2024-03-06 Nr. AB-3994-4-49-3-00036-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1363-602/2024

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00036-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S., jo atstovui advokatui Sauliui Zakarevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. S. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) teikime prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį V. S. (toliau – ir Užsienietis, apeliantas) URC 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. URC teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2 dalimi, 14018 straipsnio 1 dalimi, 14020 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad:

2.1. Užsienietis neteisėtai atvyko ir gyvena Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) yra priėmęs sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (Užsieniečio gyvenimas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai) ir dėl uždraudimo Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, draudimas galioja nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 26 d. Užsienietis nepaisė šio draudimo, atvyko vėl į Lietuvą, 2023 m. gruodžio 6 d. apie 01.18 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val., kadangi asmens buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Šiuo metu VSAT pareigūnai atlieka procesinius veiksmus dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietis turi galiojantį jo tapatybę patvirtinantį dokumentą ((duomenys neskelbtini) piliečio pasą).

2.2. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje, jis Lietuvoje yra neteisėtai, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ar siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę bei sutrukdyti institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.3. Pažymėtina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti taikomos, jeigu užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir nekelia pavojaus valstybės saugumui. Tačiau užsieniečio, kuris būdamas Lietuvos Respublikoje, tikėtina, įvykdė nusikalstamas veikas ir gali būti pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, teisės ir interesai negali būti laikomi prioritetiniais, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

3. Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdyje prašė URC teikimo netenkinti ir prašė taikyti alternatyvą sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu metu pranešti kompetentingai institucijai apie savo buvo vietą. Užsienietis, be kita ko, paaiškino, kad apie tai, jog yra priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, nežinojo, negavo jokių elektroninių laiškų. Užsieniečio sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, joje gyvena, nuomojasi butą, Užsienietis gyveno tame pačiame bute nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. Užsienietis ir jo sutuoktinė turi lėšų išlaikyti V. S..

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu URC teikimą tenkino – nusprendė sulaikyti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. dėl Užsieniečio sulaikymo.

5. Vertindamas, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 1–2 dalyse nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, teismas nustatė, kad:

5.1. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 23S92327 atsisakė išduoti V. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

5.2. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 23S97165 nustatė V. S. 18 mėnesių (1,5 metų) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

5.3. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 23 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) raštą Nr. 9K-12825, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pilietis V. S. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiame rašte yra nurodyta, kad V. S. įtariamas dviejų apysunkių ir keturių sunkių nusikaltimų padarymu.

5.4. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistė 2023 m. gruodžio 6 d., vadovaudamasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 114 straipsnio 1 dalimi priėmė sprendimą Nr. 23S218513 sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį V. S. ne ilgiau kaip 48 val.

6. Teismas konstatavo, kad užsienietis šiuo metu Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis turi galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą, artimiausiu metu VSAT Užsieniečių registracijos centras pradės minėto užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą. (duomenys neskelbtini) pilietis V. S. nėra pateikęs prieglobsčio prašymo, neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, kadangi nevykdė anksčiau dėl jo priimtų Migracijos departamento sprendimų (pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad sprendimai buvo išsiųsti V. S. elektroniniu paštu, nors pats Užsienietis tai neigė), t. y. lankėsi Lietuvos Respublikoje. Teismas nenustatė, kad Užsienietis minėtus Migracijos departamento sprendimus apskundė, be to, Užsienietis atvažinėjo į Lietuvos Respubliką (kaip paaiškino, laukė sprendimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jo negavo), nors jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, buvo pagrindas manyti, kad netaikant sulaikymo Užsienietis gali pasislėpti, siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei tokiu būdu trukdydamas institucijoms priimti ir vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

7. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas pripažino, kad šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktuose, 2 dalyje įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre pagrindai. Teismo vertinimu, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo teisinio pagrindo, kadangi Užsienietis neatitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Teismas konstatavo, kad teikime prašomas skirti sulaikymo terminas nelaikomas per ilgu, neproporcingu, todėl sulaikymas skiriamas tokiam terminui, koks nurodomas teikime – trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas bei atliktos visos reikalingos procedūros dėl Užsieniečio grąžinimo į kilmės valstybę.

III. 8. (duomenys neskelbtini) pilietis V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigoti Užsienietį kasdien atvykti į VSAT.

9. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pagrindo spręsti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, nurodo, kad:

9.1. Teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su Migracijos departamento priimtais sprendimais, taip pat kad Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, įtariamas baudžiamųjų veikų padarymu, yra objektyvūs faktai ir jie neginčijami.

9.2. Vertinant paminėtus duomenis bei faktinę situaciją, Užsienietis yra tapęs valstybės institucijų tarpusavio komunikavimo problemos įkaitu. Migracijos departamento sprendimai (t. y. 2023 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 23S92327 ir 2023 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 23S97165) buvo priimti baudžiamojo proceso Nr. 1-51-891/2023 Vilniaus apygardos teisme metu, kuriame Užsieniečiui buvo skirta ir galiojo baudžiamajame procese numatyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

9.3. Šiuo metu faktinė ir procesinė situacija yra tokia, jog Užsienietis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. (apeliaciniame skunde nurodyta 2023 m. gruodžio 7 d.) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-891/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-6-00024-2019-1) pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje galutine trejų metų laisvės atėmimo bausme. Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šį teismo nuosprendį Užsienietis apskundė apeliacine tvarka, numatytas baudžiamosios bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. balandžio 30 d.

9.4. Užsieniečiui nežinomos jokios aplinkybės, kodėl lig šiol nevykdoma jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra, kadangi jo asmenybė nustatyta, Užsienietis bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir nekliudo jį išsiųsti.

9.5. Užsienietis sutinka, kad formaliai jo buvimas Lietuvos Respublikoje neatitiko Įstatyme nustatytų sąlygų, tačiau Užsienietis, siekdamas apsiginti baudžiamojoje byloje teisėtomis ir teisinėmis priemonėmis, privalo laikytis jam skirtos kardomosios priemonės baudžiamojoje byloje. Be to, neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas jo sulaikymo pagrindas – faktiškai toks pagrindas galėtų atsirasti, jeigu Užsienietis būtų nuteistas už nusikalstamas veikas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Priešingu atveju, draudimas būti Lietuvos Respublikoje pažeidžia jo teisę gintis baudžiamojoje byloje teisėtomis procesinėmis priemonėmis.

9.6. Užsienietis atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kuomet gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietis naudojosi savo galiojančiu asmens tapatybės dokumentu ir kuris iš jo institucijos paimtas, Užsienietis ne itin gali teikti kokią tai pagalbą VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kadangi visos buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje aplinkybės aiškios, Užsienietis jų neginčijo, kaip ir visoms valstybės institucijoms, įskaitant sprendimą priėmusį teismą, žinoma jo procesinė padėtis, tokie duomenys pasiekiami ir valstybės institucijoms, ir teismui.

9.7. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados, kodėl laikoma, jog netaikant sulaikymo Užsienietis gali pasislėpti, siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir pan. Pagal duomenis, kuriais disponavo pirmosios instancijos teismas, Užsienietis buvo sulaikytas gyvenamojoje vietoje, o ne kertant Lietuvos Respublikos sieną siekiant išvykti į kitą valstybę, nėra duomenų, jog Užsienietis neturi lėšų pragyvenimui ar slapstytųsi nuo teisėsaugos. Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. įpareigojant Užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT, arba to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

10. Pareiškėjas VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi bei priimtas sprendimas dėl draudimo atvykti, kadangi užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, buvo priimtas sprendimas dėl Užsieniečio grąžinimo, kurį jis įvykdė 2023 m. kovo 3 d. Užsienietis buvo tinkamai informuotas apie priimtus Migracijos departamento sprendimus – dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 26 d. Tačiau, išanalizavus atvykimo / išvykimo spaudus Užsieniečio pase, nustatyta, kad jis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką metu daug kartų atvykdavo / išvykdavo į Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teritoriją per Latvijos Respublikos pasienio punktus (prieš tai užsienietis kelis metus kirsdavo sieną tik per Lietuvos Respublikos pasienio punktus). Teigtina, kad tokiais savo veiksmais užsienietis sąmoningai, tyčia daugybę kartų pažeisdavo Lietuvos Respublikos migracijos įstatymus. Iš šių faktų darytina išvada, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, kadangi nevykdė dėl jo priimtų Migracijos departamento sprendimų.

10.2. Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, jis yra kaltinamas dviejų apysunkių ir keturių sunkių nusikaltimų padarymu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų, grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Taigi, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką.

10.3. Užsieniečio grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Jo įvykdyta nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, jis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes. Pažeisdamas migracijos įstatymus Užsienietis taip pat veikė sąmoningai – žinodamas, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jis daug kartų kirto (duomenys neskelbtini) sieną per Latvijos Respubliką. Toks užsieniečio elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų; veiksmų pakartotinumas rodo, kad pažeidimai nėra atsitiktiniai, todėl manytina, jog užsienietis ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus.

10.4. Šiuo atveju taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nėra teisinio pagrindo, nes jis neatitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. pripažinta, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai bei jam yra taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, ir, atsižvelgiant į tai, Užsieniečio sulaikymas yra proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino URC teikimą ir nusprendė Užsienietį sulaikyti trims mėnesiams (iki 2024 m. kovo 7 d.), bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos tenkino URC teikimą ir sulaikė Užsienietį, konstatavęs, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose bei 2 dalyje, t. y. Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Užsienietis nesilaikė Migracijos departamento sprendimu nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo įsitikinimu, sulaikymas buvo proporcinga priemonė, o taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo teisinio pagrindo, kadangi jis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad nors formaliai egzistavo jo sulaikymo pagrindas, nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau jis kartu atitiko sąlygas, kad būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. jo tapatybė nustatyta, jo teisinė (procesinė) padėtis ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybės institucijoms žinomos, nėra pagrindo teigti, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neteikia pagalbos, gali bandyti slėptis.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 23S92327 atsisakė Užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Migracijos departamentas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 23S97165 uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 18 mėnesių (1,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d.). Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis šiuos Migracijos departamento sprendimus įstatymo nustatyta tvarka būtų apskundęs. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

15. VSAT Užsieniečių registracijos centras teikime Užsienietį prašė sulaikyti ir teikimą grindė 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2 dalimi, 14018 straipsnio 1 dalimi, 14020 straipsnio 1 dalimi, motyvuodamas tuo, kad Užsienietis neturi prieglobsčio prašytojo statuso, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ar siekti išvykti iš Lietuvos bei sutrukdyti kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; pagal to paties straipsnio 1 dalies 7 punktą – kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

17. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors VSAT Užsieniečių registracijos centras teikime Užsienietį prašė sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau nepateikė duomenų, kad yra priimtas sprendimas dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar įpareigojimo Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, t. y. tai, jog Užsienietis Lietuvoje neteisėtai, kad jis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje byloje buvo pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu. Dėl apelianto argumento, kad, nagrinėjamu atveju, nebuvo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto sulaikymo pagrindo (t. y. kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai), kadangi jis dar nebuvo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs konkrečias nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017; kt.). Be to, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamento sprendimai, kurie priimti remiantis Policijos departamento išvada dėl Užsieniečio keliamos grėsmės, yra nuginčyti (ginčijami) teisės aktų nustatyta tvarka, be to, šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

20. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta Įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

22. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis bandytų slėptis nuo Lietuvos Respublikos pareigūnų, nebendradarbiautų su Lietuvos Respublikos institucijomis, Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybės yra žinomos, taip pat įvertinusi tai, jog, bylos duomenimis, Užsieniečiui taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, Užsienietis turi kur gyventi Lietuvos Respublikoje, kad VSAT URC atstovė teismo posėdyje pripažino, kad negali vykdyti ir nežino, kada galės vykdyti Užsieniečio išsiuntimo procedūrą dėl teismo proceso baudžiamojoje byloje, konstatuoja, kad, net ir esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas jį sulaikant būtų neproporcingas ir neatitiktų Įstatymu siekiamo tikslo. Nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (Įstatymo 115 str. 2 d. 1 p.).

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT iki 2024 m. kovo 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – iki 2024 m. kovo 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė