a58c2e2f-0bde-4547-8a4d-82c67081e409 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-593/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25924-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.2.13; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei, nuteistosios A.

A. gynėjui advokatui ArÅ«nui Sakalauskui, nuteistosios V. B. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. A. ir jos gynėjo advokato ArÅ«no Sakalausko bei nuteistosios V. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo: V. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta, jÄ iÅ¡ dalies pridedant prie Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi už nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu Nr. 1-63/2015, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, prilyginta BK 260 straipsnio 3 daliai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 metų 2 mėnesių 28 dienų ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penki) metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. B. sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. imtinai, vienÄ laikinojo sulaikymo bei suėmimo dienÄ prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. B. sulaikymo dienos. V. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręstÄ jÄ panaikinti.

A. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tas, bausmę atliekant Panevėžio pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. A. sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. liepos 1 d. 20.00 val. iki 2020 m. liepos 3 d. 13.34 val., vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriÅ¡kai prisistačius kaltinamoji faktiÅ¡kai pradės atlikinėti areÅ¡to bausmę, arba nuo faktinio A.

A. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. A. A. skirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir registracija policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus jas nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. A. ir V. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistos už tai, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Kybartuose su tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamos bendrai, tyčia atvirai pagrobė A. B. priklausantį juodÄ krepšį, kuriame buvo raudonos spalvos krepÅ¡ys, kosmetinė, piniginė, atverčiamas dėklas, A. B. vardu iÅ¡duoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens pažymėjimas, nuolaidų kortelė, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos knygutė, raudonos spalvos piniginė su 180 eurų kupiÅ«romis po 100, 50, 20 ir 10 eurų, juodos spalvos dėklas, Swedbank sÄ skaitos numeris, peilis ir raktų ryÅ¡ulys su pakabukais, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė svetimÄ A. B. 180 eurų vertės turtÄ .

2. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. A. ir V. B., veikdamos bendrai, tyčia atvirai pagrobė A. B. priklausantį turtÄ . Jų veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl jų veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, jog sunkinančia kaltinamųjų atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarė veikdamos grupėje, o V.

B. atsakomybę sunkina dar ir tai, kad veikos padarymo metu buvo recidyvistė ir nenustačius lengvinančių atsakomybę aplinkybių, teismas V. B. paskyrė 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino bausmę iÅ¡ dalies jÄ pridedant prie Kauno apylinkės Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės. O A. A. paskyrė 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitant sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

3. Nuteistoji A. A. ir jos gynėjas ArÅ«nas Sakalauskas skundžia Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmės ir atidėti Å¡ios bausmės vykdymÄ , taikant BK 75 straipsnio nuostatas. 3.1.

Skunde teigiama, kad Marijampolės apylinkės teismas priimdamas nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 ir 256 straipsniuose numatytus reikalavimus, taip suvaržant nuteistosios A. A. teises. Pasak A. A., ji buvo kaltinama nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuteista už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvirÄ vagystę. Taigi apeliantė ir jos gynėjas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, nurodo, jog Marijampolės apylinkės teismas padarė grubų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , perkvalifikuodamas nusikalstamÄ veikÄ , neatnaujinęs bylos įrodymų tyrimo ir neužtikrindamas A.

A. teisės į jos gynybÄ . 3.2. A. A. ir jos gynėjas nurodo, kad nuteistosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo, kadangi nebuvo nustatyta atvirÄ vagystę kvalifikuojančių požymių. A. A. teigimu, nebuvo paneigta, jog nukentėjusiojo A. B. rankinė buvo pagrobta jam nematant, slaptai. Tokiais apeliantės argumentais teismas neturėjo pagrindo abejoti, kadangi jų nepaneigė jokie kiti byloje esantys duomenys. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusiojo A.

B. teisme duoti parodymai prieÅ¡tarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, taigi nebuvo paneigta A. A. iÅ¡sakyta pozicija, patvirtinanti nuteistosios suvokimÄ , kad ji veikė slaptai. 3.3. Be to, pasak nuteistosios ir jos gynėjo, teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog A. A. anksčiau neteista (teistumas iÅ¡nykęs) ir nesvarstė Å¡velniausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimo galimybės, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais bei neatsižvelgė į BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus ir nesivadovavo BK 55 bei 75 straipsniais.

4. Apeliantė V. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 427 straipsnio 1 dalimi, 429 straipsnio 2 dalimi perduoti bylÄ prokurorui arba vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog nuteistoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . 4.1. V. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrintas adekvatus, teisingas ir kvalifikuotas vertimas, saugant baudžiamojo proceso dalyvio, kuris nemoka procese vartojamos kalbos, interesus.

Å io baudžiamojo proceso įstatyme numatyto reikalavimo neiÅ¡taisė ir pirmosios instancijos teismas, todėl, pasak apeliantės, buvo padaryti procesiniai pažeidimai, neužtikrinant teisės gauti vertimÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu. 4.2. V. B. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeitė savo iniciatyva, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡damas veikÄ perkvalifikavo pagal lengvesnį nusikaltimÄ , nesuteikė teisės pasirengti gynybai, tuo pažeisdamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ .

V. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu bei BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatomis, nurodo, jog Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla perduotina prokurorui. 4.3. Pasak V. B., byloje esančių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima jos veiksmus vertinti kaip vagystę ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepakanka, kadangi apie pagrobtÄ turtÄ ji sužinojo tik esant baigtai nusikalstamai veikai.

Taip pat apeliantė nurodo, jog nesuprasdama proceso kalbos, kas akivaizdu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, galimai net apkalbėjo save, dėl ko iÅ¡ liudytojos tapo bendrakaltinamÄ ja ir pirmosios instancijos teismas neteisėtai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje A. A. gynėjas ArÅ«nas Sakalauskas palaikė nuteistosios apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. V. B. gynėjas Vaidas Paltanavičius palaikė nuteistosios apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios A. A. ir jos gynėjo ArÅ«no Sakalausko apeliacinį skundÄ ir nuteistosios V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliantės A. A. ir jos gynėjo ArÅ«no Sakalausko bei V. B. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Dėl esminių BPK pažeidimų 7. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų A. A. ir V. B. veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį apie tokiÄ galimybę iÅ¡ anksto nepranešęs nuteistosioms ir jų gynėjams, padarė esminius BPK 255 straipsnio, 256 straipsnio nuostatų pažeidimus, kas sutrukdė tinkamai gintis nuo kaltinimo.

8. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu konstatavo, kad situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ . <...> Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ta.

9. Teismas, turėdamas pagrindÄ manyti, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali skirtis nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar Å¡ios naujos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar vis dėlto Å¡is skirtumas nėra esminis. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu pasisakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K-234/2013, 2K‑112-697/2016).

Padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ , jei iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių siaurinama tik kaltinimo apimtis (kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis).

Apie tokiÄ veikos perkvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama.

10. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka matyti, kad nuteistosios buvo kaltinamos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Kybartuose tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamos bendrai, panaudodamos fizinį smurtÄ , tyčia jėga iÅ¡plėšė iÅ¡ A. B. rankų juodÄ krepšį, kuriame buvo raudonos spalvos krepÅ¡ys, kosmetinė, piniginė, atverčiamas dėklas, A. B. vardu iÅ¡duoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens pažymėjimas, nuolaidų kortelė, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos knygutė, raudonos spalvos piniginė su 180 eurų kupiÅ«romis po 100, 50, 20 ir 10 eurų, juodos spalvos dėklas, Swedbank sÄ skaitos numeris, peilis ir raktų ryÅ¡ulys su pakabukais, dėl ko galimai A.

B. pargriuvo ant žemės ir susižalojo kairės rankos plaÅ¡takÄ , tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ A. B. 180 eurų vertės turtÄ .

11. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnyje numatyto plėšimo objektÄ sudaro ne tik visų rÅ«Å¡ių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. IÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Turto pagrobimas vagystės bÅ«du nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės prieÅ¡intis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas nenustatė fizinio skausmo, nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymio, nurodyto BK 180 straipsnyje, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistosios A. A. ir V. B. atvirai pagrobė svetimÄ nukentėjusiojo A. B. turtÄ . Teismas sprendė, kad nuteistųjų veika atitinka požymius nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir, netaikydamas BPK 256 straipsnio nuostatų, nuteistųjų A. A. ir V. B. veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad lyginant pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas veikų faktines aplinkybes ir kvalifikavimÄ matyti, jog A. A. ir V. B. nuteistos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už lengvesnį nusikaltimÄ , kurio požymiai yra pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka apraÅ¡ytų nusikaltimo, nustatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinimÄ susiaurindamas jo apimtį, todėl apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje kaltinamųjų neįspėjęs, jų teisės į gynybÄ nepažeidė. Tai atitinka ir teismų praktikÄ (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑199‑696/2017).

14. Atkreiptinas dėmesys, jog abiejų nuteistųjų gynėjai pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jų padaryta nusikalstama veika neturi nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl ji turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi proceso dalyviams buvo žinoma dėl tokio galimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, todėl apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, padarė procesinius pažeidimus, atmestini. Dėl A. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį 15. Nuteistoji A. A. ir jos gynėjas A. Sakalauskas praÅ¡o A. A. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį, nurodant, jog A. A. veikoje nebuvo tyčios svetimÄ A. B. turtÄ pagrobti atvirai.

16. Atviroji vagystė laikoma pavojingesne už slaptÄ jÄ , todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei paÅ¡aliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai Å¡ie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobÅ«džio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai.

Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, tiek ir nukentėjusiojo arba trečiojo asmens suvokimas, kad kaltininkas veikia slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems tokios vagystės bendrininkais ir suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, bet ignoruoja Å¡iÄ aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumÄ ir cinizmÄ . Pagal teismų praktikÄ svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu iÅ¡plėšiant turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė, jeigu prieÅ¡ tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-384-483/2018).

17. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. teigė, kad tuo metu, kai buvo pagrobtas jam priklausantis turtas, jis krepšį, kuriame buvo daiktai bei pinigai, laikė rankose. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieÅ¡ jį buvo vartojamas smurtas, tačiau teisme patikslino, jog iÅ¡ tiesų, krepÅ¡ys iÅ¡ rankų buvo traukiamas, dėl ko jis nugriuvo, susižeidė rankÄ ir krepšį paleido. A. B. patirto sužalojimo faktas yra nustatytas objektyviais bylos duomenimis, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Tokiu bÅ«du byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis matė ir suvokė nuteistųjų daromus veiksmus. Taip pat nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo teiginiu, jog jis nuteistosioms Å¡aukė, kad Å¡ios gražintų jo turtÄ . Tuo tarpu A. A. parodymai, jog nukentėjusiojo krepšį pagrobė nuo automobilio, prieÅ¡tarauja A. B. nurodytoms aplinkybėms, jog krepÅ¡io grobimo metu jį paleido, nes nugriuvo. Be to, pačios nuteistosios nurodė, jog girdėjo, kaip nukentėjusysis kažkÄ joms Å¡aukė, tačiau į tai nereagavo.

Nors, kaip nurodė tiek A. A., tiek V. B., jos nesuprato, kÄ sakė nukentėjusysis, tačiau net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad A. B. turtÄ A. A. pavogė nuo automobilio, o ne iÅ¡ nukentėjusiojo rankų ir apie tai iÅ¡ karto pasakė V. B. – akivaizdu, jog abi nuteistosios neabejotinai suprato, jog nukentėjusysis siekia susigrÄ Å¾inti savo turtÄ , kas leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog jis vagystės momentÄ matė. Taigi nustačius aplinkybę, kad V. B. ir A. A. suprato, jog jų veiksmai buvo nukentėjusiojo pastebėti, tačiau to nepaisė ir tęsė savo veikÄ , kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tokius nuteistųjų veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai.

Dėl A. A. paskirtos bausmės 18. Nuteistoji A. A. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, taikant jai bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ .

19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės ir jos gynėjo argumentais, jog A. A. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neteista, o pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jai areÅ¡to bausmę nesvarstė galimybės dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimo, kaip tai numatyta BK 55 straipsnyje, o paskyręs areÅ¡to bausmę, nesvarstė jos vykdymo atidėjimo galimybės ir sprendimo netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas nemotyvavo.

20. Analizuodama Å¡iuos nuteistosios skundo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačiÄ diskrecijÄ atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis). ReikÅ¡mingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑8‑788/2018, 2K-180-1073/2019).

21. Pritartina A. A. skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės skirti A. A. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. IÅ¡ tiesų, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, Å¡alia laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmių, numatyta ir bauda, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog A. A. nedirba ir pajamų neturi, paskyrus Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę bausmės tikslai nebÅ«tų pasiekti. Taigi, A. A., kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, pagrįstai paskirta antra pagal Å¡velnumÄ , o bÅ«tent areÅ¡to bausmė, o jos terminas nustatytas tik nedaug didesnis nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.

Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės A. A. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, o savo sprendimo, kodėl netaiko bausmės vykdymo atidėjimo – nemotyvavo. A. A. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sÄ lygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jai paskirto areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygoms, teismas, tik įvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigÄ ) taikyti BK 75 straipsnį.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.).

22. Kadangi A. A. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (teistumas yra iÅ¡nykęs), ji kaltę dėl svetimo turto pagrobimo iÅ¡ esmės pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė ir grÄ Å¾ino pagrobtus daiktus, administracinėmis nuobaudomis ji nebausta, kolegija sprendžia, jog sÄ lygos, numatytos BK 75 straipsnyje egzistuoja ir yra pagrindas A. A. taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . BÅ«tent Å¡io instituto taikymas, nagrinėjamu atveju, pasieks tikslus įvardintus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

23. Atidedant A. A. paskirto areÅ¡to vykdymÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiÅ«ra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Kybartai, buvimo laikÄ â€“ nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Dėl apeliantės V. B. apeliacinio skundo Dėl teisės į vertėjÄ užtikinimo 24. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės į bylos nagrinėjimÄ suprantama kalba užtikrinimÄ , nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintas adekvatus, teisingas, kvalifikuotas vertimas, saugant baudžiamojo proceso dalyvio, kuris nemoka procese vartojamos kalbos, procesinius interesus.

25. BPK 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba; lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiÅ¡kimus, duoti parodymus ir paaiÅ¡kinimus, paduoti praÅ¡ymus ir skundus, kalbėti teisme gimtÄ ja kalba arba kita kalba, kuriÄ jie moka; visais Å¡iais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis Å¡io kodekso nustatyta tvarka; bylos dokumentai, kurie Å¡io kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi bÅ«ti iÅ¡versti į jų gimtÄ jÄ kalbÄ arba į kitÄ kalbÄ , kuriÄ jie moka.

BPK 44 straipsnio 7 punkte, be kita ko, įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviÅ¡kai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte taip pat įtvirtinta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.

26. Jei vykstant procesui baudžiamojo proceso dalyvis tik vėliau (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teisme) nurodo, kad buvo pažeista jo teisė turėti vertėjÄ , teismas patikrina, ar atliekant ankstesnius procesinius veiksmus jis mokėjo proceso kalbÄ (kalbėjo ja ir jÄ suprato) ir dėl kokių priežasčių vėliau jam tapo bÅ«tinos vertėjo paslaugos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑543/2011).

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. pareiÅ¡kus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , ji nurodė, kad įtarimas buvo perskaitytas, su juo susipažino, jo esmę suprato, ir, dalyvaujant gynėjui, davė parodymus (2 t., 129-131 b. l.). Taip pat V. B. pareiÅ¡kė, jog lietuvių kalbÄ moka ir pageidavo parodymus duoti lietuvių kalba, apklausos metu papildomai nurodydama, jog lietuviÅ¡kai raÅ¡yti gali ir lietuvių kalbÄ supranta, nemoka tik skaityti. Be to, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo ir jos pratęsimo klausimus (1 t., 149-151 b. l.; 2 t., 25-27 b. l.) bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei prokurorei, nei teisėjui, net ir gynėjui nekilo abejonių dėl nuteistosios gebėjimo suprasti lietuviÅ¡kai.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus bei įteikus pareiÅ¡kimÄ dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir teisiamojo posėdžio metu šį pareiÅ¡kimÄ paskelbus, nei gynyba, nei pati V. B. nekėlė klausimo dėl vertėjo dalyvavimo procese, nenurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai buvo suvaržyta teisė duoti parodymus ta kalba, kuriÄ ji moka.

28. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistajai V. B. buvo paskirtas gynėjas (1 t., 128 b. l.), kad visų apklausų pradžioje ji nurodė mokanti lietuvių kalbÄ , suprantanti jai pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ bei prokuroro pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ kaltinimÄ , be to parodymus davė aiÅ¡kia, sklandžia lietuvių kalba (kÄ patvirtina teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡ai), nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo užtikrinta teisė į vertimÄ atmetami kaip nepagrįsti. Dėl V. B. praÅ¡ymo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį 29. Nuteistoji V. B. nurodo, kad viso proceso metu ji nuosekliai teigė, jog nukentėjusiajam A. B. priklausantį juodÄ krepšį pagrobė nuteistoji A. A., apie pagrobtÄ turtÄ sužinojo iÅ¡ A. A., kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog ji nedalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

30. Tačiau V. B. teiginiai dėl nedalyvavimo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme yra paneigti byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teisme V. B. nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad M. P. nuėjo pasiÅ¡nekėti su nukentėjusiuoju A. B., tuo metu ji sėdėjo maÅ¡inoje ir M. P. laukė. Po to pamatė A. A., kuriÄ pasikvietė ir jos apie 20 minučių kalbėjosi. Kadangi M. P. ilgai negrįžo, su A.

A. nuėjo jo ieÅ¡koti į A. B. kiemÄ . Ten bÅ«nant M. P. pasakė, kad A. B. pametė raktus, todėl abi padėjo jų ieÅ¡koti. V. B. teigė, jog matė A. B. priklausantį krepšį ant automobilio, o po to A. A. jai pasakė: „neieÅ¡kok tų raktų, einame greičiau, aÅ¡ tašę paėmiau“. Kaip A. A. paėmė A. B. krepšį – nematė, tačiau žinojo, kad ji tai padarė. Kad A. B. Å¡auktų dėl krepÅ¡io, negirdėjo, tačiau kažkÄ jis Å¡aukė, nors konkrečių žodžių negirdėjo.

Abi sėdo į M. P. automobilį, nuvažiavo į V. B. namus, kur A. A. peržiūrėjo A. B. priklausančio krepšio turinį, išėmė iš jo daiktus – piniginę bei raktus, o krepšį abi paslėpė kieme, krūmuose (2 t., 17-18 b. l.).

31. A. A. parodė, kad V. B. jÄ pasiÅ¡aukė, jos apie pusvalandį kalbėjosi, o tuo metu A. B. sugyventinis buvo nuėjęs pas A. B., nes norėjo pirkti iÅ¡ nukentėjusiojo automobilį. Nesulaukusios M. P., nuėjo jo ieÅ¡koti. Tuo metu, kai atėjo į A. B. kiemÄ , M. P. jau iÅ¡eidinėjo, o nukentėjusysis stovėjo prie žalio automobilio, kad kÄ nors bÅ«tų laikęs rankose – nematė. Abi padėjo A. B. ieÅ¡koti jo raktų. Ant automobilio buvo padėtas nukentėjusiojo krepÅ¡ys ir piniginė, A.

A. tÄ krepšį paėmė ir tada abi su A. B. iÅ¡ kiemo išėjo. Nukentėjusysis nematė kaip ji paėmė krepšį ir dėl to nieko nesakė. V. B. buvo Å¡alia, ar ji matė kaip A. A. paėmė svetimÄ A. B. turtÄ â€“ nežino. A. A. neigė, jog A. B. pastÅ«mė, tačiau nurodė, jog galėjo bÅ«ti, kad nukentėjusysis nugriuvo, nors to ir nematė. Abi įsėdo į M. P. automobilį, V. B. namuose krepšį apžiÅ«rėjo, jame rado 180 Eurų bei raktus. Krepšį paslėpė kieme, krÅ«muose (2 t., 16-17 b. l.).

32. Nukentėjusysis A. B. apylinkės teisme nurodė, kad pas jį į kiemÄ atėjo M. P., kuris teiravosi dėl automobilio pardavimo. Nukentėjusysis automobilį aprodė, atidarė automobilio kapotÄ . Kai uždarė kapotÄ , pamatė kieme stovinčias dvi moteris. M. P. nuėjo į savo automobilį, o A. A. ir V. B. liko kieme. A. B. teigė, jog tuo metu, kai M. P. išėjo iÅ¡ kiemo, jis savo krepšį laikė rankoje. Kai prie jo priėjo A. A. su V. B., jis paslydo, susižeidė rankÄ , iÅ¡sigando, kad nukraujuos ir todėl paleido kitoje rankoje laikytÄ krepšį, abi moterys tuo metu nubėgo į automobilį, jis Å¡aukė, kad atiduotų krepšį, nes ten jo visi dokumentai. Tačiau A. A. ir V. B. iÅ¡važiavo (2 t., 18 b. l.).

33. IÅ¡ aptartų parodymų, matyti, jog, kaip nurodo abi nuteistosios, jos į A. B. kiemÄ atėjo nesulaukę M. P., tačiau iÅ¡ kiemo kartu su M. P. neišėjo, o tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atėjimo į nukentėjusiojo kiemÄ tikslas buvo visiÅ¡kai kitas. Nors V. B. ir A. A. nurodo, kad jos neva tai padėjo ieÅ¡koti nukentėjusiojo pamestų raktų, tačiau tokių aplinkybių nei A. B., nei liudytojas M. P. nenurodė ir tai paneigia V. B. ir A. A. teiginius apie jų buvimo nukentėjusiojo kieme tikslÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog nei V. B., nei A. A. jokio pagrindo, M. P. išėjus, likti A. B. kieme nebuvo, kas leidžia spręsti, jog abi nuteistosios kieme liko tik todėl, jog matė nukentėjusiojo turimÄ rankinę ir turėjo tikslÄ jÄ pagrobti.

34. Nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai A. A. iÅ¡ A. B. rankų pagrobė krepšį, V. B. buvo Å¡alia, todėl neabejotinai matė vagystę ir girdėjo, jog A. B. Å¡aukė, kad atiduotų jo daiktus. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog V. B. suprato, kad A. A. nukentėjusiojo rankinę pavogė, kad tai padarė atvirai ir Å¡iems A. A. veiksmas pritarė. Nors V. B. neįvykdė visų BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. pati svetimo turto nepaėmė, tačiau ji, žinodama, kad nukentėjusiojo rankinę pagrobė A. A. ir girdėdama nukentėjusiojo reikalavimÄ rankinę grÄ Å¾inti – veikÄ tęsė toliau ir kartu su A. A. su pagrobtu turtu iÅ¡ A. B. kiemo pasiÅ¡alino, vėliau apžiÅ«rėjo pagrobtÄ rankinę ir jÄ paslėpė, t. y. disponavo pagrobtu turtu.

35. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytus pavojingos veikos požymius. Kasacinio teismo nutartimis formuojama praktika, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, jog abi nuteistosios veikė bendrai – nukentėjusiojo kieme pasiliko be jokio pagrindo, kas rodo iÅ¡ankstinį sumanymÄ pagrobti jo turtÄ , iÅ¡ karto po to, kai A. A. pagrobė nukentėjusiojo rankinę – abi iÅ¡ kiemo iÅ¡bėgo, abi apžiÅ«rėjo pagrobtus daiktus ir juos paslėpė. Tuo pagrindu atmetami ir V. B. skundo argumentai, kad apie padarytÄ vagystę ji sužinojo tik tuomet, kai nusikaltimas jau buvo baigtas. Be to, aplinkybę, jog apie vagystę V.

B. sužinojo dar bÅ«dama nukentėjusiojo kieme, patvirtino ir pati nuteistoji, teigdama, jog A. A. jai pasakė greičiau eiti iÅ¡ kiemo, nes pavogė rankinę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog V. B. ir A. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Dėl V. B. paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės 37. Kadangi V. B. skundu praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti, kolegija pasisako ir dėl paskirtos bausmės. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog V.

B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teista, esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl paskyrė jai griežčiausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Taip pat teismas pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir veikos padarymo metu V. B. buvo recidyvistė. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau, nežiÅ«rint to, bausmės dydį nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Esant šioms aplinkybėms, spręsti jog paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta – pagrindo nėra.

38. Nors bausmė, pagal V. B. inkriminuotÄ veikÄ paskirta teisingai, tačiau kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ bausmę neteisingai subendrinto su neatliktos bausmės dalimi. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina; skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes, teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu 1, 3 dalimis, t. y. pasirinko dalinį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , tačiau prie 2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 metų 2 mėnesių 28 dienų, pridėjo neproporcingai didelę nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – beveik 10 mėnesių ir Å¡io savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo.

39. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į veikos, už kuriÄ nuteista V. B. pavojingumÄ , ja padarytÄ Å¾alÄ , V. B. antraeilį vaidmenį bendrininkių veiksmuose, o taip pat į tai, jog naujas nusikaltimas yra visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio (anksčiau V. B. teista už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis), bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas pridedant laisvės atėmimo bausmės dalį, artimÄ minimaliai įstatyme numatytai. Todėl nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajai V. B. (2 t., 82 b. l). Pagal Å¡iÄ pažymÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 90,00 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose iÅ¡imtinėse nuostatose, t. y.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo (dalyvavo kitas, V.

B. samdytas gynėjas), be to, nuo 2014 m. vasario iki 2018 m. lapkričio mėnesio ji atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (kol buvo paleista lygtinai), duomenų, kad po lygtinio paleidimo ji būtų dirbusi nėra, taip nėra duomenų, jog ji turi kokio nors nekilnojamojo turto. Be to, šiuo nuosprendžiu jai taip pat paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė, todėl daroma išvada, jog nuteistosios turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistosios V. B. ir nuteistosios A. A. ir jos gynėjo advokato Arūno Sakalausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį dalyje dėl A.

A. paskirtos bausmės pakeisti: Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. A. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. AreÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. A. paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nustatant buvimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Kybartai, buvimo laikÄ â€“ nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. IÅ¡aiÅ¡kinti A. A., kad probuojamoji, kuriai paskirta intensyvi priežiÅ«ra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ; laikytis nustatytos dienotvarkės; dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose; praneÅ¡ti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį; praneÅ¡ti probuotojui apie pastebėtÄ elektroninio stebėjimo įtaiso gedimÄ ar praradimÄ ; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , patikrinti probuojamojo dėvimÄ elektroninio stebėjimo įtaisÄ ; grÄ Å¾inti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , elektroninio stebėjimo įtaisÄ pasibaigus intensyviai priežiÅ«rai.

Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį dalyje dėl V. B. paskirtos bausmės subendrinimo pakeisti: Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis V. B. paskirtÄ 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti jÄ iÅ¡ dalies pridedant prie 2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi už nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu Nr. 1-63/2015, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, prilyginus jÄ BK 260 straipsnio 3 daliai paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 metų 2 mėnesių 28 dienų ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – 4 (ketverius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ V. B. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 90,00 eurų advokato užmokestis. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė