Legislator Case Law & Legislation
a57743a5-d242-47ba-974b-a2fb34bdf94a AI generated

a57743a5-d242-47ba-974b-a2fb34bdf94a · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a57743a5-d242-47ba-974b-a2fb34bdf94a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., jo atstovei adv. G. S.,atsakovės atstovei prokurorei R. D.,              žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ir n u s t a t ė :              IeÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimai              IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pareikalavo, kad valstybė sumokėtų jam 300000 Lt neturtinės ir 5230400 turtinės žalos.

Legislator headnote

AI generated

a57743a5-d242-47ba-974b-a2fb34bdf94a · Å iaulių apygardos teismas: Baudžiamosios bylos apimtis parodo, kad tyrimas buvo atliekamas intensyviai, buvo atlikta virÅ¡ 70 procesinių veiksmų, padaryta 21 apklausa, gauta 17 atsakymų iÅ¡ įvairių institucijų, atlikta specialisto iÅ¡vada, buvo kreipiamasi teisinės pagalbos į užsienio valstybę, iÅ¡ kurios atsakymas gautas po pusės metų. Dauguma liudytojų dirba užsienyje, jų apklausos datos derinamos su grįžimu į LietuvÄ . Liudytojas R. nebaigus apklausos išėjo iÅ¡ tyrėjo kabineto, todėl jį teko kviesti po kelių mėnesių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ                                                                                                                                                  Civilinė byla Nr.2-519-372/2013                                                                                 Teisminio proceso Nr.2-58-3-00644-2012-7                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                44.5.2.5; 113.1; 113.9; 116.1 (S)                                                                                                                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2013 m. balandžio 19 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovui A.

G., jo atstovei adv. G. S.,atsakovės atstovei prokurorei R. D.,              žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ir n u s t a t ė :              IeÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimai              IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pareikalavo, kad valstybė sumokėtų jam 300000 Lt neturtinės ir 5230400 turtinės žalos.

Jis nurodė, kad 2006-04-17 darbdavio UAB „Gilova“ buvo komandiruotas dirbti į DanijÄ .2006-06-21 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas, gydėsi, o Å¡iuo metu yra neįgalus. Dėl nelaimingo atsitikimo sveikata toliau blogėja. IeÅ¡kovas parašė pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl V. J. ir R. J. nusikalstamų veikų, numatytų BK 144 straipsnyje, 176 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2007-04-18, tačiau 2008-07-30 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė R. M. jį nutraukė. Å ios prokuratÅ«ros vyr. prokuroro pavaduotojas 2008-10-17 nutarimu ieÅ¡kovo skundÄ atmetė. Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-11-14 nutartimi ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Ta pati prokurorė 2010-02-26 ikiteisminį tyrimÄ vėl nutraukė, o 2010-03-09 vyr. prokuroras ieÅ¡kovo skundÄ atmetė. Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-05-17 nutartimi ieÅ¡kovo skundÄ patenkino ir pastaruosius nutarimus panaikino.

Prokurorė R. M. skundė Å¡iÄ teismo nutartį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-11 nutartimi prokurorės skundÄ atmetė. 2011-02-24 nutarimu prokurorė R. M. ikiteisminį tyrimÄ vėl nutraukė. Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokuroro pavaduotojas 2011-03-23 ieÅ¡kovo skundÄ atmetė. Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-04-28 nutartimi taip pat ieÅ¡kovo skundÄ atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-28 paliko galioti Å¡iÄ nutartį. IeÅ¡kovo pastangomis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau prokurorė R.

M. 2012-04-30 nutarimu jį vėl nutraukė. Buvo nustatyta, kad pareikÅ¡ti įtarimus R. J. dėl dokumentų klastojimo nėra pagrindo, nes 2011-12-25 suėjo 5 metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas V. J. pagal BK 144 ir 176 straipsnius buvo nutrauktas , pastarajam mirus. IeÅ¡kovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo neabejotinai vilkinamas, o kalti asmenys liko nenubausti. Jei prokurorė R. M. bÅ«tų tinkamai atlikusi savo pareigas, kalti asmenys jau bÅ«tų buvę nustatyti ir ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ kaltų asmenų.

Prokurorės R. M. veiksmus vilkinti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovas laiko tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu, susijusiu su ieÅ¡kovui padaryta turtine ir neturtine žala. Jos kaltė pasireiÅ¡kia netinkamu veiksmų neįvykdymu.             IeÅ¡kovas nurodė, kad vilkinamo ikiteisminio tyrimo metu neteko 10 procentų darbingumo (jis sumažėjo nuo 40 iki 30 procentų), smarkiai pablogėjo sveikata. Po traumos jis dar dirbo, tačiau dėl patiriamų stresų ikiteisminio tyrimo metu padažnėjo epilepsijos priepuoliai, svaigsta galva, atsirado nemiga.

Ä®sidarbinti nebegali dėl nuolatinių priepuolių, atminties pablogėjimo. Dėl sužalojimų su ieÅ¡kovu atsisakė gyventi buvusi sugyventinė, pasiėmusi ieÅ¡kovo draudimo iÅ¡mokÄ . Prokurorai nurodo, kad įvykis buvo nedarbo laiku, jis buvo iÅ¡gėręs, nors tai yra netiesa. Jei prokurorai bÅ«tų nustatę, kad įvykis įvyko darbo laiku, ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs draudimÄ iÅ¡ Danijos. UAB „Gelova“ vadovas V. J. nesutvarkė dokumentų, todėl ieÅ¡kovas laikomas nelegaliai dirbusiu, jam nepriklauso iÅ¡mokos.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis nėra įsitikinęs, kad V. J. mirė, o ne gyvena kita pavarde.             IeÅ¡kovas nurodo, kad priteistina turtinės žalos suma atsiranda iÅ¡ negautų ir negausimų ateityje pajamų iÅ¡ darbinės veiklos už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki senatvės pensijos amžiaus 2030-06-19, kadangi dėl sveikatos sužalojimų jis nebegali dirbti. Neturtinė žala atsirado dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos, patirtų pažeminimų, kai visi iÅ¡ jo juokiasi iÅ¡ jo pastangų rasti tiesÄ .

Gyvenant pas seserį, sumažėjo galimybės bendrauti, pasirÅ«pinti savimi.             Atsakovo atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Ji nurodė, kad CK 6.272 straipsnyje numatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ dėl neteisėtų procesinių veiksmų atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl jų neteisėtų veiksmų. Atstovė teigia, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, kadangi byla buvo sudėtinga, joje buvo tiriamos trejos nusikalstamos veikos, nagrinėjami sudėtingi klausimai, susiję su darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimu.

Baudžiamosios bylos apimtis parodo, kad tyrimas buvo atliekamas intensyviai, buvo atlikta virÅ¡ 70 procesinių veiksmų, padaryta 21 apklausa, gauta 17 atsakymų iÅ¡ įvairių institucijų, atlikta specialisto iÅ¡vada, buvo kreipiamasi teisinės pagalbos į užsienio valstybę, iÅ¡ kurios atsakymas gautas po pusės metų. Dauguma liudytojų dirba užsienyje, jų apklausos datos derinamos su grįžimu į LietuvÄ . Liudytojas R. nebaigus apklausos išėjo iÅ¡ tyrėjo kabineto, todėl jį teko kviesti po kelių mėnesių.

Baudžiamoji byla nuo 2010-03-10 buvo prijungta prie civilinės bylos, kurioje ieÅ¡kovas reikalavo priteisti žalÄ iÅ¡ UAB „Gilova“. Galutinai baudžiamoji byla prokurorui buvo grÄ Å¾inta 2012-03-08. Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiÅ¡kinamasi, ar ieÅ¡kovas nebuvo sužalotas muÅ¡tynių metu kastuvu, ar nelaimingas atsitikimas nesiejamas su darbu. Tam buvo bÅ«tina rinkti papildomus įrodymus. R. J. veiksmai buvo įvertinti 2010-02-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau ieÅ¡kovas dalyje dėl dokumento klastojimo neskundė.

Atstovė nurodo, kad nėra surinkta įrodymų, kad ieškovui dėl pareigūnų atsirado turtinė ir neturtinė žala.              Teismo padarytos išvados ir argumentai.                          Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2007-04-18, ( b/b Nr.30-2-00093-07 1 t., 3 b.l.) ir baigtas, nutraukus jį 2012-04-30 nutarimu. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl galimo įtariamojo mirties V.

J. atžvilgiu ir suėjus senaties terminui R. J. atžvilgiu. Ä®tarimai padarius nusikaltimÄ nebuvo pareikÅ¡ti jokiam asmeniui. IeÅ¡kovas A. G. reikalauja žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, kadangi mano, kad dėl užvilkinto ikiteisminio tyrimo jis prarado galimybę reikalauti žalos iÅ¡ minėtų asmenų.             Asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo.

Bendroji rÅ«pestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, ikiteisminis tyrimas buvo 4 kartus nutrauktas, tačiau teismas nutarimus dėl jo nutraukimo panaikindavo, nurodydamas ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams atlikti papildomus veiksmus, kurie, teismo manymu, bÅ«tų bÅ«tini. Tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2008 m. lapkričio 14 d. ir 2009 m. birželio 3 d. nutartys (b/b 2 t., 62-63,160-161 b.l.), to paties teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis (b/b 3 t., 129-131 b.l.).

PastarÄ jÄ nutartį prokurorė skundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2010 m. lapkričio 11 d nutartimi skundÄ atmetė (b/b 3 t., 132-133 b.l.). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi nurodė, kad bÅ«tina aiÅ¡kintis papildomas aplinkybes (b/b 4 t., 2-4 b.l.), todėl prokurorė pati atnaujino ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 300 str. 1 d. (b/b 4 t., 5 b.l.). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgai, tačiau ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, kad procesas buvo vilkinamas, o tuo jam padaryta žala.

Valstybės pareiga yra užtikrinti reikiamÄ valstybės pareigÅ«nų kvalifikacijÄ , kad dėl nekvalifikuotų pareigÅ«nų veiksmų nebÅ«tų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigÅ«nai veikia aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, valstybei turi bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, nes ji pažeidė ne tik savo pareigÄ užtikrinti, kad jos pareigÅ«nai veiktų rÅ«pestingai, bet ir pareigÄ užtikrinti tinkamÄ savo pareigÅ«nų kvalifikacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

D. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-534/2009). PareigÅ«nai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. PareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007). Ä®pareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigÅ«nus iÅ¡nagrinėti bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , siekiama apsaugoti proceso Å¡alis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neiÅ¡vengiama, asmens netikrumÄ dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J.

R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat žr., pvz., Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Pažymėtina, kad situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laikÄ neatliekami jokie procesiniai veiksmai, EŽTT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Schumacher c. Luxembourg, no. 63286/00, arr?t du 25 novembre 2003). Teismas sprendžia, kad pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Procesiniai veiksmai buvo atliekami kaip įmanomai operatyviai. Ikiteisminio tyrimo vilkinimu negali būti laikomas tas laikotarpis, kol prokurorų veiksmai buvo analizuojami teismuose pagal ieškovo skundus. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovui pateikus ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Gilova“, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo sutrikdyti, kadangi baudžiamoji byla buvo prijungta prie civilinės bylos, joje esantys įrodymai buvo analizuojami tiek pirmosios instancijos teisme, tiek aukštesnės instancijos teismuose.

Tai patvirtina prijungta civilinė byla Nr.2-363-154/2012, iÅ¡nagrinėta Å iaulių apygardos teisme. Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sÄ lygas: neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktÄ ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje D.

K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.). PrieÅ¡ nagrinėjant ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ valstybės, visų pirma privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovui iÅ¡ viso atsirado ar galėjo atsirasti žala ar teisė į jÄ .Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimÄ . Å ios kategorijos bylose civilinio proceso įstatymo nenumatyta teismo iÅ¡imtinio aktyvumo, todėl reikÅ¡damas reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo organų veiksmų, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Be to, ieÅ¡kovas viso teisminio proceso metu naudojosi teisine pagalba, todėl turėjo žinoti apie bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ ir jos paskirstymo taisykles. Teismas sprendžia, kad turtinės žalos klausimas jau yra iÅ¡spręstas Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-363-151/2012 (byla prijungta). IeÅ¡kovo turtinės ir neturtinės žalos reikalavimas iÅ¡ darbdavio UAB „Gilova“ atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartimi konstatuota, kad darbdavys neturėjo darbuotojo kontrolės teisės, kadangi ieÅ¡kovas susižalojo buityje, gyvenamojoje vietoje kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienos (pamainos) metu, bÅ«damas neblaivus.

Tokiu atveju pripažintina, kad Valstybė neprivalo mokėti žalos atlyginimÄ asmeniui, kuriam žala atsirado dėl jo paties veiksmų. Teismo posėdyje ginčijo tÄ faktÄ , kad įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nebeįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktu).Teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodo ir neturtinės žalos pagrįstumo. Dėl valstybės pareigÅ«nų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .

Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-33/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinėja to fakto, kad V. J. jam padarė žalÄ . Ikiteisminio tyrimo metu V.

J. iÅ¡ viso nebuvo nustatyta tvarka įtariamas padaręs kokį nors nusikaltimÄ , todėl ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, kad po jo mirties ieÅ¡kovui galimai atsiradusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti bÅ«tent valstybė. IeÅ¡kovas gali svarstyti klausimÄ dėl žalos reikalavimo iÅ¡ V. J. paveldėtojų. Teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant įstatymus. Negalima daryti iÅ¡vados, kad V. J. ar R. J. bÅ«tų buvę nuteisti ir tokiu atveju ieÅ¡kovas galėtų reikalauti iÅ¡ jų žalos, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atėmė jam tokiÄ galimybę.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nurodyta, kad raÅ¡ysenos ekspertizės atlikti neįmanoma, nesant dokumento originalo. Ä®rodymų, kad Å¡io dokumento originalas dingo dėl R. J. kaltės, nėra. Kad pareigÅ«nai ėmėsi visų veiksmų, siekdami šį dokumentÄ surasti, matyti iÅ¡ kratos protokolo ( b/b 2 t., 11-12 b.l.). Ä®vertinus bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai, o pats ieÅ¡kovas neįrodė turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo.IeÅ¡kovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ jo nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).. Atsakovas savo iÅ¡laidų nereikalauja. Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas                                                 n u s p r e n d ė : IeÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                      Birutė Simonaitienė                                                                      Â