2024-10-02 Nr. AB-14276-3-61-3-02459-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2269-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02459-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja K. B. (toliau – pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 24S114981 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją; 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos klausimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jos sprendimą; 3) priteisti iš Migracijos departamento pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėja į Lietuvą atvyko teisėtai, nuo 2018 m. pareiškėjai buvo išduotos dvi Šengeno vizos, viena Lietuvos nacionalinė viza, trys leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėja nuo 2018 m. sausio mėn. iki šiol faktiškai nuolat teisėtai gyvena ir dirba Lietuvoje.

2.2. Pildydama Migracijos departamento klausimyną pareiškėja neslėpė savo buvusių darbo ryšių su Baltarusijos Respublikos operatyvinės paieškos departamentu, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai.

2.3. Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, nes pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas perrašė motyvus, kurie buvo nurodyti ir Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendime Nr. 24S98616, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2024 m. gegužės 3 d.

2.4. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi išskirtinai tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2024 m. balandžio 5 d. rašte „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ Nr. 18-3246 (toliau – VSD Išvada) pateikta informacija apie pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikoje, jos galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotai Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, bei aplinkybe, kad jos kilmės valstybė yra Baltarusijos Respublika, kurios autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje.

2.5. Sprendime nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, būtų atlikusi ar atlieka kokis nors veiksmus vykdydama Baltarusijos žvalgybos užduotis. VSD Išvadoje nurodoma ta pati informacija, kurią pareiškėja nurodė, pildydama Migracijos departamento klausimyną. VSD Išvadoje pareiškėjos lojalumas Baltarusijos Respublikai formuluojamas būtuoju laiku, lojalumo faktas nepagrįstas.

2.6. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos integraciją Lietuvoje, darbinę ir šeiminę padėtį, silpnus ryšius su Baltarusija, vykimo į Baltarusiją priežastis, pareiškėjos išsilavinimą, buvusio darbo operatyvinės paieškos departamente pobūdį, tai, kad pareiškėja niekada nebuvo teista, neturėjo administracinių nusižengimų, turtinius ir ekonominius interesus Lietuvoje, siekį atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, tai, kad pareiškėjos Baltarusijoje laukia baudžiamasis persekiojimas, nevertintos vyro užimtos pareigos Lietuvos kariuomenėje, ryšiai su disidento giminaite bei tai, kad pareiškėja yra įvykdžiusi ir atitinka visus kriterijus gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Remdamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija pabrėžia, jog pareiškėjos skundas turėtų būti tenkintas ir pareiškėjos mažamečio vaiko interesais, kad mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo mamos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.

4.2. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

4.3. VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertino, kad, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamento manymu, pareiškėja pasirinkdama darbą nuo 2014–2018 m. Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai.

4.4. Pareiškėjos darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje baigtas 2018 m. leidžia spręsti apie pareiškėjos likusius potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Sprendime buvo įvertinos šios aplinkybės, geopolitinė situacija, VSD Išvadoje minima kontržvalgybinė informacija, todėl padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

4.5. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (jos sutuoktinio darbas, duomenys apie sūnų ir kt.) nepaneigia jos galimos grėsmės valstybės saugumui. Pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę ir toks vertinimas niekaip nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Taigi buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nustatyti), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio), tačiau minėti ryšiai nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Be to, pareiškėjos teigiamą grėsmę kilmės valstybėje vertina kaip deklaratyvią, nes iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 34 kartus.

4.6. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad vaikas atskiriamas nuo motinos, nes pareiškėja nenurodo priežasčių ir argumentų, kodėl vaikas negali vykti kartu su ja. Pareiškėja su sūnumi vyko 2023 m. į Baltarusijos Respubliką.

4.7. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

6.2. VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.3. VSD Išvadoje nurodė, kad pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2014–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. VSD vertinimu, pareiškėja, Baltarusijos Respublikos pilietė, dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinio, kad pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos operatyvinės paieškos departamentu. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

6.4. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nepagrįstai siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas ir pernelyg rizikingas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai.

6.5. Vien faktas, jog pareiškėja nebedirba Baltarusijos Respublikos operatyvinės paieškos departamente, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Baltarusijos įstaigomis ir tarnybomis yra išnykusi. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

6.6. Priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos K. B. skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad byloje yra pateikti šie įrodymai:

8.1. 2023 m. gruodžio 8 d. Klausimynas, kurį užpildė pareiškėja ir kuriame nurodė, kad 2014–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos tyrimų vykdymo departamente operatyviniu įgaliotuoju pareigūnu. Prie Klausimyno 4 klausimo, ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis? Nurodė, kad: „Taip, 2014–2018 m. darbas Baltarusijos Respublikos tyrimų vykdymo departamente operatyviniu įgaliotuoju pareigūnu. Darbas su dokumentais, statistikos tvarkymas.“

8.2. VSD išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, pareiškėja, Baltarusijos Respublikos pilietė, periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas pareiškėjai neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašoma įrašyti ją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

8.3. 2024 m. balandžio 12 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S98616, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. gegužės 3 d., nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.4. 2024 m. balandžio 15 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S100190, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 30 mėn. (2,5 metų), nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

8.5. Sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją į Baltarusijos Respubliką, nes pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Sprendimą pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nurodoma, kad Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento Klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2014–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

VSD vertino, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S98616 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S100190 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus ir 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjai buvo išduotos Šengeno vizos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. sausio 18 d., nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2020 m. sausio 18 d. Pareiškėjai buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. liepos 26 d., ir trys leidimai laikinai gyventi, kurie galiojo nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2024 m. balandžio 11 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja Lietuvos Respublikoje yra įdarbinta nuo 2019 m. spalio 21 d., nuo (duomenys neskelbtini) yra vaiko priežiūros atostogose. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 9 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu. Sutuoktinio gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo 1991 m. Nepilnametis sūnus D. B., gimęs Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo 2022 m. vasario 4 d.

Pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kad laikotarpiu nuo 2019 iki 2023 m. fiksuota 10 Lietuvos Respublikos sienos kirtimų atvejų – pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką ir po kelių dienų atvyksta į Lietuvos Respubliką (fiksuota 10 trumpalaikių išvykimų, nuo 1 iki 13 dienų), prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad gyvenamosios vietos adresas valstybėje, iš kurios atvyksta, yra Baltarusijos Respublika, (duomenys neskelbtini), Migracijos Sprendimu pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, ir įvertinus tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į jos kilmės valstybę, yra pagrindas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką.

8.6. Sprendimu pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, naujas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies pagrindu nenustatomas.

8.7. (duomenys neskelbtini).

8.8. Duomenys apie pareiškėjai išduotas vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2019 m. birželio 14 d., apie pareiškėjos 2019 m. vasario 9 d. sudarytą santuoką, duomenys apie pareiškėjos sutuoktinį ir sūnų, 2024 m. balandžio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (11.4E) KA_PZ1E-7691, 2019 m. spalio 17 d. Darbo Sutartis Nr. 4671, sudaryta tarp pareiškėjos ir uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“, 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjos su sutuoktiniu kredito sutartis, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. 2019 m. vasario 9 d. Santuokos sudarymo įrašas Nr. 100 tarp pareiškėjos ir A. B., 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjos vaiko Gimimo įrašas Nr. 102, Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnijos 2024 m. balandžio 18 d. Pažyma apie pareiškėjos šeimos sudėtį Nr. T3-141 ir 2024 .m balandžio 17 d. Pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2024-232-PD)-283, 2014 m. balandžio 23 d. pareiškėjos sutuoktinio Profesinės karo tarnybos sutartis Nr. 65, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimas pareiškėjai apie jai suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2024 m. sausio 28 d. iki 2025 m. sausio 27 d., duomenys apie pareiškėjos rezervuota valstybinės kalbos egzamino laiką 2024 m. rugsėjo 19 d. 10.00 val., 2022 m. lapkričio 25 d. valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos sutuoktinio Darbo sutartis Nr. 353.

9. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (126 str. 1 d. 3 p., 127 str. 5 d., 128 str. 1 d., 130 str. 1 d., 2 d.), pažymėjo, kad pareiškėjos šeiminiai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika buvo individualiai įvertinti Sprendime, taip pat sprendimuose, kuriais panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankami, jog nusvertų nacionalinio saugumo vertybę.

10. Teismas akcentavo, kad Sprendimas yra atsakovo ankstesnių sprendimų, priimtų pareiškėjos atžvilgiu, pasekmė, t. y. 2024 m. balandžio 12 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S98616, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei 2024 m. balandžio 15 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S100190, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

11. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjos atveju, tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 12. Pareiškėja K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pareiškėja įrodė, kad yra lojali Lietuvos Respublikai, nes ėjo į Lietuvių kalbos kursus, užsiregistravo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą bei Konstitucijos pagrindų egzaminą, taip pat pareiškėja yra pasirengusi prisiekti Lietuvos Respublikai ir atsisakyti Baltarusijos pilietybės (tai jau procese). Jei pareiškėja būtų išsiųsta į Baltarusiją, ji ten būtų kalinama (persekiojama) dėl antiputiniškų pažiūrų ir dėl pažiūrų nepritarti apsišaukusio nepripažinto prezidento L. režimui. Be to, pareiškėja negali grįžti į Baltarusiją ir dėl tos priežasties, kad kaip jau buvo minėta anksčiau, jį yra susituokusi su buvusiu karininku, dirbusiu eilę metų Lietuvos kariuomenėje, taip pat, Apeliantė palaiko glaudžius ryšius su R. K. dukterėčia E. K. (mergautinė pavardė K.), kuri yra jos sutuoktinio dėdės žmona – apie šias dvejas aplinkybes gali būti žinoma Baltarusijos atitinkamoms institucijoms. Be to, Baltarusijos piliečiai pargrąžinti iš Lietuvos Respublikos yra engiami, vengiami būti įdarbinti, neturi pragyvenimo šaltinio.

13.2. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi išskirtinai tik VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikoje, jos galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotai Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

13.3. VSD nenustatė, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėja 2014 m.–2018 m. Baltarusijoje dirbo operatyvinės paieškos departamente (ji nebuvo statutinė valstybės tarnautoja, nebuvo pareigūnė, neturėjo ryšių ar prieigų prie slaptos ar kitos informacijos), jos pareigos buvo vyr. specialistė, t. y. eilinė raštinės darbuotoja, darbo funkcijos – gaunamų dokumentų registracija, duomenų suvedimas ir kt., savaime nereiškia, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

13.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, negalėjo remtis vien tik pateikta VSD Išvada, tačiau privalėjo individualizuoti pareiškėjos situaciją, atsakovas neįrodė, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjos keliamos grėsmės, pvz., kad pareiškėja yra atlikusi ar atlieka kokius nors veiksmus, vykdydama Baltarusijos žvalgybos užduotis.

13.5. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į individualias pareiškėjos aplinkybes, jos ryšius su Lietuvos Respublika, į tai, kad pareiškėja nepalaiko jokių glaudžių ryšiu su artimaisiais iš Baltarusijos, pareiškėja neturi Baltarusijoje jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto; į tai, kad per visą laikotarpį nuo tada kai gyvena Lietuvoje, t. y. per 5 (penkerius) metus į Baltarusiją vyko aštuonis kartus – vieną kartą, kad užsisakyti pasibaigusio galiojimą asmens dokumentą, kitą kartą atsiimti pagaminto asmens dokumento, taip pat pareiškėja dar vyko kelis kartus (vizito tikslas – pasirengimas vestuvėms (suknelės nuoma ir kt.)). Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių taip pat nepasisakė.

13.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos šeiminiai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika buvo individualiai įvertinti Sprendime, nes atsakovas savo sprendime neindividualizavo pareiškėjos šeiminių ryšių, o formaliai perrašė Įstatymo nuostatas ir sukėlė pareiškėjos šeimos narių anketinius duomenis.

13.7. Nagrinėjamu atveju turi būti ginami pareiškėjos mažamečio vaiko interesai, kad mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo mamos, jis yra labai prisirišęs prie motinos ir jų atskyrimas padarys pareiškėjos vaikui nepataisomą psichologinę traumą. Be to, be pareiškėjos daugiau niekas negalės pasirūpinti jos mažamečiu sūnumi, kadangi pareiškėjos sutuoktinis yra dirbantis asmuo, o pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjos mažametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir valstybė turi savo pilietį ginti bei imtis visų įmanomų priemonių, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo šeimos, šiuo konkrečiu atveju – motinos.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto bylos faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 24S114981, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją K. B. iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis ir tinkamai įvertinęs individualias pareiškėjo aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad jos grėsmė įvertinta netinkamai, Migracijos departamentas neatliko savarankiško pareiškėjo situacijos vertinimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja rūpinasi mažamečiu sūnumi.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos grėsmė nacionaliniam saugumui Išvadoje nustatyta dėl to, kad pareiškėja 2014–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Migracijos departamentas, Sprendime nurodęs faktines aplinkybes, konstatavo, kad asmens šeimyniniai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai. Atsižvelgęs į tai, taip pat įvertinęs, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 24S100190 pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatyme (133 str. 5 p.) nustatytu pagrindu, Migracijos departamentas konstatavo, kad yra pagrindas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos Baltarusijos Respubliką.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjos darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje gali būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad pareiškėja Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98616, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), apskundė Regionų administraciniam teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98616. Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas įsiteisėjo.

24. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendime konstatavo, kad, nors pareiškėjos biografijos faktas apie 2014–2018 m. darbą Baltarusijos tyrimų vykdymo departamente gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nurodė, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo, dėl uždraudimo atvykti, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98616 buvo perkelta VSD Išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimo proporcingumo principo aspektu.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jame, grindžiant pareiškėjos išsiuntimo pagrįstumą, iš esmės nurodomi tie patys pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui argumentai, kurie buvo nurodyti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendime Nr. 24S98616.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

27. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo matyti, kad jame buvo nurodyti faktiniai duomenys apie pareiškėją, jos ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau nebuvo atliktas šių duomenų įvertinimas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra mažamečio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) motina, esanti vaiko priežiūros atostogose. Sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kokias pasekmes pareiškėjos išsiuntimas turės jos mažamečiui vaikui.

28. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovo Sprendimas yra administracinis aktas, kurį priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio įstatymo 10 straipsnio (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, jog esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, vertina, jog šioje byloje ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos šeiminiai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika buvo individualiai įvertinti Sprendime, nes išvada apie pareiškėjos, kuri yra mažamečio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) motina, išsiuntimo pagrįstumą, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formaliai (tiesiog nurodant duomenis apie pareiškėją).

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėja skunde prašė įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos klausimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jos sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos išsiuntimo klausimas gali būti sprendžiamas tik esant teisiniam pagrindui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi ir 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Nustačius, kad Sprendimas ir Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 24S98616, kuriais nustatyta pareiškėjos grėsmė nacionaliniam saugumui, panaikinti, nebeliko teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjos išsiuntimo.

33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą.

34. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat 400 Eur apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikta 2024 m. liepos 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 134 patvirtina, kad pareiškėjai buvo suteikta teisinę paslauga (skundo parengimas nagrinėjamoje byloje), o 2024 m. liepos 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 139 patvirtina, kad pareiškėjai buvo suteikta teisinę paslauga (apeliacinio skundo parengimas nagrinėjamoje byloje), šios sąskaitos buvo apmokėtos 2024 m. liepos 5 d. ir 17 d. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad gali būti priteisiama.

36. Už skundo ir apeliacinio skundo padavimą teismui pareiškėja sumokėjo atitinkamai 23 Eur ir 11,25 Eur žyminio mokesčio, todėl iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteistina suma yra 834,25 Eur (už apeliacinio skundo parengimą bei žyminį mokestį). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos K. B. skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 24S11498.

Priteisti pareiškėjai K. B. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 834,25 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė