a57ff2e0-bd03-43ae-95f1-e20ebe1f2d77 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4218-844/2020 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00662-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.1.5.4.; 2.5.1.6.1.; 2.5.7.;3.2.6.1.;3.2.6.4. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Visaginas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant vertėjoms Danutei Šabanovai ir Jolantai Turienei, ieškovei O. K., jos atstovui, advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui, atsakovui V.

G., jo atstovei, advokato padėjėjai Gabrielei LenkÅ¡aitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato padėjėjo ArtÅ«ro Melisiako, ieÅ¡kinį atsakovui V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), atstovaujamam advokato padėjėjos Gabrielės LenkÅ¡aitės, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kusiu savarankiÅ¡kų reikalavimų yra Visagino miesto 2-ojo notarų biuro notarė Asta Sipavičienė.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ n u s t a t ė: IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o jos ieÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Visagino miesto 2-ojo notaro biuro notarės Astos Sipavičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ O. K. pardavė V. G. nekilnojamojo turto objektus – sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti O. K. nekilnojamojo turto objektus: sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ Viktoro G. O. K. naudai 500 Eur atstovavimo ir teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 30 Eur bylinėjimosi (žyminio mokesčio) iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė O. K. savo reikalavimus ieÅ¡kinyje grindė tuo, kad ieÅ¡kinį IeÅ¡kovė atsakovui V. G. pateikė teismui siekdama panaikinti sandorį, pirkimo - pardavimo sutartį Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau Sutartis) pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo ir (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Visagino m. 2-ojo notaro biuro notarės Astos Sipavičienės. Nurodė, kad Atsakovas panaudodamas įtikinėjimus ir pasinaudodamas ieÅ¡kovės pasitikėjimu, bei argumentuodamas, kad Å¡iuo metu siaučia COVID - 19 virusas, o tiek ieÅ¡kovė tiek atsakovas bÅ«dami sugyventiniai yra rizikos grupėje ir gali užsikrėsti pavojinga liga, kuriai siaučiant nedirba daugelis vieÅ¡osios valdžios įstaigų ir tvarkyti formalumus susijusius su ginčo valdymu gali bÅ«ti apsunkintas, įkalbėjo ieÅ¡kovę perleisti pirkimo pardavimo bÅ«du daiktus atsakovui nurodant minimaliÄ daiktų kainÄ .

IeÅ¡kovė manydama, kad Å¡is sandoris tik formalumas, nė kiek netrukdantis sugyventiniams toliau vesti bendrÄ Å«kį ir gyventi bei naudotis daiktais, patikėjo atsakovui ir (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ Visagino m. 2-ojo notaro biuro notarės Astos Sipavičienės biure pasirašė, kad parduoda atsakovui savo asmeninės nuosavybės teise turimus daiktus už 1000 Eur. Taip pat ieÅ¡kovė pasirašė, kad neva gavo 1000 Eur iÅ¡ atsakovo, nors ir Å¡is faktas buvo apsimestinis. Po pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovas savavaliÅ¡kai iÅ¡kraustė ieÅ¡kovės daiktus iÅ¡ pastato (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kęs, kad ieÅ¡kovė nebepageidaujama Å¡iose valdose, nes atsakovas yra naujasis Å¡ių valdų savininkas.

IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad sandoris buvo apsimestinis, suklaidinus atsakovui ir neatskleidus visų sandorio tikslų, todėl ieÅ¡kovė manė, kad sandoris turi bÅ«ti panaikintas grÄ Å¾inant Å¡alis į pradinę padėtį — taikant visiÅ¡kÄ restitucijÄ . Ä®rodinėdama ir suprasdama savo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) numatytÄ pareigÄ Ä¯rodinėti, kad sandoris buvo apsimestinis, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ su vidutinėmis rinkos vertėmis, iÅ¡ ko matosi, kad daiktų kaina yra: nekilnojamojo turto objektas-sodo pastatas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto objektas - Å iltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) -263 Eur; nekilnojamojo turto objektas -Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) -121 Eur; nekilnojamojo turto objektas - inžinieriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) -37 Eur; nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-1100 Eur.

Bendroje sumoje daiktų vertė yra 5530+263+ + 121+37+1100 , kas sudaro 7051 Eur. Akivaizdu, kad pardavimo kaina yra septynis kartus mažesnė, nei vidutinė rinkos vertė. Taip pat įrodinėdama, kad daiktai verti žymiai daugiau, nei nurodytoji pardavimo kaina ieÅ¡kovė pateikia kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , iÅ¡ kurios matosi, kad 22000 Litų (6371,64 Eur) kreditas buvo paimtas daiktų įsigijimui. Nurodė, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris teismo gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.90 straipsnio 1 dalis).

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pripažinus sandorį dėl suklydimo negaliojančiu yra taikoma restitucija, nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje (nurodyto straipsnio 3 dalis), t. y. kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

CK 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų [...] jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ realiÄ padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba jį bÅ«tų sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo arba turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti ( 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nusistovėjęs aiÅ¡kinimas, kad suklydimas yra neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. jo sudarymo metu neteisingai yra suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų. JÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo nebÅ«tų jo sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant ar buvo suklysta, bÅ«tina atsižvelgti į asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Teigiama, kad IeÅ¡kovė sandorio sudarymo metu bÅ«dama 64 metų amžiaus ir neturėdama patirties sudarant analogiÅ¡kus sandorius, sÄ Å¾iningai suklydo dėl jų esmės. Ji manė, kad atsakovui parduoda daiktus pasilikdama teisę tais daiktais naudotis, nes Å¡alys buvo sugyventiniai ir apie santykių nutraukimÄ nebuvo kalbos.

Atsakovas nutraukė santykius nedelsiant po sutarties pasiraÅ¡ymo. Kaina yra esminė sutarties sÄ lyga, todėl suklydimas dėl kainos taip pat laikytinas suklydimu dėl esminių sutarties sÄ lygų. Atidus ir rÅ«pestingas žmogus negali savo nenaudai sudaryti tiek nenaudingÄ sau sandorį, t. y., kad už parduodamÄ daiktÄ gautų 7 kartus mažesnę kainÄ , negu yra reali parduodamo turto vertė. IeÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad suklydusi ji suprato tada, kai buvo prievarta iÅ¡kraustyta iÅ¡ parduotojo sodo namo ir namuose ramiai perskaitė visas sutarties sÄ lygas, iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes, bei sužinojo apie realiÄ parduodamo turto vertę.

IeÅ¡kovė suklydo dėl sutarties esmės: ji ketino toliau naudotis parduotuoju turtu ir gyventi su atsakovu. Vertinant Å¡ias aplinkybes atsižvelgtina į ieÅ¡kovės amžių bei į tai, kad atsakovas ragino ieÅ¡kovę parduoti turtÄ Å¾adėdamas toliau su ja gyventi. Restitucija - bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK Å¡eÅ¡tosios knygos I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė - asmens (asmenų) grÄ Å¾inimas į buvusiÄ padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normÄ restitucijos pagrindu gali bÅ«ti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ : restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Akivaizdu, kad praÅ¡oma panaikinti sutartis buvo sudaryta dėl esminio vienos Å¡alies suklydimo, todėl panaikinus tokiÄ sutartį taikytina ir restitucija. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ . Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė O. K. bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiÅ¡kino, kad jos iÅ¡silavinimas yra specialusis – vidurinis. Ji yra įgijusi medicinos iÅ¡silavinimÄ , tačiau didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį dirbo buhaltere. Nurodė, kad su atsakovu, kaip Å¡eima, gyveno trylika metų. Jų santykiai visÄ laikÄ buvo geri. Teigia, kad atsakovas neturėjo pajamų, todėl ji iÅ¡laikė atsakovÄ iÅ¡ savo darbo užmokesčio. Jos darbo užmokestis buvo geras, todėl jai pavyko ir susitaupyti ir atsakovÄ iÅ¡laikyti.

Atsakovas vis jai sakydavo, kad jis turi invalidumÄ , kad jam buvo infarktas, ir vis jai tuo guosdavosi. Sakė, kad jis nieko neturi ir prašė jos, kad ji jam „perraÅ¡ytų“ ginčo sodo namelį. Jis norėjo bÅ«ti ginčo namelio savininku. Kadangi ji mylėjo atsakovÄ , ji pasidavė tokiam jo įkalbinėjimui, nes net nemanė, kad jie kada nors iÅ¡siskirs, todėl jai nebuvo svarbu, kam tas sodo namelis nuosavybės teise priklausys. Ji pasitikėjo atsakovu. Todėl jie abu susitarė, kad sutartu laiku nuvyks pas notarÄ ir ieÅ¡kovė „perraÅ¡ys“ atsakovui sodo namelį.

Namelio „perraÅ¡ymu“ rÅ«pinosi atsakovas, jis bendravo su notarų biuro darbuotoju dėl priėmimo. Sutartu laiku jie nuėjo pas notarę AstÄ Sipavičienę. IÅ¡ pradžių jie pabendravo su notarės biuro darbuotoju. Å is buvo paėmęs sodo namelio dokumentus. Atsimena, kad notaro biuro darbuotojas klausė, kokia sodo namelio pirkimo – pardavimo kaina. Atsimena, kad V. G. notarų biuro darbuotojui sakė, kad jie yra vyras ir žmona, ir kad sandorį galima įforminti simboliÅ¡kai, už 1000 Eur.

O. K. su tokia sandorio kaina sutiko, nors ir buvo „pasimetusi“. Atsimena, kad notaro biuro darbuotojas atÅ¡vietė visus sodo namelio dokumentus, jos ir atsakovo asmens dokumentus ir pasakė, jog paskambins, kada sutartis bus parengta. Atsimena, kad notarų biuro darbuotojas jiems paskambino po kelių dienų ir pranešė, kad jau galima ateiti į notarų biurÄ . Tada ji su atsakovu nuvyko į notarų biurÄ . Ten jau bendravo su notare. Atsimena, kad notarė jos klausė, ar ji gavo iÅ¡ V. G. pinigus - 1000 Eur.

Ji notarei atsakė, kad pinigų ji negavo, tačiau notarė į tai nekreipė dėmesio. V. G. ir notarei sakė, kad jie yra vyras ir žmona, ir kad gyvena kartu. Nepaisant to, kad ji pinigų už sodo namelį iÅ¡ V. G. negavo, tačiau vis tiek sodo namelio pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė, kad iÅ¡ V. G. gavo 1000 Eur. Manė, kad tai nieko tokio, kad tai joks ne „kriminalas“. Po Å¡io sandorio sudarymo, ji su V. G. nuvažiavo į bankÄ , nes O. K. norėjo savo dukrai ir anÅ«kams padovanoti 4000 Eur.

Å ių pinigų sumos dalį ji buvo paveldėjusi iÅ¡ savo motinos, ir taip pat jų buvo susitaupiusi. Å iÄ pinigų sumÄ ji jau turėjo apie penkerius metus. Patikslino, kad V. G. už sodo namelį jai tikrai nedavė 4000 Eur. 1000 Eur jis taip pat jai nedavė. Kaip jau minėjo, ji su V. G. visÄ laikÄ gražiai sugyveno. Po minimo sandorio sudarymo, pastebėjo, kad V. G. patyliukais pradėjo vežti savo daiktus iÅ¡ jos buto į sodo namelį. Jai pasirodė keista, kad V. G. jai siÅ«lė jÄ nuvežti į sanatorijÄ , nors to anksčiau niekada nebuvo siÅ«lęs. Tačiau ji nesutiko.

Gal po minimo sandorio sudarymo praėjus 2-3 savaitėms, ji nuvyko į sodo namelį ir pastebėjo, kad jos daiktai sudėti į dėžes. Jos daiktus į dėžes buvo sudėjęs V. G.. Jis jai sakė, kad ji važiuotų į miestÄ . Tada jis automobiliu nuvežė jÄ Ä¯ miestÄ ir pasakė, kad ji atiduotų jam nuo sodo namelio raktus, ir jai padavė jos buto raktus. Taip pat jis jai pasakė, kad nuo Å¡iol ji tame sodo namelyje yra „niekas“. Ji su tuo nesutiko. Tačiau, kada atvyko į sodo namelį, pamatė, kad yra pakeistos durų spynos.

V. G. jai pasakė, kad jis jos nepažįsta. Nežino, kodėl V. taip pasikeitė. Mano, kad ji jam gal per sena. Nežino ar V. turi kitÄ moterį. Tik pastebėjo, jog V. G. po jų iÅ¡siskyrimo vietiniame laikraÅ¡tyje buvo patalpinęs skelbimÄ , kad ieÅ¡ko moters. Teigia, kad ji V. G. tikrai neiÅ¡varė iÅ¡ namų. Patvirtino, kad pas notarÄ ji su V. G. vyko laisva valia, V. G. prieÅ¡ ja nenaudojo jokio smurto. Patvirtino, kad dėl sodo namelio „perraÅ¡ymo“, ji buvo susitarusi su V. G. geranoriÅ¡kai ir ji neprieÅ¡taravo, kad ginčo namelis ir kiti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausytų V.

G.. Taip pat ji neprieÅ¡taravo ir dėl ginčo sandorio kainos. Paminėjo, kad ji nežino ar jos dukra stato namÄ , nes to namo ji nėra mačiusi. V. G. niekada nėra davęs pinigų jos dukrai. Dar paminėjo, kad jos dukra namÄ statosi apie ketverius metus. Tiksliai nežino, kokia yra ginčo namelio rinkos kaina. Mano, kad gal apie 15000 Eur. Dar paminėjo, kad ji apie V. G. santaupas nieko nežino. Pensijoje ji yra jau apie septynerius metus, o senatvės pensijoje yra jau apie dvejus metus. Kada ji dirbo, tai gaudavo apie 1000 Eur darbo užmokestį, todėl galėjo susitaupyti.

Ginčo sodo namelį pirko 2011 metais, tam net ėmė paskolÄ . Dar prieÅ¡ šį sklypÄ turėjo kitÄ sklypÄ , kurį pardavė. Parduodama ankstesnį sodo sklypÄ pati tvarkė jo pardavimo dokumentus. Žino ir supranta nekilnojamojo turto pardavimo pasekmes. Ginčo sodo namelį pirko kažkur už 11000 Eur. V. G. neprašė ginčo sutartyje nurodyti didesnę sandorio sumÄ , negu yra nurodyta ir to jam nesiÅ«lė. Teigia, kad V. G. jÄ dėl sodo namelio „spaudė“ kelerius metus. Patvirtino, kad važiuodama pas notarę žinojo, ko ten važiuoja.

Dėl sodo namelio pardavimo V. G. su niekuo nesikonsultavo ir niekam nesakė, kad V. G. jau du metus jos praÅ¡o parduoti jam sodo sklypÄ su priklausiniais. Teigia, kad jokių konservuotų daržovių iÅ¡ sodo neėmė. IeÅ¡kovė savo reikalavimus palaiko ir praÅ¡o juos tenkinti. IeÅ¡kovės atstovas su ieÅ¡kovės O. K. reikalavimus palaiko ir praÅ¡o juos tenkinti. Atsakovas V. G. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra nurodęs, kad IeÅ¡kovės teigimu, ginčijamas Sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes:

IeÅ¡kovė, sudarydama Sandorį manė, jog Atsakovui parduoda turtÄ : sodo pastatÄ , Å¡iltnamį, Å«kio pastatÄ , kiemo statinį ir žemės sklypÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas), pasilikdama teisę tais daiktais naudotis, nes su Atsakovu buvo sugyventiniai ir apie santykių nutraukimÄ nebuvo kalbama; IeÅ¡kovė Atsakovo buvo suklaidinta dėl esminės Sandorio sÄ lygos - kainos, ji nežinojo ir nesuvokė, jog TurtÄ parduoda už kainÄ , kuri yra 7 kartus mažesnė nei jo rinkos vertė (Turto vidutinė rinkos vertė 7 000 Eur, parduota už 1 000 Eur).

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp IeÅ¡kovės ir Atsakovo sudarytas Sandoris - Turto pirkimo - pardavimo sutartis, ginčijamas kaip sudarytas dėl IeÅ¡kovės suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ir Atsakovo apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Atsakovas pažymėjo, jog su IeÅ¡kiniu pateiktos faktinės aplinkybės neatitinka realybės, byloje nėra pateikta ieÅ¡kinio argumentus pagrindžiantys įrodymai, IeÅ¡kovė puikiai suvokė Sandorio esmę ir jo pasekmes, tačiau Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekia nesÄ Å¾iningai praturtėti Atsakovo sÄ skaita.

Nurodė, kad bÅ«tina pažymėti, jog IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ne tik nepateikia jokių su suklydimu ir apgaule susijusias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, bet ir klaidina teismÄ nurodydama realybės neatitinkančias Sandorio sudarymo aplinkybes. IeÅ¡kovė teigia, jog Atsakovas, pasinaudodamas IeÅ¡kovės pasitikėjimu, bei argumentuodamas, kad Å¡iuo metu siaučia COVID-19 virusas, o tiek IeÅ¡kovė, tiek Atsakovas bÅ«dami sugyventiniai yra rizikos grupėje ir gali užsikrėsti pavojinga liga, kuriai siaučiant nedirba daugelis vieÅ¡osios valdžios įstaigų ir tvarkyti formalumus susijusius su turto valdymu gali bÅ«ti apsunkintas, įkalbėjo IeÅ¡kovę perleisti turtÄ Atsakovui nurodant minimaliÄ daiktų kainÄ .

Jau vien Å¡i faktinių aplinkybių dėstymo dalis yra nesuprantama, IeÅ¡kovė nepateikia jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, dėl kokių priežasčių ji galėjo suklysti ar bÅ«ti apgauta Atsakovo dėl sudaryto Sandorio. IÅ¡ tiesų, kaip ir nurodo pati IeÅ¡kovė, IeÅ¡kovė ir Atsakovas buvo sugyventiniai. Sandoris buvo sudarytas tam, kad bÅ«tų iÅ¡laikyta sugyventinių interesų pusiausvyra ir Atsakovui teisingai atlyginta už jo indėlį į bendrÄ Å¡eimos Å«kį bei suteiktÄ finansinę pagalbÄ IeÅ¡kovės dukrai.

Situacija buvo tokia, kad IeÅ¡kovė prieÅ¡ Sandorio sudarymÄ nuolat imdavo pinigų iÅ¡ Atsakovo, kuriuos perduodavo savo iÅ¡ ankstesnių santykių turimai pilnametei dukrai gyvenamojo namo statybai. Galiausiai dukra paprašė duoti pinigų sumÄ - apie 7000 Eur. Tokios sumos pati IeÅ¡kovė neturėjo, todėl paprašė jÄ duoti Atsakovo, kuris sutiko tai padaryti iÅ¡ savo turimų santaupų. Kadangi IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė ne tik ginčo Turtas bet ir butas, IeÅ¡kovė ir Atsakovas nusprendė, jog bÅ«tų sÄ Å¾ininga, kad už Atsakovo perduotus pinigus IeÅ¡kovė parduotų jam savo turimÄ nuosavybės teisę į žemės sklypÄ su statiniais, o jai liktų turimas butas.

Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, todėl tai buvo vienintelė galimybė, kad Atsakovas neliktų ir be gyvenamosios vietos, ir be santaupų. Taigi, tokiu bÅ«du sugyventiniai sutarė užtikrinti, kad Atsakovui už lėšų perdavimÄ bÅ«tų teisingai atlyginta - parduotas Turtas, kurį Atsakovas pats eilę metų iÅ¡laikė ir reikÅ¡mingai pagerino. Atsakovas visus pinigus IeÅ¡kovei perdavė grynaisiais, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad prieÅ¡ Sandorio sudarymÄ ir netgi jo sudarymo dienÄ iÅ¡ Atsakovo sÄ skaitos nuolat buvo iÅ¡gryninamos piniginės lėšos.

Taip IeÅ¡kovei buvo perduodami pinigai, o Å¡ios bylos nagrinėjimui svarbiausia - buvo perduoti 1000 Eur pagal Sandorį. Kaip matyti iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, dar Sandorio sudarymo dienÄ Atsakovas iÅ¡sigrynino piniginių lėšų tam, kad galėtų atsiskaityti su IeÅ¡kove. Taigi neabejotina, jog Atsakovas pagal Sandorį numatytÄ sumÄ IeÅ¡kovei sumokėjo, nors IeÅ¡kovė teigia, jog Å¡ių pinigų negavo. Aplinkybė apie gautÄ Sandorio kainÄ yra įtraukta į sutartį ir patvirtinta notaro, todėl jokios abejonės dėl pinigų sumokėjimo bÅ«ti negali.

Nors ieÅ¡kinyje nurodoma prieÅ¡ingai, ne Atsakovas, o IeÅ¡kovė netrukus po Sandorio sudarymo dėl Atsakovui nežinomų priežasčių nusprendė su Atsakovu nebepalaikyti jokių ryÅ¡ių ir, kadangi jie abu gyveno IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bute (ne atsakovui parduotame sodo name, kaip teigia IeÅ¡kovė), sukrovė Atsakovo daiktus ir liepė iÅ¡ buto iÅ¡sikraustyti. Atsakovas, neturėdamas kito pasirinkimo, apsigyveno pagal Sandorį priklausančiame Turto sodo pastate. Taigi, IeÅ¡kovės nurodomos faktinės aplinkybės yra prieÅ¡ingos realybei ir sukurtos bandant susigrÄ Å¾inti TurtÄ , už kurį Atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad Atsakovui turtÄ pardavė už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ , tačiau nenurodo, jog iÅ¡ tiesų visÄ Sandorio kainÄ ir dar didesnę finansinę naudÄ gavo iÅ¡ Atsakovo, į kÄ ir buvo atsižvelgta nustatant Sandorio sumÄ .

Tuo labiau, visos aplinkybės pagrindžia, jog IeÅ¡kovė visiÅ¡kai suprato Sandorio esmę ir jo pasekmes, todėl net vertinant, kad ginčo Turtas buvo parduotas Atsakovui už 1000 Eur, Sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. IeÅ¡kovė teigia, jog sudarydama Sandorį suklydo dėl esminės sutarties sÄ lygos - kainos. Nurodo, jog bÅ«dama 64 metų amžiaus ir neturėdama patirties sudarant analogiÅ¡kus sandorius, suklydo parduodama savo turtÄ už 1000 Eur, kai jo vertė yra 7000 Eur. Tokį suklydimÄ IeÅ¡kovė teigia supratusi tik tada, kai buvo priversta iÅ¡sikraustyti iÅ¡ ginčo Turto.

Su tokia IeÅ¡kovės pozicija jokiu bÅ«du negalima sutikti, nepaisant to, kad IeÅ¡kovė nepateikia pagrįstų argumentų dėl suklydimo sudarant Sandorį bei teismui nurodo klaidingas faktines aplinkybes. Sandoriai - tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kartu Å¡iuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Juo labiau, kad ginčijama sutartis buvo tvirtinama notarine forma, todėl notaras, prieÅ¡ Å¡alims jÄ pasiraÅ¡ant, iÅ¡siaiÅ¡kino ir Å¡alims paaiÅ¡kino sudaromos sutarties sÄ lygas, be kita ko, ir pardavimo kainÄ , taip pat įsitikino, ar Å¡alys suprato sudaromo sandorio esmę ir ar jis atitiko Å¡alių valia, prieÅ¡ingu atveju, notaras šį notarinį veiksmÄ - sandorio tvirtinimÄ , bÅ«tų atsisakęs atlikti.

Negali kilti jokių abejonių, kad tai, jog IeÅ¡kovė pardavė ginčo TurtÄ Atsakovui už žemesnę nei jo rinkos vertė kainÄ , net nevertinant, kad Atsakovas su IeÅ¡kove atsiskaitė dar prieÅ¡ sudarant Sandorį ir kad IeÅ¡kovė tikrai žinojo parduodamo Turto rinkos vertę, bÅ«tų vertinamas kaip jos pačios neatidumas. IeÅ¡kovės elgesį vertinant pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, spręstina, kad sutikimas parduoti TurtÄ už - 1000 Eur, iÅ¡ esmės teismų praktikoje bÅ«tų vertinamas kaip įvykęs dėl jos pačios neapdairumo, neatidumo ir nerÅ«pestingumo, nepasidomėjus Turto rinkos verte, kas negali bÅ«ti laikoma esminiu suklydimu ir kas bÅ«tų pagrindu Sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis).

Po sandorio sudarymo atsiradusios IeÅ¡kovei nepalankios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Mano, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas Sandorio sudarymo metu IeÅ¡kovės suklydimas dėl esminės ginčijamos sutarties sÄ lygos - pardavimo kainos, t. y. kad buvo ydingai suformavusi jos valia ginčijamo Sandorio sudarymui. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo ginčijamÄ Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo.

IeÅ¡kovė nurodo, jog Sandorį sudarė Atsakovo įtikinta, jog su Atsakovu toliau kartu gyvens ir ves bendrÄ Å«kį, prieÅ¡ingu atveju Sandorio sudariusi nebÅ«tų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nagrinėjamu atveju apgaulė grindžiama tuo, kad Atsakovas įtikino IeÅ¡kovę, jog jie toliau ves bendrÄ Å«kį, ir todėl IeÅ¡kovė sudarė ginčijamÄ Sandorį.

Å iuo atveju niekaip nėra paaiÅ¡kinama ir pagrindžiama, kodėl vien Å¡i aplinkybė galėjo priversti IeÅ¡kovę sudaryti ginčijamÄ Sandorį. Tokia IeÅ¡kovės pozicija yra nesuprantama, jokie įtikinėjimai nebuvo naudojami, o Sandorį sudaryti susitarė abi Å¡alys. Juo labiau, aplinkybė, ar Å¡alys planavo ateityje vesti bendrÄ Å«kį neturi jokios reikÅ¡mės Sandorio galiojimui, IeÅ¡kovė neabejotinai suprato, kÄ reiÅ¡kia Turto pardavimas ir sÄ moningai jį pardavė. Jokie kiti argumentai ir įrodymai, kurie pagrįstų aplinkybę dėl galimai padarytos apgaulės nėra pateikiami, IeÅ¡kovė Sandorį pasirašė laisva valia, Sandoris yra patvirtintas notaro, kas visiÅ¡kai paÅ¡alina bet kokias abejones dėl Sandorio sudarymo teisėtumo.

Dėl paminėto akivaizdu, kad nėra pagrindo ginčijamÄ Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl Atsakovo apgaulės. Teismo posėdžio metu atsakovas V. G. dar paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove kartu, kaip Å¡eima, gyveno trylika metų. Å iuo metu jie yra iÅ¡siskyrę, nes ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė norÄ gyventi atskirai. Gyvendamas kartu su ieÅ¡kove, atsakovas prieÅ¡ pusantrų metų sužinojo, kad O. K. dukra statosi prie Vilniaus namÄ . Kadangi jis gyveno kartu su ieÅ¡kove, jis padėjo finansiÅ¡kai jos dukrai statytis namÄ .

Duodavo tam pinigų. Atsimena, kad 3000 Eur davė likus 2 – 3 savaitėms iki ginčijamo sandorio sudarymo. Iki šio ginčijamo sandorio sudarymo jie gyveno gražiai ir draugiškai. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Iš viso O. dukrai, namo statybai yra davęs 7000 Eur. Gyvenant kartu O. K. jam yra sakiusi, kad jeigu jis padeda jos dukrai, tai ji gali jo vardu „užrašyti“ sodo namelį, kad jis neliktų „be stogo virš galvos“. Atsakovas paminėjo, kad jis savo vardu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, kada gyveno su ieškove.

Jie abu buvo susitarę, kad „perraÅ¡ant“ sodo namelį jo vardu, sutartyje jie nurodys, kad jo vertė 1000 Eur. Dėl tokios sandorio vertės jau buvo apsitarę vykdami pas notarÄ . Pati O. K. pasiÅ«lė nurodyti dokumentuose, kad sodo namelio vertė 1000 Eur. Atsimena, kad kažkur 2020-06-06, jie nuvyko į notarės Astos Sipavičienės kontorÄ . Ten buvo notaro padėjėjas, kuris parengė namelio „perraÅ¡ymo“ dokumentus. Jis su O. K. notaro padėjėjui pasakė, kad sodo namelio ir kito ten esančio nekilnojamojo turto vertė yra 1000 Eur.

Tada notaro padėjėjas pasakė, kad sutartis bus parengta vėliau ir jis praneÅ¡, kada reikės atvykti pas notarÄ , jos pasiraÅ¡yti. Praėjus kažkur deÅ¡imčiai dienų po pirmo apsilankymo notarų biure, jis su O. K. nuvyko į notarės Astos Sipavičienės kontorÄ ir pasirašė ginčo sutartį. Atsimena, kad pasiraÅ¡ant ginčo sutartį, notarė O. K. klausė ar ji gavo 1000 Eur už sodo namelį. O. K. patvirtino, kad pinigus gavo. V. G. nurodė, kad prieÅ¡ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ jis O.

K. davė 4000 Eur grynais, kuriuos buvo sutaupęs. Po ginčo sandorio, jis kartu su O. K. nuvyko į AB „Swedbank“, esantį Visagine, kur O. K. pervedė 4000 Eur savo dukrai. Tada jie abu sugrįžo į sodo namelį. Tuo metų jų santykiai dar buvo geri. Vėliau jis O. K. pasakė, kad jis gali persivežti savo drabužius iÅ¡ buto į sodÄ . Ji tam neprieÅ¡taravo. Todėl jis po truputį iÅ¡ O. buto vežėsi savo drabužius į butÄ . Netrukus O. elgesys pasikeitė, ji iÅ¡ buto į sodÄ iÅ¡vežė visus jo drabužius ir daiktus.

Jis suprato, kad O. nebenori su juo bÅ«ti, jis jai yra nebereikalingas ir todėl pradėjo gyventi sodo namelyje. Mano, kad O. pasinaudojo jo pinigais ir tiek. O. keistai pradėjo elgtis tada, kad jis O. bute už savo pinigus įstiklino balkonÄ . Mano, jog kada viskas yra jau sutvarkyta, tada jis tapo jai nebereikalingu. Paminėjo, kad jis neturi jokios kitos moters. Paminėjo, kad iÅ¡ sodo namelio O., kartu su savo giminėmis pasiėmė visus daiktus, tarp kurių buvo ir jo daiktai. Ji pasiėmė net konservuotas daržoves, jo įrankius, kastuvus.

Kodėl ji taip pradėjo elgtis, O. jam nepaaiÅ¡kino. Paminėjo, kad per deÅ¡imt metų jis sutvarkė visÄ sodo namelį. ViskÄ padarė savo rankomis. Nors su O. ir nebuvo susituokę, tačiau gyveno kaip Å¡eimos nariai. Jų Å¡eimos biudžetas buvo bendras. Apie skyrybas jie net negalvojo. Apie tai net nebuvo kalbėję. Nežino kokia yra to namelio vertė. Apie tai net negalvojo. Paminėjo, kad sodo namelyje yra jo baldai. Žino, kad Å¡io namo įsigijimui O. buvo paėmusi kreditÄ . Jis taip pat yra prisidėjęs pinigais prie Å¡io sodo namelio patobulinimo.

Paminėjo, kad O. iÅ¡ sodo namelio iÅ¡sikraustė 2020-07-11. Å iÄ dienÄ jis įsiminė todėl, kad bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ buvo trylika metų, kada jie su O. buvo kartu. Paminėjo, kad sodo namelio durų spynas pakeitė tada, kada sužinojo, jog O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Mano, kad O. elgiasi jo atžvilgiu nesÄ Å¾iningai. Jo manymu 2020-06-16 sudaryta ginčo sutartis yra teisėta ir sÄ Å¾ininga. Jis planavo gyventi su O. ir toliau ir tikrai neįkalbinėjo jos parduoti jam ginčo sodo namelį.

Atsakovas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo atstovė su tokia atsakovo V. G. pozicija sutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų Visagino 2-ojo notarų biuro notarė Asta Sipavičienė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai. PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ teismui nepateikė. Prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 35-37).

Byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant. Notarė teismui yra pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ji su ieÅ¡kovės O. K. ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini), Visagino miesto 2-ojo notarų biure patvirtino tarp O. K. ir V. G. sudarytÄ pirkimo -pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) , pagal kuriÄ O. K. pardavė V. G. žemės sklypÄ , sodo pastatÄ , Å¡iltnamį, Å«kio pastatÄ ir inžinierinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sudarant sutartį šalims buvo perskaitytas jos turinys, sutarties turinį skaitė ir pačios šalys. Šalims buvo išaiškintos sutarties pasekmės ir sutartis, kaip atitinkanti jų valių bei tikruosius ketinimus, buvo šalių pasirašyta ir notarės patvirtinta. Ieškovės ieškinyje nenurodyta jokių teiginių apie kokius nors netinkamus notarės veiksmus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad atsakovas įkalbėjo ieškovę sudaryti sutartį panaudodamas įtikinėjimus, pasinaudodamas pasitikėjimu ir argumentuodamas, kad šiuo metu siaučia COVID-19 virusas, dėl ko nedirba daugelis viešosios valdžios įstaigų ir tvarkyti formalumus susijusius su parduodamo turto valdymu gali būti sunkintas.

IÅ¡lygų apie tai, kad ji sudaryta dėl atsakovo įkalbinėjimo, ieÅ¡kovės pasitikėjimo, COVID-19 viruso siautėjimo, daugelio viešųjų įstaigų nedarbÄ , formalumų su parduodamo turto valdymu apsunkinimÄ sutartyje nenumatyta, tokios iÅ¡lygos įtraukimo į Sutartį, iki jos sudarymo neprašė nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji manė, kad sutartis tik „formalumas, ne kiek netrukdantis ieÅ¡kovei toliau naudotis parduotais daiktais“.

Sudarant sutartį Å¡alims buvo perskaitytas jos turinys, sutarties turinį skaitė ir pačios Å¡alys, Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kintos sutarties pasekmės. Sutarties 6.1 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį ir jÄ patvirtinus notarui, Pirkėjui pereina nuosavybės teisė į turtÄ . IÅ¡lyga apie tai, kad Sutartis, kaip nurodo ieÅ¡kovė yra apsimestinė ir tik „formalumas, ne kiek netrukdantis ieÅ¡kovei toliau naudotis parduotais daiktais“ sutartyje nenumatytas, tokios iÅ¡lygos įtraukimo į Sutartį iki jos sudarymo neprašė nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas; be to sutartis su tokiomis iÅ¡lygomis nebÅ«tų patvirtinta, nes bÅ«tų apribota pirkėjo kaip bÅ«simo savininko nuosavybei teise, o dėl nuomos ar panaudos sutarties patvirtinimo Å¡alys nesikreipė.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji manė, kad sutartis nė kiek netrukdys sugyventiniams toliau vesti bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis kaip nors trukdo ieÅ¡kovei ir atsakovui toliau vesti bendrÄ Å«kį. IÅ¡lyga apie tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas toliau ves bendrÄ Å«kį sutartyje nenumatytas, tokios iÅ¡lygos įtraukimo į Sutartį iki jos sudaryme neprašė ieÅ¡kovė, nei atsakovas.

Be to sutartis su tokiomis iÅ¡lygomis nebÅ«tų patvirtinta, nes tokios iÅ¡lygos apribotų žmogaus laisvę. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji negavo 1000 Eur. Sutartyje 4.1 punkte, ieÅ¡kovė atskirai savo paraÅ¡u ir ranka įraÅ¡ytais žodžiais „pinigus gavo“ patvirtino pinigų gavimo faktÄ . IeÅ¡kinio 4 punkte nurodyto iÅ¡kraustymo aplinkybės notarei nežinomos, o sutarties galiojimui jokios įtakos neturi. IeÅ¡kinio 6-7 punkte ieÅ¡kovė mano, kad sandoris buvo apsimestinis, nes turto vidutinė rinkos vertė buvo 7051 Eur, o pardavimo kaina 1000 Eur, t. y. 7 kartus mažesnė, nei vidutinė rinkos vertė.

Apsimestinis yra sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad turto pardavimo kaina buvo mažesnė ar didesnė nei vidutinė rinkos vertė, nėra apsimestinio sandorio požymis. IeÅ¡kinio 8 punkte ieÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ kredito sutarties „matosi“, kad 22000 litų, t. y. 6371 ,64 Eur, paskola buvo paimta daiktų įsigijimui. Kur Å¡i aplinkybė „matosi“ kredito sutarties tekste ieÅ¡kovė nenurodė ir iÅ¡ pateikto su ieÅ¡kiniu susitarimo dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo to nesimato.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ėmė 22000 litų, t. y. 6371,64 Eur paskolÄ nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančiÄ . Sutartimi parduoto turto įsigijimo dokumentų ieÅ¡kovė nepateikė. IeÅ¡kinio 12 punkte nurodytas ieÅ¡kovės amžius netrukdė ieÅ¡kovei bÅ«ti apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai sudarant sandorius. IeÅ¡kinio 12 punkte nurodytas ieÅ¡kovės teiginys, kad ji neturėjo patirties sudarant analogiÅ¡kus sandorius neatitinka tikrovės, nes kaip nurodyta sutartyje ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į parduotÄ turtÄ buvo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieÅ¡kovė pati nupirko parduotÄ atsakovui turtÄ , t. y. patirtį sudarant pirkimo - pardavimo sutartis turėjo.

IeÅ¡kinio 12 punkte nurodytas ieÅ¡kovės teiginys, kad ieÅ¡kovė manė, kad atsakovui parduoda daiktus pasilikdama teisę tais daiktais naudotis, nes jie buvo sugyventiniai ir apie santykių nutraukimÄ nebuvo kalbos, jokiais įrodymais nepagrindžiami. Notarei nežinoma, ar ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo sugyventiniai sutarties sudarymo metu, nes tai teisės normomis nereguliuojami asmeniniai santykiai ir sandoriui jie neturi reikÅ¡mės. Apie įstatymų numatytÄ partnerystę ieÅ¡kovė nenurodo. Sutarties 6.1 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį ir jÄ patvirtinus notarui, Pirkėjui pereina nuosavybės teisė į turtÄ .

Išlyga apie tai, kad Sutartis netrukdys ieškovei toliau naudotis parduotais daiktais sutartyje nenumatyta, tokios išlygos įtraukimo į Sutartį iki jos sudarymo, neprašė nei ieškovė, nei atsakovas. Be to sutartis su tokia išlyga nebūtų patvirtinta, nes būtų apribota pirkėjo kaip būsimo savininko nuosavybės teisė, o dėl nuomos ar panaudos sutarties patvirtinimo šalys nesikreipė. Ieškinio 12 punkte nurodytas ieškovės teiginys, kad atsakovas nutraukė santykius nedelsiant po sutarties sudarymo, įrodymais nepagrindžiamas ir sandorio galiojimui neturi reikšmės. Ieškinio 13 punkte nurodyta, kad ieškovės suklydimas pasireiškia tuo, kad turto pardavimo kaina yra septynis kartus mažesnė nei reali jo vertė.

Å is teiginys nepagrįstas įrodymais, nes nepateikta įrodymų, kad reali parduodamo turto verte buvo septynis kartus didesnė. IeÅ¡kinio 6-7 punktuose ieÅ¡kovė teigė kad buvo septynis kartus didesnė turto vidutinė rinkos vertė ir Å¡iÄ aplinkybę įrodinėja Sutartyje nurodytais duomenimis, kurie ieÅ¡kovei buvo žinomi, o 13 punkte jau nurodo, kad buvo septynis kartus didesnė reali turto vertė, tačiau jokių įrodymų nenurodyta. Ä®rodymų, kad 1000 Eur kaina yra nereali, nepateikta, o notarai nenustato realios turto kainos, nes tai prieÅ¡tarautų teisei laisvai disponuoti nuosavybe.

IeÅ¡kinio 13 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovė suprato, kad suklydusi, kai buvo iÅ¡kraustyta ir namuose ramiai perskaičiusi visas sutarties sÄ lygas, sužinojo realiÄ turto vertę. IÅ¡kraustymo aplinkybės notarei nežinomos, o sutarties galiojimui jokios įtakos neturi. Kaip ieÅ¡kovė namuose skaitė sutarties sÄ lygas, notarei nežinoma ir tai sutarties galiojimui jokios įtakos neturi, nes ir prieÅ¡ sudarant Sutartį Å¡alims ramiai buvo perskaitytas jos turinys, sutartį skaitė ir ieÅ¡kovė, Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos pasekmės ir sutartis, kaip atitinkanti jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, buvo Å¡alių pasiraÅ¡yta.

Apie parduodamo turto vidutinę rinkos vertę yra nurodyta pačioje sutartyje, todėl Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė žinojo sutarties sudarymo metu, nes jÄ perskaitė ir pasirašė. IeÅ¡kinio 13 punkte nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ragino ieÅ¡kove parduoti turtÄ , žadėdamas su ja gyventi, nepagrindžiamas įrodymais. Sutarties 3.1 punkte aiÅ¡kiai nurodyta parduoto turto kaina, o 4.1 punkte nurodyta atsiskaitymo tvarka. Nei atsakovo pažadai, nei atsakovo įsipareigojimai gyventi su ieÅ¡kove, į sutarties tÅ«rinį neįtraukti ir nebuvo praÅ¡oma tokias sÄ lygas įtraukti.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, nerÅ«pestingumo ar neatidumo. Notarė mano, kad ieÅ¡kovės tariamas įsivaizdavimas, kad sutartis tik „formalumas, nė kiek netrukdantis ieÅ¡kovei toliau naudotis parduotais daiktais, vesti bendrÄ Å«kį ir gyventi“, net ir tokioms iliuzijoms esant, negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, nes pagal savo brandų amžių, notarinį sandorio įforminimÄ ji aiÅ¡kiai suvokė, kad perleidžia nuosavybės teises į turtÄ , be iÅ¡lygų, kad atsakovas toliau su ja gyvens, o ji naudosis parduotu turtu, ir aiÅ¡kiai žinojo už kokiÄ kainÄ ji turtÄ Ä¯sigijo ir už kokiÄ kainÄ jį parduoda.

Mano, kad ieÅ¡kovė ginčija sutartį ne dėl savo suklydimo, o dėl savo persigalvojimo ir noro grÄ Å¾inti sodÄ dėl to, kad atsakovas nutraukė su ja tarpusavio santykius, o tai sandorio galiojimui neturi reikÅ¡mės. Kadangi ieÅ¡kinyje nenurodyta jokių teiginių apie kokius nors netinkamus notarės veiksmus, mano, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje nebÅ«tinas, todėl praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose (b. l. 35-37). Liudytojas A. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis dirba Visagino miesto 2-ajame notarų biure ir yra Å¡io biuro darbuotojas.

Å io biuro notarė yra Asta Sipavičienė. Jo pareigos biure yra dokumentų rengimas, klientų atvykimo laiko suderinimas, konsultavimas ir pan.. Jis yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį neuniversitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . AsmeniÅ¡kai nepažįsta nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo. Su ieÅ¡kove O. K. ir atsakovu V. G. jam teko bendrauti tik darbo reikalais ir dėl ginčo sutarties sudarymo. Atsimena, kad 2020 metų vasaros pradžioje ieÅ¡kovė su atsakovu buvo atvykę į notarų biurÄ ir kažkuris iÅ¡ jų, kuris tiksliai neatsimena, pranešė, kad O.

K. nori padovanoti V. G. sodo namelį ir kitus nekilnojamojo turto objektus. Atsimena, kad jis O. K. ir V. G. paklausė koks yra jų tarpusavio ryÅ¡ys. Jie atsakė, kad giminystės ryÅ¡io tarp jų nėra. Tada jis jiems pasakė, kad reikės mokėti mokestį dėl sandorio patvirtinimo ir pasiÅ«lė jiems kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , nes bÅ«tent Å¡i institucija konsultuoja gyventojus dėl privalomų mokėti mokesčių. Tada jie jo paklausė, o kokie dar yra teisiniai variantai nuosavybei sutvarkyti.

Tada jis jiems atsakė, kad galimas pirkimas – pardavimas. Atsimena, kad O. K. ir V. G. pasitarė ir sutiko, kad nuosavybės susitvarkymui galima sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Liudytojas atsimena, kad jam pasirodė, jog O. K. su V. G. gražiai bendravo, juokavo, su savimi turėjo sodo dokumentus. Tada liudytojas, sutarties parengimui, patikrino Registro centro duomenis ir paklausė O. K. ir V. G., kokia sodo pardavimo kaina. Atsimena, kad jie pasitarė ir pasakė, kad sodo sklypo pardavimo kaina yra 1000 Eur.

Atsimena, kad jie tÄ kainÄ nurodė bendrai, bendru sutarimu. Jis jų dar paklausė ar tikrai tokia sandorio kaina, nes prieÅ¡ tai jiems dar buvo paaiÅ¡kinęs, kad tokiÄ kainÄ reikės iÅ¡laikyti artimiausius deÅ¡imt metų, nes parduodant brangiau teks mokėti mokesčius. Jie abu patvirtino, kad sodo pardavimo kaina bÅ«tent tokia. Tada liudytojas padarė užsakymÄ Registrų centrui ir pasakė jiems, jog praneÅ¡, kada sutartis bus parengta ir kada reikės ateiti į notarų biurÄ jos pasiraÅ¡yti. Kada dokumentai jau buvo gauti iÅ¡ Registrų centro, liudytojas paskambino V.

G., nes jo telefono numeris buvo paliktas biure, ir pasakė, kad visi reikiami dokumentai jau yra parengti ir kad jis bei O. K. gali atvykti į biurÄ . Buvo nurodytas laikas, kada jie gali atvykti į biurÄ . Sutartu laiku O. K. ir V. G. atvyko į notarų biurÄ ir pasirašė sutartį. Liudytojas nežino ar pinigai už sodo namelį buvo perduoti sutarties pasiraÅ¡ymo metu ar vėliau, nes sutartis buvo pasiraÅ¡yta notarės kabinete. Tikrai gali patvirtinti, kad Å¡alys sutartį pasirašė laisva valia, tarp jų jis nepastebėjo jokių konfliktų.

Jų santykiai jam pasirodė Å¡ilti. Matėsi, kad viskas vyksta geranoriÅ¡kai. Dėl sutartyje nurodytos sodo žemės sklypo ir priklausinių kainos jam nekilo jokių abejonių. Jam notarė neiÅ¡sakė jokių pastebėjimų dėl sandorio vertės. Atsimena, kad tuo metu karantino sÄ lygos jau buvo suÅ¡velnintos iÅ¡ klientai galėjo užeiti į notarų biurÄ . Tuo metu veido kaukės jau buvo nereikalingos ir notarų biure O. K. ir V. G. buvo be jų. Jie turėjo visus reikiamus dokumentus, todėl viskas vyko sklandžiai.

Atsimena, kad prieÅ¡ parengiant sutartį O. K. ir V. G. notarų biure pasakė, kad už sodo namelį atsiskaitys grynais, todėl liudytojas sutartyje ir nurodė, kad už sodo sklypÄ atsiskaityta grynais. Liudytojas nesidomėjo, kokia parduodamo sodo sklypo kaina buvo anksčiau, nes jam tai nebuvo svarbu. Dar paminėjo, kad pačios sandorio Å¡alys nurodė objektų kainas, todėl taip kaip jos nurodė objektų kainas, taip jis jas ir užrašė sutartyje. Liudytojo manymu Å¡alys tikrai suprato kokį sandorį jos sudaro.

Po sutarties pasiraÅ¡ymo sandorio Å¡alys iÅ¡vyko iÅ¡ notarų biuro. IeÅ¡kinys atmetamas Ä®rodymai byloje Bylos duomenimis nustatyta, kad O. K. (duomenys neskelbtini), su AB „Swedbank“, buvo sudariusi susitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jai buvo suteiktas 24680,49 Lt (7147,96 Eur) kreditas (b. l. 10-12). (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi O. K. V. G. už 1000,00 Eur pardavė nekilnojamojo turto objektus – sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur vertės), Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50,00 Eur vertės), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (100,00 EUr vertės), inžinierinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50,00 Eur vertės), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (500,00 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini).

Sutartyje yra O. K. ranka padarytas įraÅ¡as, kad ji iÅ¡ V. G. gavo 1000,00 Eur už jos parduotus nekilnojamojo turto objektus. Sutartį yra pasirašę abi sutarties Å¡alys – O. K. ir V. G.. Sutartį yra patvirtinusi notarė Asta Sipavičienė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-24). 2020-08-21, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad O. K., nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Byloje yra V. G. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡as nuo 2020-06-01 iki 2020-06-16, iÅ¡ kurio matyti, kad 2020-06-01, V.

G. sÄ skaitoje buvo 4824,04 Eur. 2020-06-01, buvo iÅ¡gryninta 600 Eur, 2020-06-02, buvo iÅ¡gryninta 600 Eur, 2020-06-03, buvo iÅ¡gryninta 600 Eur, 2020-06-04, buvo iÅ¡gryninta 600 Eur, 2020-06-05, buvo iÅ¡gryninta 600 Eur, 2020-06-16, buvo iÅ¡gryninta 600 Eur (b. l. 43). Byloje yra ginčo sodo namelio fotonuotraukos (b. l. 50-52). Byloje yra (duomenys neskelbtini), pirkimo – padavimo sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad O. K. V. N. už 13500 Lt (3909,87 Eur) pardavė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), SB „Pavasaris‘ (b. l. 67-70).

Byloje yra O. K. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad 2020-06-16, O. K. į Å¡iÄ savo sÄ skaitÄ grynaisiais įnešė 4000,00 Eur, kuriuos tÄ pačiÄ dienÄ pervedė į kitÄ sÄ skaitÄ , pavedimo paskirtyje nurodydama „Dovana nuo mamos“ (b. l. 71). VÄ® „Regitra“ duomenimis, V. G. vardu nuo 2020-01-01 iki 2020-11-20, transporto priemonės neįregistruotos ir neiÅ¡registruotos (b. l. 80). Teismo motyvai Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismo vertinimu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudaryta teisėtai, sutarties Å¡alių laisva valia ir joje atsispindi tikrieji Å¡alių ketinimai.

Teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nėra. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė O. K. tiksliai ir aiÅ¡kiai suprato kam ir kodėl ji šį sandorį sudaro su atsakovu V. G., ji tiksliai žinojo, kokia yra Å¡io sandorio vertė ir norėjo, kad tokį sandorį patvirtintų notaras. Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad po ginčo sandorio sudarymo jis davė O. K. 4000 Eur, kuriuos O. K. tÄ pačiÄ dienÄ pervedė savo dukrai. Å ia atsakovo V. G. nurodyta aplinkybe negalima netikėti, nes iÅ¡ O.

K. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020-06-16, O. K. į Å¡iÄ savo sÄ skaitÄ grynaisiais įnešė 4000,00 Eur, kuriuos tÄ pačiÄ dienÄ pervedė į kitÄ sÄ skaitÄ , pavedimo paskirtyje nurodydama „Dovana nuo mamos“. Tuo tarpu ieÅ¡kovė O. K. teismo posėdyje aiÅ¡kino, kad ji 4000 Eur buvo sutaupiusi iÅ¡ savo motinos palikimo ir savo darbo užmokesčio. Å iuos pinigus laikė apie penkerius metus, ir tik po ginčo sandorio sudarymo nutarė, kad juos reikia pervesti savo dukrai.

Taip pat ji, duodama paaiÅ¡kinimus teisme, iÅ¡ pradžių minėjo, jog nežino ar jos dukra statosi namÄ , vėliau jau teigė, kad dukra namÄ pradėjo statyti prieÅ¡ ketverius metus. Tokie O. K. paaiÅ¡kinimai teismo vertinami kritiÅ¡kai, nes juose pasigendama jų objektyvumo. Teismo vertinimu jeigu motina bendrauja su dukra, tai abejojama ar dukra per ketverius metus nepasisakė savo motinai apie statomÄ namÄ , nes O. K. teisme nurodė, kad dukra namÄ jau statosi apie ketverius metus. Taip pat neįtikinamos yra O.

K. nurodytos aplinkybės, kad ji 4000 Eur turėjo sukaupusi prieÅ¡ ketverius metus, ir tik po ginčo sandorio sudarymo nutarė juos pervesti savo dukrai ir tokiu bÅ«du padaryti jai dovanÄ . Teismo vertinimu, jeigu O. K. Å¡iÄ pinigų sumÄ bÅ«tų turėjusi jau anksčiau, ji daug anksčiau ir bÅ«tų jÄ padovanojusi savo dukrai. Todėl teismo vertinimu, O. K. 2020-06-16, gavo iÅ¡ V. G. grynaisiais 4000 Eur, kaip jo paramÄ jos dukrai, kuriuos tÄ pačiÄ dienÄ ir pervedė savo dukrai. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir V.

G.. Å ias V. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai. Todėl teismas neuri pagrindo netikėti Å¡ia atsakovo nurodyta aplinkybe. Teismo posėdyje V. G. parodė, kad jis savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo pinigų iÅ¡ jos iÅ¡grynino 4000 Eur, kuriuos 2020-06-16 ir perdavė O. K.. Å ias V. G. nurodytas teisme aplinkybes patvirtina jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad jo sÄ skaitoje 2020-06-01 buvo daugiau negu 4000 Eur, ir jis nuo Å¡ios sÄ skaitos nuiminėjo grynuosius pinigus pakankamai didelėmis sumomis.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad gyvendami Å¡eimyninį gyvenimÄ tiek O. K., tiek V. G. stengėsi vienas kitam padėti, planavo savo pajamas bei iÅ¡laidas, tarėsi dėl disponavimo, valdymo ir naudojimosi savo turtu. Todėl teismo vertinimu, jie abu geranoriÅ¡kai susitarė, kad jie sudarys Å¡ioje byloje minimo nekilnojamojo turto sandorį, kurio pagrindu O. K. perleis nuosavybės teises į Å¡ioje byloje minimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ V. G. už 1000 Eur. Todėl jie abu tiksliai žinodami savo tikruosius ketinimus, be jokio suklydimo, nuvyko į notarų biurÄ ir savo laisva valia bei apsisprendimu sudarė ginčo sandorį, kurį patvirtino notaras.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nesuklydo dėl ginčo sodo namelio ir kito nekilnojamojo turto pardavimo kainos. IeÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji ilgÄ laikÄ dirbo buhaltere, yra sudariusi keletÄ nekilnojamojo turto, kelių sodų sklypų, pirkimo – pardavimo sandorius, o tai reiÅ¡kia, kad ji bÅ«dama iÅ¡silavinusi ir turinti gyvenimiÅ¡kos patirties tokių sandorių sudaryme, tikrai suprato savo veiksmus, suprato kokias pasekmes jai gali sukelti tokio sandorio sudarymas ir leido bei sÄ moningai atliko veiksmus leidžiančius tokioms pasekmės atsirasti ir savo veiksmais, kuriuos nustatė teismas, pritarė tokio sandorio sudarymai.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovė su atsakovu dar prieÅ¡ nuvykstant į notarų biurÄ buvo tiksliai susitarę už kokiÄ kainÄ ieÅ¡kovė parduotos ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovui, kokia bus sandorio vertė, o nuvykę į notarų biurÄ Å¡Ä¯ savo susitarimÄ Ä¯gyvendino laisva valia. Liudytojas A. L. teismo posėdyje patvirtino, kad paklausus ieÅ¡kovės ir atsakovo, kokia yra parduodamo nekilnojamojo turto vertė, jie abu patvirtino, kad turto vertė yra 1000 Eur.

Todėl atmetami ieÅ¡kovės O. K. argumentai, kad ji buvo pasimetusi ir nesuvokė, kad parduoda nekilnojamÄ jį turtÄ už labai maÅ¾Ä kainÄ . Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ sieja jų ilgas bendras gyvenimas kartu. Jie abu teismo posėdyje patvirtino, kad gyveno trylika metų kaip sutuoktiniai. Gyvenant kartu jų santykiai buvo draugiÅ¡ki ir nuoÅ¡irdÅ«s. Liudytojas A. L. teismo posėdyje patvirtino, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė su atsakovu bendravo draugiÅ¡kai, juokavo, jam pasirodė, kad jų santykiai yra Å¡ilti.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės, taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovė su atsakovu sudarydami ginčo sandorį, įgyvendino savo susitarimÄ , apie kurį jau buvo apsitarę dar prieÅ¡ vykimÄ Ä¯ notarų biurÄ . Pažymėtina ir tai, kad sandoris buvo notaro patvirtintas ne tÄ pačiÄ dienÄ , kada ieÅ¡kovė su atsakovu buvo nuvykę pirmÄ kartÄ Ä¯ notarų biurÄ . Dar pirmÄ kartÄ nuvykus į notarų biurÄ ieÅ¡kovė su atsakovu pranešė notarų biuro darbuotojui, kokį sandorį jie nori sudaryti, nurodė sandorio vertę.

Pats sandoris buvo patvirtintas praėjus kažkur deÅ¡imčiai dienų nuo Å¡alių pirmojo vizito į notarų biurÄ . Todėl ieÅ¡kovė O. K. tikrai turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl sandorio sudarymo, o juo abejodama, galėjo nevykti į notarų biurÄ ir tokio sandorio nesudaryti, tačiau ji taip nepasielgė. PrieÅ¡ingai, ji antrÄ kartÄ nuvykusi į notarų biurÄ , sutartu laiku, savo veiksmais pritarė tokio sandorio sudarymui ir jį sudarė. Å ios teismo nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad ieÅ¡kovė O.

K. sudarydama ginčo sandorį dėl jo tikrai neklydo ir todėl nėra jokio pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. BÅ«dama iÅ¡silavinusiu, normaliai atidžiu ir protingu asmeniu, turėdama pakankamai ilgÄ laikÄ pagalvoti ir apsispręsti dėl tokio sandorio sudarymo naudingumo, žinodama tikrÄ jÄ reikalų padėtį, O. K. sudarė ginčo sandorį, o tai reiÅ¡kia, kad ji tikrai neklydo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir esminių sÄ lygų, ir nebuvo suklaidinta atsakovo, nes prieÅ¡ingu atveju, jeigu toks sandoris jai bÅ«tų nenaudingas, ji jo tikrai, nustatytoje situacijoje, nebÅ«tų sudariusi arba bÅ«tų sudariusi iÅ¡ esmės kitomis sÄ lygomis.

Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tiksliai įrodo, kad dėl tokio sandorio sudarymo neklydo ir atsakovas V. G.. Kad atsakovas V. G. turėjo tikslÄ apgauti ieÅ¡kovę, bylos duomenimis nenustatyta. Å iuo atveju netgi ir planuodama, kaip pati nurodė, ir toliau gyventi su atsakovu V. G., ir su juo sudarydama ginčo sandorį, ieÅ¡kovė O. K. pati prisiėmė rizikÄ suklysti, kad jos ir atsakovo santykiai gali bet kada nutrukti. Kad ginčo sandorio metu sandorio Å¡alys tiksliai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir tvirtai buvo apsisprendę dėl savo ketinimų, kaip jau minėta, teismo posėdyje patvirtino liudytojas A.

L., tai savo atsiliepime nurodė ir notarė Asta Sipavičienė. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. L. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, nes jie sutampa su ieškovės ir atsakovo teisme nurodytomis aplinkybėmis, kitų byloje esančių įrodymų visetu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymų objektyvumu. Be to, šio liudytojo parodymai sutampa ir su notarės Astos Sipavičienės atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis teismas taip pat neturi jokio pagrindo netikėti.

Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nutylėjo tikrÄ sias ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, tikrÄ jÄ reikalų padėtį ir jos bei atsakovo pradėjimo gyventi skyrium aplinkybes. CPK 176 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodinėjimo tikslas, tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnis numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė O. K. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas V. G. įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus. CK 1.63 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 1.71 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, iÅ¡skyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu Å¡iame kodekse nenustatyta kitaip.

CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ . Å alims sandoris galioja, nors nėra privalomai įregistruotas. Å alių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar Å¡alių susitarimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is kodeksas nustato, kad Å¡alių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. CK 1.78 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 2 punktas numato, jog preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis, turinti teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartÄ iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ t. y. sudaro sandorį. Ä®statymas nenustato tokio patvirtinimo formos ir sÄ lygų. ValiÄ galima iÅ¡reikÅ¡ti ne tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio Å¡alis sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino.

CK 1.180 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismų praktikoje yra numatyta, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas. Teisingumu turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taip pat ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise. Todėl vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis.

PrieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas. Tokie sandoriai yra pripažįstami negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas. CK 1.180 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. CK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Be to, Å¡alis, pagal kurios ieÅ¡kinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teisę reikalauti iÅ¡ antrosios Å¡alies atlyginti turėtas iÅ¡laidas, taip pat savo turto netekimÄ ar sužalojimÄ , jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios Å¡alies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, Å¡alis, pagal kurios ieÅ¡kinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai Å¡aliai turėtas iÅ¡laidas, taip pat jos turto netekimÄ ar sužalojimÄ . To paties straipsnio 4 dalis numato, kad suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.

Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti.

To paties straipsnio 6 dalis numato, kad dėl Å¡alies valios iÅ¡raiÅ¡kos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valiÄ iÅ¡reiÅ¡kusios Å¡alies suklydimu. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad suklydusi Å¡alis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo bÅ«dais. CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.95 straipsnio 1 dalis numato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato, kad, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi.

Kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams. CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

CK 6.309 straipsnio 1 dalis numato, kad laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktÄ kartu perduodant daiktÄ bÅ«simajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas - pardavimas. CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo - pardavimo sutarties formÄ nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos, iÅ¡skyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ . Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2020-06-16, sudarytÄ sandorį negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis). Dėl paminėtų aplinkybių, Å¡iuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti ir restitucijÄ . Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovės O. K. ieÅ¡kinys yra atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už atstovavimÄ CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡iame straipsnyje, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 9 punktus, nurodytų iÅ¡laidų didžiausius dydžius ir jų iÅ¡mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai turi bÅ«ti priteisiamos atsakovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo atstovas yra pateikęs į Å¡iÄ civilinę bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas už advokato padėjėjo pagalbÄ yra patyręs 2758,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 46-47; 81-90). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d., nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d., toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas. Ä®vertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius už atsakovui suteiktas teisines paslaugas ir advokato padėjėjos Gabrielės LenkÅ¡aitės pateiktus įrodymus dėl susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos už atstovavimÄ , priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 13,28 Eur. Å ios 13,28 Eur iÅ¡laidos Valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2758,04 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas