a57cf402-4a35-437d-9ae5-e1b107c5433a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-49/2010                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                               2010 m. sausio 29 d.                                                         Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

RÅ«tos Mickevičienės, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡, nukentėjusiosioms I. G., J. U., nuteistajam J. G.,gynėjui advokatui Juzefui Stankevič,teismo medicinos ekspertui JanuÅ¡ui Rybalko, vertėjai Žanai Tadarovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. G.       (J. G.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.           IÅ¡ nuteistojo J. G. priteista 28 049,88 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo O. G. (O. G.) gydymo iÅ¡laidoms padengti.          IÅ¡ nuteistojo J. G. nukentėjusiosioms J. U. ir I. G. priteistas 8 211,18 Lt turtinės žalos atlyginimas.          IÅ¡ nuteistojo J. G. nukentėjusiajai I. G. priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad XXX m. lapkričio XX d., apie XX val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu deÅ¡ine ranka sudavė vienÄ smÅ«gį O. G. į veidÄ , dėl ko Å¡is nugriuvo ant žemės ir pakauÅ¡iu atsitrenkė į asfalto grindinį, taip padarė nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , kuris pasireiÅ¡kė pakauÅ¡kaulio linijiniu lūžiu, abiejų kaktinių skilčių pamatinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais.

Dėl patirtų sužalojimų O. G. komplikavosi galvos smegenų pabrinkimas, su abipusiu plaučių ir deÅ¡inės krÅ«tinplėvės pÅ«lingu uždegimu, dėl ko O. G. XXX m. kovo XX d. mirė.Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti ir jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teigia, kad suduodamas smÅ«gį neblaiviam O. G., siekė jį sudrausminti, o ne smurtauti. Jokio tikslo sužaloti ar nužudyti neturėjo, jokių daiktų pritaikytų kÅ«nui sužaloti nenaudojo, jo kÅ«no sudėjimas ir fiziniai duomenys buvo adekvatÅ«s nukentėjusiajam, sudavė tik siekdamas apsiginti. Po suduoto smÅ«gio padėjo nukentėjusiajam atsikelti bei siÅ«lė iÅ¡kviesti medicininę pagalbÄ . Teigia, kad jis sudavė nukentėjusiajam nestiprų smÅ«gį, teismo medicinos ekspertas (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo veido srityje jokių sužalojimų nenustatė.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dviem trauminiais poveikiais, kurie galėjo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu.Pasak apelianto, vieno smūgio sudavimas ranka į veido sritį suaugusiam, normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo, tai priklauso ir nuo nukentėjusiojo sveikatos būklės bei gydymo kokybės. Pažymi, kad O. G. mirė ne iš karto po suduoto smūgio, o tik po keturių mėnesių. Skunde nuteistasis nurodo, kad nebuvo atsižvelgta bei įvertinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios J.

U. parodymai, jog nukentėjusysis O. G. po įvykusio konflikto turguje, grįžęs namo konfliktavo su savo sugyventine M. K., gėrė alkoholinius gėrimus. Dėl Å¡ių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo apklausta M. K., nukentėjusiojo mama I. G. ir brolis I. G. (I. G.). Atkreipia dėmesį į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyti ir apklausti turguje dirbantys (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), kurie viskÄ matė, tačiau atsisako duoti parodymus.Teismas neatsižvelgė ir nepatikrino informacijos, kad J.

U. iÅ¡ ligoninės telefonu pranešė, kad nukentėjusysis O. G. ligoninėje iÅ¡krito iÅ¡ lovos ir susižeidė. Taip pat skunde atkreipia dėmesį, kad pagal liudytojų parodymus buvo nustatyta, jog O. G. keletÄ dienų prieÅ¡ mirtį atgavo sÄ monę, todėl jį iÅ¡vežė į slaugos ligoninę, tačiau ten pablogėjo sveikata ir vėliau jis mirė.Skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. K. parodymais, kurie pasak apelianto, yra labai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo vieno smÅ«gio į veidÄ paprastai žmogus nemirÅ¡ta, todėl jis nesuvokė daromos veikos pavojingumo, nenumatė padarinių, kad taip gali atimti gyvybę, todėl jo veika negali bÅ«ti kvalifikuota kaip padaryta tyčia.J.

G. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiosios praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybių, dėl ko netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas J.

G. veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo O. G. mirtį, kvalifikuodamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nuteistojo veika pasižymi neatsargaus gyvybės atėmimo požymiais, numatytais BK 132 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kilusio konflikto metu J. G. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka O. G. į veidÄ , jis nukrito ant žemės, pakauÅ¡iu atsitrenkė į asfalto grindinį, dėl ko lūžo pakauÅ¡kaulis, taip buvo sumuÅ¡ti abu kaktinių skilčių pamatiniai pavirÅ¡iai, nuo ko įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, deÅ¡inės krÅ«tinplėvės pÅ«lingu uždegimu ir tai sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teismas tokias iÅ¡vadas padarė remdamasis tik paties nuteistojo parodymais, visiÅ¡kai neanalizuodamas prieÅ¡taringų nukentėjusiųjų J. U., I. G., liudytojos M. K. parodymų, tinkamai neįvertino teismo medicinos specialisto iÅ¡vados. IÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad 2008 m. lapkričio 16 d. įvykio vietoje buvo nuteistasis J. G., nukentėjusysis O. G. ir liudytoja M. K. Tai, kad smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ sudavė J. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino (t. 1, b. l. 92-93, 96-97, 98-113, t. 2, b. l. 13-15).

Tačiau apeliacinio proceso metu J. G. parodė, kad jis O. G. į veidÄ nesudavė, o nukentėjusįjį tik pastÅ«mė į kairįjį petį, dėl ko jis nugriuvo ir taip galėjo susižaloti galvÄ . Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme save apkalbėjo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytų protokolų neskaitė, nes yra rusas, lietuvių kalbÄ supranta, tačiau raÅ¡o ir skaito blogai. Pirmosios instancijos teisme gynėjas jam patarė parodymų nekeisti ir duoti tokius parodymus, kokius davė ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo argumentai pagrįsti iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apklausiant nuteistÄ jį, dalyvavo gynėjas, nei nuteistasis, nei jo gynėjas praÅ¡ymų dėl vertėjo dalyvavimo nepareiÅ¡kė. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat nepateikė pastabų dėl pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis apklausos protokolų gale lietuviÅ¡kai parašė, kad protokolÄ perskaitė, užraÅ¡yta teisingai (t. 1, b. l. 92-93, 96-97, 98-113, t. 2, b. l. 13-15).

Tai įrodo, kad nuteistasis supranta lietuvių kalbÄ ir moka raÅ¡yti. Tai, kad nuteistasis minėtÄ tekstÄ užrašė su gramatinėmis klaidomis neįrodo, kad jis lietuvių kalbos nemoka ar jos nesupranta. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme J. G. teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje, 268 straipsnyje buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tinkamai, teisė duoti parodymus kaltinamajam suprantama kalba, taip pat teisė į gynybÄ nebuvo pažeistos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. K. parodė, kad                            J. G. ranka trenkė O. G. į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tačiau tame pačiame apklausos protokole toliau liudytoja parodė, kad neprisimena ir negali paaiÅ¡kinti į kuriÄ kÅ«no vietÄ â€“ veidÄ ar petį O. G. sudavė nuteistasis (t. 1, b. l. 77-79). IÅ¡ nukentėjusiųjų I. G. ir J. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad M.

K. joms pasakojo, kad nuteistasis sudavė smÅ«gį O. G. į krÅ«tinės sritį (t. 1, b. l. 59-60, 71-72). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme Å¡is prieÅ¡taravimas nebuvo paÅ¡alintas. Pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja M. K. parodė, kad J. G. smogė O. G. kumščiu į petį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės aukÅ¡tielninkas, iÅ¡ burnos bėgo kraujas, tačiau nukentėjusysis atsisakė medicinos pagalbos ir išėjo namo. Liudytoja pažymi, kad ji greitai grįžo į namus ir kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis buvo sÄ moningas, tačiau neblaivus.

Tik vakare pastebėjo, kad nukentėjusysis blogai jaučiasi, todėl jį iÅ¡vežė į ligoninę (t. 2, b. l. 20). Apeliacinio proceso metu apklausta kaip liudytoja M. K. parodė, kad tiksliai neprisimena į kuriÄ kÅ«no vietÄ O. G. sudavė nuteistasis, tačiau patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos M. K. parodymais, nors jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nežymiai skiriasi, tačiau tai nelaikytina esminiais prieÅ¡taravimais.

Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai turi būti vertinami ne atskirai (selektyviai), bet lyginant su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. G. sužalojimai dėl galvos sumušimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Veide sužalojimų nenustatyta. Sužalojimai galėjo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu, nuo kiurių nukentėjusysis XXXX m. kovo XX d. mirė.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mirties priežastis buvo galvos sumušimas, pasireiškęs pakauškaulio linijiniu lūžiu, abiejų kaktinių skilčių pamatinio paviršiaus sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusių plaučių ir dešinės krūtinplėvės pūlingu uždegimu (t. 1, b. l. 40). Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme šias išvadas patvirtino teismo medicinos ekspertas J.

Rybalko (t. 2, b. l. 22-14). Kaip matyti iÅ¡ pirmiau paminėtos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados ir eksperto J. Rybalko paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, ant nukentėjusiojo O. G. veido jokių sužalojimų nenustatyta. Taigi, nors J. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo pagrįsta jokiais kitais objektyviais įrodymais. IÅ¡ VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės XXXX m. sausio XX d. raÅ¡to matyti, kad O.

G. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų apie sužalojimus veide nėra. Todėl akivaizdu, kad nuteistasis duodamas parodymus apie tai, jog nukentėjusiajam sudavė į veidÄ , galėjo save apkalbėti. Teismas negali daryti prielaidos, kad O. G. ligos istorijoje gydytojai sužalojimų neaprašė ar nepastebėjo dėl aplaidumo ar neatidumo, nes apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas abejonėmis ar spėjimais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad J. G. sudavė smÅ«gį O.

G. ne į veidÄ , bet į kairįjį petį. Tokia iÅ¡vada grindžiama ne tik nuteistojo, bet ir liudytojos M. K. parodymais pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tai atitinka nukentėjusiųjų J. U., I. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su teismo medicinos eksperto J. Rybalko nuomone, kad O. G. kairiajame petyje jokių sužalojimų nebuvo nustatyta, nes nukentėjusysis smÅ«gio sudavimo metu buvo apsirengęs. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ne pastÅ«mė, o sudavė smÅ«gį O.

G. į petį, nes nukentėjusysis dėl to net nukrito ant asfaltuoto pavirÅ¡iaus.            Nuteistasis J. G. pripažino, kad ranka suduodamas smÅ«gį į petį neblaiviam O. G. siekė jį sudrausminti, o ne smurtauti. Jokio tikslo sužaloti ar nužudyti neturėjo, jokių daiktų pritaikytų kÅ«nui sužaloti nenaudojo, jo kÅ«no sudėjimas ir fiziniai duomenys buvo adekvatÅ«s nukentėjusiajam, smogė tik siekdamas apsiginti. Po smÅ«gio nukentėjusysis aukÅ¡tielninkas nugriuvo ant žemės grindinio ir trinktelėjo į grindinį galvÄ , nuteistasis jam padėjo atsikelti bei siÅ«lė iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ .

Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu XXXX m. lapkričio XX d. buvo atlikta įvykio apžiÅ«ra ir jos metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje, antroje eilėje tarp prekystalių iÅ¡ kairės Nr. XX ir iÅ¡ deÅ¡inės Nr. XXX, prieÅ¡ais mėsos gaminių kioskus Nr. XX ir Nr. XX ant grindinio yra dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino. Nuteistasis J. G. nepripažįsta, kad Å¡ioje vietoje nukrito O.

G. ir liko dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ , tačiau sutinka, kad įvykio vietÄ teisingai nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 98-113). IÅ¡ pirmiau paminėto įvykio vietos apžiÅ«ros ir nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų iÅ¡ tikrųjų neaiÅ¡ku, ar įvykio vieta yra ta pati. IÅ¡ byloje esančios fotolentelės su nespalvotomis nuotraukomis nėra aiÅ¡ku, kuri dėmė yra panaÅ¡i į kraujÄ (t. 1, b. l. 11-12). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ ne iÅ¡karto po įvykio, o tik po dviejų parų, todėl mažai tikėtina, kad nurodytoje vietoje iÅ¡ tikrųjų buvo dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip pareigÅ«nai nustatė, kad Å¡ioje įvyko konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo O. G. IÅ¡ tikrųjų, įvykio vieta yra turgavietės teritorijoje, todėl neabejojama, kad tokių dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , gali bÅ«ti ir daugiau. Todėl teisėjų kolegija Å¡iame protokole užfiksuotais duomenimis, kaip įrodymu, nesivadovauja. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo versijÄ , kad nukentėjusysis O. G. gydymo metu iÅ¡krito iÅ¡ lovos ir susižeidė.

Tai objektyviai patvirtina Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus (gydėsi nuo XXXX-XX-XX iki XXXX-XX-XX bei KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus (gydėsi XXXX-XX-XX iki XXXX-XX-XX) pateikta informacija, kad duomenų dėl ligonio iÅ¡kritimo iÅ¡ lovos ir susižeidimo medicininėje dokumentacijoje nėra. Byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kad O. G. po įvykio buvo iÅ¡kritęs iÅ¡ lovos ir taip susižalojo galvÄ .Taip pat nuteistasis skunde nurodo ir kitas galimas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu J.

U. parodė, jog nukentėjusysis O. G. po įvykusio konflikto turguje, grįžęs namo konfliktavo su savo sugyventine M. K., gėrė alkoholinius gėrimus, todėl konflikto metu galėjo griūti kambaryje. Pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo apklausta liudytoja M. K., nukentėjusiojo mama I. G. ir brolis I. G. Apeliacinio proceso metu apklaustos kaip nukentėjusiosios J. U., I. G. ir liudytoja M. K. paneigė skunde išdėstytas aplinkybes. Priešingai, tai kad J.

G. sužalojo nukentėjusįjį O. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iÅ¡ dalies patvirtina paties nuteistojo, liudytojos M. K. parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, teismo medicinos specialisto J. Rybalko parodymai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas pirmiau nustatytas bylos aplinkybes, mano, kad J. G. skundo dalis, kurioje jis teigia, kad jo veiksmai atitinka neatsargų gyvybės atėmimÄ , o ne nužudymÄ netiesiogine tyčia, pagrįsta.

Nužudymo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir neatsargaus gyvybės atėmimo, numatyto BK 132 straipsnio                 1 dalyje, sudėtys skiriasi tik subjektyviuoju požymiu – kaltės forma. Nužudymas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o neatsargus gyvybės atėmimas – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerÅ«pestingumo.Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis.

Priežastinis ryÅ¡is yra bÅ«tinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryÅ¡io vystymasis paprastai iÅ¡ anksto nenumatomas.

O jeigu priežastinio ryÅ¡io vystymasis nėra iÅ¡ anksto numatomas, jis negali bÅ«ti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, Å¡iuo atveju dėl tyčinio nužudymo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad O. G. mirties priežastimi buvo nuteistojo J. G. suduoto vieno smÅ«gio ranka į veidÄ sukelti padariniai nukentėjusiojo organizme. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad O.

G. mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o toks atsitiktinis padarinys negali bÅ«ti inkriminuotas kaip padarytas tyčia. Kiekvienas normalaus iÅ¡sivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamÄ veikÄ suvokia jos pavojingumÄ ir numato kaip vystysis priežastinis ryÅ¡ys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. IÅ¡ teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad J. G. iÅ¡ankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusiojo neturėjo.

Konflikto iniciatorius iš dalies buvo pats nukentėjusysis O. G., kuris priekaištavo J. G. dėl įvykusio konflikto tualete bei norėjo suduoti smūgį nuteistajam, tačiau pastarasis, norėdamas nukentėjusįjį sudrausminti, sudavė smūgį ranka į petį. Atkreipiamas dėmesys, kad remiantis gyvenimišku patyrimu, paprastai vieno smūgio ranka sudavimas į petį, kuris žmogui nėra gyvybiškai svarbi kūno dalis, suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo.

Vieno smÅ«gio ranka į petį sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga vieno smÅ«gio ranka sudavimo pasekmė. Tokie padariniai kaip gyvybės atėmimas sÄ lygojami ne vien suduoto smÅ«gio, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle, jo gydymo kokybe. IÅ¡ teismo nustatytų bylos aplinkybių, liudytojų parodymų bei teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų matyti, kad dėl J. G. suduoto smÅ«gio nukentėjusysis iÅ¡ karto nemirė.

XXXX m. lapkričio XX d. vakare nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę, nuo jo sklido alkoholio kvapas, veide jokių sužalojimų nebuvo, tačiau buvo nustatytas sumuÅ¡imas pakauÅ¡io srityje, pakauÅ¡kaulio lūžis su galvos smegenų sumuÅ¡imu bei kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu bei odos nubrozdinimas kairio kelio srityje, dėl ko buvo atlikta operacija, po kurios nukentėjusiojo bÅ«klė gerėjo, jis tapo sÄ moningas. Todėl tolimesniam gydymui nukentėjusysis buvo perkeltas į VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinę slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninę, kurioje jo bÅ«klė blogėjo ir XXXX m. kovo X d. jis buvo pervežtas atgal į VGPUL KrÅ«tinės chirurgijos skyrių dėl patracheostominės stemplės-trachėjos fistulės, komplikuotos rijimo sutrikimo, aspiracijos ir metapneumonine deÅ¡inės pleuros ertmės empiemos, kur XXXX m. kovo XX d. mirė.Atkreipiamas dėmesys, kad jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali bÅ«ti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sÄ moningo leidimo jiems kilti.

Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas J. G. dėl tyčinio nužudymo konstatavo netiesioginę tyčiÄ . Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad ne­at­sar­gus gy­vy­bės at­Ä—mi­mas dėl nusikals­ta­mo pasitikė­ji­mo yra ta­da, kai kal­ti­nin­kas nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li su­kel­ti ki­to žmo­gaus mir­tį, ta­Äiau           leng­va­bÅ«­diÅ¡­kai ti­ki­si Å¡ių pa­da­ri­nių iÅ¡­veng­ti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Esant nusikalsta­mam pa­si­ti­kė­ji­mui kal­ti­nin­kas su­pran­ta, kad el­gia­si ri­zi­kin­gai dėl ki­to žmogaus gy­vy­bės, ta­Äiau ti­ki­si gy­vy­bės at­Ä—mi­mo iÅ¡­veng­ti.

Kal­ti­nin­ko ti­kė­ji­mas tu­ri bÅ«­ti parem­tas aplin­ky­bė­mis,     ku­rios, jo ma­ny­mu, tu­ri už­kirs­ti ke­liÄ ki­to žmo­gaus gy­vy­bės atėmimui. Å ios ap­lin­ky­bės tu­ri bÅ«­ti ob­jek­ty­vaus po­bÅ«­džio. Ti­kė­ji­mas abst­rak­Äio­mis aplinkybė­mis – sėk­me, pra­na­Å¡ys­tė­mis ar pan., ku­rios ne­tu­ri ob­jek­ty­vaus pa­grin­do ir iÅ¡ es­mės ne­ga­li už­kirs­ti ke­lio ža­lin­giems     pa­da­ri­niams at­si­ras­ti, ne­lai­ko­mas ti­kė­ji­mu kaip nusikalstamo pa­si­ti­kė­ji­mo kal­tės ele­men­tu.

Ti­kė­ji­mas kon­kre­Äio­mis ap­lin­ky­bė­mis, ku­rios, kal­ti­nin­ko ma­ny­mu, ob­jek­ty­viai ga­li pa­dė­ti iÅ¡­veng­ti ki­to žmo­gaus mir­ties, yra pa­grin­di­nis po­Å¾y­mis, pa­gal ku­rį vei­ka atribojama nuo nu­Å¾u­dy­mo ne­tie­sio­gi­ne ty­Äia (BK 15 straips­nio 3 da­lis), kai kal­ti­nin­kas yra abe­jin­gas ga­li­mam ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­Ä—mi­mui dėl sa­vo veikos, sÄ ­mo­nin­gai leis­da­mas kil­ti nu­ma­to­miems pa­da­ri­niams.

Ne­at­sar­gus gy­vy­bės atėmimas dėl nu­si­kals­ta­mo nerÅ«pestingu­mo yra ta­da, kai kaltininkas ne­nu­ma­tė, kad jo vei­ka ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ta­Äiau pa­gal vei­kos aplin­ky­bes ir sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes tu­rė­jo ir ga­lė­jo tai numaty­ti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esant nu­si­kals­ta­mam nerÅ«pestingumui, kal­ti­nin­kas nesu­pran­ta, kad da­ry­da­mas vei­kÄ ke­lia pa­vo­jų ki­to žmo­gaus gy­vy­bei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 punktas).

Nusikalstamas pasitikėjimas reikalauja, kad asmuo ne tik suprastų, jog veikia rizikingai žmogaus sveikatai, ir numatytų žmogaus mirtį kaip galimus tokios veikos padarinius, bet ir tikėtųsi iÅ¡vengti tų padarinių, t. y. kartu numatytų konkrečias realias aplinkybes, kurios, jo manymu, toje situacijoje paÅ¡alins pavojingų padarinių (žmogaus mirties) atsiradimo galimybę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad J. G. nesuprato pavojingo nukentėjusiojo gyvybei savo veikos pobÅ«džio, nenumatė, kad nuo vieno smÅ«gio nukentėjusiajam į petį, ant kurio jokių sužalojimų objektyviai nenustatyta, jis gali griÅ«ti ir susitrenkti galvÄ ir taip jam sukelti mirtį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti ir numatyti.

Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad tu­rė­ji­mas numa­ty­ti pada­ri­nius yra ob­jek­ty­vus nusikalstamo nerÅ«pes­tin­gu­mo kri­te­ri­jus, ku­ris nu­sta­to pa­rei­gos bÅ«­ti at­sar­giam, da­rant atitinka­mas vei­kas, bu­vi­mÄ . To­kia pa­rei­ga ga­li iÅ¡­plauk­ti iÅ¡ įsta­ty­mo, tar­ny­bos pa­rei­gų, profe­si­jos, anks­tes­nės veik­los, gy­ve­ni­mo pa­ty­ri­mo ir pan. Galėji­mas numa­ty­ti pa­da­ri­nius yra sub­jek­ty­vus nusikalsta­mo ne­rÅ«­pes­tin­gu­mo kri­te­ri­jus, kuris nu­sta­to as­mens, tu­rin­Äio atitin­ka­mÄ pa­rei­gÄ , re­a­liÄ ga­li­my­bę kon­kre­Äio­je si­tu­a­ci­jo­je su­pras­ti daromos vei­kos pavojingu­mÄ bei nu­ma­ty­ti ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­Ä—mi­mÄ kaip jo vei­kos pa­da­ri­nius.

Apie tai teis­mas spren­džia įvertinęs kal­ti­nin­ko as­me­ni­nes sa­vy­bes – pa­tir­tį, kompe­ten­ci­jÄ , iÅ¡silavi­ni­mÄ , svei­ka­tos bÅ«k­lę ir pan. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad J. G. pareiga toje situacijoje bÅ«ti rÅ«pestingam ir elgtis atsargiai seka iÅ¡ bendrų visuomeninio gyvenimo taisyklių, bendrų atsargumo normų, iÅ¡ bendro draudimo naudoti bet kokį fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis. Tai, kad nuteistasis galėjo numatyti, jog nukentėjusysis gali nugriÅ«ti nuo suduoto smÅ«gio ir mirtinai susižaloti, rodo veikos padarymo aplinkybės, t. y. vieta, kur buvo suduotas smÅ«gis (asfalto grindinys) ir O.

G. asmenybė, t. y. jis buvo neblaivus. Todėl įvertinus visas Å¡ias aplinkybes tikimybė, jog nuo suduoto smÅ«gio į petį nukentėjusysis gali nugriÅ«ti ir susižaloti galvÄ , buvo pakankamai didelė. Visos minėtos aplinkybės nuteistajam buvo žinomos, todėl įvertinus dar ir nuteistojo amžių, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, tai, kad jis yra normaliai protiÅ¡kai iÅ¡sivystęs, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis turėjo ir galėjo suprasti, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo gyvybei, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jų nukentėjusysis gali bÅ«ti ne tik sužalotas, bet ir mirti.

Teisėjų kolegijos nuomone, J. G. prie padarinių (nukentėjusiojo mirties) prisidėjo tik iš dalies, t. y. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į petį, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, pakaušiu atsitrenkė į asfalto grindinį, dėl ko įvyko pakauškaulio linijinis lūžis, abiejų kaktinių skilčių pamatinis paviršiaus sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, vėliau tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių ir dešinės krūtinplėvės pūlingu uždegimu ir dėl to nukentėjusysis mirė.

Atkreipiamas dėmesys, kad J. G. nebuvo abejingas galimoms pasekmėms, nes po suduoto smÅ«gio pamatęs, kad nukentėjusysis nugriuvo, jam padėjo atsikelti, pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau nukentėjusysis atsisakė medikų pagalbos ir pats grįžo namo. Atsižvelgdama į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad J. G. veiksmai dėl kurių mirė O. G., turi bÅ«ti vertinami kaip neatsargus gyvybes atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, todėl jo veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 132 straipsnio 1 dalį.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes nustatė, kad J.

G. XXXX m. lapkričio XX d., apie XX val., (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, deÅ¡ine ranka sudavė vienÄ smÅ«gį O. G. į kairįjį petį, dėl ko Å¡is nugriuvo ant žemės ir pakauÅ¡iu atsitrenkė į asfalto grindinį, taip padarė nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , kuris pasireiÅ¡kė pakauÅ¡kaulio linijiniu lūžiu, abiejų kaktinių skilčių pamatinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais.

Dėl patirtų sužalojimų O. G. komplikavosi galvos smegenų pabrinkimas, su abipusiu plaučių ir deÅ¡inės krÅ«tinplėvės pÅ«lingu uždegimu, dėl ko jis XXXX m. kovo XX d. mirė.Pažymima, jog J. G. veika perkvalifikuojama iÅ¡ nužudymo netiesiogine tyčia į neatsargų gyvybės atėmimÄ , todėl jam turi bÅ«ti skiriama nauja bausmė. Skiriant                          J. G. bausmę bÅ«tina atsižvelgti į bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei į BK 61 straipsnio nuostatas.

Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

J. G. padarė neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kas sukėlė labai sunkius ir nepataisomus padarinius. Byloje nėra J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, J. G. pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nėra pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo nenuoÅ¡irdus, duodamas parodymus klaidino ne tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, bet ir teismÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tačiau tai nuteistajam nei sunkina, nei lengvina jo atsakomybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ dalies iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis O. G. , kuris buvo neblaivus ir priekaiÅ¡tavo nuteistajam dėl konflikto tualete, keikėsi ir bandė suduoti. J. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (neatsargi kaltė), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (t. 2, b. l. 28).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, J. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė BK 132 straipsnio 1 d. sankcijos vidurkio ribose. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. G. iÅ¡ dalies prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiųjų ir pažadėjo atlyginti turtinę žalÄ (t. 2, b. l. 28). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis, kaip asmenybė, nėra labai pavojinga visuomenei, todėl esant pirmiau paminėtoms visoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. G. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, papildomai taikant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Apygardos teismas iš J. G. priteisė 28 049,88 Lt Valstybinei ligonių kasai O. G. gydymo išlaidoms atlyginti. Nors J. G. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 132 straipsnio 1 dalį (kaip neatsargus gyvybės atėmimas), tačiau gydymo išlaidos atsirado dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, jos yra pagrįstos dokumentais, todėl toks civilinis ieškinys priteistas pagrįstai.   Nuteistasis neginčija iš jo priteistos 8 211, 18 Lt turtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiosioms J.

U. ir I. G., todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.            Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Remiantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkiÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, nukentėjusioji I. G. dėl sÅ«naus nužudymo prašė priteisti 500 000 Lt neturinę žalÄ . Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ J. G. priteisė nukentėjusiajai I. G. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos dydžio. Å io dydžio nukentėjusioji taip pat neginčija. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino iÅ¡ J. G. priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos aptarė nuosprendyje, todėl su jais nesutikti ar kitaip vertinti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 30 000 Lt. Nuteistasis apeliaciniame skunde neiÅ¡dėsto įtikinamų argumentų, kuriems esant priteistas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti sumažintas. IÅ¡ tikrųjų, J. G. yra jauno amžiaus, dirba, todėl ateityje galės atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajai I. G. priteista neturtinė žala nėra aiÅ¡kiai per didelė arba neteisinga, todėl teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijai nepažeisti.

Nors J. G. nusikalstama veika perkvalifikuojama į lengvesnę, pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinę žalÄ mažinti nėra pagrindo.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :            Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti:           J. G. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

           Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trims) metams. Ä®pareigoti J. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per du mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę žalÄ . Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                       Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                     RÅ«ta Mickevičienė                                                                             Jonas Algimantas Venckus