÅ«kumu pasikartojo.

Atsakovas nebeatvyko į darbÄ , su juo nebebuvo įmanoma susisiekti. Atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo 2017 m. lapkričio 23 d. Vėliau, patikrinus buhalterinius duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiais iÅ¡ viso neperdavė ieÅ¡kovei, jos vadovui 2136,00 Eur grynųjų pinigų, kurie jam buvo perduoti ieÅ¡kovės klientų, už ieÅ¡kovės klientams suteiktas paslaugas (el.b.apyraÅ¡o b.l.6-9).

Dėl materialinės atsakomybės taikymo Naujasis Darbo kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. liepos 1 d. nenumato visiÅ¡kos materialinės darbuotojų atsakomybės. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, įsigaliojus Å¡iam įstatymui, netenka galios. Sprendžiant klausimÄ dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti darbuotojo kaltę ir kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, kaip tai reglamentuota Civilinio kodekso 6.245 straipsnyje.

Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.245 straipsnį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti sutartinė ir deliktinė.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Darbo kodekso normos, reglamentuojančios žalos atlyginimÄ darbo teisiniuose santykiuose numato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis).

Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės patirtų nuostolių sumÄ patvirtina byloje esančios ataskaitos. Pridedamas ataskaitas atsakovas pildė ranka pats, žymėdamas grynaisiais gautus mokėjimus. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma apskaičiuota: pagal 2017-08-07 - 2018-08-18 ataskaitÄ negrÄ Å¾inta pinigų suma yra 846,00 Eur; pagal 2017-11-07 - 2017-11-20 ataskaitÄ negrÄ Å¾inta pinigų suma yra 1290,00 EUR, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos yra atimta 316,34 Eur suma, kuri atsakovui nebuvo iÅ¡mokėta galutinio atsiskaitymo metu, kaip dalies žalos padengimas ieÅ¡kovei.

Atsakovas dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė. Bendra negrÄ Å¾intų pinigų suma 1819,66 Eur (el.b.apyraÅ¡o psl.6-9). TokiÄ praktikÄ , kai iÅ¡ surinktų pinigų darbuotojas, Å¡iuo atveju, atsakovas D. J. galėjo tam tikrÄ dalį panaudoti kuro pylimui, tam tikrų bÅ«tinų prekių įsigijimui ar net darbo užmokesčio iÅ¡simokėjimui, patvirtina atsakovo apklausa ikiteisminiame tyrime, bei ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimai teisme ir apklausa ikiteisminio tyrimo metu. DK 154 str. nustato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ :

1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;

4) žala padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo;

5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;

6) kai visiÅ¡ko žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Taigi, DK nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kuriais darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ . Å io straipsnio 6 punktas, leidžiantis visiÅ¡ko žalos atlyginimo atvejus numatyti kolektyvinėje sutartyje, iÅ¡ esmės sudaro galimybę taikyti labai panaÅ¡iÄ tvarkÄ , kokia buvo nusistovėjusi iki naujojo DK įsigaliojimo sudarant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė turėtų galiojančiÄ kolektyvinę sutartį.

DK 150 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai gali bÅ«ti daromos iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio. Tarp Å¡ių atvejų įtvirtintas ir: „atlyginti žalai, kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui“. Straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį iÅ¡skaitos pagrindÄ . Remiantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbuotojo padaryta ir jo gera valia Å¡alių susitarimu natÅ«ra arba pinigais neatlyginta žala gali bÅ«ti iÅ¡skaitoma iÅ¡ darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio raÅ¡ytiniu nurodymu.

Tokios iÅ¡skaitos dydis negali virÅ¡yti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Pripažintina, kad tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog tam tikrÄ pinigų sumÄ darbdavys iÅ¡skaitė iÅ¡ atsakovui mokėtino galutinio atsiskaitymo už darbo santykius, o atsakovui darbo santykių galiojimo laikotarpiu buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, darbdavio sutikimu, jam pačiam pasiimant tam tikras pinigų sumas iÅ¡ klientų sumokėtų už paslaugas pinigų.

Teismas, remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡kai įvertinta visa bylos medžiaga, kartu su Å¡alių duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, sprendžia, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o bÅ«tent, neįrodyta atsakovo neteisėta veika – tyčinis pinigų pasisavinimas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus parodymų, atsakovo parodymų, įmonėje nebuvo nustatyta tvarka dėl vairuotojų atsiskaitymo, surinkus pinigus iÅ¡ klientų už teiktas paslaugas.

Atsakovas ikiteisminiame tyrime yra nurodęs, kad pinigus paduodavo direktoriui sutartoje vietoje, jam nebuvo iÅ¡duodami pakvitavimai apie priimtas, gautas sumas, kartais iÅ¡ surinktų pinigų vairuotojai pildavosi kurÄ transporto priemonėms, kartais tai buvo užskaitoma už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, pinigų priėmimo-perdavimo kvitai nebuvo raÅ¡omi. Esant tokioms prieÅ¡taringoms aplinkybėms byloje, teismui nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, veikdamas tyčia, surinkęs pinigus iÅ¡ klientų, jų neperdavė ieÅ¡kovei, jos vadovui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie darytÄ inventorizacijÄ ar surinktų lėšų sutikrinimÄ pagal dirbusius vairuotojus ir aptarnautus klientus, atsakovui D. J. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį iÅ¡ jo paties surinktų iÅ¡ klientų pinigų. Kaip nustatyta, įmonėje nebuvo griežtos surinktų pinigų apskaitos, čekių, kvitų iÅ¡raÅ¡ymo ir jų apskaitymo įmonėje tvarkos nei praktikos. DK 152 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo; faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Kaip jau minėta, darbuotojo civilinės atsakomybės kilimui bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Pripažintina, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodė materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl nesant įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su ieÅ¡kovės patirta žala, nėra pagrindo 1 819,66 Eur tiesioginių nuostolių priteisimui.

Dėl negautų pajamų Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika.

Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. IeÅ¡kovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktÄ , t. y. įrodžius, kad galėjo bÅ«ti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato Å¡ių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nagrinėjamu atveju, teismas pripažįsta byloje ieškovę įrodžius, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo gauti numatytų 4845,00 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui dirbant įprastu darbo grafiku ir nepasisavinus jam nepriklausančio turto.

Pajamos negautos dėl to, kad atsakovas neteisėtai pasisavino ir daugiau kaip dvi savaites negrÄ Å¾ino transporto priemonės raktelių, transporto priemonėje buvusio turto, transporto priemonės dokumentų. Å ios aplinkybės laikomos įrodytomis ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimais teisme, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais E. E., D. J. ir A. A. parodymais. Teismas vertina, jog Å¡iuo atveju, yra sÄ lygos pripažinti atsakovÄ kaltu dėl negrÄ Å¾intos transporto priemonės ir kito turto, nebendradarbiavimo su ieÅ¡kovės atstovais, taip apsunkinant ieÅ¡kovei galimybę jai priklausančiÄ transporto priemonę grÄ Å¾inti įmonės žiniai ir ja toliau naudotis bei gauti pajamas.

Negautų pajamų apskaičiavimui ieÅ¡kovė remiasi paties atsakovo pildyta ataskaita, kiek buvo gaunama grynųjų pajamų, teigiant, jog 2017 m. rugpjūčio mėnesį grynosios pajamos vidutiniÅ¡kai per dienÄ siekė 287,25 Eur , o 2017 m. lapkričio mėnesį per vienÄ dienÄ â€“ 240,67 Eur. IeÅ¡kovės skaičiavimu, vidutinės grynosios dienos pajamos sudarė 255,00 Eur. Dėl to, kad atsakovas nepasirodė darbe, nebuvo įmanoma su juo susisiekti ir negrÄ Å¾ino transporto priemonės, bei ieÅ¡kovė neturėjo galimybės į jÄ patekti, dėl atsakovo kaltų veiksmų ieÅ¡kovei 19 dienų negalėjus tinkamai vykdyti veiklos, negautos pajamos sudaro 4845,00 Eur (255,00 x 19).

Teismas pripažįsta, jog ieškovės skaičiavimai yra pagrįsti įmonės veiklos pajamomis atitinkamu laikotarpiu, ir nėra dirbtinai padidinta suma, atsižvelgiant į byloje pateiktas 2017 m. rugpjūčio ir 2017 m. lapkričio mėnesio ataskaitas apie surinktus pinigus iš klientų, nesant byloje nurodytas pajamų sumas paneigiančių įrodymų (CPK 185 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.251 straipsnį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus Å¡alių – darbdavio ir darbuotojo – nevienodÄ padėtį, taip pat vertinant, jog darbdavys neįrodė, kad įdėjo pakankamai pastangų, jog bÅ«tų iÅ¡vengta tokių nuostolių dėl negalėjimo naudotis transporto priemone, taip pat atsižvelgus ir į nevienodÄ turtinę abiejų Å¡alių padėtį, jog ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, o atsakovas fizinis asmuo, darbuotojas ir jo turtinė padėtis ženklai blogesnė, vadovaujantis civiliniame procese aktualiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, vertinant, kad visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui labai sunkių padarinių, visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų minėtus principus, darytina iÅ¡vada, jog konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistinų ieÅ¡kovei nuostolių – negautų pajamų atlygintinÄ sumÄ iki 2 000 Eur.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ių palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iÅ¡ skolininko gautinomis lėšomis, kurių Å¡is nesumoka geruoju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Pažymėtina, jog šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių. Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai; jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (toliau – CK 1.1 str. 3 d.). Taigi, civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013).

Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali bÅ«ti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieÅ¡tarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 str. 2 d.). IeÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisus žalos atlyginimÄ , vadovaujantis iÅ¡dėstytomis teisinėmis nuostatomis dėl darbo teisės normų prioritetinio taikymo, ieÅ¡kovės reikalavimams kilus iÅ¡ darbo teisinių santykių, nėra pagrindo ieÅ¡kovei priteisti 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė pateikė įrodymus ir praÅ¡o priteisti 150 Eur žyminio mokesčio, 302,50 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , taip pat 363 Eur dėl ieÅ¡kinio ikiteisminiame tyrime parengimo (el. b. l. 10-12 t.

I; el. b. apyraÅ¡o b. l. 2, 5, 28-29). Vertinant iÅ¡laidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu Å¡alies Å«kyje, pripažintina, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių dydžių.

Atsižvelgiant į teiktų teisinių paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimÄ , bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumÄ , taip pat į tai, kad ieÅ¡kinio dalis dėl pinigų pasisavinimo buvo atmesta, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei 375 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, N U S P R E N D Ė : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“, j.a.k.302342799, naudai 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) nuostolių atlyginimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dori darbai“, j.a.k.302342799, naudai 375 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5728 darbo byloje Nr. APS-131-17394 laikyti netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė