a5735161-dae2-4ef2-9ada-9392fc41a4db · Å iaulių apygardos teismas

                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-584-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05401-2013-8                                                             Procesinio sprendimo kategorija 45.3.;116.4.;121.21. (S)                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 3 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Litagros prekyba“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-192-841/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Litagros prekyba“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

S., trečiajam asmeniui ŽŪK „Viridis group“ dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, ir                      n u s t a t ė:                                                       I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Litagros prekyba“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. 162741,00 Lt žalos atlyginimÄ . Žalos dydį bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės teismo posėdyje sumažino iki 137566,36 Lt, žala susidarė už parduotas prekes.

IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad atsakovas dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ , nesilaikė vidaus aktais nustatyto konkrečiam klientui ŽŪK „Viridis group“ prekių limito, iÅ¡davė prekių, virÅ¡ijančių nurodytÄ limitÄ , bÅ«damas raÅ¡tu supažindintas su vidiniais teisės aktais, reglamentuojančiais prekių iÅ¡davimÄ , jų nesilaikė, iÅ¡rašė sÄ skaitas rankiniu bÅ«du, apeidamas elektroninę sistemÄ . Atsakovas yra pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, todėl privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip pat prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ ieÅ¡kinio pateikimui, pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, nurodė, kad terminÄ kreiptis į teismÄ po darbo ginčų komisijos sprendimo praleido tik 3 dienas.Atsakovas M. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiÅ¡kino, kad su trečiuoju asmeniu buvo ne tik pirkimo-pardavimo santykiai, trečiasis asmuo buvo pasirašęs pristatyti tam tikrÄ kiekį grÅ«dų ieÅ¡kovui, tuo metu, kai įvyko tariamas žalos padarymas, vyko įprasti žemės Å«kio darbai, kuriems atlikti trečiajam asmeniui reikėjo sėklos, kuriÄ ir pirko iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Tokia žemės Å«kio darbų specifika, piniginių atsiskaitymų vėlavimas buvo įprastas, atsiskaitoma buvo ir pristatoma žemės Å«kio produkcija. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ praleidęs trijų mėnesių terminÄ , dėl ko darbo ginčų komisija ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Litagros prekyba“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

S. atmetė.Priteisė atsakovui M. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „LITAGROS PREKYBA“ 800,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „LITAGROS PREKYBA“ 15,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti 3 dienas praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ po darbo ginčų komisijos sprendimo, konstatuodamas, kad terminas praleistas nežymiai, tik tris dienas, todėl tai, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, negali bÅ«ti kliÅ«timi proceso dalyviui ginti savo pažeistas teises.Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vienu metu su Litagros grupės įmonėmis buvo sudaromos įvairios sutartys (prekybos, derliaus supirkimo), vienu metu buvo vykdomi tiek pardavimai, tiek atsiskaitymai produkcija, kuriÄ ieÅ¡kovo įmonių grupė ne visada galėjo priimti.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsiskaitymai vienu metu nebuvo visiÅ¡kai tikslÅ«s, bei pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neteikė į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, koks buvo parduotų prekių ŽŪK „Viridis group“ tuo metu trečiojo asmens pristatytos pagal sutartis į UAB „Litagros grÅ«dai“ supirkimo punktus produkcijos balansas, todėl laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2012-09-03 trečiasis asmuo buvo iÅ¡naudojęs 250000 Lt limitÄ , ar tik jo dalį. Teismas pasisakė, kad tai, jog ieÅ¡kovas nebaudė atsakovo drausmine tvarka, leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad panaÅ¡i praktika prekiaujant su klientais pas ieÅ¡kovÄ buvo gana įprasta, juolab kad pats ieÅ¡kovas, sužinojęs apie galimÄ Å¾alÄ reagavo ne tuojau, o tik po mėnesio praÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinti.

Ieškovui žala atsirado ne todėl, kad trečiajam asmeniui buvo parduotos prekės, o todėl, kad ŽŪK „Viridis group“ prasidėjus tarpusavio nesutarimams, sutriko atsiskaitymai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra žinomas realus žalos dydis, ir ar iš viso tokia žala buvo padaryta, nes šiuo metu visa žalos suma ieškovui yra priteista iš kitų atsakovų Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs. Teismas nenustatė, kad atsakovo veiksmai parduodant trečiajam asmeniui prekes buvo neteisėti, taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veikos ir žalos atsiradimo bei atsakovo kaltės.            III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Litagros prekyba“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti ieÅ¡kovui UAB „LITAGROS PREKYBA“ 137 566,36 Lt žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo M. S., priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo M. S. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti ieÅ¡kovo  naudai iÅ¡ atsakovo M.

S. ieÅ¡kovo patirtas su žyminio mokesčio sumokėjimu ir advokato pagalba susijusias, taip pat kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijose.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Netinkamu bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu.IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl susiklosčiusių teisinių santykių teisinio vertinimo bei darydamas iÅ¡vadÄ dėl materialinės atsakomybės sÄ lygų neegzistavimo, pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.Apelianto nuomone, nepagrįstu bei juridinei logikai prieÅ¡taraujančiu laikytinas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ sumÄ siekia iÅ¡ieÅ¡koti 3 kartus.

Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, toks elgesys turi bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis bonus pater familias principÄ , nes tinkamai ir laiku įgyvendindamas savo teises - ieÅ¡kovas užtikrino visas galimybes žalÄ ieÅ¡kovui atlyginusiems asmenims vėliau įgyvendinti regreso teisę.Skunde teigiama, kad faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡tarauja ir pirmosios instancijos teismo Sprendimo motyvai, jog vienu metu su Litagros grupės įmonėmis buvo sudaromos įvairios sutartys-prekybos, derliaus supirkimo, vienu metu buvo vykdomi tiek pardavimai, tiek atsiskaitymai produkcijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovo įmonių grupė ne visada galėjo priimti, akivaizdu, kad atsiskaitymai vienu metu nebuvo visiÅ¡kai tikslÅ«s. Apelianto nuomone, tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, o pateiktiesiems - prieÅ¡tarauja.

Pardavimų ir pirkimų santykiui nustatyti skirta ieÅ¡kovo naudojama kompiuterinė programa, kuri užtikrina galimybę tokiems darbuotojams, kaip atsakovas, realiu laiku sekti prekybos su klientais apimtis, klientams nustatytus kreditavimo limitus ir, Å¡io ginčo atveju svarbiausia - galimybę iÅ¡duoti papildomų prekių klientui už jas iÅ¡kart neatsiskaitant. Skunde pabrėžta, kad ieÅ¡kovo sistemos svarbiausia paskirtis buvo užtikrinti, kad tokių atvejų, koks nagrinėjamas Å¡ioje byloje, kaip tik ir nenutiktų, ir jei atsakovas nebÅ«tų pažeidęs įpareigojimo naudotis sistema - nei trečiojo asmens skolos, nei atsakovo atsakomybės nebÅ«tų atsiradę.Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2012-09-03, tai dienai, kai atsakovas pagal važtaraÅ¡tį iÅ¡davė trečiajam asmeniui ŽŪK „Viridis group“ prekių už dabar reikalaujamÄ priteisti 137566,36 Lt sumÄ , trečiasis asmuo buvo iÅ¡naudojęs 250000 Lt limitÄ , ar tik jo dalį.

IeÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovas žinojo apie trečiajam asmeniui suteiktÄ kredito limitÄ ir jo virÅ¡ijimÄ bei apie tai, kad ieÅ¡kovo speciali kompiuterinė sistema nebeleido iÅ¡duoti daugiau prekių trečiajam asmeniui (Å¡ias aplinkybes patvirtino pats atsakovas savo paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu, taip pat jos yra konstatuotos ir apskųstame 2013-06-20 darbo ginčų komisijos sprendime Nr. DGKS-2167).Apelianto teigimu, nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieÅ¡kovui žala atsirado ne todėl, kad trečiajam asmeniui buvo parduotos prekės, o todėl, kad ŽŪK „Viridis group“ prasidėjus tarpusavio nesutarimams, sutriko atsiskaitymai.

Skunde pažymėta, jog žala ieÅ¡kovui atsirado tuo metu, kai virÅ¡ijant nustatytÄ kredito limitÄ trečiajam asmeniui buvo iÅ¡duotos prekės ir per papildomai suteiktÄ terminÄ už jas nebuvo atsiskaityta. Kredito limitas nebuvo nustatytas atsitiktinai - ieÅ¡kovui buvo suteiktos atitinkamo dydžio reikalavimo užtikrinimo priemonės. VirÅ¡ijus limitÄ , t.y. virÅ¡ijus turėtas reikalavimo užtikrinimo priemones - ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, nes už parduotas prekes nebuvo atsiskaityta ir nėra atsiskaityta iki Å¡iol.Skunde, kaip prieÅ¡taraujantis teisinei logikai įvardintas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad kaip buvo nustatyta žodinio bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovas pats sumažino savo galimybę iÅ¡siieÅ¡koti visÄ skolos sumÄ , byloje esantį paprastÄ jį vekselį parduodamas už ženkliai mažesnę sumÄ ir atkreiptas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bankrutuojančio trečiojo asmens nepagrįstai susiejo su to paties bankrutuojančio subjekto iÅ¡duotu vekseliu.

Pabrėžta, kad jei nebÅ«tų buvęs parduotas už bet kokiÄ kainÄ - Å¡is vekselis apskritai bÅ«tų tapęs beverčiu.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos motyvu, jog Å¡iuo metu nėra žinomas realus žalos dydis, ir ar iÅ¡ viso tokia žala buvo padaryta, nes Å¡iuo metu visa žalos suma ieÅ¡kovui yra priteista iÅ¡ kitų atsakovų Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovo aktyvus teisių įgyvendinimas ir siekis visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis apginti savo teises yra skirtas jau tik kilusiai žalai atlyginti, tačiau ne jos iÅ¡vengti.

Be to, pirmosios instancijos teismo cituojamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3561-798/2014 yra neįsiteisėjęs, ir net jam įsiteisėjus - nėra jokių garantijų, kad laiduotojai yra mokus ir bent iÅ¡ dalies atlygintų ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Todėl visa Å¡i žalos atlyginimo rizika iÅ¡ tiesų turėtų tekti pirmiausia žalÄ sukėlusiam atsakovui, turėjusiam visas priemones ir netgi įpareigotam neatlikti bÅ«tent tokių veiksmų, kurie ir sukėlė žalos atsiradimÄ .Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieÅ¡kovo nuosekli pozicija byloje ir iÅ¡sami teisinė argumentacija akivaizdžiai įrodo, jog yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos, t.y.

1) dėl atsakovo tyčinių veiksmų ir įvykdytų pažeidimų buvo perduotos prekės, už kurias ieškovas negavo pajamų - buvo padaryta žala ieškovui;

2) Atsakovas žalÄ padarė neteisėta veikla, kuri, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų - lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011);

3) tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys: žala padaryta dėl to, kad atsakovas veikė pažeisdamas darbdavio interesus ir lokalinius aktus (Ä®sakymÄ );

4) žala ieÅ¡kovui buvo padaryta dėl atsakovo kaltės, nes jis veikė žinodamas apie ieÅ¡kovo nustatytÄ prekių iÅ¡davimo tvarkÄ , savo paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad veikė žinodamas, jog prekių pirkėjas jau yra įsiskolinęs ieÅ¡kovui ir blokuotas ieÅ¡kovo sistemoje, įsakyme, kuris atsakovui buvo žinomas, aiÅ¡kiai nurodyta, kad prekių (paslaugų) suteikimas be limito (virÅ¡ijant limitÄ ) laikomas tyčiniais veiksmais (Ä®sakymo 2.2. p.). Be to, pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009);

5) IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ prekių perdavimo trečiajam asmeniui metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla ir tiesioginiu darbo funkcijų (pardavimo vadybininko) vykdymu, tÄ patvirtina ir atsakovo pateiktas paaiÅ¡kinimas. Todėl prieÅ¡inga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nenustatyta, kad atsakovo veiksmai parduodant trečiajam asmeniui prekes buvo neteisėti, taip pat nenustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veikos ir žalos atsiradimo bei atsakovo kaltės yra taip pat naikintina.2. Materialinės teisės normų, reglamentuojančių materialinę ir drausminę darbuotojo atsakomybę, santykiu.Apelianto tvirtinimu, ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimui absoliučiai jokios įtakos negalėjo turėti aplinkybės buvo ar ne atsakovui taikyta drausminė atsakomybė.

Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, Å¡i atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).3.   Nepagrįstu ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymu.IeÅ¡kovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas Sprendime nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai surašė tik 2013-04-25, komisijoje praÅ¡ymas gautas 2013-04-29, t.y. ieÅ¡kovas praleido LR Darbo kodekso 289 straipsnyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo sužinojimo apie tai, kad jo teisės buvo pažeistos, ir darbo ginčų komisija pagrįstai ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė.

Pirmosios instancijos teismas šį 3 mėnesių terminÄ nepagrįstai skaičiavo nuo 2013-01-03, nes terminas ieÅ¡kovui kreiptis dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2013-02-06, kai jis sužinojo apie tai, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė už prekes.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas M. S. praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ , priteisti iÅ¡ apelianto visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nagrinėjamu atveju nėra materialinės atsakomybės sÄ lygų viseto;IeÅ¡kovas savo finansinius reikalavimus galės patenkinti ŽŪK „Viridis Group“ bankroto byloje, be to, Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 sprendimu ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ laiduotojų priteistas 137 566,36 Lt žalos atlyginimas, ieÅ¡kovas D.

Å ., A. P. ir J. V. 250000 Lt pasiraÅ¡ytÄ vekselį pusvelčiui pardavė, nepasinaudodama galimybe iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ vekselio davėjų visÄ sumÄ ; ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2012-09-03 Å¡alių atsiskaitymÄ -balansÄ , 250000 Lt limito virÅ¡ijimÄ ;Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo paplitusi tokia verslo praktika, atsiskaitymai buvo netikslÅ«s, vėliau tikslinami, dengiami, be to Vilniaus apygardos teismas 2014-01-06 sprendime konstatavo, kad ŽŪK „Viridis Group“ nebuvo nustačiusi jokio limito pirkimo-pardavimo sandoriams;Ä®monės darbuotojai negali bÅ«ti atsakingi už klientų mokumÄ ir galimÄ vėlavimÄ , toks darbo santykių aiÅ¡kinimas neatitiktų bonus pater familias standarto: jei klientai atsiskaito laiku, įmonei naudingi su klientais sudaryti sandoriai, tačiau jei sutrinka atsiskaitymai, ar mokėjimai vėluoja, darbuotojas turi atlyginti žalÄ ;Atsakovo veiksmai nenulėmė skolininkės ŽŪK „Viridis Group“ nesugebėjimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už perkamas prekes;Teismas nebÅ«tinai turi vertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės, reikia vertinti įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikru įrodinėjimo dalymu konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ , pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus;Jei bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinys, susiklostytų teisiÅ¡kai ydinga situacija, jei atsakovas atlygintų nuostolius bendrovei ir ji gautų pelnÄ , skolininkė „Viridis Group“ iÅ¡vengtų atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , o laiduotojai neatsakytų kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys kreditoriai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Byloje nustatyta, jog Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovas buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su darbdaviu (b. l. 19-27). Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, Å¡ios bylos apeliacinį procesÄ inicijavo buvęs atsakovo, kuris ex lege (lot. pagal teisę) yra laikomas silpnesniuoju darbo teisinių santykių dalyviu, darbdavys, bylos, kuriose yra nagrinėjami ginčai, kilę iÅ¡ darbo teisinių santykių, priskirtinos nedispozityvioms byloms, kuriose teismas ex officio (lot. pagal pareigÄ ir kompetencijÄ ) privalo bÅ«ti aktyvus (Civilinio proceso kodekso 414, 417-418 straipsniai), todėl, esant iÅ¡dėstytiems aspektams, konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas ad hoc (lot. konkrečioje situacijoje) nėra saistomas apeliacinio skundo ribomis ir turi teisę, esant bÅ«tinybei (tikslu teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ ), peržengti apeliacinio skundo ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali bÅ«ti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Å i sutartis turi bÅ«ti įforminama raÅ¡tu.

Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimÄ ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sÄ lygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija nurodo, jog pagrindas visiÅ¡kos materialinės atsakomybės taikymui yra visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sÄ lygų pažeidimas, jų nesilaikymas.

IÅ¡ 2010 m. rugsėjo 6 d. tarp UAB „Litargos prekyba“ ir M. S. sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties Nr. MA-663 (27 b. l.) matyti, kad Å¡alys susitarė dėl visiÅ¡kos atsakovo M. S. materialinės atsakomybės dėl jam perduotų darbo funkcijų atlikimui reikalingų darbo priemonių, taip pat dėl materialinių vertybių, kurias atsakovas prisiėmė ar prisiims eidamas ar vykdydamas savo darbines funkcijas (prekes krovinius, pinigus ir pan.), sutartyje pažymėta, kad darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę dėl darbdavio patirtos žalos Darbo kodekso 253 str. nurodytų aplinkybių pasekoje.

Å alys minėtos sutarties pagrindu susitarė dėl darbuotojo atsakomybės už jam tiesiogiai perduotų (patikėtų) materialinių vertybių iÅ¡saugojimo ir įsipareigojimo tausoti ir tinkamai saugoti nuo sugadinimo, netekimo ir vertės sumažėjimo jam perduotų (patikėtų) materialinių vertybių ir imtis priemonių nuostoliams iÅ¡vengti. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, kad materialinės vertybės atsakovui buvo perduotos, nors bÅ«tent už perduotų materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ ir tinkamÄ naudojimÄ Ä¯sipareigojo atsakyti atsakovas.

Byloje nėra keliamas klausimas dėl Å¡ių materialinių vertybių neiÅ¡saugojimo ar praradimo, ieÅ¡kinyje tokių argumentų nebuvo pateikta, ieÅ¡kovas atsakovo materialinės atsakomybės ribas, t. y. visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, grindė DK 255 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis. IeÅ¡kovas nurodė, kad pagrindai žalai atlyginti yra tai, kad žala padaryta atsakovui nevykdant UAB „Litagra“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl neteisėtų prekių (paslaugų) iÅ¡davimo prevencijos“ numatytų reikalavimų.

Kolegijos nuomone, tokie veiksmai nėra visiškos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo objektu ir tokie atvejai nėra konkrečiai aptarti su atsakovu sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje. Tai reiškia, kad žalos atsiradimas negali būti siejamas su visiškos materialinės atsakomybės sutartimi darbuotojo prisiimtais įsipareigojimais, t. y nesusijęs su vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu. Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi darbuotojas M.

S. nėra prisiėmęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės už prekybos limitų virÅ¡ijimÄ vykdant prekybÄ . Dėl tos priežasties ieÅ¡kovo nurodytiems žalos atsiradimo atvejams teismas neturėjo taikyti visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nuostatų, nes darbuotojas visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę prisiėmė tik už jam perduotas vertybes ir tik už tokių vertybių neiÅ¡saugojimÄ ar sugadinimÄ . IeÅ¡kovo nurodytos žalos atsiradimo situacijos, t.y. prekių limito virÅ¡ijimo ir netiesioginės žalos atlyginimo atvejų Å¡alių pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis nereglamentuoja.

Kolegija nurodo, jog UAB „Litagra“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl neteisėtų prekių (paslaugų) iÅ¡davimo prevencijos“ numatytų reikalavimų nesilaikymas ar jų pažeidimas atliekant darbo funkcijas, negali bÅ«ti pagrindu darbuotojo atsakomybei pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį kilti, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės esmė. Tokiu bÅ«du kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovui negali bÅ«ti taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė, sprendžiant atsakovo materialinės atsakomybės klausimÄ trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ribose, darbuotojo kaltės įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui, turi bÅ«ti nagrinėjamos ir vertinamos visos materialinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos.

Darbo kodekso 246 straipsnyje nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Å ios materialiojo įstatymo nuostatos analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog, nesant bent vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų sÄ lygų, asmuo negali bÅ«ti patrauktas materialinėn atsakomybėn. Kaip žinia, pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, kuri yra rungimosi principo, dominuojančio civiliniame procese, iÅ¡raiÅ¡ka, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), kas Å¡ios bylos kontekste sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovas, praÅ¡ydama patraukti apeliantÄ materialinėn atsakomybėn, privalo įrodyti, jog Å¡ios bylos atveju egzistuoja aukščiau nurodytų sÄ lygų, bÅ«tinų materialinės atsakomybės atsiradimui, visetas.Byloje pagal pateiktus faktinius duomenis nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: ieÅ¡kovas UAB “Litagros prekyba” ir atsakovas M.

S. 2010-09-03 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, atsakovas buvo supažindintas su ieÅ¡kovo vidaus darbo taisyklėmis, su generalinio direktoriaus 2011-04-18 įsakymu “Dėl neteisėtų prekių (paslaugų) iÅ¡davimo prevencijos”, 2010-09-06 pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Trečiasis asmuo ŽŪB „Viridis Group“ ir ieÅ¡kovas UAB „Litagros prekyba“ 2012-03-15 pasirašė neterminuotÄ prekybos sutartį, atsakovas M. S. 2012-09-03 iÅ¡rašė krovinio važtaraÅ¡tį 137 566,36 Lt sumai, 2013-01-03 Å¡io dokumento kopijÄ persiuntė ieÅ¡kovo centrinei bÅ«stinei, dėl trečiojo asmens skolos informavo savo tiesioginį vadovÄ R.

B. ir marketingo direktorių R. V.. IeÅ¡kovas 2013-02-04 pateikė atsakovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, 2013-02-08 – reikalavimÄ atlyginti materialinę žalÄ . Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir klaidingai aiÅ¡kino žalos atsiradimo aplinkybes atsakovui, kaip įgaliotam asmeniui, vykdant prekybÄ su ŽŪB „Viridis Group“. Nurodo, jog atsakovas yra atsakingas už prekybos procese atsiradusiÄ Å¾alÄ , nes, turėdamas galimybę naudotis kompiuterine programa, leidžiančia iÅ¡raÅ¡yti važtaraÅ¡tį pirkėjui tik tokiu atveju, kai jam UAB „Litagros prekyba“ nustatytas kredito limitas nėra virÅ¡ytas, ir bÅ«damas generalinio direktoriaus 2011-04-11 įsakymu įpareigotas nevirÅ¡yti pardavimų atidedant atsiskaitymÄ limito, 2012 m. rugsėjo 3 d. pardavė prekių naudodamas ne ieÅ¡kovo taikomÄ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo sistemÄ , kuri automatiÅ¡kai tikrina pirkėjui nustatytÄ kredito limitÄ , o pasiraÅ¡ydamas važtaraÅ¡tį, apie kurį paaiÅ¡kėjo po kelių mėnesių po prekių pardavimo.

Nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus – liudytojų parodymus ir padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovui padarytos žalos ir atsakovo neteisėtos veikos netinkamai vykdant pardavimus. Atsakovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pagal 2012-03-15 tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytÄ sutartį vyko abipusė prekyba, trečiasis asmuo pirko prekes iÅ¡ UAB „Litagros prekyba“, tuo pačiu laiku pristatinėjo žemės Å«kio produkcijÄ , vyko tarpusavio atsiskaitymai, ieÅ¡kovo informacinėje sistemoje buvo dažni atsiskaitymų fiksavimo netikslumai, pasitaikė atvejų, kai trečiojo asmens produkcija dėl techninių sutrikimų ieÅ¡kovo nebuvo priimama.

Be to, po to, kai buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2012-09-03 važtaraÅ¡tis, prekyba su ŽŪB „Viridis Group“ vyko toliau, buvo pristatomos jų prekės, vyko atsiskaitymai. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡iuos atsakovo teiginius, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai laikė tikėtinu, kad tokia prekybos praktika su klientais pas ieÅ¡kovÄ buvo gana įprasta, atsakovas veikė ieÅ¡kovo interesais, žala ieÅ¡kovui atsirado ne todėl, kad atsakovas pardavė prekes, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, o todėl kad ŽŪK „Viridis Group“ prasidėjus nesutarimams sutriko atsiskaitymai.

Kaltė civilinėje teisėje nustatoma ne tik atsižvelgiant į konkretaus žmogaus psichologinę bÅ«klę ir motyvacijÄ , bet vertinant jo veiksmus pagal tai, kaip konkrečioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs apdairus, rÅ«pestingas ir atidus žmogus. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip nerÅ«pestingo ir neatidaus žmogaus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad netaikymas atsakovui drausminės atsakomybės negali bÅ«ti priežastimi netaikyti materialinės atsakomybės normų, tačiau pirmosios instancijos teismas drausminės atsakomybės netaikymo nelaikė materialinės atsakomybės taikymo kliÅ«timi, teismas ieÅ¡kovo veiksmus paaiÅ¡kėjus 2012-09-03 važtaraščio iÅ¡raÅ¡ymo faktui, netaikymÄ atsakovui drausminės atsakomybės teisingai įvertino kaip įprastÄ Ä¯monės praktikÄ prekiaujant su klientais.

IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų, apie 2012-09-03 UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪB „Viridis Group“ skolų ir mokėjimų balansÄ , trečiojo asmens atliktus mokėjimus po 2012-09-03 prekių pardavimo, konstatuojama, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų konkrečiÄ ieÅ¡kovo realiai patirtÄ Å¾alÄ dėl tariamo neteisėto prekių pardavimo, kurį atliko atsakovas. Ä®vertinus atsakovo M. S. paaiÅ¡kinimus apie vienu metu ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens vykdomus tarpusavio atsiskaitymus už parduotÄ ir supirktÄ produkcijÄ , netikslų atsiskaitymų fiksavimÄ , negalima konstatuoti, jog egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo galimai patirtų nuostolių.

Kolegija nurodo, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovui atsakovo veiksmais buvo padaryta žala, atsakovas pažeidė darbo pareigas ir yra jo kaltė dėl to. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų kolegija savo argumentų neiÅ¡sako.Ä®vertinus aukščiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeAtmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto atsakovo naudai priteistinos 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Litagros prekyba“, įmonės kodas 122012020, 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.

                                                                                                                                                    Teisėjai                                                                                 Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                             Danutė Burbulienė                                                                                                            Laisvė Aleknavičienė                                                                                               Â