2020-12-16 Nr. AB-23846-3-63-3-00592-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3322-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00592-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 000 Eur turtinės ir 400 neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnas (toliau – ir Institucija) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-5682-2018 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9 punktą bei patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį. Protokole nurodyta pažeidimo esmė: pareiškėjas Kretingoje, 2018 m. rugpjūčio 7 d. 22 val. 40 min. vairuodamas automobilį, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato tyrėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta 460 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas 12 mėn. Pareiškėjas teigė, kad administracinio nusižengimo nepadarė ir objektyviai negalėjo padaryti. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-1068/2019 tenkintas pareiškėjo skundas ir minėtas nutarimas panaikintas nesant administracinio nusižengimo sudėties.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą administracinio nusižengimo byloje, už 2018 m. spalio 22 d. skundo parengimą teismui apskundžiant Nutarimą, 2019 m. lapkričio 17 d. skundo parengimą aukštesniam teismui dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties panaikinimo bei jo interesų atstovavimą teisme 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. vasario 28 d. posėdžiuose, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-348-1068/2019. Bylinėjimąsi lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn, nes pareiškėjas administracinio nusižengimo nebuvo padaręs. Tai, jog buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubaustas administracine tvarka, patvirtina įsiteisėjusi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartis.

4. Pareiškėjas teigė patyręs ir neturtinę žalą. Nors Nutarimas buvo panaikintas, tačiau jis dėl neteisėto Protokolo surašymo, dalyvavimo teismo posėdžiuose patyrė didelį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą. Privalėjo nepagrįstai vykti į Instituciją, kur jis buvo sąmoningai ir tyčia pareigūnų klaidinamas ir skubos tvarka verčiamas pripažinti padarytą administracinį nusižengimą, kurio nebuvo padaręs. Buvo priverstas vykti pas teisininkus, konsultuotis, dalyvauti teismo posėdžiuose. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo sudaromi trukdžiai realizuoti jo procesines teises įgyvendinant teisę į gynybą, nebuvo teikiama bylos medžiaga, o vaizdo įrašas iš pareigūnų automobilio buvo nuslėptas nuo atstovo, ilgą laiką neteikiamas ir pateiktas tik po Nutarimo priėmimo. Neturtinę žalą pareiškėjas vertino 400 Eur.

5. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Plungės apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Protokolą ir Nutarimą surašęs pareigūnas turėjo pagrindą suprasti, jog pareiškėjas nepadarė pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, turėjo surinkti papildomų įrodymų, ir vertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas surašyti Protokolą. Pareigūnui neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė žalą. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 617 straipsnio 1 dalyje ir 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: nenustačius ir neįrodžius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų), buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas administracine tvarka. Byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnį, vienas iš policijos veiklos uždavinių – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Protokolas ir Nutarimas buvo surašytas esant šioms aplinkybėms: keturi policijos pareigūnai matė ir girdėjo darant administracinį nusižengimą; įvykis buvo fiksuotas techninėmis vaizdo fiksavimo priemonėmis; pareiškėjas surašant protokolą su padarytu nusižengimu sutiko; pareiškėjas įvykio vietoje pripažino, kad automobilio variklio apsukas padidino (akseleravo) lenktyniavimo su kitu asmeniu tikslu. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti nustačius, kad keturi policijos pareigūnai matė ir girdėjo administracinį nusižengimą, jog pareiškėjas įvykio vietoje pripažino padaręs nusižengimą ir pripažino nusižengimo motyvą. Todėl policijos pareigūnai surašydami Protokolą ir Nutarimą veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2018 m. rugpjūčio 7 d. 23 val. 51 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 22 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Protokole nurodytas pažeidimas nustatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti – KET 9 punktas. Pareiškėjas Protokole pasirašė ir nurodė, jog su pažeidimu sutinka, gailisi. Administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, 610 straipsniu, pasiūlyta iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. sumokėti 225 Eur baudą ir skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn., bei pasiūlyta iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (t. y. sutikti su specialiosios teisės atėmimu). Protokole nurodyta, jog iki nurodytos datos neįvykdžius administracinio nurodymo ar jo dalies ar pateikus prašymą nerašyti ar panaikinti šį nurodymą, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val. adresu, (duomenys neskelbtini) Iš Protokolo turinio matyti, jog pareiškėjas jame pasirašė, bei sutiko, kad su protokolu susipažino, jį gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jam paaiškintos.

10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-2518-2018, vadovaudamasi ANK 420 straipsnio 2 dalimi, nutarė pareiškėjui skirti 460 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėn. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime paaiškintos kitos aplinkybės, jog Protokole pareiškėjas nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. pateiktame paaiškinime jis kaltę neigia, su pažeidimu nebesutinka, tai vertinta kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

11. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-1068/2019 panaikintas aptartas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukta. Plungės apylinkės teismas nurodė, kad tiek surašant Protokolą, tiek priimant 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nebuvo nurodytas KET specialiosios dalies normos pažeidimas, o tik KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl visiškai neaišku, kokias KET specialiosios dalies normas pareiškėjas pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau teismas konstatavo, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra, Protokole suformuluotas kaltinimas yra paremtas subjektyvia nuomone, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra surinkta. Plungės apylinkės teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Taip pat nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Priimant Nutarimą ir nubaudžiant pareiškėją pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jo vairavimas netinkamai įvertintas kaip chuliganiškas, netinkamai įvertinta įvykio situacija.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Teismas aptarė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokios kategorijos bylose bei ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinių nusižengimų teiseną bei pažymėjo, kad valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas.

13. Teismas nustatė, kad kartu viename ekipaže dirbę Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai I. Š. ir D. P. bei kartu kitame ekipaže dirbę Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai J. P. ir V. R. patvirtino, jog matė pareiškėjo galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Jie paaiškino, kad matė ir girdėjo, kaip du automobiliai, vairuojami pareiškėjo ir L. J., stovėdami prie sankryžos akseleravo (didino variklio apsukas), o užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui pajudėdami nuo sankryžos gretimose eismo juostose ta pačia kryptimi, didindami variklio apsisukimus ir važiavimo greitį, privertė prasisukti automobilių varančiuosius ratus, sukeliant padangų cypimo garsą. Pareigūnų teigimu, sustabdyti vairuotojai su pažeidimais sutiko, gailėjosi, nurodė, kad kelyje lenktyniavo, tačiau priežasčių, kodėl tai darė, nurodyti negalėjo, abiem vairuotojams buvo surašyti analogiški administracinio nusižengimo protokolai. Nei šioje administracinėje byloje, nei administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti. Nėra duomenų, kad dėl šio atvejo pareiškėjas ar kiti asmenys būtų kreipęsi ir prašę atlikti kokį nors tyrimą dėl pareigūnų galbūt atliktų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo ar nekompetencijos. Todėl teismas neabejojo pareigūnų paaiškinimais.

14. Teismas nurodė, kad nei pareiškėjas nei šioje administracinėje byloje liudytojais apklausti L. J., R. S., A. P. nepaneigė aplinkybių, kurios buvo nustatytos Plungės apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje bei neįrodė (nepatvirtino), kad Protokolas bei Nutarimas buvo surašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Nei pareiškėjas, nei liudytojas L. J. iš esmės nepaaiškino ir nepagrindė aplinkybių, kodėl surašant administracinio nusižengimo protokolus, su padarytais pažeidimais bei jų kvalifikavimu sutiko ir neteikė jokių paaiškinimų. Pareiškėjas tik 2018 m. rugsėjo 25 d. (likus 1 dienai iki paskirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos), pateikė rašytinį paaiškinimą, jog jo vairuojamas automobilis pagamintas dar 1996 m. kovo 22 d. (22 metai), automobilio variklio galia tik 66 kW, automobilio vasarinės padangos smarkiai nusidėvėjusios, o (duomenys neskelbtini) alėjoje esanti sankryža yra įkalnėje, todėl logiška, jog turėjo padidinti variklio apsisukimus. Paaiškinta, kad pareiškėjas neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, t. y. jis tyčia nedidino variklio apsisukimų ir nesiekė prasukti automobilio priekinių ratų.

15. Teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, eksperto išvadą, konstatavo, kad vaizdo įrašas nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjo automobilio ratai prasisuko, t. y. išlieka galimybė, kad jie prasisuko trumpai arba tiesiog tai buvo atvejis, kai jie prasisuko ilgai, tačiau automobilis nepasisuko į šoną arba nenukrypo nuo judėjimo tiesiai krypties.

16. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį, pareigūnų, liudytojų bei pareiškėjo parodymus bei paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019, buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, leidžiančių pripažinti Protokole nurodytas aplinkybes pagrįstomis. Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 25 d. teikiant rašytinius paaiškinimus dėl Protokolo buvo prašoma arba panaikinti protokolą dėl inkriminuotos veikos arba veiką perkvalifikuoti, taigi reiškiamas alternatyvus prašymas. Tai patvirtina, kad nebuvo galimas vienareikšmiškas vertinimas dėl įvykio sudėties buvimo / nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo stadijoje, o reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik atlikus papildomus procesinius veiksmus.

17. Teismas pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nutarimas teismo buvo panaikintas dėl pareigūnų priešingai nei teismo vertintų nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai pareiškėjui surašant Protokolą ir Nutarimą, elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai ANK bei KET pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau Nutarimas buvo apylinkės teismo panaikintas, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, nesudaro pagrindo pareigūnų veiksmų priimant Nutarimą vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme.

18. Teismas nurodė, kad vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Teismas darė išvadą, kad Protokolą bei 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą surašę pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog pareiškėjas galbūt padarė ANK numatytą administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau jo pagrindu nutarimą. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, tai reiškia, kad pareigūnai nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.

19. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidų jam nepriteisė (ABTĮ 40 str.).

III. 20. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-1068/2019, kuriuo panaikintas Nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir nekvestionuotini. Apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjo padaryto nusižengimo nepatvirtino jokie objektyvūs įrodymai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo surinkta pakankamai duomenų pareiškėjui surašyti Protokolą bei priimti Nutarimą, neteisėta ir nepagrįsta. Faktas, kad Nutarimas panaikintas, patvirtina, kad jis negalėjo būti priimtas, jo priėmimas – neteisėtas veiksmas. Policijos pareigūnai, surašydami Protokolą ir nenurodydami nė vieno KET specialiosios dalies pažeidimo, pasielgė aplaidžiai ir nevykdė jiems keliamos profesinės pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Šie veiksmai galėjo būti ištaisyti priimant Nutarimą, tačiau to padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai nesirėmė prejudicinę reikšmę turinčia Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ir padarė nepagrįstą išvadą dėl aplaidžių pareigūnų veiksmų.

22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjas remiasi ANK nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinio nusižengimo teiseną ir pažymi, kad ANK normos imperatyviai reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo, nebuvo surinkta įrodymų, įrodančių nusižengimo padarymą. Be to, Institucija nesuteikė protingo termino susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nenurodė, kad egzistuoja filmuota medžiaga, su ja buvo leista susipažinti jau po Nutarimo priėmimo.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų Protokolui surašyti, nes prejudicinę reikšmę turinčioje Plungės apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog veika negalėjo būti kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių KET specialiosios dalies pažeidimą. Jokie papildomi procesiniai veiksmai dėl reikšmingų nusižengimo kvalifikavimui aplinkybių nustatymo nebuvo atlikti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens alternatyvus veikos kvalifikavimas negali būti vertinamas kaip aplaidžius pareigūnų veiksmus pateisinanti aplinkybė.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Klaipėdos AVPK nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai priteikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilęs ginčas dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

27. Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis 2018 m. rugpjūčio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka, nors jo nepadarė. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi anksčiau minėtas nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį nutraukta.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad buvo pakankamai duomenų surašyti paminėtą 2018-08-07 protokolą bei 2018-09-26 nutarimą, t. y. faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, kad pareiškėjas galbūt padarė ANK numatytą administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau jo pagrindu priimti nutarimą. Todėl atsakovo atstovo pareigūnų veiksmai (kartu ir administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.

29. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant procesinės ir materialinės teisės normas, neatskleidus ginčo esmės, todėl naikintinas.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su administracinio nusižengimo protokolo surašymu ir nutarimo priėmimu administracinio nusižengimo byloje, t. y. asmens patraukimu administracinėn atsakomybėn. Minėtos institucijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, už KET pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skyrė administracinę nuobaudą – 460 Eur baudą bei specialiosios teisės atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui. Priimtas nutarimas buvo apskųstas Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmams, kuris administracinio nusižengimo bylą nutraukė, neįrodžius pareiškėjo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Tokiu būdu Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo ir Veiklos skyrių pareigūnai įvykdė neteisėtą valdžios institucijos aktą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus surašydami administracinio nusižengimo protokolą ir priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Plungės rajono apylinkės teismas administracinę bylą nutraukė neįrodžius E. M. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

31. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimas sąlygojo, jog jis patyrė 1000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Minėtos išlaidas sudaro išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą administracinio nusižengimo byloje, už 2018 m. spalio 22 d. skundo parengimą teismui apskundžiant nuobaudą skyrusios institucijos nutarimą, už 2018 m. lapkričio 17 d. skundo parengimą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams dėl Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties panaikinimo, bei pareiškėjo interesų atstovavimą Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžiuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-348-1068/2019.

32. Lietuvos Respublikos ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

33. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

34. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tačiau vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

35. Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.

36. Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

38. Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

39. Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

40. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

42. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

43. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

44. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

45. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

46. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

47. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

48. E. M. neturtinę žalą pagrinde kildina iš anksčiau minėtų Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo ir Veiklos skyrių pareigūnų veiksmų: kad jam nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (1) ir skirta administracinė nuobauda (2), t. y. pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą ir skyręs administracinę nuobaudą, nevertino, ar jo veiksmuose buvo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

49. Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. kovo 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-1068/2019 konstatavo, jog E. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 69-ANR-N-2518-2018 naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. Tai reiškia, kad nutarimas panaikintas kaip neteisėtas.

50. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L.

L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

51. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų veiksmuose atliekant administracinio nusižengimo fiksavimą ir tyrimą aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. E. M. iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala. Be abejo, nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų. Be to, pareiškėjas surašant administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą pripažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, tik vėliau pakeitė savo poziciją (2018 m. rugsėjo 25 d. rašytiniai paaiškinimai), t. y. pradėjo neigti savo kaltę. Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma (400 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už jo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

52. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 643 straipsnis (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ar sudėties, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, administracinę bylą Nr.eA-3322-662/2020 stabdyti iki bus priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme.

53. Pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Pažymėtina, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas ANK straipsnis (643) nagrinėjamu atveju nėra aktualus ir netaikytinas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. 2020 m. lapkričio 17 d. gautas prašymas priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo parengimą). Kartu su šiuo prašymu pateikti sąskaita už teisines paslaugas (serija VP Nr. 69) bei lėšų sumokėjimą patvirtinantys banko išrašai. Taigi E. M., kurio naudai iš esmės yra priimtas baigiamasis teismo sprendimas, iš atsakovo prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

55. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

57. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 000 Eur turtinės ir 400 neturtinės žalos atlyginimą.

58. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduotas 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau, bylos duomenimis, už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą E. M. atsiskaitė 2020 m. sausio mėn., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) – 1317,60 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, už apeliacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas yra 1,7, todėl maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo surašymą galėtų būti 2 239,92 Eur. Taigi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

59. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą.

60. Pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui paduotas 2019 m. birželio 4 d., tačiau, bylos duomenimis, už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams E. M. atsiskaitė 2019 m. rugpjūčio 13 d., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) – 1 262,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį) punktą, už skundo parengimą maksimalus rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 koeficiento, todėl maksimalus rekomenduojamas priteistinas dydis už skundo teismui padavimą šiuo atveju yra 3 156,75 Eur (1 262,7 x 2,5). Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur už skundo parengimą, taigi prašoma suma neviršija Rekomendacijose nustatytos ribos.

61. Tačiau nagrinėjamu atveju galutiniu teismo sprendimu apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis pakeičiama, o likusi minėto teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Tai reiškia, jog yra tenkinama tik dalis skunde suformuluoto reikalavimo (pripažįstama satisfakcija), todėl pareiškėjui priteistinas proporcingas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tenkintą reikalavimų dalį, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti ir 50 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, t. y. viso 150 Eur.

62. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šios bylos reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti. Pripažinti, kad pareiškėjo E. M. teisė į Lietuvos Respublikos nusižengimo kodekso reikalavimus atitinkančias teisenos sąlygas surašant 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą ir priimant 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo pažeista.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui E. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė