a5804f95-4edf-446e-8b06-7a8ea8f4a6d9 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedįkalinimo metu visa politinio kalinio Å¡eima su tuo metu buvusiais nepilnameÄiais vaikais negalÄjo gyventi nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje, 2) tuo metu negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje. Ä®statymo nuostata âlegaliaiâ reiÅ¡kia, kad žmonÄs gyveno âkažkurâ nenurodydami savo konkreÄios gyvenamosios vietos, slapstydamiesi, nuolat keisdami savo buvimo vietÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime rÄmÄsi aplinkybe, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių pedagoginiame institute 1957-09-15 buvo paskirtas laborantu.
Legislator headnote
AI generateda5804f95-4edf-446e-8b06-7a8ea8f4a6d9 · KlaipÄdos apygardos teismas: Remiantis paminÄtu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentÄjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta sÄ lyga â tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnameÄiai vaikai. Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnameÄiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tÄvai (įtÄviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turÄtas vienintelis iÅ¡ tÄvų (įtÄvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us.
Full text
PraneÅ¡Äja Erika MisiÅ«nienÄTeisÄja Lina JociuvienÄ                                                           CivilinÄ byla Nr. 2A-562-524/2014                                                                                                  (Proceso Nr. 2-24-3-00804-2013-9)                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 128. (S)                                                                                      KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d.KlaipÄda               KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Erikos MisiÅ«nienÄs, teisÄjų Rimvidos ZubernienÄs, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ Nr. 2-1207-838/2013 pagal pareiÅ¡kÄjo B.
D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo KlaipÄdos skyriui dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo bei pareiÅ¡kÄjo apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2013-12-10 sprendimo.               TeisÄjų kolegijan u s t a tÂ Ä :                 pareiÅ¡kÄjas teismo praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jis, bÅ«damas nepilnametis, tÄvo E. D., K., gim. (duomenys neskelbtini), įkalinimo metu nuo 1953-02-11 iki 1956 metų negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsÄiuje, Kretingos apskrityje.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog jo tÄvas buvo suimtas, broliai iÅ¡siųsti tarnauti tarybinÄje armijoje į DagestanÄ , todÄl motina, bijodama, kad neiÅ¡siųstų jauniausiojo sÅ«naus (pareiÅ¡kÄjo), liepÄ jam slapstytis. Nuo 1953 metų iki 1956 metų pareiÅ¡kÄjas slapstÄsi pas giminaiÄius, kaimynus, vyresniÄ jÄ seserį, pažįstamus. Bijodamas ir patirdamas okupacinio režimo terorÄ , patyÄias jis negalÄjo gyventi legaliai savo nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsÄiuje, Kretingos apskrityje.
JuridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas bÅ«tinas dÄl tremtinio statuso pripažinimo. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, jog po tÄvo suÄmimo negalÄjo gyventi tÄvų name, slapstÄsi pas aplinkinius kaimynus, klasiokus. Mama su seserimi slapstÄsi kitur. Kaimynai įspÄdavo apie saugumieÄių patikrinimus, tada jis bÄgdavo slÄptis į miÅ¡kÄ . Gyveno ir pas savo iÅ¡tekÄjusiÄ vyresniÄ jÄ seserį. BaigÄ Kartenos mokyklÄ , o vÄliau mokÄsi Å iaulių pedagoginiame institute.               Suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyrius su pareiÅ¡kimu nesutiko.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, jog Å¡eima negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje gyvenamojoje vietoje.                KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismas 2013-12-10 sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino. Teismas nurodÄ, kad byloje nÄra raÅ¡ytinių įrodymų apie pareiÅ¡kÄjo Å¡eimos gyvenamÄ sias vietas ar įrodanÄių, jog pareiÅ¡kÄjo Å¡eima 1953â1956 metais keitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei slapstÄsi nuo iÅ¡trÄmimo. Liudytojų parodymai nepatvirtino fakto, jog pareiÅ¡kÄjų Å¡eima 1953â1956 metais negalÄjo legaliai gyventi (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsÄiuje, Kretingos apskrityje.
Be to, nÄra pateikta įrodymų, jog tuo metu Lietuvoje pareiÅ¡kÄjas ir jo Å¡eima bÅ«tų buvÄ priversti slapstytis ar kitaip vengti trÄmimo, bÅ«tų buvÄ Ä¯raÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us, o pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs â vengimas tarnauti tarybinÄje armijoje ir nuolatinÄ baimÄ dÄl tuometinio sovietinio režimo â nÄra pakankamos, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡iuo konkreÄiu atveju pareiÅ¡kÄjui ir jo Å¡eimai buvo pritaikyti gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai, todÄl teismui nepakanka duomenų iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kÄjas atitinka Lietuvos Respublikos asmenų, nukentÄjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatytas sÄ lygas.                      Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â pareiÅ¡kimÄ tenkinti.
Nurodo, kad teismai analogiÅ¡koje situacijoje ne kartÄ nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , nors byloje nebuvo pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų. Teismai remiasi liudytojų parodymais ir pripažįsta faktÄ nepaisant to, kad pareiÅ¡kÄjai į ankstesnÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ grįžo anksÄiau nei buvo paleistas jų tÄvas. Ä®statymas nustato dvi sÄ lygas, bÅ«tinas gauti tremtinio statusÄ :
1) įkalinimo metu visa politinio kalinio Å¡eima su tuo metu buvusiais nepilnameÄiais vaikais negalÄjo gyventi nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje, 2) tuo metu negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje. Ä®statymo nuostata âlegaliaiâ reiÅ¡kia, kad žmonÄs gyveno âkažkurâ nenurodydami savo konkreÄios gyvenamosios vietos, slapstydamiesi, nuolat keisdami savo buvimo vietÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime rÄmÄsi aplinkybe, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių pedagoginiame institute 1957-09-15 buvo paskirtas laborantu.
TaÄiau tuo metu pareiÅ¡kÄjo tÄvas jau buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos, t. y. nuo paleidimo jau buvo praÄjÄ metai ir septyni mÄnesiai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklÄ, kad negalima remtis vien raÅ¡ytiniais įrodymais, privalu įvertini ir liudytojų parodymus. Byloje pateikti liudytojų parodymai tik patvirtina aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad pareiÅ¡kÄjo sesuo B. Ž. (D.) buvo mažametÄ (4 metų amžiaus), todÄl ji negali visko nuosekliai atsiminti, gali supainioti aplinkybes ir pan.
Be to, ji nurodÄ, kad vienoje vietoje Å¡eima gyventi negalÄjo, nuolat keliavo. PareiÅ¡kÄjas savo pareiÅ¡kime neteigÄ, jog slapstÄsi nuo tarnybos kariuomenÄje. PareiÅ¡kÄjas tuo metu buvo nepilnametis ir negalÄjo bÅ«ti paÅ¡auktas kariuomenÄn, taÄiau galÄjo bÅ«ti iÅ¡siųstas į tremties vietÄ . PareiÅ¡kÄjas slapstÄsi dÄl nuolatinio saugumieÄių persekiojimo. Tokio pobÅ«džio bylose įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, kad naudojami netiesioginiai įrodymai, raÅ¡ytinių įrodymų nepakanka, nes jei pakaktų, nereikÄtų juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatinÄti teisme.                Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyrius atsiliepime praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ antrosios įstatyme nustatytos sÄ lygos, t. y. kad Å¡eima negalÄjo toliau legaliai gyventi ankstesnÄje gyvenamojoje vietoje. TÄvo iÅ¡trÄmimo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas mokÄsi Kartenos mokykloje ir 1955 metais baigÄ 11 klasių. Liudytojos patvirtino, kad mokydamasis Kartenoje pareiÅ¡kÄjas bÅ«stÄ nuomojosi, pamokas lankÄ pavyzdingai, pareiÅ¡kÄjo motina skalbdavo pareiÅ¡kÄjo rÅ«bus, iÅ¡leisdavo jį į mokyklÄ . Liudytojų parodymai patvirtina, kad dar 3 metus iki tÄvo iÅ¡trÄmimo pareiÅ¡kÄjas apsigyveno Kartenoje ir nuolat ten gyveno iki savo pilnametystÄs. NuolatinÄ pareiÅ¡kÄjo baimÄ dÄl sovietinio režimo yra nepakankama, kadangi liudytojai parodÄ, jog tuo metu visi bijojo â tiek iki pareiÅ¡kÄjo tÄvo suÄmimo, tiek po to.                Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.               Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.).
AiÅ¡kinant Å¡ios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dÄl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrÄžtoje situacijoje, kai, juos nustaÄius, pareiÅ¡kÄjas įgis tam tikrÄ subjektinÄ teisÄ. KasacinÄs instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintys faktai nustatinÄjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybÄms:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turÄti juridinÄ reikÅ¡mÄ;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ . Kai nÄra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nenagrinÄtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-5/2010).             Lietuvos Respublikos asmenų, nukentÄjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami: asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trÄmimo metu pabÄgÄ, pasislÄpÄ arba kitaip iÅ¡vengÄ trÄmimo, jeigu jie trÄmimo metu buvo nepilnameÄiai arba pilnameÄiai, taÄiau toliau negalÄjo legaliai gyventi savo ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnameÄiai vaikai.
Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnameÄiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tÄvai (įtÄviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turÄtas vienintelis iÅ¡ tÄvų (įtÄvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us. Å io straipsnio 2d. 3p. nustato , kad tokiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurių bent vieno iÅ¡ tÄvų (įtÄvių) įkalinimo metu buvÄ nepilnameÄiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje.           Byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kÄjo, gimusio 1935-08-02, tÄvas E. D. nuo 1953-02-11 iki 1956-02-18 buvo neteisÄtai represuotas ir nuteistas (b.l.6, 8, 56-59), todÄl byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kÄjas 1953-02-11 buvo 17 metų, t. y. nepilnametis.
Remiantis paminÄtu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentÄjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta sÄ lyga â tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnameÄiai vaikai. Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnameÄiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tÄvai (įtÄviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turÄtas vienintelis iÅ¡ tÄvų (įtÄvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us.
TodÄl nepagrįsti suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ bei į apeliacinį skundÄ motyvai, jog pareiÅ¡kÄjui toks statusas negali bÅ«ti suteiktas, nes paminÄto įstatymo 5 str. 2d. 3p. reikalauja įrodyti Å¡eimos negalÄjimÄ gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje, o ne jo vieno. TaÄiau nustatant tokį statusÄ asmeniui bÅ«tina įvertinti neginÄijamai įrodytÄ aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjo tÄvas buvo įkalintas, t.y. iÅ¡vežtas iÅ¡ savo nuolatinÄs gyvenamosios vietos, todÄl akivaizdu, kad visa Å¡eima negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje.             NagrinÄjant bylas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto, taip pat ir bylÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo negalÄjimo legaliai gyventi nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 1953-02-11 iki 1956 m. (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsÄiuje, Kretingos apskrityje, dÄl pareiÅ¡kÄjo tÄvo įkalinimo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), taikomos bendrosios įrodinÄjimo taisyklÄs, nustatytos įstatyme (CPK 176â185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009-03-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2011-08-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinÄjimo proceso Å¡ios kategorijos bylose ypatumus.
PažymÄtina, kad bylose dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kÄjas turÄtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų, tai jam apskritai nereikÄtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 str.), todÄl į Å¡iÄ aplinkybÄ, kad įrodinÄjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .
Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. DÄl to Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pabrÄžÄs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esanÄiais įrodymais tam, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ bÅ«tų mažesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
TaÄiau, nepaisant tokių bylų įrodinÄjimo proceso specifikos, įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (CPK 185 str. 1 d.).
DÄl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkreÄioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).          Pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos faktiniai duomenys neįrodo ginÄo fakto, t. y. neįrodo, kad pareiÅ¡kÄjas buvo priverstas slapstytis, t. y. negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsÄiuje, Kretingos apskrityje tÄvo įkalinimo metu.
TeisÄjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai neįvertino byloje esanÄių įrodymų viseto, t. y. iÅ¡ esmÄs neanalizavo kaip liudytojų teismo posÄdyje apklaustų pareiÅ¡kÄjo kaimyno J. T., gim (duomenys neskelbtini) jo klasiokių L. Ž., gim (duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), seserų L. S., gim (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), parodymų (b.l. 47-49, 62), neįvertino ginÄo situacijos aplinkybių â 1953 m. buvo pokario metas, Å¡alis buvo valdoma autoritarinio J.
S. režimo, po jo mirties 1953-03-05 taip pat buvo vykdomi masiniai Lietuvos pilieÄių bei jų Å¡eimos narių trÄmimai, represijos, konfiskuojamas pilieÄių turtas ir pan. Ir tik 1956 m. vasarį N. C. reabilitavo daugelį tremtinių. (CPK 182 str. 1 p.). PareiÅ¡kÄjas 1953 m. vasario mÄn. (kada buvo įkalintas jo tÄvas) buvo 17 metų amžiaus, todÄl akivaizdu, kad jo motina, likusi su vaikais, saugojo savo vaikus ir slÄpÄ juos.             AplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjo tÄvas iki tÄvo įkalinimo, t. y. iki 1953-02-11, gyveno (duomenys neskelbtini) k.
Kartenos valsÄiuje, Kretingos r., patvirtina Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo pažymÄjimas (b. l. 8), byloje nÄra jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kÄjo tÄvai iki tÄvo įkalinimo kartu negyveno, todÄl pirmosios instancijos teismas padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra raÅ¡ytinių įrodymų apie jo tÄvų Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tiek pareiÅ¡kÄjo liudytoja - vyriausia jo sesuo, kuriai tÄvo įkalinimo metu buvo 26 metai, parodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas slapstÄsi dÄl to, kad buvo iÅ¡vežtas tÄvas ir mama eidavo iÅ¡ namų su mažu vaiku (b.l. 49), tiek jo klasiokÄs liudytojos L.
Ž. ir J. S., parodydamos, kad joms buvo žinoma, kad pareiÅ¡kÄjas neturi namų, gyveno mokyklos namo kitoje pusÄje, po to kažkur kitur, žinojo, kad jo tÄvas buvo suimtas ir jis slapstÄsi (b. l. 48). Tokias pat aplinkybes parodÄ ir pareiÅ¡kÄjo kaimynas liudytojas J. T., kuris 1953 metais buvo 10 metų amžiaus, parodydamas, kad jie bendravo su pareiÅ¡kÄju, taÄiau staiga jo nebeliko, jų sodyboje nieko nebeliko (b.l. 62). Liudytojų parodymai Å¡ios kategorijos bylose yra pakankamas įrodymas praÅ¡omam juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄiam faktui nustatyti.
IÅ¡dÄstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, todÄl priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų pareiÅ¡kimui iÅ¡nagrinÄti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ , â nustatyti ginÄo juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , turint tikslÄ pareiÅ¡kÄjui suteikti tremtinio statusÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 444 str. 2 d. 9 p.).
           Kolegija, vadovaudamasi CPK 325â333 str., n u s p r e n d ž i a :             KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2013-12-10 sprendimÄ panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad B. D., bÅ«damas nepilnametis, nuo 1953-02-11 iki 1956 metų negalÄjo legaliai gyventi ankstesnÄje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsÄiuje, Kretingos apskrityje, turint tikslÄ B. D. suteikti tremtinio statusÄ .
Kolegijos pirmininkÄ                                       Erika MisiÅ«nienÄKolegijos teisÄjai                                                                            Rimvida ZubernienÄAlmantas Padvelskis