Legislator Case Law & Legislation
a5804f95-4edf-446e-8b06-7a8ea8f4a6d9 AI generated

a5804f95-4edf-446e-8b06-7a8ea8f4a6d9 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a5804f95-4edf-446e-8b06-7a8ea8f4a6d9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įkalinimo metu visa politinio kalinio Å¡eima su tuo metu buvusiais nepilnamečiais vaikais negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, 2) tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Ä®statymo nuostata „legaliai“ reiÅ¡kia, kad žmonės gyveno „kažkur“ nenurodydami savo konkrečios gyvenamosios vietos, slapstydamiesi, nuolat keisdami savo buvimo vietÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių pedagoginiame institute 1957-09-15 buvo paskirtas laborantu.

Legislator headnote

AI generated

a5804f95-4edf-446e-8b06-7a8ea8f4a6d9 · Klaipėdos apygardos teismas: Remiantis paminėtu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta sÄ lyga – tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai. Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnamečiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Erika MisiÅ«nienėTeisėja Lina Jociuvienė                                                           Civilinė byla Nr. 2A-562-524/2014                                                                                                  (Proceso Nr. 2-24-3-00804-2013-9)                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 128. (S)                                                                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d.Klaipėda               Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1207-838/2013 pagal pareiÅ¡kėjo B.

D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimo.               Teisėjų kolegijan u s t a t ė :                 pareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, bÅ«damas nepilnametis, tėvo E. D., K., gim. (duomenys neskelbtini), įkalinimo metu nuo 1953-02-11 iki 1956 metų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jo tėvas buvo suimtas, broliai iÅ¡siųsti tarnauti tarybinėje armijoje į DagestanÄ , todėl motina, bijodama, kad neiÅ¡siųstų jauniausiojo sÅ«naus (pareiÅ¡kėjo), liepė jam slapstytis. Nuo 1953 metų iki 1956 metų pareiÅ¡kėjas slapstėsi pas giminaičius, kaimynus, vyresniÄ jÄ seserį, pažįstamus. Bijodamas ir patirdamas okupacinio režimo terorÄ , patyčias jis negalėjo gyventi legaliai savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas bÅ«tinas dėl tremtinio statuso pripažinimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog po tėvo suėmimo negalėjo gyventi tėvų name, slapstėsi pas aplinkinius kaimynus, klasiokus. Mama su seserimi slapstėsi kitur. Kaimynai įspėdavo apie saugumiečių patikrinimus, tada jis bėgdavo slėptis į miÅ¡kÄ . Gyveno ir pas savo iÅ¡tekėjusiÄ vyresniÄ jÄ seserį. Baigė Kartenos mokyklÄ , o vėliau mokėsi Å iaulių pedagoginiame institute.               Suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su pareiÅ¡kimu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.                Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-10 sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino. Teismas nurodė, kad byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie pareiÅ¡kėjo Å¡eimos gyvenamÄ sias vietas ar įrodančių, jog pareiÅ¡kėjo Å¡eima 1953–1956 metais keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ bei slapstėsi nuo iÅ¡trėmimo. Liudytojų parodymai nepatvirtino fakto, jog pareiÅ¡kėjų Å¡eima 1953–1956 metais negalėjo legaliai gyventi (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Be to, nėra pateikta įrodymų, jog tuo metu Lietuvoje pareiÅ¡kėjas ir jo Å¡eima bÅ«tų buvę priversti slapstytis ar kitaip vengti trėmimo, bÅ«tų buvę įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us, o pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės – vengimas tarnauti tarybinėje armijoje ir nuolatinė baimė dėl tuometinio sovietinio režimo – nėra pakankamos, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjui ir jo Å¡eimai buvo pritaikyti gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai, todėl teismui nepakanka duomenų iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas atitinka Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatytas sÄ lygas.                      Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nurodo, kad teismai analogiÅ¡koje situacijoje ne kartÄ nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nors byloje nebuvo pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų. Teismai remiasi liudytojų parodymais ir pripažįsta faktÄ nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjai į ankstesnę gyvenamÄ jÄ vietÄ grįžo anksčiau nei buvo paleistas jų tėvas. Ä®statymas nustato dvi sÄ lygas, bÅ«tinas gauti tremtinio statusÄ :

1) įkalinimo metu visa politinio kalinio Å¡eima su tuo metu buvusiais nepilnamečiais vaikais negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, 2) tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Ä®statymo nuostata „legaliai“ reiÅ¡kia, kad žmonės gyveno „kažkur“ nenurodydami savo konkrečios gyvenamosios vietos, slapstydamiesi, nuolat keisdami savo buvimo vietÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių pedagoginiame institute 1957-09-15 buvo paskirtas laborantu.

Tačiau tuo metu pareiškėjo tėvas jau buvo paleistas iš įkalinimo vietos, t. y. nuo paleidimo jau buvo praėję metai ir septyni mėnesiai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad negalima remtis vien rašytiniais įrodymais, privalu įvertini ir liudytojų parodymus. Byloje pateikti liudytojų parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo sesuo B. Ž. (D.) buvo mažametė (4 metų amžiaus), todėl ji negali visko nuosekliai atsiminti, gali supainioti aplinkybes ir pan.

Be to, ji nurodė, kad vienoje vietoje Å¡eima gyventi negalėjo, nuolat keliavo. PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime neteigė, jog slapstėsi nuo tarnybos kariuomenėje. PareiÅ¡kėjas tuo metu buvo nepilnametis ir negalėjo bÅ«ti paÅ¡auktas kariuomenėn, tačiau galėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas į tremties vietÄ . PareiÅ¡kėjas slapstėsi dėl nuolatinio saugumiečių persekiojimo. Tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad naudojami netiesioginiai įrodymai, raÅ¡ytinių įrodymų nepakanka, nes jei pakaktų, nereikėtų juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatinėti teisme.                Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė antrosios įstatyme nustatytos sÄ lygos, t. y. kad Å¡eima negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Tėvo iÅ¡trėmimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas mokėsi Kartenos mokykloje ir 1955 metais baigė 11 klasių. Liudytojos patvirtino, kad mokydamasis Kartenoje pareiÅ¡kėjas bÅ«stÄ nuomojosi, pamokas lankė pavyzdingai, pareiÅ¡kėjo motina skalbdavo pareiÅ¡kėjo rÅ«bus, iÅ¡leisdavo jį į mokyklÄ . Liudytojų parodymai patvirtina, kad dar 3 metus iki tėvo iÅ¡trėmimo pareiÅ¡kėjas apsigyveno Kartenoje ir nuolat ten gyveno iki savo pilnametystės. Nuolatinė pareiÅ¡kėjo baimė dėl sovietinio režimo yra nepakankama, kadangi liudytojai parodė, jog tuo metu visi bijojo – tiek iki pareiÅ¡kėjo tėvo suėmimo, tiek po to.                Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.               Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.).

AiÅ¡kinant Å¡ios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).             Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami: asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai.

Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnamečiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us. Å io straipsnio 2d. 3p. nustato , kad tokiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurių bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.           Byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėjo, gimusio 1935-08-02, tėvas E. D. nuo 1953-02-11 iki 1956-02-18 buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas (b.l.6, 8, 56-59), todėl byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas 1953-02-11 buvo 17 metų, t. y. nepilnametis.

Remiantis paminėtu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta sÄ lyga – tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai. Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnamečiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us.

Todėl nepagrįsti suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ bei į apeliacinį skundÄ motyvai, jog pareiÅ¡kėjui toks statusas negali bÅ«ti suteiktas, nes paminėto įstatymo 5 str. 2d. 3p. reikalauja įrodyti Å¡eimos negalėjimÄ gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o ne jo vieno. Tačiau nustatant tokį statusÄ asmeniui bÅ«tina įvertinti neginčijamai įrodytÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo tėvas buvo įkalintas, t.y. iÅ¡vežtas iÅ¡ savo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl akivaizdu, kad visa Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.             Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, taip pat ir bylÄ dėl pareiÅ¡kėjo negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 1953-02-11 iki 1956 m. (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, dėl pareiÅ¡kėjo tėvo įkalinimo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso Å¡ios kategorijos bylose ypatumus.

Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 str.), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).          Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bylos faktiniai duomenys neįrodo ginčo fakto, t. y. neįrodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo priverstas slapstytis, t. y. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje tėvo įkalinimo metu.

Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, t. y. iš esmės neanalizavo kaip liudytojų teismo posėdyje apklaustų pareiškėjo kaimyno J. T., gim (duomenys neskelbtini) jo klasiokių L. Ž., gim (duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), seserų L. S., gim (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), parodymų (b.l. 47-49, 62), neįvertino ginčo situacijos aplinkybių – 1953 m. buvo pokario metas, šalis buvo valdoma autoritarinio J.

S. režimo, po jo mirties 1953-03-05 taip pat buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. Ir tik 1956 m. vasarį N. C. reabilitavo daugelį tremtinių. (CPK 182 str. 1 p.). Pareiškėjas 1953 m. vasario mėn. (kada buvo įkalintas jo tėvas) buvo 17 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad jo motina, likusi su vaikais, saugojo savo vaikus ir slėpė juos.             Aplinkybę, jog pareiškėjo tėvas iki tėvo įkalinimo, t. y. iki 1953-02-11, gyveno (duomenys neskelbtini) k.

Kartenos valsčiuje, Kretingos r., patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas (b. l. 8), byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjo tėvai iki tėvo įkalinimo kartu negyveno, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie jo tėvų Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tiek pareiÅ¡kėjo liudytoja - vyriausia jo sesuo, kuriai tėvo įkalinimo metu buvo 26 metai, parodė, kad pareiÅ¡kėjas slapstėsi dėl to, kad buvo iÅ¡vežtas tėvas ir mama eidavo iÅ¡ namų su mažu vaiku (b.l. 49), tiek jo klasiokės liudytojos L.

Ž. ir J. S., parodydamos, kad joms buvo žinoma, kad pareiškėjas neturi namų, gyveno mokyklos namo kitoje pusėje, po to kažkur kitur, žinojo, kad jo tėvas buvo suimtas ir jis slapstėsi (b. l. 48). Tokias pat aplinkybes parodė ir pareiškėjo kaimynas liudytojas J. T., kuris 1953 metais buvo 10 metų amžiaus, parodydamas, kad jie bendravo su pareiškėju, tačiau staiga jo nebeliko, jų sodyboje nieko nebeliko (b.l. 62). Liudytojų parodymai šios kategorijos bylose yra pakankamas įrodymas prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų pareiÅ¡kimui iÅ¡nagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ , – nustatyti ginčo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turint tikslÄ pareiÅ¡kėjui suteikti tremtinio statusÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 444 str. 2 d. 9 p.).

           Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u s p r e n d ž i a :             Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimÄ panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. D., bÅ«damas nepilnametis, nuo 1953-02-11 iki 1956 metų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, turint tikslÄ B. D. suteikti tremtinio statusÄ .

Kolegijos pirmininkė                                       Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai                                                                            Rimvida ZubernienėAlmantas Padvelskis