a5802db7-2d71-437a-8368-dbbc5b64e2d2 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-601-753/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00404-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 128.2. KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 20 d. KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. Å ., nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus KaiÅ¡iadorių skyriaus – atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus KaiÅ¡iadorių skyriui, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas P. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, kad jo tėvo politinio kalinio A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d., Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.PareiÅ¡kime nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 22 d. jis kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dėl nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. 38R-n-920 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tina kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismui priėmus sprendimÄ , t. y. pripažinus juridinį faktÄ , kad jo tėvo Å¡eima (žmona A. T. (Å .), dukros iÅ¡ pirmosios santuokos – O. Å ., J. Å ., J. Å ., D.-D. Å . (dabar – B.), žmonos sÅ«nus J. T., ir jis, P. Å .) negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija galės svarstyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nuo okupacijos nukentėjusiojo – tremtiniams prilyginto asmens teisinio statuso jam pripažinimo.

Kita tvarka tokių faktų nustatyti nėra galimybės. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas teigia, jog jo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Dainiškių kaime, Vievio valsčiuje (dabar Elektrėnų savivaldybės teritorija), kur jis iki santuokos su P. Š. mama A. T. gyveno su savo tuometinės šeimos nariais, t. y. vaikais iš pirmosios santuokos (žmona I. buvo mirusi (duomenys neskelbtini).): V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., O. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., J. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., J.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini)., D.-D. Å ., gim. (duomenys neskelbtini)., o po santuokos sudarymo planavo gyventi su savo žmona A. T., su kuria susipažino, slapstydamasis (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinėje Kruonio seniÅ«nijoje, KaiÅ¡iadorių rajone, iÅ¡ kur ji buvo kilusi, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo. FaktÄ , kad A. Å . turėjo sodybÄ (duomenys neskelbtini) kaime, įrodo vėlesni nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentai, t. y. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 9-14022 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui P. Å .“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės P. Å .

į dalį buvusio Å¡eimininko A. Å . nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto DainiÅ¡kių kaime – žemės sklypÄ . 1941 m., kai atėjo Sovietų sÄ junga, A. Å . įtarinėjo, kad tarnavo Å aulistų sÄ jungoje, padėjo kareivius suimti, jis paliko sodybÄ (duomenys neskelbtini) , nes negalėjo legaliai ten gyventi, slapstėsi ir iÅ¡ ten iÅ¡bėgo ir atėjo į (duomenys neskelbtini), kur susipažino su mama. Nusprendę susituokti, tačiau tuo pačiu siekdami neatskleisti tėvo slapstymosi vietos, pareiÅ¡kėjo tėvai – A.

Å . ir A. T. – nesudarė civilinės santuokos tuometinėje civilinės metrikacijos institucijoje, tačiau 1948 m. rugpjūčio 17 d. sudarė bažnytinę santuokÄ (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje. Po santuokos sudarymo pareiÅ¡kėjo tėvai planavo apsigyventi Å¡eimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – tėvo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, tačiau vengdami sovietinės valdžios persekiojimo slapstėsi toliau. Siekdami neužsibÅ«ti vienoje vietoje, nuolat keitė gyvenamÄ sias vietas, t. y. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat pas R.

R. kaime (iki bažnytinės santuokos sudarymo), A. Š. vaikai gyveno pas L. (tie kaimai visai vienas šalia kito), vėliau, apsivedęs su A. T., parsivedė vaikus pas S. A. kaime. Šiuo slapstymosi laikotarpiu, apie 1948 m., buvo sudeginta A. Š. šeimos sodyba – nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje. Taip buvo sunaikinta galimybė pareiškėjo tėvo šeimai ne tik gyventi, bet ir ateityje apsigyventi šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Jau nuo 1948 m., negalėdami gyventi šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir bėgdami nuo persekiojimo, A.

Š. su šeima, t. y. žmona A. T. (nuo 1955 m. gruodžio 18 d. – Š.), vaikais iš pirmosios santuokos ir A. sūnumi J. jau slapstėsi. 1950 m. gruodžio 25 d. tėvas buvo sulaikytas apklausai ir 1950 m. gruodžio 26 d. buvo surašytas nutarimas dėl taikomų sulaikymo priemonių ir nutarimas dėl arešto, 1951 m. kovo 15 d. Karo tribunolo nuosprendžiu buvo skirtas įkalinimas 25 metais tremtyje. Tėvo arešto metu iki nuosprendžio priėmimo buvo apklausiami tiek pareiškėjo mama, tiek A. Š. vaikai iš pirmosios santuokos.

Atsižvelgiant į tai, P. Å . mama kartu su A. Å . vaikais iÅ¡ pirmosios santuokos, kurie gyveno kartu su pareiÅ¡kėjo tėvais, o jam gimus, kartu ir su juo, siekdami iÅ¡vengti pakartotinos apklausos ir galimo/ tikėtino sulaikymo, areÅ¡to ar įkalinimo, toliau (iki 1955 m., t. y. iki tėvo A. Å . grįžimo iÅ¡ įkalinimo vietos) slapstėsi pas pažįstamus gyventojus ir A. Å . bendraminčius (duomenys neskelbtini) kaimuose, t. y. gyveno pas D., R., L., S. Kad tiek jo tėvai, tiek ir P. Å . mama tėvo įkalinimo laikotarpiu buvo priversti nuolat keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ be liudytojų parodymų taip pat patvirtina ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebono kunigo P. L. suraÅ¡ytos pažymos, kur nurodytos skirtingos pareiÅ¡kėjo tėvų gyvenamosios vietos, t. y. santuokos metu tėvų gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) kaimas, o krikÅ¡to pažymoje – (duomenys neskelbtini) kaimas.

PareiÅ¡kėjo tėvo sulaikymo metu 1950 m. gruodžio 25 d. jo mama buvo pirmÄ mėnesį nėščia, P. Å . gimė (duomenys neskelbtini)., t. y. jau A. Å . įkalinimo laikotarpiu. Civilinė santuoka buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini)., kai tėvas, neatlikęs visos paskirtos bausmės, grįžo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos M. D. ir jau nebebuvo pavojaus dėl persekiojimo.Suinteresuotojo asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 35, 54, 79), atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Å iuo atveju įraÅ¡ymas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us nebÅ«tinas. Tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas A. Å . buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1992 m. rugsėjo 18 d. pažymėjimas Nr. 8-25233/92. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidÄ , kad slapstymosi faktas yra buvęs (b. l. 35).Suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus KaiÅ¡iadorių skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai (b. l. 46, 51, 75, 76, 78), atsiliepime ir 2015 m. birželio 25 d. raÅ¡te prašė bylÄ nagrinėti VSDFV Kauno skyriaus atstovui nedalyvaujant, sutiko, kad teismas sprendimÄ priimtų savo nuožiÅ«ra, nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numato, kad politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų iÅ¡duotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkÅ«rimÄ , arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ ir negauna iÅ¡ kitos valstybės panaÅ¡aus pobÅ«džio pensijos (iÅ¡skyrus socialinio draudimo pensijÄ ) ar kitokios nuolatinės kompensacinės iÅ¡mokos (b. l. 38-40).

VSDFV Kauno skyrius taip pat pateikė teismui informacijÄ , kad A. Å . archyvinės senatvės pensijos bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 1950 m. iki 1955 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini); KaiÅ¡iadorių rajono Pensijų ir paÅ¡alpų kolÅ«kiečiams skyrimo komisijos 1976 m. liepos 26 d. posėdžio protokolu Nr. 209 A. Å . nuo 1976 m. birželio 4 d. paskirta senatvės pensija; nurodyta, jog įrodytas A. Å . darbo stažas kolÅ«kyje sudaro 24 metus ir 2 mėnesius, t. y. į darbo staÅ¾Ä Ä¯skaitytas darbo laikotarpis nuo 1950 m. kovo 1 d. iki 1952 m. sausio 1 d.

– 1 m. 10 mėn. bei laikotarpis nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gegužės 1 d. – 22 m. ir 4 mėn., iÅ¡ viso 24 m. ir 2 mėn. (b. l. 88-89). PareiÅ¡kimas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas, siekdamas įgyti tremtiniui prilyginto asmens teisinį statusÄ , teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jo tėvo politinio kalinio A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini)., kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d., Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes Å¡io fakto nustatymas reikalingas pateikti pasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai svarstyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nuo okupacijos nukentėjusiojo – tremtiniams prilyginto asmens teisinio statuso jam pripažinimo.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 445 str.). Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ pripažįsta, pažymėjimus iÅ¡duoda ir jų apskaitÄ Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Tuo atveju, jei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindÄ asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.). CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ä®statymų leidėjas numato pareiÅ¡kėjui pareigÄ aiÅ¡kiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas bei pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ (CPK 178 str.).

Teismas turi teisę pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatytu, tik remdamasis tokį faktÄ patvirtinančiais įrodymais ir nurodydamas juos sprendime (CPK 448 str. 1 d.). Tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ teismas gali konstatuoti tik tada, kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas P. Å . yra A.

Å . gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. Å ., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sÅ«nus (b. l. 8, 11, 12, 13, 25, 26, 27). Bažnytinę santuokÄ pareiÅ¡kėjo tėvai – A. Å . ir A. T. įregistravo (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje (b. l. 11), civilinę – 1955 m. gruodžio 18 d. KaiÅ¡iadorių CB AÄ® biure (b. l. 13). PareiÅ¡kėjo tėvas A. Å . buvo sulaikytas bei nuteistas pagal RTFSR BK 58-Ia str. 25 metams, jis buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietoje M.

D. nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. (b. l. 17, 18, 19-20, 21-22, 14). Tuo metu pareiÅ¡kėjas P. Å . buvo nepilnametis, jis gimė A. Å . laivės atėmimo metu – 1951 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 27, 28, 29). P. Å . Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 9-14022 atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ buvusio savininko A. Å . nuosavybės teisėmis valdytos 6,97 ha žemės Kauno apskrities, KaiÅ¡iadorių rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,99 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 23).

IÅ¡ Lietuvos ypatingojo archyvo 2014 m. rugsėjo 19 d. pažymos Nr. P2-3604 matyti, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai iÅ¡likusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. T. (Å .), J., g. (duomenys neskelbtini), J. Å ., A., g. (duomenys neskelbtini)., J. Å ., A., g. (duomenys neskelbtini), O. Å ., A., g. (duomenys neskelbtini), D. Å ., A., g. (duomenys neskelbtini), V. Å ., A., g. (duomenys neskelbtini), įtraukimÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti 1949-1950 m. iÅ¡ KaiÅ¡iadorių r., Anglininkų k., už Lietuvos TSR ribų, nerasta.

Pastaba. Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-1 saugoma A. Š., A., g. (duomenys neskelbtini) baudžiamoji byla Nr. 24537/3 (b. l. 58). Iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktų A. T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), darbo knygelės įrašų matyti, kad į kolūkio „Nemunas“, esančio Kaišiadorių r., Kruonio apylinkėje, narius ji įstojo 1950 m. (b. l.

93) ir čia dirbo: 1950 m. – 27, 1951 m. – 14, 1954 m. – 35, 1955 – 45, 1956 – 37, 1957 m. – 60, 1958 m. – 54, 1959 m. – 42, 1960 m. – 122, 1961 m. – 47, 1962 – 30 darbo dienų (b. l. 94); iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono M. M. kolÅ«kio valdybos ir kolÅ«kiečio socialinio aprÅ«pinimo tarybos praÅ¡ymo, Socialinio aprÅ«pinimo skyriuje gauto 1976 m. birželio 4 d., matyti, kad KaiÅ¡iadorių rajono M. M. kolÅ«kis įsteigtas 1950 m. kovÄ , nuo tada į jį įstojo A.

Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini), darbo stažas kolÅ«kyje – 24 m. 3 mėn. (b. l. 91); iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono M. M. kolÅ«kio valdybos ir kolÅ«kiečių soc. aprÅ«pinimo tarybos posėdžio, įvykusio 1976 m. gegužės 4 d., protokolo Nr. 6 – kad, remiantis kolÅ«kyje esamais dokumentais apie A. Å ., J., gim. (duomenys neskelbtini)., darbo staÅ¾Ä bei uždarbį, įskaityti laikotarpius: nuo 1950 m. kovo 1 d. iki 1952 m. sausio 1 d. – 1 m. 10 mėn., nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gegužės 1 d.

– 22 m. ir 4 mėn., iÅ¡ viso 24 m. 3 mėn. (b. l. 90). Ä® A. Å ., J. darbo staÅ¾Ä pagal senatvės pensijos apskaičiavimÄ Ä¯skaitytas kolÅ«kyje dirbtas laikas nuo 1950 m. kovo 1 d. iki 1952 m. sausio 1 d. ir nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gegužės 1 d., iÅ¡ viso 24 m. 2 mėn. (b. l. 92, 95).Byloje bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad tėvų ar vieno iÅ¡ jų kalinimo metu Å¡eimos nariai negalėjo tuo metu legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Byloje nenustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad A.

Š. šeima jo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Jų nepatvirtina nei rašytiniai įrodymai, nei liudytojų parodymai. Pirmiausia pažymėtina, jog neįrodyta, kad Adomo ir A. T. (vėliau – Š.) šeimos gyvenamoji vieta buvo Dainiškių kaime. Iš liudytojos D. D. B. parodymų nustatyta, kad namai buvo sunaikinti dar jos mamai (pirmajai A. Š. sutuoktinei I.) esant gyvai; kad jie, priešingai nei teigiama pareiškime, (A. Š. vaikai) gyveno tik su motina, jos tėvas A.

Å . jų nelankydavo. Liudytoja neabejodama pažymėjo, kad namai (duomenys neskelbtini) kaime buvo sunaikinti jos mamai esant gyvai, tada ji su mama persikėlė pas kaimynę, kiti vaikai taip pat gyveno pas kaimynus. Liudytojos mama mirė, kai jai buvo maždaug 9 metai, tėvelio tuo metu nebuvo, namai jau buvo sunaikinti. D. D. B. tvirtina, kad po mamos mirties su tėčiu negyveno, gyveno pas svetimÄ moterį ir tik Å¡iai mirus gyveno su A. Å . ir A. T. pas Sadonius.Taigi (duomenys neskelbtini)., t. y. sudarę bažnytinę santuokÄ , A.

Å . ir A. T. negalėjo ketinti persikelti į namus, nes jie tuo metu jau buvo sunaikinti. Jie gyveno gimtosiose pareiÅ¡kėjo mamos A. T. (vėliau – Å .) vietovėse – kaimuose, kurie nutolę vienas nuo kito ne daugiau kaip 2-3 km atstumu. Kaip spręstina iÅ¡ bylos duomenų, Å¡ioje vietovėje buvo A. T. ir A. Å . Å¡eimos gyvenamoji vieta, o kėlimasis iÅ¡ vienos vietos į kitÄ su slapstymusi galėjo buvo susijęs iki A. Å . suėmimo, po to A. T. su vaikais, kaip nurodė liudytoja D. D. B., iÅ¡ namų pas gal po mėnesio, iÅ¡trėmus A.

Š., persikraustė į nedidelį namelį (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytojų – V. Z. S. ir O. S. – parodymai patvirtina tai, kad Sadonių pagalbinėse patalpose A. T. gyveno nepastoviai, tačiau iš parodymų negalima nustatyti, kokiais laikotarpiais (A. Š. slapstymosi laikotarpiu ar jį suėmus). Liudytoja D. D. B. pažymėjo, kad priežasčių, dėl ko A. T. persikraustė, ji neatsimena, tačiau greičiausiai dėl to, kad buvo patogiau – pas Sadonius jie gyveno pagalbinėse patalpose, be to, A.

T. galėjo keltis gyventi arčiau motinos. Tokie teiginiai atitinka byloje nustatytas aplinkybes: iÅ¡trėmus A. Å ., A. T. buvo nėščia, be to, ji turėjo dar vienÄ mažametį sÅ«nų.Sutiktina su pareiÅ¡kimo teiginiu, kad A. Å . ir A. T. 1948 m. rugpjūčio 17 d. sudarė tik bažnytinę santuokÄ , t. y. civilinės santuokos nesudarė, siekdami neatskleisti pareiÅ¡kėjo tėvo slapstymosi vietos, tačiau byloje nėra duomenų, kad pati A. T. su vaikais bÅ«tų slapsčiusis 1950 m. gruodžio 25 d. suėmus ir įkalinus vyrÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog 1950 m. gruodžio 26 d. nutarime dėl taikomų sulaikymo priemonių nurodyta, kad A. Š. vedęs, nors jo pirmoji žmona Izabelė buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Be to, ir pats pareiškėjas pareiškime nurodė, kad tėvo arešto metu iki nuosprendžio priėmimo buvo apklausiami tiek pareiškėjos mama, tiek A. Š. vaikai iš pirmosios santuokos, taigi aplinkybė, kad A. T. ir A. Š. vedę jau buvo paaiškėjusi. Abejotini pareiškėjo teiginiai, kad A. T. su vaikais, o pareiškėjui gimus ir su juo slapstėsi, siekdami pakartotinos apklausos ir galimo/ tikėtino sulaikymo, arešto, įkalinimo, nes A.

T. (vėliau – Å .) nuo pat kolÅ«kio pat kolÅ«kio įsteigimo, t. y. 1950 m. kovo 1 d. dirbo KaiÅ¡iadorių rajono M. M. kolÅ«kyje, dirbo savo, o ne svetima pavarde, taip pat 1950 m. buvo įstojusi į KaiÅ¡iadorių rajono Kruonio apylinkės kolÅ«kio „Nemunas“ narius. Nors, skaičiuojant A. Å . pensijÄ , neįskaitytas darbo laikotarpis nuo 1952 m. sausio 1 d. iki 1953 m. gruodžio 31 d., tai paaiÅ¡kintina tuo, kad 1951 m. rugpjūčio 4 d. gimus pareiÅ¡kėjui P. Å ., dėl mažamečių vaikų priežiÅ«ros ji negalėjo dirbti pilnu pajėgumu.IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos nėra jokios galimybės konstatuoti, kad A.

Å . ir A. T. Å¡eimos gyvenamoji vieta jo įkalinimo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime, nėra jokių patikimų duomenų, kad Å¡eima bÅ«tų ketinusi gyventi (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos D. D. B. parodymų, A. Å . įkalinimo metu nesislapstė ir dukterys iÅ¡ pirmosios santuokos. Kiek atsimena liudytoja, iÅ¡ S. pagalbinių patalpų, iÅ¡ kurių maždaug po mėnesio po A. Å . suėmimo A. T. su sÅ«numi iÅ¡sikraustė į nedidelį namukÄ (duomenys neskelbtini) kaime, A.

Å . dukterys, kurių tik D. D. B. (tuo metu – Å .) buvo nepilnametė, persikraustė į, kaip ji nurodė, geresnius namus – (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas L.. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos gyveno žmonių, kurie buvo iÅ¡vežti, namuose, kuriuos buvo perėmęs ir valdė kolÅ«kis, liudytojos manymu, juos suteikęs A. Å . dukterims, nes jos jau ėjo dirbti – pradėjo fermose, dirbo pas žmones.    Įvertinus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus tikėtina, kad yra buvęs A.

Å . slapstymosi faktas galimai nuo 1941 m., tačiau ne jo Å¡eimos santuokoje su A. T.. Patikimų duomenų, kad A. T. su vaikais laikotarpiu, kuris neįskaitytas į darbo staÅ¾Ä , t. y. nuo 1952 m. sausio 1 d. iki 1953 m. gruodžio 31 d., slapstėsi, byloje nėra. Be to, neįrodyta aplinkybė, jog tuo metu, kai A. Å . buvo iÅ¡tremtas, jo Å¡eima negalėjo grįžti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) kaime jau buvo sunaikinta A.

Å . esant santuokoje su I. ir jai su vaikais ten gyvenant. Ä®vertinus byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto neįrodė, todėl reikalavimas nustatyti juridinį faktÄ , kad jo tėvo politinio kalinio A. Å . kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, netenkintinas.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo P. Å . praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvo politinio kalinio A.

Å . kalinimo laikotarpiu nuo 1950 m. gruodžio 25 d. iki 1955 m. spalio 5 d. Å¡eima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                              Rasa Balsevičienė