2022-03-23 Nr. BB-2023-1-01-1-32114-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1343/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32114-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Alenas Piesliakas ir Artūras Ridikas, susipažinusi su nuteistojo S. J. gynėjo advokato Romo Kersnausko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, perkvalifikuoti S. J. veiksmus pagal BK 140 straipsnio ir BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę sankcijos ribose. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį padarydamas BPK pažeidimus, taip pat S. J. veiksmus vertino netinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas, t. y. nuteisė už nusikalstamą veiką, kurios jis nepadarė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taip pat paminėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad jame atkartojami apeliacinio skundo argumentai, išimtinai susiję su netinkamu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų kasacijos pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, buvimą ir dėl to sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka, nesuformuluota.

Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde privalo būti suformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys teisės aiškinimo ir taikymo klaidų buvimą. Nesant tokių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. J. gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas