a578bdda-4d71-453b-a4ec-2fa902f25ef9 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-88-485/2018                                                                                Teisminio proceso Nr.1-03-6-00055-2016-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.6.2.1,                                                             1.2.18.7.1.,1.2.18.10.;1.2.29.1.1.;2.3.6.4.2                                                                   (S)       KAUNO APYGARDOS TEISMAS       N U O S P R E N D I S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2018 m. birželio 7 d.      Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, kaltinamiesiems V.

J., P. S., jų gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Žilvinui Asrtauskui, civilinio ieÅ¡kovo atstovei V. P., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, nedirbantis, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 219 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamasis V. J. suklastojo netikrus dokumentus, o bÅ«tent :žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų nepirks, neperims bendrovės grynųjų pinigų likučio ir apskaitos dokumentų, pasirašė P. S. bei notaro V. Ž., nežinojusio apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , jam pateiktus dokumentus už P. S. pažadėtÄ piniginį atlygį, žinodamas, kad jam realiai bendrovės akcijos parduotos nebus, nebus perduoti nei bendrovės kasos duomenys, nei kasoje esantys grynieji pinigai - 26 867,61 eurai, nei apskaitos dokumentai, o bÅ«tent:-2016-10-27 pasirašė P. S. vienintelio bendrovės akcininko raÅ¡tiÅ¡kai įformintÄ fiktyviÄ darbo sutartį Nr. 04, pagal kuriÄ jis buvo fiktyviai paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas, patvirtindamas sutartyje įraÅ¡ytas jam žinomai melagingas žinias savo paraÅ¡u grafoje "Darbuotojas" ties įraÅ¡u "V.

J.";- 2016-10-27 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktÄ Nr. 2, patvirtindamas dokumentuose įraÅ¡ytas jam žinomai melagingas žinias savo paraÅ¡u grafose „Duomenis priėmė“ ir „Pinigus priėmė“ ties savo vardu ir pavarde pagal kuriuos fiktyviai bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį - 26 867,61 EUR P. S. perdavė naujajam fiktyviai paskirtam direktoriui V.

J.;-2016-11-04 pasirašė dokumentų perdavimo aktÄ Nr. 20161104, patvirtindamas dokumente įraÅ¡ytas jam žinomai melagingas žinias savo paraÅ¡u grafoje „Priėmė direktorius“ ties savo vardu ir pavarde, pagal kurį P. S. jam neva perdavė visus bendrovės apskaitos dokumentus;- 2016-11-09 Å iaulių miesto 1- ame notarų biure pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis neva nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas iÅ¡ P. S. už 2 896,20 EUR, patvirtindamas sutartyje įraÅ¡ytas jam žinomai melagingas žinias savo paraÅ¡u grafoje „ParaÅ¡ai“ bei Å¡alia paraÅ¡ydamas savo vardÄ ir pavardę, t. y. tokiais savo veiksmai jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 1d.

Kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , paslėpė įmonės dokumentus, o bÅ«tent:jis, laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2016-10-27 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas bÅ«damas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimÄ ir jo tikslų įgyvendinimÄ ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindÄ tvarkyti įmonės turtÄ , pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus bÅ«damas atsakingu už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, be to Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 "Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų" nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, numatydamas, jog paslėpus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , ir to siekdamas, žinodamas kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentai perduoti nebus, 2016-11-04 raÅ¡tiÅ¡kai įformino dokumentų perdavimo aktÄ Nr. 20161104, kuriame nurodyta, kad jis tariamai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentus fiktyviai direktoriumi įdarbintam V.

J., tai yra imitavo dokumentų perdavimÄ apie nusikalstamos veikos darymÄ nežinančiam V. J., tokiu bÅ«du tyčia paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, t. y. tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 222 str. 1d. Be to, jis pagamino bei savo paraÅ¡u patvirtino netikrus dokumentus, o bÅ«tent:žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos V.

J. parduodamos nebus, kad V. J. nesupranta pasiraÅ¡omų dokumentų sukeliamų teisinių pasekmių, ir nežino apie jo - P. S. daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , visus dokumentus pasiraÅ¡o už pažadėtÄ piniginį atlygį, kad jam nebus perduoti nei bendrovės kasos duomenys, nei kasoje esantys grynieji pinigai - 26 867,61 eurai, nei apskaitos dokumentai,-2016-10-27 kaip vienintelis bendrovės akcininkas atleisdamas save iÅ¡ direktoriaus pareigų, raÅ¡tiÅ¡kai įformino fiktyviÄ darbo sutartį Nr. 04, pagal kuriÄ Ä¯ direktoriaus pareigas fiktyviai priėmė V.

J., patvirtino šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ savo paraÅ¡u pasiraÅ¡ydamas grafoje „Darbdavys“ ties įraÅ¡u „akcininkas P. S.“ bei davė šį dokumentÄ pasiraÅ¡yti V. J.;- 2016-10-27 surašė įmonės kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktÄ Nr. 2, pagal kuriuos fiktyviai bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį 26 867,61 EUR perdavė naujajam direktoriui V. J., patvirtino Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus savo paraÅ¡u pasiraÅ¡ydamas grafose „Duomenis perdavė“, „Pinigus perdavė“ ties savo vardu ir pavarde bei davė Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡yti V.

J.;-2016-11-04 surašė dokumentų perdavimo aktÄ Nr. 20161104 pagal kurį V. J. perdavė visus bendrovės apskaitos dokumentus, patvirtino šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ savo paraÅ¡u pasiraÅ¡ydamas grafoje „Perdavė akcininkas“ ties savo vardu ir pavarde bei davė šį dokumentÄ pasiraÅ¡yti V. J.;- pateikė žinomai melagingus duomenis notarui V. Ž., kuris nežinodamas apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2016-11-09 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas P. S. parduoda V.

J. už 2 896,20 EUR, patvirtino šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ savo paraÅ¡u pasiraÅ¡ydamas grafose „...pretenzijų Pirkėjui dėl Parduodamų akcijų apmokėjimo, neturiu:“, „ParaÅ¡ai“ bei Å¡alia paraÅ¡ydamas savo vardÄ ir pavardę bei parodė, kur šį dokumentÄ pasiraÅ¡yti V. J., t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 1d. Be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 867,61 eurų materialinę žalÄ , o bÅ«tent jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas bÅ«damas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimÄ ir jo tikslų įgyvendinimÄ ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindÄ tvarkyti įmonės turtÄ , 2016-10-27 gražinęs į bendrovės kasÄ , jam kaip atskaitingam bendrovės asmeniui iÅ¡duotas pinigines lėšas - 26 867,61 eurų, raÅ¡tiÅ¡kai įformino Ä®monės grynųjų pinigų perdavimo aktÄ Nr. 2, kuriuo neva perdavė fiktyviai direktoriumi įdarbintam V.

J., 26 867,61 eurus, kurie buvo jo, kaip bendrovės kasininko žinioje, tai yra imitavo grynųjų bendrovės pinigų perdavimÄ apie nusikalstamos veikos darymÄ nieko nežinančiam V. J., pinigų neperdavė, tokiu bÅ«du juos pasisavino ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 183 str. 2 d. Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad jo pažįstamas M. ( jo pavardės nežino ) jam pasiÅ«lė užsidirbti, sakė, kad viskas yra legalu. Apie konkrečiÄ pinigų sumÄ kalbos nebuvo.

Kaltinamasis tuo metu nedirbo, jam reikėjo pinigų, todėl jis sutiko. Vėliau M. jį supažindino su kaltinamuoju P. S.. Su juo kaltinamasis susitiko Kaune. P. S. prisistatė kitu vardu, kurio kaltinamasis nepamena, kur dirba, taip pat nesakė. P. S. jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Šiaulius ir pasirašyti kažkokius dokumentus, plačiau nieko neaiškino. Nuvykus į Šiaulius kaltinamasis pasirašė jam P. S. paduotus dokumentus, kuris tvirtino, kad viskas yra legalu. Kaltinamasis tų dokumentų neskaitė, dėl ko pasirašo, nežinojo.

Jam buvo duota už tai 50 eurų. Po to lyg tai dar kartÄ važiavo į Å iaulius, tačiau nebepamena, kaip ten kas vyko. Tada jis gavo dar 50 eurų, t. y. iÅ¡ viso gavo 100 eurų. IÅ¡ teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog 2016 metų spalio mėnesį, tikslios datos kada neprisimena, jis sutiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ M., jo pavardės ar gyvenamosios vietos nežino. M. pasiÅ«lė užsidirbti. Kadangi pastovaus darbo neturėjo, tai sutiko.

KÄ reikės daryti tuo metu nepasakė, tik sakė, kad reikės pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus, kad ten viskas legalu. Po kiek laiko, kada neprisimena, jam paskambino M. ir pasakė, kad atvažiuos kažkoks žmogus iÅ¡ Å iaulių, kuris ir duos pasiraÅ¡yti dokumentus. Jis su tuo Å¡iauliečiu bendravo telefonu, tik neprisimena kuris kuriam skambino. Tas Å¡iaulietis jam prisistatė N. ir paėmė jį nuo namų, kartu nuvažiavo į Å iaulius, ten su tuo asmeniu vardu N. jis buvo pas notarÄ , pasirašė jam nurodytoje vietoje.

PrieÅ¡ važiuojant jie kartu nuvažiavo į kažkokį tai ofisÄ , kur jis pasirašė keletÄ dokumentų, kokių ir kiek, pasakyti negali. Dokumentuose jau buvo kažkas paraÅ¡yta, lapai nebuvo tuÅ¡ti, tačiau kas juose buvo paraÅ¡yta jis pasakyti negali, nes tų dokumentų neskaitė. Kaip mato pagal jam apklausos metu pateiktus dokumentus ant 2016-11-09 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties paraÅ¡as yra jo, vardas ir pavardė taip pat raÅ¡yti jo ranka. Ant 2016-10-27 Ä®monės kasos ir dokumentų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 taip pat paraÅ¡as yra jo.

Parašas ant 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo akto parašas ties jo pavarde yra jo. Parašas ant 2016-11-04 Dokumentų perdavimo akto taip pat yra jo. Jis pasirašydamas šiuos dokumentus jų neskaitė, tiesiog pasirašė jam pirštu nurodytose vietose ir viskas. Kur pasirašyti jam pasakė N.. N. jam pasakė, kad jis bus bendrovės direktoriumi, koks tos įmonės pavadinimas jis nežino ir neprisimena. Jis jokių sprendimų nepriiminėjo, jokių akcijų nepirko, negavo jokių bendrovės apskaitos dokumentų ar grynųjų pinigų, tiesiog pasirašė nurodytose vietose ir viskas.

Kaip jau ir minėjo jis pasiraÅ¡omų dokumentų neskaitė ir nesuprato kokios pasekmės jo laukia juos pasiraÅ¡ius. Po dokumentų pasiraÅ¡ymo pas notarÄ N. jį parvežė atgal į KaunÄ . Kokiu automobiliu jį vežė pasakyti negali, nes nebeprisimena. N. jam sumokėjo 50 eurų grįžus į KaunÄ . Po to, datos neprisimena, jis su N. buvo nuėjęs į Registrų centrÄ , kur vėlgi pasirašė jam nurodytose vietose. Su Registrų centro darbuotojais kalbėjo N., jis užpildė reikiamus dokumentus, o jis pasirašė kur N. jam nurodė pasiraÅ¡yti.

Kaip mato ant apklausos metu pateiktų dokumentų paraÅ¡ai yra jo. Jis pasirašė 2016-11-04 praÅ¡ymÄ registruoti juridinių asmenų registre, 2016-11-09 vienintelio akcininko sprendimas, 2016-11-16 praÅ¡ymÄ registruoti juridinių asmenų registre. Kiek tiksliai kartų jis buvo Registrų centre pasakyti negali. Po apsilankymo registrų centre N. jam sumokėjo dar 50 eurų. Bendroje sumoje iÅ¡ N. jis gavo 100 eurų. Jis nežino kur yra jo pasiraÅ¡yti dokumentai, taip pat nežino kur yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentai, antspaudas ar grynieji pinigai.

Jis nieko iÅ¡ paminėtų daiktų negavo ir neperėmė, tik pasirašė jam nurodytose vietose kaip jau ir minėjo. Jis yra baigęs tik 8 klases ir apie bendrovių veiklÄ , vadovavimÄ joms, apskaitos tvarkymÄ , grynųjų pinigų apskaitÄ ar kitus reikalus nesupranta. Jam niekas nepaaiÅ¡kino, kokias pasekmes sukels jo pasiraÅ¡yti dokumentai, tiek N., tiek ir M. jam sakė, kad čia viskas legalu. Akcijų pirkimo pardavimo sutartyje, kuriÄ pasirašė, nurodyta, kad jis už akcijas sumokėjo 2896,20 eurų.

Jis Å¡ių pinigų nemokėjo, tokios sumos ir negalėjo sumokėti, nes neturėjo ir neturi. Pas notarÄ pasirašė dokumentus jis ir N.. Sutiko pasiraÅ¡yti paminėtus dokumentus vien tik todėl, kad gautų 100 eurų, nes reikėjo pinigų. Po tų dokumentų pasiraÅ¡ymo jis nei M. nei N. nebuvo sutikęs, su jais nebendravo. Telefono numeris, kuriuo jam skambino N. yra (duomenys neskelbtini). M. telefono numerio jis neturi ( t. 2, b. l. 40-41 ).Pagarsinus Å¡iuos parodymus kaltinamasis juos patvirtino. Papildomai paaiÅ¡kino, kad IÅ¡ Kauno į Å iaulius jį nuvežė kaltinamasis P. S. ir po to davė 50 eurų.

IÅ¡ Å iaulių į KaunÄ jį parvežė Å¡ioje byloje liudytoju apklausiamas R. G. ir taip pat sumokėjo 50 eurų. Jam atrodo, kad pasiraÅ¡ius duotus dokumentus jam buvo pasakyta, kad jis bus direktoriumi, tačiau tokio tikslo jis neturėjo. Notaras jam irgi kažkokius dokumentus davė, tačiau jis juos atidavė P. S.. KategoriÅ¡kai tvirtina, kad jokių pinigų iÅ¡ P. S. jis negavo, jam pačiam jokie pinigai ir dokumentai perduoti nebuvo. Taip pat jis nepirko ir jokių akcijų. Jis pats yra baigęs 8 klases, skaityti ir raÅ¡yti moka, dirba atsitiktinius darbus.

Savo kaltę pripažįsta tuo, kad buvo neatidus ir neskaitęs pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2014 m. įkÅ«rė UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis buvo vienintelis vadovas ir akcininkas. Bendrovė užsiėmė didmenine prekyba tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. 205-01-17 bendrovės sandėliuose buvo atliekamos kratos, buvo surinkta didžioji prekių dalis, paimti kompiuteriai ir vieÅ¡oje erdvėje buvo paskleista informacija, kad bendrovė neva prekiauja falsifikuotais produktais, o juos pirkę asmenys raginami juos grÄ Å¾inti bendrovei.

Å ie kaltinimai nepasitvirtino, tačiau verslui buvo padaryta nepataisoma žala, nes apyvarta sumažėjo Å¡imtais kartų. Tada kaltinamasis sumanė savo bendrovę parduoti. Apie jos pardavimÄ jis kalbėjosi su draugais, pažįstamais, apie tai davė skelbimus internetinėse svetainėse. 2016 m. spalio mėn. jam paskambino nepažįstami asmenys, pasiteiravo apie bendrovės pardavimÄ . Esančios skolos jų nejaudino, jie sakė, kad tas skolas atiduos. Kaltinamasis jiems pasakė, kad perraÅ¡yti visų dokumentų negali, nes kasoje yra pinigų, todėl pagal nustatytÄ tvarkÄ reikia paskirti kitÄ direktorių ir jam bus perduoti dokumentai.

Kaltinamajam buvo pasakyta, kad direktoriumi bus V. ir pasakė jo pavardę. Kaltinamasis su jais sutarė, kad suruoÅ¡ dokumentus, važiuos į Registrų centrÄ Kaune ir ten sutvarkys visus formalumus. Atvažiavęs į KaunÄ jis paskambino R. G., kad Å¡is jam padėtų, nes pats Kaune lankosi retai. Po to atvažiavo kaltinamasis V. J. su draugu, buvo užpildyti reikiami dokumentai. Jie atvažiavo prabangiu juodos spalvos automobiliu, V. J. jam pasakė, kad jis bus bendrovės direktoriumi. Po to jie sutarė susitikti Å iauliuose pas notarÄ .

Ten V. J. buvo parduotos bendrovės akcijos už kurias pastarasis asmeniÅ¡kai kaltinamajam sumokėjo 2 600 eurų. Po to, ar tÄ pačiÄ , ar sekančiÄ dienÄ pas jį į namus atvažiavo V. J. su savo draugu. Kaltinamasis jiems perdavė bendrovės dokumentus, kurie buvo sudėti į 5 maiÅ¡elius. Taip pat buvo perduoti ir bendrovėje buvę pinigai. V. J. su savo draugu pinigus perskaičiavo, dokumentus patikrino, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Anksčiau kaltinamasis nei V. J., nei jo draugo nepažinojo.

Kodėl dabar V. J. kalba, kad kaltinamasis jį vežiojo iÅ¡ Kauno į Å iaulius, paaiÅ¡kinti negali. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo savo kaltės nepripažįsta. AiÅ¡kina, kad nebuvo jokios apgaulės, tam nebuvo pagrindo, viskas buvo daroma tvarkingai. Per vykusį patikrinimÄ buvo rasti tokie dokumentai, kurių iÅ¡ jo prašė. Pagal įstatymÄ jis pats privalėjo naujajam direktoriui atiduoti bendrovės dokumentus ir antspaudÄ . Taip pat paaiÅ¡kino, kad su mokesčių inspekcija bendravo apie pusantrų metų.

Jis buvo gavęs priminimÄ sumokėti mokesčius, derėjosi dėl leidimo mokėti dalimis, tuo metu pinigų tam turėjo. Tų reikalaujamų mokesčių nesumokėjo, nes tuo metu pirko jo bendrovę ir pirkėjai pažadėjo patys tuos mokesčius sumokėti. Šį kaltinimÄ jis pripažįsta. Taip pat paaiÅ¡kino, kad perduodamas bendrovės dokumentus V. J. ir jo draugui, jis kartu perdavė jiems ir bendrovėje buvusias pinigines lėšas – 26 867,61 Eur. Tokiu bÅ«du jis yra visiÅ¡kai nepagrįsta kaltinamas, kad minėtas pinigines lėšas pasisavino.

Civilinio ieÅ¡kovo – Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė V. P. paaiÅ¡kino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyriausiÄ ja specialiste. Yra pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl nesumokėtų mokesčių ir delspinigių, ji tÄ ieÅ¡kinį palaiko. Kadangi bendrovė veiklos nevykdo, negalima vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir reikalaujamÄ sumÄ â€“ 10 374,53 Eur praÅ¡o priteisti iÅ¡ direktoriaus P. S..

Taip pat paaiÅ¡kino, kad direktorius buvo gavęs iÅ¡ jų priminimÄ apie pareigÄ sumokėti mokesčius, jis suraÅ¡ytas 2016-10-12, įteiktas direktoriui buvo 2016-10-20. Liudytoja J. L. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. Jų buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio mėn. buvo gautas telefoninis skambutis dėl įmonės registracijos adreso įmonei „(duomenys neskelbtini) “, buvo nurodyta, kad įmonės direktorius yra V. J.. Liudytoja parašė sutikimÄ .

Buvo paklausimas – ar sutikimÄ gali paimti kitas žmogus, o ne direktorius. Tokia praktika yra leidžiama ir kai buvo paimtas sutikimas, liudytojos nebuvo darbe. Ji buvo palikusi sutikimÄ ir kvitÄ , kad bÅ«tų pasiraÅ¡yta už tai, kad apmokėta. Pagal apmokėjimo kvitÄ matosi, kad apmokėjo P. S.. Visas bendravimas vyko telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu. IÅ¡ teismo posėdyje pagarsintų liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisininke, konsultuoja klientus rÅ«pimais klausimais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia įmonės registracijos adreso suteikimo paslaugÄ . 2016-11-10 į įmonę telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir teiravosi dėl įmonės registravimo Kaune. Ji jam paaiÅ¡kino sÄ lygas, kainÄ , tada tas asmuo padiktavo savo elektroninio paÅ¡to adresÄ Ä¯ kurį ji turėjo nusiųsti reikiamÄ informacijÄ . Jo elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini). Skambinęs asmuo neprisistatė, su kuo ji bendravo nežino.

Jai elektroniniu paÅ¡tu buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ duomenys, direktoriumi nurodant V. J. ir įmonės ankstesnis adresas Å iauliuose. SusiraÅ¡inėjimÄ jie pateikė prie tyrimo medžiagos. Ji paruošė registravimui Kaune reikiamus dokumentus, apie tai informavo klientÄ ir paprašė suderinti bendruoju telefonu dokumentų atsiėmimo laikÄ . Klientas pageidavo mokėti grynais pinigais. Kiek prisimena kai klientas atsiėmė dokumentus jos ofise nebuvo, dokumentus atidavė ir pinigus paėmė administratorė.

Pinigus sumokėjęs asmuo pasirašė pinigų priėmimo kvite. Asmuo atėjęs atsiimti dokumentų 2016-11-11 skambino iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ji pati su tuo klientu tiesiogiai nebendravo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklÄ ir adreso keitimo aplinkybes jai nieko nėra žinoma ( t. 1, b. l. 86-87 ). Pagarsinus Å¡iuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Liudytojas R. G. paaiÅ¡kino, kad Å iauliuose jo giminaitis turi įmonę, liudytojas ten važiuodavo pasiimti įvairių priemonių ir ten yra matęs P. S., nes jis ten turėjo kabinetÄ .

VienÄ kartÄ jam paskambino kaltinamasis P. S., paprašė nuvykti Kaune iki Registrų centro ir pažiÅ«rėti ar tinkamai suforminti dokumentai. Ä® Registrų centrÄ liudytojas vyko su kaltinamuoju V. J.. Jeigu gerai pamena, jie ten vyko du kartus, nes pirmÄ kartÄ kažko trÅ«ko. Taip pat P. S. jam buvo davęs telefono numerį pasiteirauti dėl registracijos vietos. Kadangi ofisas buvo Vilniuje, tai liudytojas tik paskambino ir daugiau nieko nedarė. IÅ¡ teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad liudytojas paaiÅ¡kino, jog P. S. pažįsta daugiau kaip metus.

Su P. jis susipažino, nes jis turi verslo ryÅ¡ių Å iauliuose su savo giminaičiu. 2016 m. rudenį, tikslesnės datos neprisimenu, jis nuvyko į Å iaulius prekių pas giminaitį, ten sutiko P.. Bendraujant jis jo paprašė pagalbos Kaune. Kadangi jis kaunietis ir P. jau pažinojo, sutiko jam padėti. P. to pokalbio metu pasakė, kad jis pardavė savo turėtÄ bendrovę „(duomenys neskelbtini) “ kauniečiui ir nori, kad savas žmogus jį palydėtų iki registrų centro, tam, kad įsitikinti, kad tas naujas pirkėjas tinkamai užregistruos bendrovės pardavimo dokumentus.

Jis sutiko padėti. Su tuo naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininku jis nebendravęs, jam P. pasakė, kur ir kada su juo susitikti, kai eis į Registrų centrÄ . P. nurodytu laiku jis nuvyko į Registrų centrÄ , kur sutiko naujÄ UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininkÄ , kaip sakė P.. Jo vardas V., pavardės nežino. Jis jam pasirodė panaÅ¡us į asocialų asmenį. Jis pats pasispaudė eilės numeriukÄ , priėjo prie langelio, registrų centro darbuotoja jam atspausdino kažkokias formas, jis jas pasirašė.

Jis tik priėjęs registrų centro darbuotojos paklausė ar viskas tvarkoje, ji pasakė, kad taip. Už Registrų centro paslaugas buvo sumokėta jo pinigais, tik jis neprisimena ar jis pats mokėjo ar jis pinigus padavė ir sumokėjo V.. Net ir sumos tiksliai nebeprisimena, bet pamena, kad vėliau P. jam tuos pinigus grÄ Å¾ino. Jis neprisimena ar Registrų centre buvo su V. vienÄ kartÄ ar du, negali tiksliai nurodyti. Vėliau, kada tiksliai nebeprisimena datos, jam P. paskambino ir paprašė ar galėtų paimti dokumentus, kaip sakė, dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ perregistravimo.

Jis vėl sutiko jam padėti. S. P.jam atsiųstu numeriu, ir norėjo paimti tuos dokumentus, bet paaiÅ¡kėjo, kad jie ne Kaune, o Vilniuje. Jis sutiko padėti galvodamas, kad tie dokumentai Kaune. Bet kai paaiÅ¡kėjo, kad jie Vilniuje, tai viskas tuo ir baigėsi. Jis apie tai pasakė P.. Kaip jis juos pasiėmė jis nežino. Pokalbių metu su P. jis jam sakė, kad jo bendrovę „(duomenys neskelbtini) “ tikrina mokesčių inspekcija, kad viskas užtruko apie pora metų, jis nori mesti verslÄ ir parduoti bendrovę ( t. 1, b. l. 76-77 ).Pagarsinus Å¡iuos parodymus liudytojas juos patvirtino.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad tyrėja neteisingai užrašė, jog V. J. jam buvo panaÅ¡us į „asocialų asmenį“. IÅ¡ tikrųjų jis buvo jam panaÅ¡us į pagiringÄ asmenį. Å iaip jis nelabai kreipė dėmesį į kaltinamojo V. J. iÅ¡vaizdÄ , jam svarbiausia buvo patikrinti, ar tinkamai įformintas bendrovės pardavimas. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ( kaltinamieji V. J. ir P. S. ). Dokumentas – kiekvienas raÅ¡ytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikÅ¡mę turinti informacija, pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčiu juridinę reikÅ¡mę aplinkybių įrodymu.

Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiÅ¡kai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visÄ dokumentÄ , kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, suraÅ¡o, atspausdina ar kitokiais bÅ«dais sukuria siekdamas iÅ¡leisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip autentiÅ¡kÄ . Kaltinamasis V. J. paaiÅ¡kino, kad jo pažįstamas M. ( pavardės nežino ) pasiÅ«lė jam užsidirbti. Po to jį supažindino su kaltinamuoju P. S., kuris prisistatė N. vardu.

Å is jam paaiÅ¡kino, kad reikės nuvažiuoti į Å iaulius ir pasiraÅ¡yti keletÄ dokumentų. Taip pat jis paaiÅ¡kino, kad viskas yra legalu. Kaltinamasis buvo nuvežtas į Å iaulius ir kažkokiame ofise pasirašė keletÄ dokumentų. Kas juose buvo paraÅ¡yta ir kokie tai dokumentai, jis nesidomėjo, jų neskaitė, tik pasirašė tose vietose, kur parodė N.. Po to su N. nuvyko pas notarÄ ir ten pasirašė kažkokius dokumentus jam nurodytose vietose. Dar vėliau jis buvo nuvykęs į Kauno registrų centrÄ , kur ir vėl pasirašė kažkokius dokumentus jam nurodytose vietose.

Atrodo, kad N. jam sakęs, kad jis bus direktoriumi, tačiau kokia tai bendrovė, jis nežino. Direktoriumi jis nesiruošė tapti, jokių bendrovės dokumentų, grynųjų pinigų jis negavo, jokių akcijų nepirko ir už jas niekam jokių pinigų nemokėjo. Jo svarbiausias tikslas buvo gauti piniginį atlygį už jau anksčiau minėtus atliktus veiksmus. Savo kaltę pripažįsta tuo, kad buvo neatidus ir neskaitęs pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Kaltinamasis P. S. savo kaltės nepripažino.

Jis paaiÅ¡kino, kad 2014 m. įkÅ«rė UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvo vienintelis vadovas ir akcininkas. Pradėjus verslui nesisekti jis sumanė bendrovę parduoti. Tada jam paskambino kažkokie asmenys, jie sutarė bendrovę pirkti, pasakė, kad direktoriumi bus V. J.. Buvo nuvykta į KaunÄ , ten užpildyti reikiami dokumentai. Po to Å iauliuose pas notarÄ V. J. buvo parduotos bendrovės akcijos, Å¡is kaltinamajam už jas sumokėjo grynais 2 600 eurų. Dar vėliau kaltinamasis atvykusiam V. J. su draugu perdavė bendrovės dokumentus ir bendrovėje buvusius pinigus.

Savo kaltės nepripažįsta, nes jokių dokumentų neklastojo. Tokius kaltinamojo V. J. aiÅ¡kinimus teismas vertina iÅ¡ dalies kritiÅ¡kai, t. y. kaip siekį palengvinti savo padėtį. Kaltinamojo P. S. aiÅ¡kinimus teismas taip pat vertina kritiÅ¡kai, t. y. kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ 2016-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini) “ Darbo sutarties Nr. 04 matyti, kad joje nurodyta, jog į direktoriaus pareigas paskiriamas V. J.. Tai grafoje „Darbuotojas“ ties įraÅ¡u „V.

J.“ savo paraÅ¡u patvirtino kaltinamasis V. J.. Grafoje „Darbdavys“ ties įraÅ¡u „akcininkas P. S.“ Å¡iÄ aplinkybę savo paraÅ¡u patvirtino kaltinamasis P. S. ( t. 1, b. l. 152-153 ). IÅ¡ 2016-10-27 suraÅ¡ytų įmonės kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo akto Nr. 2 matyti, kad juose nurodyta, jog bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį – 26 867,61 Eur atleidžiamas direktorius-kasininkas P. S. perduoda naujajam direktoriui V.

J.. Tai grafose „Duomenis priėmė“ ir „Pinigus priėmė“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino kaltinamasis V. J., o grafose „Duomenis perdavė“ ir „Pinigus perdavė“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino kaltinamasis P. S. ( t. 1, b. l. 155-160 ). Iš 2016-11-04 dokumentų perdavimo akto Nr. 20161104 matyti, kad jame nurodyta, jog P. S. perdavė, o V. J. priėmė visus bendrovės apskaitos dokumentus. Tai grafoje „Perdavė akcininkas“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino P. S., o grafoje „Priėmė direktorius“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino kaltinamasis V.

J. ( t. 1, b. l. 161 ). Iš 2016-11-09 UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ( notarinio registro Nr. 1.13207 ) matyti, kad joje nurodyta, jog P. S. už 2 896, 20 Eur parduoda V. J. UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ akcijas. Grafose „pinigus 2 896, 20 Eur ( du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai, 20 ct ) gavau ir jokių pretenzijų Pirkėjui dėl Parduodamų akcijų sumokėjimo, neturiu“ ir „Parašai“ šalia parašydamas savo pavardę savo parašu patvirtino kaltinamasis P. S..

Grafoje „ParaÅ¡ai“ Å¡alia paraÅ¡ydamas savo vardÄ ir pavardę savo paraÅ¡u tai patvirtino kaltinamasis V. J. ( t. 1, b. l. 163-165 ). IÅ¡ 2017-02-13 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip V. J. atpažįsta P. S., kaip asmenį vardu N. (fotolentelė Nr.2), apie kurį davė parodymus, su kuriuo buvo nuvykęs į Å iaulius, jo praÅ¡ymu pasirašė dokumentus pas notarÄ ir kažkokiame ofise ( t. 1, b. l. 70-74 ). Kaip jau minėta, kaltinamasis V.

J. kategoriÅ¡kai neigia, kad jis ruošėsi tapti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, perėmė iÅ¡ kaltinamojo P. S. bendrovės kasos duomenis, grynuosius pinigus, apskaitos dokumentus. Taip pat kategoriÅ¡kai neigia ir tai, kad jis nupirko bendrovės akcijas ir už jas asmeniÅ¡kai sumokėjo P. S.. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl netikėti juo teismas neturi pagrindo. Byloje yra pateikti jau minėti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad V. J. paskiriamas bendrovės direktoriumi, jam perduoti bendrovės kasos apskaitos duomenys ir grynieji pinigai – 26 867,61 Eur, jis priima visus bendrovės apskaitos dokumentus bei pas notarÄ sudaro akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nuperka bendrovės akcijas ir už jas grynais sumoka P. S. 2 896,20 Eur ( t. 1, b. l. 152-153, 155-160, 161, 163-165 ), tačiau daugiau jokie įrodymai, iÅ¡skyrus paties kaltinamojo P. S. aiÅ¡kinimus, Å¡ių aplinkybių nepatvirtina.

Teismas jais irgi netiki. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. J. po jo „paskyrimo“ bent vienÄ dienÄ bÅ«tų dirbęs bendrovės direktoriumi. Kaltinamasis P. S. aiÅ¡kina, kad V. J. pas jį buvo atvykęs su draugu juodu prabangiu automobiliu ir jis jiems perdavė bendrovės dokumentus bei grynuosius pinigus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. S. parodymų nedavė, o versija apie V. J. draugÄ , prabangų automobilį ir pan. gimė tik teisminio nagrinėjimo metu, todėl ja tikėti nėra pagrindo.

Kaltinamasis V. J. paaiškino, kad niekur nedirba ir pragyvena iš atsitiktinių darbų. Todėl visiškai netikėtina, kad jis nupirko bendrovės akcijas ir už jas grynais sumokėjo P. S. 2 896,20 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau pirmo susitikimo metu su V. J. kaltinamasis P. S. prisistatė išgalvotu vardu – „N.“, vėlesnių susitikimų metu savojo tikro vardo nepasakė. Šios aplinkybės irgi netiesiogiai patvirtina tai, kad kaltinamasis jau iš anksto žinojo, kad realiai bendrovės akcijos V.

J. nebus parduotos, jam nebus perduoti nei bendrovės kasos duomenys, nei kasoje esantys grynieji pinigai, nei apskaitos dokumentai. Kaltinamasis V. J. aiÅ¡kina, kad jis dokumentų neperskaitė, pasirašė P. S. nurodytose vietose, todėl nežinojo nei kÄ , nei dėl ko pasiraÅ¡o. Teismo posėdyje jis pripažino, kad yra baigęs 8 klases, skaityti ir raÅ¡yti moka. Be to, 2016-11-09 pas notarÄ buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas neabejoja, kad notaras iÅ¡aiÅ¡kino Å¡ios sutarties sudarymo sÄ lygas ir pasekmes.

Kaltinamasis Å¡iÄ sutartį pasirašė, nors visÄ laikÄ ( tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu ) teigė, kad jis jokių akcijų pirkti neketino. Ä®rodymų, kad jis minėtus dokumentus pasirašė apgaulės arba suklydimo, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis suprato, kokius dokumentus jis pasiraÅ¡o, tačiau apie pasekmes negalvojo, nes jo vienintelis tikslas buvo už tai gauti pažadėtÄ piniginį atlygį. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis P. S. pagamino netikrus dokumentus, įraÅ¡ydamas juose tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir juos patvirtino savo paraÅ¡u, o kaltinamasis V.

J. Å¡iuos netikrus dokumentus taip pat patvirtino savo paraÅ¡u, t. y. tokiais savo veiksmais jie suklastojo jau anksčiau minėtus dokumentus ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ( kaltinamasis P. S. ) Kaltinamasis P. S. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jokios apgaulės nebuvo, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma gerai. Patikrinimo metu buvo rasti tie dokumentai, kurių jo prašė pateikti.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad pagal įstatymÄ jis naujajam direktoriui privalėjo perduoti dokumentus ir bendrovės antspaudÄ . Tokius kaltinamojo aiÅ¡kinimus teismas vertina kritiÅ¡kai, t. y. kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvÅ«s padariniai (bent vienas iÅ¡ jų): negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.).

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAÄ® 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali bÅ«ti tiek buhalteris, tiek Å«kio subjekto vadovas.IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta Å«kinės finansinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad: Pateiktų dokumentų duomenimis 2016-10-27 P. S. surašė PraneÅ¡imÄ Nr.20161027 buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai bendrovei ,,Aktuali apskaita“, kuriame praÅ¡o nutraukti sutartį ir sustabdyti paslaugų teikimÄ nuo 2016-11-01. 2016-11-03 Dokumentų perdavimo aktu Nr.20161103 bendrovės ,,Aktuali apskaita“ darbuotoja K.

R. perdavė, o P. S. priėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡ viso 13 vnt. segtuvų. ApžiÅ«rai pateiktas 2016-11-04 Dokumentų perdavimo aktas Nr.20161104, kurio duomenimis tuos pačius dokumentus ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ antspaudÄ P. S. perdavė V. J.. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " akcininkas P. S. 2016-10-27 sudarė fiktyviÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯ direktoriaus pareigas priėmė V.

J., taip pat suklastojo 2016-10-27 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo priėmimo aktÄ Nr. 1, 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktÄ Nr.2 bei 2016-11-04 dokumentų perdavimo aktÄ Nr. 20161104, pagal kuriuos naujai paskirtam direktoriui V. J. perdavė bendrovės kasos dokumentus, kuriuose atsispindi grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje, grynuosius pinigus bei visus UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentus, realaus dokumentų perdavimo nebuvo. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., sakoma, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , 19 str. 2 d. sakoma, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu.

Vadovaujantis Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nuostatomis, Å«kinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2010-06-18 redakcija Nr. XI-917) 12 str. 1 d, sakoma, kad 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatÅ«s juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

3) iÅ¡saugoti reikiamÄ laikÄ kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, iÅ¡liktų autentiÅ¡ki, patikimi ir prieinami visÄ jų saugojimo laikÄ . Kartu su Å¡iais dokumentais turi bÅ«ti saugoma ir kontekstinė informacija. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str.1 d. sakoma, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas; 2 d. sakoma, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas (galioja nuo 2016 01 01 pagal 2015 12 22 LR įstatymas Nr. XII-2215).Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentai buvo neiÅ¡saugoti, negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros ( t. 2, b. l. 14-17 ).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vienintelis akcininkas ir direktorius.

Kaip jau minėta, byloje yra pateikti 2016-10-27 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 bei 2016-11-04 dokumentų perdavimo aktas Nr. 20161104, kuriuose nurodyta, kad kaltinamasis P. S. visus UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos ir apskaitos dokumentus perdavė naujai paskirtam direktoriui V. J. ( t. t. 1, b. l. 155, 161 ). Kaltinamasis V. J. teismo posėdyje kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ dokumentų P. S. jam neperdavė. Analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymÄ teismas nustatė, kad minėti dokumentai buvo suklastoti.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis P. S. minėtų dokumentų realiai niekam neperdavė ir juos paslėpė. Dėl Å¡ios priežasties nebuvo galima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas laiko visiÅ¡kai įrodytu tai, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , paslėpė dokumentus ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ( kaltinamasis P. S. ) Kaltinamasis P. S. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad perduodamas bendrovės dokumentus V. J. ir jo draugui, jis kartu perdavė jiems ir bendrovėje buvusias pinigines lėšas – 26 867,61 Eur. Tokiu bÅ«du jis yra visiÅ¡kai nepagrįstai kaltinamas, kad minėtas pinigines lėšas pasisavino. Tokius kaltinamojo aiÅ¡kinimus teismas vertina kritiÅ¡kai, t. y. kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali bÅ«ti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali bÅ«ti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus.

Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tÄ turtÄ .Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl turto pasisavinimo ir turto iÅ¡vaistymo atribojimo. Kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto pasisavinimas skiriasi nuo iÅ¡Å¡vaistymo tuo, kad turtas iÅ¡Å¡vaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui.

Taigi pasisavinant patikėtÄ ar esantį kaltininko žinioje svetimÄ turtÄ , skirtingai nuo iÅ¡Å¡vaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimÄ jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ , t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiÅ«ra. Turto pasisavinimas yra savarankiÅ¡ka ir atskirai kvalifikuojama nusikalstama veika, kuri negali peraugti į turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , nes skiriasi Å¡ių veikų baigtumo momentai. Todėl jeigu prieÅ¡ perduodamas turtÄ tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtÄ buvo bent trumpÄ laikÄ užvaldęs ir galėjo su Å¡iuo turtu atlikti bet kokius veiksmus, veika kvalifikuojama tik pagal BK 183 straipsnio 1-3 dalis, kaip turto pasisavinimas priklausomai nuo pasisavinto turto vertės ( 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330/2006 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis P. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas jis, bÅ«damas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimÄ ir jo tikslų įgyvendinimÄ , užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindÄ tvarkyti įmonės turtÄ . Tokiu bÅ«du bendrovės piniginės lėšos buvo jo žinioje ir jis jomis galėjo laisvai disponuoti.

Byloje yra 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad atleidžiant direktorių-kasininkÄ P. S. iÅ¡ darbo, jis perduoda direktoriui V. J. grynuosius pinigus, viso 26 867, 61 Eur ( t. 1, b. l. 159 ). Kaltinamasis V. J. kategoriÅ¡kai tvirtina, kad P. S. jam jokių pinigų neperdavė, jis jų negavo. Analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymÄ teismas nustatė, kad minėtas dokumentas buvo suklastotas. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis P. S. realiai jokių grynųjų pinigų V.

J. neperdavė, o juos pasisavino. Ä®statymas numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo suma virÅ¡ija 250 MGL ( BK 190 str. 1 d. ), gi 26 867,61 Eur suma virÅ¡ija 250 MGL. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis P. S. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ 26 867,61 Eur materialinę žalÄ ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Be to, kaltinamasis P. S. buvo kaltinamas to, kad jis laiku nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių, o bÅ«tent:laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-11-09, faktiÅ¡kai bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini) “ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2004m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos“ turėdamas pareigÄ laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės pateiktas deklaracijas dėl aplinkos tarÅ¡os mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, PVM ir pelno mokesčių priskaičiavimo, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2016-10-12 priminimu Nr. (23.31-08)464-1078, kuris jam asmeniÅ¡kai įteiktas 2016-10-20, priminė apie pareigÄ sumokėti 10 374,53 EUR deklaruotų mokesčių, nors turėjo realiÄ galimybę tai padaryti 2016-10-27 gražinęs į bendrovės kasÄ , jam kaip atskaitingam bendrovės asmeniui iÅ¡duotas pinigines lėšas - 26 867,61 EUR., t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 219 str. 1d.Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino dalinai ir paaiÅ¡kino, kad su mokesčių inspekcija bendravo apie pusantrų metų, prašė leisti mokėti reikalaujamÄ sumÄ dalimis.

Pripažįsta, kad buvo gavęs priminimÄ sumokėti reikalaujamus mokesčius, neneigia, kad tuo metu tam pinigų turėjo. Tuo metu pirko jo bendrovę, pirkėjai sakė, kad patys sumokės tuos mokesčius, todėl jis jų ir nesumokėjo. Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius.

Civilinio ieÅ¡kovo atstovė V. P. paaiÅ¡kino, kad bendrovės direktorius P. S. buvo gavęs iÅ¡ jų priminimÄ apie pareigÄ sumokėti mokesčius, Å¡is priminimas suraÅ¡ytas 2016-10-12, o įteiktas direktoriui 2016-10-20, tačiau reikalaujamų mokesčių jis nesumokėjo. IÅ¡ 2016-12-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡to Nr. (23.4-08E)RNA-37753 matyti, kad jame VMI pateikia duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesumokėtus 10 150,85 EUR mokesčių valstybei ( t. 1, b. l. 20-22 ).

IÅ¡ 2016-10-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM priminimo Nr. (23.31-08)464-1078 matyti, kad juo UAB „(duomenys neskelbtini) “ primenama apie pareigÄ sumokėti 10 374,53 eurus mokesčių ir delspinigių bei iÅ¡aiÅ¡kinama, kad nesumokėjus per 20 dienų atsakingi asmenys gali bÅ«ti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priminimas 2016-10-20 įteiktas direktoriui P. S. ( t. 1, b. l. 23-24 ). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta Å«kinės finansinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad:

Pateiktų dokumentų duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ direktoriui P. S. 2016-10-20 buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2016-10-12 Priminimas Nr. (23.31-08)464-1078, kuris priminė apie pareigÄ sumokėti 10 374,53 EUR sumÄ mokesčių ir delspinigių. Priminime nurodyta Å¡iÄ sumÄ sumokėti per 20 dienų, t. y. iki 2016-11-10. UAB ,,Aktuali apskaita“, kuri tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitÄ , pateiktų dokumentų duomenimis priminimo pateikimo datai (2016-10-20) bendrovės kasoje grynųjų pinigų likučio nebuvo. 2016-10-21 kasoje užpajamuota 13 513,12 EUR, kaip suma įneÅ¡ta į kasÄ direktoriaus P. S. ir tÄ pačiÄ dienÄ , ta pati suma 13 513,12 EUR buvo iÅ¡laiduota atskaitingam asmeniui.

Pateiktų dokumentų duomenimis 13 513,12 EUR suma apskaityta atskaitingo asmens P. S. 2016 m. 10 mėn. avanso apyskaitoje, t. y. 2016-10-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytÄ 10 374,53 EUR sumÄ . Atskaitingo asmens P. S. 2016 m. 10 mėn. avanso apyskaitoje pinigų likutis 2016-01-01 nurodytas 15 113,50 EUR, gauta mėnesio bėgyje 13 682,52 EUR, iÅ¡ jų 13 513,12 EUR iÅ¡ kasos, iÅ¡leista 28 796,02 EUR, iÅ¡ jų 26 867,61 EUR nurodytas, kaip įneÅ¡tas atgal į kasÄ 2016-10-27, t. y.

P. S., bÅ«damas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas savo avanso apyskaitoje bendrovės grynuosius pinigus, laikotarpiu nuo 2016-10-21 iki 2016-10-27 turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytÄ 10 374,53 EUR sumÄ ir 2016-10-27, užpajamavus bendrovės kasoje 26 867,61 EUR sumÄ , UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytÄ 10 374,53 EUR sumÄ . P. S. tyrimui pateikė 2016-10-27 vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriuo jis save atÅ¡aukia iÅ¡ direktoriaus pareigų ir iÅ¡renka bendrovės direktoriumi V.

J.. Pateikti dokumentai:-2016-10-27 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo P. S. perduoda direktoriui V. J. įmonės kasos duomenis;-2016-10-27 Kasos inventorizacijos aktas Nr.20161027, kurio duomenimis kasoje faktiškai rasta 26 867,61 EUR grynųjų pinigų; 2016-10-27 Įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktas Nr. 2, kuriuo P. S. perduoda direktoriui V. J. 26 867,61 EUR grynuosius pinigus; 2016-11-04 Dokumentų perdavimo aktas Nr.20161104, kuriuo P. S. perduoda direktoriui V. J. įmonės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas P. S. 2016-10-27 sudarė fiktyviÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯ direktoriaus pareigas priėmė V. J., taip pat suklastojo 2016-10-27 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo priėmimo aktÄ Nr. 1, 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktÄ Nr.2 bei 2016-11-04 dokumentų perdavimo aktÄ Nr. 20161104, pagal kuriuos naujai paskirtam direktoriui V. J. perdavė bendrovės kasos dokumentus, kuriuose atsispindi grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje, grynuosius pinigus bei visus UAB "(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentus, realaus grynųjų pinigų perdavimo nebuvo.

Tyrimui nepateikti kiti grynųjų pinigų iÅ¡laidų dokumentai, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ turėjo finansinę galimybę sumokėti mokesčius valstybei po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2016-10-12 Priminimu Nr. (23.31-08)464-1078, kuris 2016-10-20 įteiktas bendrovės direktoriui P. S. asmeniÅ¡kai, priminė apie pareigÄ sumokėti bendrai 10374,53 EUR mokesčių ir delspinigių per 20 dienų nuo priminimo įteikimo.( t. 2, b. l.14-17 ). Pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos“ kaltinamasis turėjo pareigÄ laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės pateiktas deklaracijas dėl aplinkos tarÅ¡os mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, PVM ir pelno mokesčių priskaičiavimo, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2016-10-12 priminimu Nr. (23.31-08)464-1078, kuris jam asmeniÅ¡kai įteiktas 2016-10-20, priminė apie pareigÄ sumokėti 10 374,53EUR deklaruotų mokesčių, nors turėjo realiÄ galimybę tai padaryti.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Å ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.

EŽTT praktikoje Å¡is principas aiÅ¡kinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamÄ jį procesÄ dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡.

RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiÅ«riu pripažįstami „baudžiamaisiais“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-788/2016).

Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį teisės pažeidimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Kaip matyti iÅ¡ byloj esančio 2017-03-24 Å iaulių apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje P. S. pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 450 eurų bauda už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas 303430914, nuo 2014-10-21 – 2016-11-18 juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresas Vilniaus g. 19-57, Å iauliai, vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio (toliau – LR CK) (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30 bendrovės pajamos sudarė 56.112,52 Eur., per minėtÄ laikotarpį patirta 40.060,96 Eur. iÅ¡laidų, t. y. atsiskaityta su tiekėjais – 35.585,74 Eur. (89 % nuo visos iÅ¡laidų sumos), apmokėta už prekes ir paslaugas: 2016-05-09 (duomenys neskelbtini) – 9.464,32 Eur., 2016-05-11 (duomenys neskelbtini).

– 7.435,12 Eur., 2016-05-12 (duomenys neskelbtini), UAB – 295,24 Eur., 2016-05-24 (duomenys neskelbtini), UAB – 1.800,00 Eur., 2016-06-06 (duomenys neskelbtini), UAB – 224,61 Eur., 2016-06-23 (duomenys neskelbtini), UAB – 13.513,12 Eur., 2016-07-07 (duomenys neskelbtini), UAB – 204,49 Eur., 2016-08-05 (duomenys neskelbtini), UAB – 251,91 Eur., sumokėta VMI prie FM – 2.718,82 Eur. (7 % nuo visos iÅ¡laidų sumos), iÅ¡mokėtas darbo užmokestis 1.423,35 Eur. (4 % nuo visos iÅ¡laidų sumos), nuo 2016-07-04 vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, nuraÅ¡ant nepriemokÄ iÅ¡ Bendrovės sÄ skaitų, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenų iÅ¡raÅ¡uose apie Bendrovės prievoles ir jų įvykdymÄ , matyti, kad 2016-06-14 įmonei (duomenys neskelbtini), UAB buvo sumokėta 189,26 Eur, 2016-06-23 įmonei UAB (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 13.513,12 Eur, 2016-09-06 įmonei (duomenys neskelbtini), UAB buvo sumokėta 94,63 Eur., nuo 2016-10-20, Ä®monės vadovui P. S. buvo įteiktas priminimas Nr. (23.31-08) apie pareigÄ sumokėti mokesčius, tačiau Å¡i pareiga nebuvo įvykdyta, taip buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės ( t. 2, b. l. 146-147 ).

Kaip matyti, administracinė nuobauda P. S. buvo paskirta už kreditoriaus interesų pažeidimÄ , tačiau Å¡is pažeidimas taip pat susijęs su mokesčių nemokėjimu, pažeidžiant kreditoriaus – VMI interesus, nes turėdama mokestinę nepriemokÄ , kuriÄ sudaro mokesčiai valstybei, bendrovė mokėjo darbo užmokestį, vykdė atsiskaitymus su prekių ir paslaugų tiekėjais, apmokėjo įvairias su bendrovės veikla susijusias iÅ¡laidas. Tokiu bÅ«du, kaltinamÄ jį pripažinus kaltu pagal BK 219 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisus, bÅ«tų pažeistas dvigubo baudimo (non bis in idem ) principas.

Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 1 dalyje padarymo iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ). Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Byloje yra pareikÅ¡tas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo – 10 374,53 Eur, kuriuo praÅ¡omÄ minėtÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo P. S. ( t. 2, b. l. 5-6 ).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 1 dalyje padarymo iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ). Kaltinamųjų V. J. ir P. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl bausmė skyrimo. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas ( t. 2, b. l. 18 ), administracine tvarka baustas ( t. 2, b. l. 21-23 ), nevedęs, nedirbantis, Psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas. Kaltinamasis P. S. anksčiau neteistas ( t. 2, b. l. 19-20 ), administracine tvarka baustas ( t. 2, b. l. 24-27 ), vedęs, nedirbantis, Psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas. Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamasis V. J. padarė nesunkų nusikaltimÄ ( BK 300 straipsnio 1 dalis ).

Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ yra numatytos alternatyvios bausmės, t. y. bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino, jo padaryta nusikalstama veika kokių tai sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtina Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda. BK 47 straipsnis ( nauja redakcija ) numato, kad už nesunkų nusikaltimÄ skiriamas baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio ( 2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653, įsigal.

Nuo 2017-10-06 ). BK 47 straipsnis ( sena redakcija ) numatė, kad už nesunkų nusikaltimÄ skiriamos baudos dydis yra iki 500 MGL dydžio ( 2016-03-25 įstatymas Nr. XII-2277, įsigal. nuo 2016-03-30 ). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2016-11-09, t. y. dar galiojant BK 47 straipsnio senai redakcijai. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. J. skirtinos bausmės - baudos dydis nustatytinas vadovaujantis BK 47 straipsnio senos redakcijos nuostatomis. Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamasis P. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ ( 300 straipsnio 1 dalis ), apysunkį nusikaltimÄ ( BK 222 straipsnio 1 dalis ) ir sunkų nusikaltimÄ ( BK 183 straipsnio 2 dalis ). Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų.

BK 75 straipsnyje ( nauja redakcija ) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-633, įsigal. nuo 2017-10-06 ). BK 75 straipsnyje ( toliau – sena redakcija ) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus ( iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus ) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ( 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigal. nuo 2015-03-24 ).

BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis P. S. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje padarė 2016 m. spalio-lapkričio mėnesių laikotarpyje, t. y. galiojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas svarstyti klausimÄ dėl BK 75 straipsnio ( sena redakcija ) nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad P. S. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina du nepilnamečius vaikus, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių jo Å¡eimai (ilgÄ laikÄ nutrÅ«ktų jo socialiniai ryÅ¡iai). Nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai padarė didelės žalos bendrovei, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas Å¡velninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, juo labiau kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o P. S. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog bÅ«tų bÅ«tina jam skirti realiai atliekamÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalis, už kurio padarymÄ P. S. yra pripažintas kaltu, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iÅ¡ civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014).

Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas neturi jokių duomenų, kad po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis bÅ«tų vėl padaręs kokias tai nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus. Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 303-305, 307-308, 313 str., n u s p r e n d ž i a : V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio. 1 dalyje ir nuteisti jį 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt devyni eurai, 80 ct ) dydžio bauda, įpareigojant per teismo nustatytÄ 24 mėnesių terminÄ ( skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ) paskirtÄ baudÄ sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos kasÄ .

Išaiškinti nuteistajam V. J., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškota priverstinai. P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 ( trijų ) metų laisvė atėmimo bausme., - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. ( vienerių metų ir šešių mėnesių ) laisvės atėmimo bausme., - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 40 MGL, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų, 40 ct ) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes ( paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ) subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti 3 ( trijų ) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi Å¡iÄ bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – 3 m. 6 mėn. ( trijų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių ) laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 m. 6 mėn. ( vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, jÄ panaikinti.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį P. S. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistiesiems V. J. ar P. S. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jiems iÅ¡siuntimo dienos ) gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Algirdas Remeika