a580dc3e-516e-4677-a40f-fa4de6dfec08 · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-365-619/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20738-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir RÅ«tos Veniulytės – JankÅ«nienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Meidovis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Meidovis“, dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo T.

V., Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Meidovis“ 8 006,43 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018-05-07 Vokietijoje dėl atsakovės darbuotojo T. V., vairavusio transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė 8 006,43 Eur reikalavimÄ ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, kurį ieÅ¡kovas sumokėjo. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo.

Dėl to ieÅ¡kovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju - atsakovės), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ 8 006,43 Eur sumÄ , tačiau atsakovė jos nėra kompensavusi.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

4. Nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau ieÅ¡kinyje jų neįrodinėja. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ į bylÄ pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad buvo apgadintos transporto priemonės vairuotojo durys ir kairysis sparnas, tuo tarpu žalos sÄ matoje ir kituose žalos dokumentuose įtrauktos iÅ¡laidos už nesusijusius dalykus: rato disko posparniai, ratas, nors nėra įrodymų, kad Å¡ie apgadinimai bÅ«tų atsiradę eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, metu.

Pažymėjo, kad žalos suma yra neproporcingai didelė atsižvelgiant į pateiktose apgadinto automobilio fotonuotraukose matomus apgadinimus, iÅ¡ kurių matyti, kad automobiliui tik įlenkta/sulamdyta Å¡oninė sienelė gale kairėje bei nubrėžti dažai vairuotojo duryse. Nėra aiÅ¡ku, kaip paskaičiuotas atlyginimas už darbÄ kartu ir dažymo darbai, nėra aiÅ¡ku, kas yra iÅ¡orės paslaugos, kurios įvertintos 35,70 Eur ir 1 039,66 Eur administravimo mokestis. IeÅ¡kovas nepaaiÅ¡kina, kodėl skaičiuojamas automobilio nuvertėjimo mokestis, kai autoįvykio metu apgadintos automobilio detalės buvo keičiamos visiÅ¡kai naujomis.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Meidovis“ ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 8 006,43 Eur nuostolių regreso tvarka atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (8 006,43 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-07-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 960,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Meidovis“ į valstybės biudžetÄ 22,22 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog nėra nustatyta atsakovės darbuotojo kaltė dėl įvykio bei abejones dėl žalos administravimo procedÅ«rų eigos bei žalos dydžio. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė buvo informuota apie Vokietijoje vykstantį minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , jai buvo sudarytos visos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, tačiau atsakovė nesiėmė pakankamų, aktyvių veiksmų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes, dalyvauti tyrime.

Pažymėjo, jog atsakovei nesureagavus į praÅ¡ymus pateikti savo eismo įvykių versijÄ , Vokietijos draudikų biuras, vertindamas turimÄ medžiagÄ , kaltu pripažino atsakovės vairuotojÄ . Atkreipė dėmesį, kad vairuotojas taip pat pripažino kaltę. Teismas iÅ¡ byloje esančios medžiagos, automobilio apgadinimų fotofiksacijos analizės sprendė, jog dėl sukelto eismo įvykio yra atsakingas vilkiko vairuotojas.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus dėl žalos dydžio, kaip neduodančius pagrindo abejoti praÅ¡omos priteisti sumos dydžio pagrįstumu. Pažymėjo, jog pateikti duomenys apie automobilio MINI COOPER remonto iÅ¡laidas, taip pat dokumentai, pagrindžiantys su ginčo eismo įvykiu susijusių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimÄ . Tuo tarpu atsakovė, keldama abejones dėl lengvajam automobiliui padarytos žalos ar jos atlyginimo iÅ¡mokėjimo faktų, nepateikė tokias abejones pagrindžiančių įrodymų.

Atkreipė dėmesį, jog nors atsakovė dėl transporto priemonės remonto tikslingumo, keičiamų detalių bÅ«tinybės, įkainių taikymo, nusidėvėjimo taikymo keičiamoms detalėms, darbo užmokesčio taikymo už remonto darbus grindžia Lietuvoje taikomais žalos atlyginimo principais, tačiau eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, automobilis sugadintas eismo įvykio metu buvo remontuojamas ne Lietuvoje, todėl nėra ir negali bÅ«ti taikomi Lietuvos įkainiai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sugadinimai, įtraukti į sÄ matÄ atitinka realius sugadinimus, tÄ iÅ¡vadomis patvirtino tiek SEIDEL automobilių ekspertas, tiek AVUS-SSH samdyto nepriklausomų vertintojų biuro ATM KFZ - Sachverständige ekspertas, pateikęs patikros ataskaitÄ .

Abu ekspertai patvirtino, kad automobilio remonto iÅ¡laidos, įskaitant ekspertizėse apskaičiuotÄ automobilio nuvertėjimÄ , nevirÅ¡ija 17 500,00 Eur (su PVM) atkuriamosios vertės, todėl remontas buvo tikslingas. Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino, turto vertintojo E. L. paaiÅ¡kinimus, jog kai kurias sugadinto automobilio detales galima remontuoti, o ne bÅ«tinai jas reikia keisti, kadangi jie nesutampa su byloje pateiktomis Vokietijos ekspertų iÅ¡vadomis, o turto vertintojas E. L. atliko tik konsultacijÄ .

Pažymėjo, jog remiantis eksperto paaiškinimais, Vokietijoje keičiamoms detalėms nusidėvėjimas netaikomas, o kėbulo apgadintos dalys keičiamos naujomis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ekspertas V. M. neapžiūrėjo konkretaus automobilio, kai atliko ekspertizę, dokumentuose matyti automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje ir automobilio, vertinto bylos nagrinėjimo metu parametrų neatitikimai, jų skirtumai yra nurodyti ne milimetrais, o centimetrais.

8. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių, kilusios civilinės atsakomybės, žalos dydžio ar galiojusios draudimo apsaugos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, apsiribojo tik formalia ir deklaratyvia nesutikimo su žalos dydžiu ir savo darbuotojo kaltės nebuvimo motyvacija. Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad nukentėjusio asmens automobilio remontas virÅ¡ijo bÅ«tinÄ sias atstatomÄ sias po eismo įvykio atsiradusias remonto iÅ¡laidas, jos byloje yra objektyviai pagrįstos, bÅ«dingos fotofiksacijoje užfiksuotiems apgadinimams ir nėra neprotingai didelės, atsižvelgiant į byloje esančias eismo įvykio aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ieÅ¡kovas įrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl ieÅ¡kinį tenkintino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Meidovis“ prašė panaikinti 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1005-861/2020, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas tik kėlė abejones, o jų neįrodinėjo yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais prašė skirti ekspertizę, taip pat buvo paskirtas turto vertintojas žalos dydžiui apskaičiuoti. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, o ypač dėl priteistino žalos dydžio.

11. Didžiausias ginčas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės kilo dėl to, kad atsakovas nesutiko, jog eismo įvykio metu apgadintos Vokietijos vairuotojo automobilio detalės buvo keičiamos naujomis, o ne remontuojamos, kas bÅ«tų žymiai sumažinę atsakovo patirtus nuostolius. TokiÄ atsakovo pozicijÄ patvirtino ir byloje ekspertizę atlikęs ekspertas V. M.. Atsakydamas į ieÅ¡kovo klausimus, ar jis yra kompetentingas spręsti, ar tam tikros apgadintos detalės Vokietijoje turi bÅ«ti keičiamos naujomis ar remontuojamos, ekspertas paaiÅ¡kino, kad nei Lietuvoje nei Vokietijoje nėra teisės akto, kuris reguliuotų, kada apgadinta automobilio detalė turi bÅ«ti keičiama, o kada jÄ galima remontuoti, tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia pats ekspertas.

Pripažino, kad ten įprasta apgadintas detales keisti naujomis, o ne remontuoti. Kilus ginčui, bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodinėti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir Å¡iuo atveju pateikti konkrečiÄ Vokietijos teisės normÄ , kurioje nurodyta, jog Å¡iuo atveju pagal Vokietijos teisės aktus, apgadintos automobilio detalės, turėjo bÅ«ti keičiamos naujomis, o ne remontuojamos. Atkreipė dėmesį, jog iÅ¡vadoje dėl priekinio kairio sparno ir kitų gretimų detalių iÅ¡montavimo ir sumontavimo, Å¡io sparno dažymo bei priekinio bamperio iÅ¡montavimo ir sumontavimo darbų, ekspertas nurodė, jog galbÅ«t spalva galėjo bÅ«ti parinkta tinkama ir dažyti net nebÅ«tų reikėję.

Ekspertas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad aukščiau Å¡iame punkte nurodytas detales reikėjo dažyti; jei tas detales ir bÅ«tų reikėję dažyti, eksperto vertinimu, jų tikrai nebuvo bÅ«tina iÅ¡montuoti ir nudažius vėl atgal sumontuoti, o jas tiesiog buvo galima dažyti (jei tai bÅ«tina) ant automobilio. IeÅ¡kovas vėlgi neįrodė nei vieno iÅ¡ Å¡ių darbų atlikimo bÅ«tinybės bei pagal kokį Vokietijos teisės aktÄ tos detalės turėjo bÅ«ti iÅ¡montuotos, o ne dažytos (jei tÄ reikėjo daryti) ant automobilio.

12. Apeliantui taip pat nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendime vis akcentavo, kad Lietuvos ekspertui buvo pateiktas ne eismo įvykyje dalyvavęs atsakovo vilkikas, o jo analogas. Kai tuo tarpu vokiečiai apskritai į vilkikÄ nežiÅ«rėjo; prieÅ¡ingai nei Lietuvos ekspertas, vokiečiai nemodeliavo vilkiko ir lengvojo automobilio susidÅ«rimo ir kokie pažeidimai galėjo bÅ«ti padaryti tokio susidÅ«rimo metu. Vokiečiai tik žiÅ«rėjo į lengvojo automobilio apgadinimus (dalis kurių, nemodeliuojant susidÅ«rimo situacijos, galėjo bÅ«ti padaryti kito eismo įvykio metu, kÄ ir nustatė ekspertas V.

M. ekspertizės akto 2.9.7 p.). Teismas nurodė, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, todėl nėra ir negali bÅ«ti taikomi Lietuvos įkainiai. Tačiau turto vertintojas E. L. vertinime nurodyta, kad žalos paskaičiavimÄ jis atliko, naudodamas Lietuvoje naudojama Audatex sistemÄ , tačiau darbų, detalių įkainius ėmė iÅ¡ Vokietijos ekspertų aktų. Taigi, žalos suma buvo paskaičiuota Vokietijos įkainiais.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

14. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto pasyvumo administruojant aktualaus eismo įvykio metu padarytos žalos bylÄ . Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos per 3 darbo dienas nuo 2018-05-07 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui. Apeliantui buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti 2018-05-07 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau jis buvo pasyvus.

Atkreipė dėmesį, jog pagal nuosekliai formuojamÄ aukščiausiojo teismo praktikÄ tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese (Å¡iuo atveju buvo prieÅ¡ingai – apeliantas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti ir neteikti savo pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų), pastarasis turi teisę teikti prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje. Å iuo atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas apeliantui padarė iÅ¡imtį - vertino jo prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.

15. Å iuo atveju, Biuras, bendradarbiaudamas su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru, pateikė visus savo reikalavimÄ ir apelianto civilinės atsakomybės kilimÄ pagrindžiančius įrodymus. Biuras, taipogi, atsižvelgdamas į apelianto nesutikimo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu argumentus, pateikė aktualų Vokietijos teisės turinį. Tuo tarpu, apeliantas apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu, bei tik Å¡ių abejonių pagrindu suformuotų eksperto iÅ¡vados bei vertintojo ataskaitos pateikimu.

Aplinkybę, kad tokia iÅ¡vada ir ataskaita negali bÅ«ti pripažįstamos Vokietijoje, Å¡ioje byloje patvirtina ne tik iÅ¡ Vokietijos nacionalinio draudikų biuro ir jo atstovo gauti atsakymai, bet ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos pateikta pozicija dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje atlikto turto vertinimo. Atsakovas nepateikė kitokį Vokietijos teisės turinį, nei įrodinėjo Biuras, pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nepateikė Vokietijos teisės turinio net ir dėl apeliaciniame skunde keliamų abejonių, kad Å¡iuo atveju kai kurios apgadintos transporto priemonės detalės tariamai galėjo bÅ«ti remontuojamos, o ne keičiamos; remontas galėjo bÅ«ti pigesnis ir pan.

Tačiau tai yra atsakovui, o ne ieškovui tenkanti įrodinėjimo našta.

16. Neatsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas papildomai pateikė Biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ . Teismas priėmė byloje pagrįstÄ sprendimÄ , atsižvelgęs į Biuro pateiktus argumentus, įrodymus dėl eismo įvykio Å¡alies teisės taikymo bei įvertinęs tiek teismo eksperto atliktos ekspertizės prieÅ¡taringumÄ , neatitikimÄ faktiniai informacijai dėl nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, tiek turto vertintojo parodymus, kai sudaryta remonto sÄ mata, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nebuvo sudaryta dėl tos pačios kartos transporto priemonės ir sudaryta vadovaujantis klaidinga teismo eksperto ekspertize, neatsižvelgus į Vokietijos nepriklausomų vertintojų skaičiavimuose naudojamus darbo įkainius.

Pažymėtina, kad vien tik abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naÅ¡tos perkėlimas nuo žalÄ neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sÄ Å¾iningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieÅ¡tarautų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-05-07 Vokietijoje dėl atsakovės darbuotojo T. V., vairavusio transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo, tačiau Å¡i Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Eismo įvykyje buvo apgadintas Vokietijos pilietės vairuojamas automobilis MINI COOPER. Vokietijos draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ 8 006,43 Eur sumai bei pateikė reikalavimÄ jÄ atlyginti ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris vadovaujantis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 d. Remdamasis TPVCAPDÄ® 23 str. ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 8 006,43 Eur.

19. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino pilnai, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas įrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad nukentėjusio asmens automobilio remontas virÅ¡ijo bÅ«tinÄ sias atstatomÄ sias po eismo įvykio atsiradusias remonto iÅ¡laidas, jos byloje yra objektyviai pagrįstos, bÅ«dingos fotofiksacijoje užfiksuotiems apgadinimams ir nėra neprotingai didelės, atsižvelgiant į byloje esančias eismo įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių, kilusios civilinės atsakomybės, žalos dydžio ar galiojusios draudimo apsaugos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, apsiribojo tik formalia ir deklaratyvia nesutikimo su žalos dydžiu ir savo darbuotojo kaltės nebuvimo motyvacija.

20. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, skundÄ iÅ¡ esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, tarp jų ir dėl žalos dydžio. Teismas neatsižvelgė, jog ieÅ¡kovas nenurodė konkretaus Vokietijos teisės akto, kodėl detalės turėjo bÅ«ti keičiamos naujomis, o ne remontuojamos, kas bÅ«tų žymiai pigiau, nepateikė jokių įrodymų kodėl kairys priekinis sparnas, priekinis bamperis turėjo bÅ«ti perdažomi, o ne parinktos identiÅ¡kos keičiamų/remontuojamų detalių spalvos, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti gretimų detalių perdažymo, nepateikė jokių Vokietijos teisės aktų konkrečių nuostatų, kodėl, norint perdažyti, jas buvo bÅ«tina iÅ¡montuoti ir vėl sumontuoti, o ne perdažyti ant automobilio.

Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad užpakalinio kairio rato ratlankio apgadinimai ir jo padangos galimas pažeidimas susiję su šiuo eismo įvykiu.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka mokama, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovų, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ .

Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro draudikų biurų regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Todėl tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51–52 punktai).

Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).

23. Pažymėtina, jog eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo ieškinys buvo pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto - Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais.

Biuras be kita ko pateikė Å¡iai bylai aktualų Vokietijos teisinį turinį, t.y. Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas; informacijÄ apie atsakovo valdoma transporto priemone pažeistÄ kelių eismo taisyklę - Kelių eismo taisyklių 7 straipsnis. Vokietijos Draudimo sutarčių įstatymo 115 straipsnio nuostatas ir jų komentarÄ ; Vokietijos Civilinio kodekso 249 straipsnio nuostatas; pateikė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadas, kuriose be kita ko aptariama Vokietijos teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovo procesinių dokumentų turinį, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir 23 nutarties punkte nurodytų sÄ lygų visumÄ , todėl ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas analizuodamas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ atsižvelgė į faktÄ , kad atsakovo vairuotojo civilinę atsakomybę patvirtina užpildyta ir pasiraÅ¡yta pačių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų eismo įvykio deklaracija.

O žalos dydžio pagrįstumÄ vertino tinkamai taikydamas įrodinėjimÄ reglamentuojančias normas, pasisakydamas dėl visų byloje esančių ekspertų (specialistų) iÅ¡vadų, atkreipdamas dėmesį į jų tarpusavio prieÅ¡taravimus, bei remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Pažymėtina, jog apeliantas teigdamas, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nepateikia jokių įrodymų ar argumentų paneigiančių atsakovės darbuotojo kaltę dėl eismo įvykio.

Nesutikdamas su priteistos žalos dydžiu iš esmės remiasi eksperto V. M. ekspertizės aktu ir turto vertintojo konsultacine išvada bei šių asmenų teismo posėdyje išsakytais teiginiais, tačiau visiškai ignoruoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu nesivadovauta Lietuvos ekspertų išvadomis.

25. Nors apeliantas akcentuoja faktÄ , kad Vokietijos ekspertas iÅ¡vadas pateikė neapžiÅ«rėjęs atsakovui priklausančio vilkiko. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra savaiminis pagrindas vadovautis eksperto V. M. iÅ¡vadomis, kuris pagal byloje esančius duomenis, iÅ¡vadÄ pateikė tiesiogiai neapžiÅ«rėjęs nei vienos iÅ¡ įvykyje dalyvavusių transporto priemonių. Apeliantas taip pat ignoruoja visiÅ¡kai pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo pastebėjimÄ , jog pateiktuose į bylÄ dokumentuose, kur matyti automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje ir automobilio, vertinto bylos nagrinėjimo metu parametrų neatitikimai.

Kaip atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo ieÅ¡kovas, tai sudaro pagrindÄ manyti, jog ekspertizei buvo parinktas ne analogiÅ¡kas MINI COOPER automobilis. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog Vokietijos ekspertas Å¡iuo atveju iÅ¡ karto po eismo įvykio tiesiogiai apžiÅ«rėjo ir vertino bÅ«tent tÄ transporto priemonę, kuriai padaryta žala. Esant nurodytų aplinkybių visumai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje esančių įrodymu visuma, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas, iÅ¡samiai motyvavo kodėl Å¡iuo atveju nustatant žalos dydį vadovautinasi sertifikuoto Vokietijos eksperto iÅ¡vadomis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo pasyvumo ir nesidomėjimo eismo tyrimo aplinkybėmis Vokietijoje.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokio pobÅ«džio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ gali bÅ«ti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi bÅ«ti sukurtos sÄ lygos pateikti savo paaiÅ¡kinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylÄ . Asmens galimybė dalyvauti teismo procese ir tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ pirmiausiai yra susijusi su tinkamu asmens informavimu apie vykstantį teisminį procesÄ bei realių galimybių pasirengti teismo posėdžiui ir iÅ¡dėstyti jame savo pozicijÄ sudarymu. Tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį procesÄ arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti (pavyzdžiui, nebuvo suteikta pakankamai laiko pasirengti teismo procesui ir jame dalyvauti, kt.), vienintelė tokio asmens galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ yra Lietuvos teismams nagrinėjant regresinį ieÅ¡kinį. Ir prieÅ¡ingai, kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesÄ , bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiÅ¡kinimų bei atsikirtimų neteikė, tokiÄ situacijÄ bylÄ dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumÄ ir nesidomėjimÄ eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybÄ ribojimÄ . Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje.

Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-33-1075/2020) 28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo byloje iÅ¡ esmės nėra, jog atsakovas Å¡iuo atveju buvo tinkamai informuotas apie Vokietijoje vykstantį minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , jam buvo sudarytos visos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus.

Atsakovas be kita ko informuotas, jog nepateikus paaiÅ¡kinimų apie eismo įvykį, žalos administravimo procesas vyks atsakovui nedalyvaujant. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų aktyviai naudojęsis teise dalyvauti žalos administravimo procese, teikti paaiÅ¡kinimus, prieÅ¡taravimus, kuriuo kelia Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į šį faktÄ vertindamas atsakovo atsikritimus į ieÅ¡kinį, visų kitų byloje esančių įrodymų patvirtinančių ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti žalos dydį kontekste.

29. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas norėdamas įrodyti ieÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumÄ , privalėjo nurodyti teismui konkretų Vokietijos teisės aktÄ , kodėl detalės turėjo bÅ«ti keičiamos naujomis, o ne remontuojamos, o norint jas perdažyti, jas buvo bÅ«tina iÅ¡montuoti ir vėl sumontuoti, o ne perdažyti ant automobilio. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto teiginys neatitinka nei protingumo, nei kontinentinei teisei bÅ«dingo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principų.

30. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo iÅ¡mokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovai, siekdami nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui (Biurui), siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo.

IeÅ¡kovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas).

31. Minėta, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju pateikė minėtus įrodymus siekdamas pagrįsti žalos dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos Žalų administravimo departamento iÅ¡vados turiniu, Vokietijos teisinei sistemai kaip ir Lietuvos teisinei sistemai bÅ«dingas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Teisėjų kolegija pažymi, jog visiÅ¡ko žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado.

Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam neturi bÅ«ti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sÄ skaita. Kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu bÅ«du ar automatiÅ¡kai.

32. Vokietijos teismų praktikoje pripažįstama, jog už eismo įvykį atsakinga Å¡alis turi atkurti iki eismo įvykio buvusiÄ transporto priemonės bÅ«klę. Prie transporto priemonės žalos, pagal Vokietijos teisę, priskaičiuojamos remonto iÅ¡laidos, prekinės automobilio vertės sumažėjimas, techninės ekspertizės iÅ¡laidos, teisinės iÅ¡laidos, bendrosios iÅ¡laidos (T.

3. B.l. 5). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateikto Vokietijos SEIDEL automobilių ekspertizės akto turinio matyti, jog reikalingos automobilio remonto iÅ¡laidos buvo paskaičiuotos profesionaliam remontui atlikti. Ekspertizės akte be kita ko pažymėta, jog atsižvelgiant į padarytÄ Å¾alÄ , paprastai neįmanoma atlikus remontÄ nudažyti taip, kad nebÅ«tų pastebimas besiribojančių detalių atspalvių skirtumas, todėl buvo paskaičiuotas papildomas besiribojančių detalių dažymas. Teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ignoruoja faktÄ , kad pats ekspertas V.

M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog Vokietijoje yra įprasta sugadinus detalę, jÄ keisti nauja, o ne remontuoti, kaip dažnu atveju gali bÅ«ti Lietuvoje. Vokietijoje keičiamoms detalėms nusidėvėjimas netaikomas, o kėbulo apgadintos dalys keičiamos naujomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju esminė aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, o ne Lietuvoje, todėl sprendžiant ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti žalos dydžio pagrįstumÄ , negali bÅ«ti taikoma Lietuvai bÅ«dinga automobilių remonto bei žalos paskaičiavimo praktika.

33. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog bendrÄ ja prasme automobilį remontuojant ir panaudojant naudotas detales gali bÅ«ti sumažinamas žalos dydis. Tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiÅ¡kėti aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panaÅ¡ių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas bÅ«tų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų bÅ«tinumÄ siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti iÅ¡laidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitinka visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes nukentėjęs asmuo bus grÄ Å¾intas į tÄ pačiÄ padėtį, kurioje buvo iki įvykio.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡iuo atveju automobilio, kuriam padaryta žala, pirmosios registracijos data yra 2016 m. balandžio mėn. Eismo įvykis įvyko 2018 m. gegužės 7 d. Automobilio rida įvykio dienÄ buvo 18907 km. Atsakovas įrodinėdamas, jog Å¡iuo atveju buvo galimas automobilio remontavimas naudojant dėvėtas detales, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie atitinkamos bÅ«klės, tokio paties modelio, spalvos ir metų automobilio naudotų detalių prieinamumÄ Vokietijos rinkoje.

Taigi, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog automobilį remontavus Lietuvos eksperto nurodytais bÅ«dais, ginčo automobilio bÅ«klė bÅ«tų grÄ Å¾inta į iki įvykio buvusiÄ padėtį ir bÅ«tų užtikrintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju Vokietijos ekspertas konstatavo, jog atlikus tinkamÄ remontÄ , automobilio bendroji vertė nebus pagerinta. Tai sudaro pagrindÄ spręsti, jog dėl sugadintų ginčo automobilio detalių pakeitimo naujomis, automobilio savininkai neatsidÅ«rė geresnėje padėtyje nei ji buvo prieÅ¡ eismo įvykį.

SEIDEL Ekspertizės akte be kita ko nurodyta, jog skaičiuodamas žalÄ ekspertas, atsižvelgė į Å¡io automobilio situacijÄ regioninėje rinkoje, jo ypatumus bei aktualiÄ teismų praktikÄ ir pripažintus skaičiavimo metodus. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos eksperto pateiktos iÅ¡vados nepaneigia ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo.

35. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ , o atsakovas nepateikė įrodymų sudarančių pagrindÄ mažinti praÅ¡omos priteisti žalos dydį.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisako.

37. Nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl jis paliktinas nepakeistu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies punktu kolegija, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Andrutė Salvador Margarita Stambrauskaitė RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė