Legislator Case Law & Legislation
a57e4978-b94e-4641-9c33-53d59ea02ad6 AI generated

a57e4978-b94e-4641-9c33-53d59ea02ad6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a57e4978-b94e-4641-9c33-53d59ea02ad6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams L. P. ir advokatui Algimantui Kolpertui,atsakovei E. Ž. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-432-198/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ ieÅ¡kinį atsakovei E. Ž. dėl paskolos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

a57e4978-b94e-4641-9c33-53d59ea02ad6 · Lietuvos apeliacinis teismas: Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog ieÅ¡kinio senaties terminas vis dėlto buvo praleistas, jis turi bÅ«ti atnaujintinas, atsižvelgiant į tai, kad paskolÄ sudaręs asmuo S. Ž. ir jo sutuoktinė (atsakovė) valdė žymiÄ dalį bendrovės akcijų; kad jiedu turi pareigÄ bendrovės atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sutuoktiniai piktnaudžiavo savo, kaip akcininkų (dalyvių), teisėmis. Administratorius, atstovaujantis įmonei, apie suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ paskolÄ sužinojo po bankroto bylos iÅ¡kėlimo susipažinęs su įmonės dokumentais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-251/2011Procesinio sprendimo kategorija: 4.3.; 34.5.; 35.3.1.;

63. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams L. P. ir advokatui Algimantui Kolpertui,atsakovei E. Ž. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-432-198/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ ieÅ¡kinį atsakovei E. Ž. dėl paskolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Melsta“ 2010 m. sausio 4 d. Panevėžio apygardos teismui paduotu ieÅ¡kiniu prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės E. Ž. 16 000 Lt negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 5 % metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 4-5). Nurodė, kad atsakovės buvęs sutuoktinis S. Ž. buvo UAB „Melsta“ akcininkas.

S. Ž. ir UAB „Melsta“, atstovaujamas direktoriaus V. P. , 1996 m. liepos 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ Ä¯monė 12 mėnesių paskolino S. Ž. 16 000 Lt (b. l. 8-9). Vėliau paskolos grÄ Å¾inimas pratęstas iki 1998 m. liepos 16 d., bet paskolos S. Ž. negrÄ Å¾ino. Paskolos suteikimÄ Ä¯rodo 1996 m. liepos 5 d. kasos iÅ¡laidų orderis (b. l. 15). 2004 m. liepos 30 d. S. Ž. mirė (b. l. 27). Kadangi S. Ž. paskolÄ gavo bÅ«damas susituokęs su atsakove, vadinasi, paskolinti pinigai tapo S. Ž. ir atsakovės bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o sutuoktiniai yra solidarÅ«s skolininkai (1964 m.

CK 25 str.). Vienam iÅ¡ solidarių skolininkų mirus, visÄ paskolÄ turi grÄ Å¾inti likęs sutuoktinis. IeÅ¡kinio senaties terminÄ prašė atnaujinti, nes apie suteiktÄ paskolÄ administratorius sužinojo tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais.Atsakovė E. Ž. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b. l. 23-25) ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigė, kad paskolos sutartyje yra prieraÅ¡as, jog sutartis pratęsta iki 1998 m. liepos 16 d., bet Å¡is prieraÅ¡as nepatvirtintas Å¡alių paraÅ¡ais, todėl negalioja.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 1997 m. liepos 15 d. ir baigėsi po 3 metų - 2000 m. liepos 15 d. (1964 m. CK 84, 86 str.). IeÅ¡kovas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. UAB „Melsta“ iki 2000 m. liepos 15 d. ar vėliau nereikalavo grÄ Å¾inti paskolÄ . Per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimus įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ , bet ieÅ¡kovas to nepadarė. Nuo palikimo atsiradimo praėjo daugiau nei 3 metai, kurie yra naikinamasis terminas įpėdiniams pareikÅ¡ti reikalavimus.

Atsakovė tikina, kad apie paskolos sutarties sudarymÄ anksčiau nežinojusi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu (b. l. 62-64) ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 6-7) iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ . S. Ž. palikimÄ priėmė jo sutuoktinė E. Ž. (atsakovė) ir dukra R. R. (b. l. 28). IeÅ¡kovas palikėjo dukros į bylÄ Ä¯traukti neprašė, jokių reikalavimų jai nereiÅ¡kia; ieÅ¡kinį grindžia normomis, reglamentuojančiomis bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Byloje nėra įrodymų, kad po S. Ž. mirties atsakovė bÅ«tų buvusi informuota apie buvusio sutuoktinio kreditorius. Byloje taip pat nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji nežinojo, jog jos sutuoktinis 1996 m. liepos 15 d. sudarė su ieÅ¡kovu 16 000 Lt paskolos sutartį.Teismas sprendė, kad prieraÅ¡as dėl paskolos sutarties pratęsimo iki 1998 m. liepos 16 d. yra negaliojantis, nes nepatvirtintas paskolos sutarties Å¡alių paraÅ¡ais. Todėl ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 1997 m. liepos 16 d., kai baigėsi paskolos grÄ Å¾inimo terminas, ir baigėsi 2000 m. liepos 15 d.

Teismas neatnaujino praleistos ieÅ¡kinio senaties, nes svarbia termino atnaujinimo priežastimi laikė termino eigos metu, o ne po to buvusias aplinkybes, nepriklausančias nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusias atlikti teisinius veiksmus, kuriems nustatytas terminas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Melsta“ apeliaciniu skundu (b. l. 65-67) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ argumentuoja tuo, kad:1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad S. Ž. suteikta 16 000 Lt paskola yra solidari jo ir atsakovės prievolė, nes paskola paimta ir panaudota tenkinti Å¡eimos poreikius. PrieÅ¡ingų įrodymų atsakovė nepateikė, nepaneigė prievolės solidarumo. Norint sudaryti paskolos sutartį nereikėjo gauti kito sutuoktinio raÅ¡ytinio sutikimo (SÅ K 21 str. 4 d.).2. Paskolos davėjo sutikimu paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 1998 m. liepos 16 d.

Kadangi paskolos gavėjas paskolos iki 1997 m. liepos 16 d. negrÄ Å¾ino, jo veiksmai rodo, kad S. Ž. sutiko su paskolos grÄ Å¾ino termino pratęsimu.3. Nustačius, kad prievolę turi įvykdyti atsakovė kaip solidari skolininkė, nereikia atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino. Negalima laikyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo tada, kai suėjo paskolos grÄ Å¾inimo terminas. Nors prievolės įvykdymo terminas ir buvo nustatytas, bet jam suėjus paskolos teisiniai santykiai tęsėsi. Atsakovė niekada nepareiÅ¡kė, kad paskolos negrÄ Å¾ins, kas bÅ«tų nutraukę ieÅ¡kinio senaties terminÄ .4.

Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog ieÅ¡kinio senaties terminas vis dėlto buvo praleistas, jis turi bÅ«ti atnaujintinas, atsižvelgiant į tai, kad paskolÄ sudaręs asmuo S. Ž. ir jo sutuoktinė (atsakovė) valdė žymiÄ dalį bendrovės akcijų; kad jiedu turi pareigÄ bendrovės atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sutuoktiniai piktnaudžiavo savo, kaip akcininkų (dalyvių), teisėmis. Administratorius, atstovaujantis įmonei, apie suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ paskolÄ sužinojo po bankroto bylos iÅ¡kėlimo susipažinęs su įmonės dokumentais.

Tokiu bÅ«du laikytina, kad jis, kaip juridinio asmens vadovas, apie įmonės ir kreditorių teisių pažeidimÄ sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. PrioritetiÅ¡kai turi bÅ«ti ginami bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesai, taigi reikia atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovė E. Ž. atsiliepimu į skundÄ (b. l. 70-73) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė neigia, kad žinojo apie S. Ž. paimtÄ paskolÄ ar kad paskola buvo panaudota tenkinti Å¡eimos poreikius.

Å iuo metu galiojančio CK 3.100 straipsnio 1 punktas numato, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė, mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, baigiasi. Po atsakovės vyro mirties nebegali bÅ«ti taikomos normos, reglamentuojančio bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę ar prievoles, susijusias su bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybę, - turi bÅ«ti taikomos normos, reglamentuojančios paveldėjimo santykius. IeÅ¡kovas praleido tiek 3 mėnesių ir naikinamÄ jį 3 metų terminus pareikÅ¡ti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams, tiek 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Administratoriaus praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra pagrindo, nes juridinio asmens dalyvių arba organų narių kaita neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-317/2008). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , vertintina, ar ieÅ¡kovas buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys c. b.

Nr. 3K-3-19/2007 ir Nr. 3K-3-260/2006). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 str. 1 d.), prieÅ¡ingu atveju atsakovė turi labai mažai galimybių apsiginti nuo ieÅ¡kinio. Praėjus daugiau kaip 10 metų nuo paskolos sutarties sudarymo atsakovė neturi galimybių nei sužinoti apie paskolos paėmimo bei (ne)grÄ Å¾inimo aplinkybes iÅ¡ savo velionio vyro, nei iÅ¡ įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (pvz., UAB „Melsta“ 1996 m. kasos knygos, kuri parodo įmonės operacijas, atliekamas su grynais pinigais) patikrinti paskolos suteikimo fakto, nes dokumentai saugomi 10 m.

Atmestini ieÅ¡kovo teiginiai esÄ ji (ar jos velionis sutuoktinis) ieÅ¡kovo atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su paskolos suteikimu, asmenų prievolėje pasikeitimu, prievolės rūšies identifikavimu, ieÅ¡kinio senaties termino ir terminų pareikÅ¡ti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams taikymu, Å¡ių terminų praleidimu ir jų atnaujinimu.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad S. Ž. ir E. P. (po santuokos sudarymo – Ž.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

S. Ž. turėjo UAB „Melsta“ akcijų (b. l. 9-10), dirbo įmonėje pagal darbo sutartį (b. l. 84). IeÅ¡kovas, atstovaujamas generalinio direktoriaus V. P. , ir S. Ž. 1996 m. liepos 15 d. sudarė 16 000 Lt (arba 4 000 JAV $) paskolos sutartį, paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 1997 m. liepos 16 d. (b. l. 8-9). Paskolos sutartyje yra ranka padarytas prieraÅ¡as, kad [sutartis] pratęsta iki 1998 m. liepos 16 d., tačiau prieraÅ¡as sutartį sudariusių asmenų paraÅ¡ais nepatvirtintas. 1996 m. liepos 5 d. datuotas kasos iÅ¡laidų orderis (b. l.

15) nurodo, kad 1996 m. liepos 15 d. S. Ž. iÅ¡duota 16 000 Lt paskola pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovo pateiktos UAB „Melsta“ 1996 m. kasos knygos ir jos 1996 m. liepos mėnesio kopijos (b. l. 80-82, 87) įraÅ¡ai liudija, kad buvo apskaityta 16 000 Lt S. Ž. suteikta paskola (įmonės atliktos finansinės operacijos Nr. 420).2004 m. liepos 30 d. S. Ž. mirė (b. l. 27). Palikėjo turtines teises ir pareigas perėmė atsakovė ir mirusiojo dukra R. R. , kuri nėra dalyvaujantis Å¡ioje byloje asmuo (b. l. 28).Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 6-7) iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskyrė L.

P. . 2009 m. gruodžio 7 d. bankroto administratorius kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grÄ Å¾inti 4 000 JAV $ dydžio paskolÄ (b. l. 11). Atsakovė 2009 m. gruodžio 16 d. paprašė administratoriaus pateikti reikalavimo grÄ Å¾inti paskolÄ pagrindžiančių dokumentų kopijas (b. l. 13), bet paskolos negrÄ Å¾ino.2010 m. sausio 6 d. duomenimis, atsakovei priklauso 24 419 vnt. paprastųjų vardinių 5 Lt nominalios vertės ieÅ¡kovo akcijų (b. l. 22). Atsakovė ieÅ¡kovo akcijų tiesiogiai nebuvo įsigijusi, t. y.

UAB „Melsta“ akcininke įraÅ¡yta po S. Ž. mirties (b. l. 84).Paskolos sutartis yra realinis sandoris, nes laikoma sudaryta, jeigu paskolos dalykas realiai buvo perduotas (1964 m. CK 291 str. 1 d., 2000 m. CK 6.6.870 str. 1 d.). Ä®vertinus paskolos sutartį, kasos iÅ¡laidų orderį, įmonės 1996 m. kasos knygoje užfiksuotÄ ginčo paskolos suteikimÄ ; tai, kad atsakovė neginčija S. Ž. parašų autentiÅ¡kumo minėtuose dokumentuose, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas 1996 m. liepos 15 d. suteikė S. Ž. 16 000 Lt paskolÄ , t. y. tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai.Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių prisiimtÄ prievolę sutuoktiniai atsako bendru turtu, jeigu tai, kas gauta pagal Å¡iÄ prievolę, sunaudota Å¡eimos interesais (SÅ K 25 str. 2 d., CK 3.109 str. 1 d. 3 p.). Pareiga įrodyti, kad paskola sunaudota bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo advokatas nurodė, jog neturi duomenų, kad paskola panaudota ne Å¡eimos poreikiams tenkinti (b. l. 87). Bet tai anaiptol nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovai turi prieÅ¡ingų įrodymų, t. y. kad paskola panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Atsakovė neigia, kad paskola buvo gauta ir bÅ«tų buvusi iÅ¡leista jų Å¡eimos interesais (b. l. 88). Vadinasi, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. Ž. ir E. Ž. bÅ«tų siejusi solidari prievolė ieÅ¡kovui.Apelianto nuomone, preziumuotina, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 1998 m. liepos 16 d. paskolos davėjo sutikimu, nes S. Ž. veiksmai (paskolos negrÄ Å¾inimas iki 1997 m. liepos 16 d.) rodo, jog kreditorius sutiko su paskolos grÄ Å¾ino termino pratęsimu. Be to, apelianto teigimu, ieÅ¡kinio senaties terminas, suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui, neprasidėjo.

Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta, remdamasi tokiais motyvais. IÅ¡ paskolos sutartyje esančio sutarties Å¡alių nepasiraÅ¡ymo prieraÅ¡o dėl jos pratęsimo nėra aiÅ¡kus prieraÅ¡o autorius, neaiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu tikslu ir kada jis padarytas. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo aplinkybėms nustatyti. Taigi negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad paskolos negrÄ Å¾inimas iki 1997 m. liepos 16 d. rodo, jog abi sandorio Å¡alys sutiko dėl paskolos grÄ Å¾ino termino pratęsimo iki 1998 m. liepos 16 d.1964 m.

CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1964 m. CK 86 str., 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.). Apelianto argumentai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas apskritai neprasidėjo, nes paskolos teisiniai santykiai nenutrÅ«ko, kadangi atsakovė niekada nepareiÅ¡kė, jog paskolos negrÄ Å¾ins, yra laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad jei suėjus prievolės įvykdymo (skolos grÄ Å¾inimo) terminui prievolė gera valia neįvykdoma, kreditoriaus reikalavimo teisė tampa vykdytina ir esant reikalui gali bÅ«ti vykdoma priverstine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs prieraÅ¡o sukeliamų teisinių pasekmių (termino pratęsimo), teisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ - 1997 m. liepos 17 d., ir pabaigÄ â€“ 2000 m. liepos 16 d.Kaip minėta, po paskolos gavėjo 2004 m. liepos 30 d. mirties, jo turtines teises ir pareigas paveldėjo atsakovė ir mirusiojo dukra.

Mirties faktas ir vienaÅ¡alis sandoris – palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įvyko universalus mirusiojo teisių ir pareigų perėjimas (CK 6.101 str. 4 d. 1 p.); t. y. įpėdiniai, priėmę palikimÄ , materialiai atsako už palikėjo skolas (CK 5.1 str. 1-2 d.). CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus CK numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo bÅ«du palikimÄ priėmė keli įpėdiniai, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai.

Tokiu atveju, kai yra solidarių skolininkų daugetas, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium (CK 6 str. 4 d.). Todėl ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik vienam iÅ¡ skolininko įpėdinių (buvusiai sutuoktinei), iÅ¡ esmės nekliudo priteisti paskolÄ iÅ¡ atsakovės. Tai paaiÅ¡kintina tuo, kad jei vienas įpėdinis įvykdo visÄ palikėjo prievolę, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iÅ¡ kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokiÄ palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 str.).Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad solidari prievolė siejo ne sutuoktinius, bet skolininko įpėdinius, pirma svarbu nustatyti, ar kreditorius nepraleido termino pareikÅ¡ti reikalavimus įpėdiniams, tik po to nustatoma, ar jis nepraleido bendro ieÅ¡kinio senaties termino, taikytino reikalavimams, kylantiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, o jei pastarÄ jį terminÄ praleido, sprendžiama, ar yra pagrindas jį atnaujinti.CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį.

Teismas gali pratęsti šį terminÄ , jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). AiÅ¡kindamas CK 5.63 straipsnio taikymÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikÅ¡mę turintis veiksmas (teisme ar ne teisme), gali bÅ«ti procedÅ«rinis, jei reikalavimas žodžiu ar raÅ¡tu pareiÅ¡kiamas priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojams, palikimo administratoriui, arba ieÅ¡kinio senaties, jeigu pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys.

Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pareikšti vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai praleistas dėl svarbių priežasčių terminas teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas). Jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų imtasi vėliau nei per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010). Terminas nustatytas tam, kad įpėdinis galėtų susipažinti su palikėjo kreditorių reikalavimais ir apsispręsti, ar priimti palikimÄ , jeigu taip - kokiu bÅ«du.Byloje susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei grÄ Å¾inti paskolÄ iÅ¡ pradžių ne teismine tvarka (b. l. 11), paskui – teismine tvarka, abiem atvejais praėjus daugiau kaip 3 metų terminui, skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo momento.

Kadangi teisinę reikÅ¡mę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – įpėdinių informavimas apie reikalavimus – per 3 metus neatlikti, pratęsti (atnaujinti) naikinamÄ jį terminÄ teismas neturi teisės jokiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistÄ bendrÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ iÅ¡ paskolos teisinių santykių kylantiems reikalavimams, kuris baigėsi 2000 m. liepos 16 d.IeÅ¡kovas niekaip neįrodinėjo savo argumentų apie atsakovės ir UAB „Melsta“ valdymo organų gerus santykius ir dėl to galimÄ jų neteisėtÄ susitarimÄ nereikalauti paskolos grÄ Å¾inimo atsakovei tapus įmonės akcininke paveldėjimo pagrindu.

Tokiais teiginiais ieÅ¡kovas grindė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ prieÅ¡ įmonę ir jos kreditorius. Å ių argumentų nepagrįstumÄ liudija atsakovės nurodytos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis patvirtintos aplinkybės apie 2006 metais atsakovės inicijuotÄ teisminį ginÄÄ kitam įmonės akcininkui ir jos vadovui dėl akcininkų susirinkimo sprendimų neteisėtumo ir žalos įmonei atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.IeÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleistas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį bet nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo neatleistas.

Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias iÅ¡laidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 2,70 Lt (b. l. 78). Tokio dydžio iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo sÄ naudos bus ženkliai didesnės už iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , todėl remiantis proceso ekonomiÅ¡kumo principu Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto nepriteisiamos (CPK 7 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                             Marytė Mitkuvienė                                                                                                                             Gintaras Pečiulis