2017-10-11 Nr. AB-18332-3-61-3-02835-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1197-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02835-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pareiškėjo M. T. (toliau – ir pareiškėjas) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, privalomojo socialinio draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei surašė 2015 m. sausio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-12, kuriame nustatė, kad pareiškėjas 2009–2010 m. UAB „Žydrena“ teikė paslaugas, nenumatytas jo verslo liudijime, todėl gautas pajamas vertino kaip gautas iš individualios veiklos, siekiant gauti pajamų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui papildomai apskaičiavo 3 141,22 Eur GPM, 1 668, 90 Eur VSD įmokų ir 1 861,68 Eur PSD įmokų.

2. Vilniaus AVMI 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-131 patvirtino 2015 m. sausio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-12 ir papildomai apskaičiavo 3 141,22 Eur GPM, 1 861,68 Eur PSD įmokų ir 1 668, 90 Eur VSD įmokų, taip pat apskaičiavo 1 642 Eur GPM delspinigių ir 908 Eur PSD įmokų delspinigių bei paskyrė 314 Eur GPM baudą, 243 Eur PSD įmokų baudą, 834 Eur VSD įmokų baudą.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 68-80 patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-131.

4. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. balandžio 29 d. spendimą Nr. 68-80 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-131.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad nežinojo, jog jo vykdoma veikla nepatenka į verslo liudijime nurodytas verslo klases ir negalėjo to numatyti, kadangi verslo liudijimą išdavė Vilniaus AVMI inspektorė, kuriai buvo paaiškinta, kokio pobūdžio veikla pareiškėjas ketina verstis ir kokią įrangą planuoja remontuoti. Pareiškėjas vykdė veiklą, t. y. atliko įvairių elektronikos ir elektros įrenginių, pramonei skirtų įrenginių remonto bei kalibravimo darbus. Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad pareiškėjo verslo liudijimas leido teikti tik buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninę priežiūrą ir remontą. Pareiškėjas teigė, kad visus mokesčius pagal verslo liudijimą mokėjo sąžiningai, bendradarbiavo su VMI atliekant mokestinį patikrinimą, teikė paaiškinimus ir visus reikiamus dokumentus, todėl neturėjo pareigos papildomai pasitikrinti, ar VMI išdavė teisingą verslo liudijimą ir, ar jame nurodyta veikla atitinka pareiškėjo vykdomą veiklą. Pareiškėjas, žinodamas, jog pagal VMI išduotą verslo liudijimą negali verstis tokia veikla, nebūtų šios veiklos vykdęs ir mano, kad neturėtų būti atsakingas už valstybės institucijų padarytas klaidas. Dėl neaiškių priežasčių Vilniaus AVMI, 2012 m. spalio 22 d. atlikusi mokestinį patikrinimą UAB „Žydrena“, nerado jokių įstatymų pažeidimų pareiškėjo veikloje su verslo liudijimu ir minėto patikrinimo aktu apskaičiavo 51 364,50 Lt sumokėti bendrovei, tačiau vėliau 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (465)-FR0682-706 UAB „Žydrena“ papildomai apskaičiuotų mokesčių prievolė perkelta pareiškėjui ir kitiems su verslo liudijimais dirbusiems asmenims.

6. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 21–22) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad teisės aktuose nustatytas baigtinis sąrašas veiklų, kuriomis verstis yra reikalingi verslo liudijimai. Viena iš tokių veiklų yra buhalterinės ir skaičiavimo įrangos (nuo 2009 m. gegužės 22 d. – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros) techninė priežiūra ir remontas. Atsakovas, atlikęs pareiškėjo ūkinės-komercinės veiklos tyrimą, nustatė, kad pagal pareiškėjo prašymus nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 10 d. jam buvo išduotas verslo liudijimas teikti buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninės priežiūros bei remonto paslaugas (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – ir EVRK) 33.12 klasė), o nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. teikti raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės įrangos priežiūros ir remonto paslaugas (EVRK 95.11 klasė, įeina į EVRK 33.12 klasę).

Pagal išduotus verslo liudijimus pareiškėjas galėjo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 10 d. teikti tik buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninę priežiūrą ir remontą, o laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kompiuterių ir skaičiavimo mašinų, bei išorinės įrangos remonto ir techninės priežiūros paslaugas, taip pat raštinės mašinų, buhalterinių mašinų priežiūros ir remonto darbus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad EVRK 2 redakcijoje nurodyta, jog į šį skyrių (95) neįeina medicinos ir diagnostikos įrangos, matavimo ir tyrimo instrumentų, laboratorijos instrumentų, radiolokacijos ir hidrolokacijos įrangos techninė priežiūra ir remontas.

Pareiškėjas atlikdavo prietaisų, kuriuos UAB „Žydrena“ tiekdavo pieno pramonės įmonėms pieno kokybei nustatyti, remontą ir kalibravimą. Paslaugas bendrovei teikdavo laisvu nuo darbo metu ir savaitgaliais. Prietaisų remonto ir kalibravimo paslaugas bendrovei jis teikė 2009 m. Atsakovas rėmėsi Lietuvos statistikos departamento nurodymu, kad pagal EVRK 2 redakciją matavimo prietaisų, skirtų pieno pramonės įmonių laboratorijoms, remonto paslaugos priskirtinos 33.13 klasei, šių matavimo prietaisų kalibravimo paslaugos priskirtinos 71.20 klasei.

EVRK 2 redakcijoje nurodyta, kad į 33.13 klasę įeina 26.50 (matavimo, bandymo, navigacinės ir kontrolės įrangos gamyba), 26.60 (švitinimo, elektromedicininės ir elektroterapinės įrangos gamyba) ir 26.70 (optinių prietaisų ir fotografijos įrangos gamyba) grupėse pagamintų gaminių, išskyrus namų ūkio reikmenis, remontas ir techninė priežiūra; į 71.20 klasę įeina 71.20.60 poklasis „Matavimo priemonių patikra bei kalibravimas“. Šiuo atveju, pareiškėjas 2009 m. atliko pieno kokybės matavimo prietaisų remonto ir kalibravimo darbus, už kuriuos 2009 – 2010 m. gavo 89 600 Lt apmokėjimą ir jie apmokestinami kaip kita individuali veikla.

Atsakovas pažymėjo, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilo klausimai dėl jo vykdomos veiklos (verslo klasės) ar jis būtų kreipęsis konsultacijos į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, t. y. būtų rodęs iniciatyvą vykdant prievoles valstybei. Pareiškėjas savo prašymuose aiškiai nurodė vykdomos veiklos rūšį – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos (nuo 2009 m. gegužės 22 d.

– raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros) techninė priežiūra ir remontas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog atsakovas klaidingai nurodė vykdomos veiklos rūšį. Klausimas dėl pareiškėjo vykdomos veiklos priskyrimo tinkamai verslo klasei atsakovui kilo atliekant UAB „Žydrena“ kontrolės veiksmus, todėl, nesant pareiškėjo paklausimo, atsakovas neturėjo pareigos jam išaiškinti veiklos priskyrimą tinkamai veiklos klasei, t. y. nesant pareiškėjo iniciatyvos, atsakovas negalėjo teikti jam konsultacijų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu (II t., b. l. 57–61) pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas konstatavo, jog byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui už vykdomą individualią veiklą papildomai apskaičiuoto GPM, PSD įmokų, VSD įmokų, delspinigių apskaičiavimo ir baudos paskyrimo.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui 2009 m. gegužės 8 d. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V 0833300, suteikiantis teisę nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 10 d. verstis EVRK 33.12 klasės veikla – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos technine priežiūra ir remontu; 2009 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui išduotas verslo liudijimas Nr. V 0874648, suteikiantis teisę nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. verstis EVRK 95.11, įeinančia į EVRK 33.12 klasę, veikla – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontu.

11. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas teikė UAB „Žydrena” įrangos techninės priežiūros, prietaisų remonto ir įrangos kalibravimo paslaugas bei gavo už tai pajamų. Pareiškėjas metinėse pajamų mokesčio deklaracijose GPM308 deklaravo 89 600 Lt pagal verslo liudijimą gautas pajamas.

12. Pareiškėjas neginčija apskaičiuotų mokesčių dydžio (paskaičiavimo aritmetinio teisingumo). Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjo gautas pajamas priskyrus pajamoms, gautoms vykdant kitą individualią veiklą (be verslo liudijimo) ir pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį priskyrus jas gyventojo B klasės pajamoms, mokesčių mokėtojui kyla pareiga mokėti ginčo sprendimais apskaičiuotus mokesčius (GPM, PSD ir VSD). Iš esmės ginčas tarp šalių kilęs tik dėl pareiškėjo vykdytos veiklos: krioskopų pH-metrų, elektroninių matuoklių, mikserių techninės priežiūros, remonto bei kalibravimo darbų priskirtinumo pareiškėjui išduotame verslo liudijime numatytoms veikloms – nuo 2009 m. gegužės 8 d. buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra ir remontas (įeina į EVRK klasę 33.12), o nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontas (EVRK klasė 95.11; įeina į EVRK klasę 33.12). Kad pareiškėjo vykdyta veikla buvo susijusi su pieno pramonės įrengimų remontu ir kalibravimu, teismo posėdžio nurodė ir liudytoju apklaustas Ž. M. Pareiškėjas skunde nėra nurodęs nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo jo (pareiškėjo) veikla turėtų būti klasifikuojama pagal verslo liudijime nurodytas veiklos klases. Tuo metu atsakovas į bylą pateikė Lietuvos statistikos departamento 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. SD-671, kuriame nurodyta, kad pagal EVRK 2 red. matavimo prietaisų, skirtų pramonės įmonių laboratorijoms, remonto paslaugos priskirtinos 33.13 klasei “Elektroninės ir optinės įrangos remontas”, o šių matavimo prietaisų kalibravimo paslaugos priskirtinos 71.20 klasei „Techninis tikrinimas ir analizė“.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 (redakcija galiojusi nuo 2003 m. kovo 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ buvo pritarta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Statistikos departamentas) parengtam Europos Ekonominės Bendrijos ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos (NACE) pagrindu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriui (EVRK). Tuo pačiu nutarimu nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys vykdomos veiklos rūšis nurodo pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – bendrą veiklos rūšių klasifikatorių, teisės aktų nustatyta tvarka teikdami duomenis apie veiklą statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms (2 p.). Nutarimo 3 punktu buvo pavesta Statistikos departamentui konsultuoti EVRK taikymo klausimais. Taigi, mokesčių administratorius neturėjo jokio pagrindo klasifikatorių aiškinti kitaip, nei tai padarė tam įgaliota institucija (Statistikos departamentas). Tai leidžia spręsti, kad mokesčių administratorius tinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdyta veikla, tinkamai pritaikė aktualias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), GPMĮ, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kuriuos naikinti nėra pagrindo.

14. Vilniaus AVMI sprendime nurodyta, kad pareiškėjas savo prašymuose aiškiai nurodė planuojamos veiklos rūšį – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra ir remontas, o nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros techninė priežiūra ir remontas. Tai paneigiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė. Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. To nekvestionuoja ir pats pareiškėjas. Mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai mokėti mokesčius suponuoja ir pareiškėjo pareigą domėtis ir žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas ir jas tinkamai vykdyti. Duomenų, jog pareiškėjas tinkamai būtų pasinaudojęs MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis konsultuotis su mokesčių administratoriumi ir pastarasis būtų netinkamai pakonsultavęs (suklaidinęs) pareiškėją, byloje nėra.

15. Teismas nurodė, kad nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodo aplinkybė, kad mokesčių administratorius yra nenuoseklus. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad 2012 m. spalio 22 d. Vilniaus AVMI atlikusi mokestinį patikrinimą UAB „Žydrena” jo (pareiškėjo) veikloje pažeidimų, susijusių su verslo liudijimu, nenustatė ir minėtai bendrovei apskaičiavo 51 364,50 Lt mokesčių, tarp jų ir už pareiškėjo neva nesumokėtus mokesčius valstybei. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytu atveju mokesčių administratorius nebuvo priėmęs galutinio sprendimo mokesčių administracinėje procedūroje, kas leistų spręsti, jog mokesčiai šioje byloje ginčijamuose sprendimuose apskaičiuoti pareiškėjui anksčiau būtų buvę paskaičiuoti UAB „Žydrena”. Iš į nagrinėjamą administracinę bylą pateiktų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. I-2138-437/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties Nr. A556-2214/2013 bei kitos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjo minimą 2012 m. spalio 22 d. UAB „Žydrena” patikrinimo aktą pateikus tvirtinti Vilniaus AVMI, nusprendė pavesti pakartotinai patikrinti bendrovę, t. y. galutinis sprendimas priimtas nebuvo. Vėliau teismai, nagrinėję UAB „Žydrena” inicijuotą mokestinį ginčą, patvirtino, kad Vilniaus AVMI sprendimas, kuriuo buvo pavesta atlikti pakartotinį UAB „Žydrena” patikrinimą, buvo sąlygotas objektyvios būtinybės išaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes, ar darbuotojų dirbusių su verslo liudijimais veikla gali būti priskirta individualiai veiklai, dėl ko pareiga apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo individualios veiklos pajamų galėtų pereiti patiems darbuotojams, o taip pat ištirti, ar sandoriai tarp UAB „Žydrena” ir fizinių asmenų realiai įvyko. Todėl pareiškėjo argumentas, kad UAB „Žydrena” apskaičiuoti mokesčiai vėliau dėl jam nesuprantamų priežasčių buvo perkelti fiziniams asmenims, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vykdyta veikla (pieno pramonei skirtų įrenginių: krioskopų pH-metrų, elektroninių matuoklių, mikserių techninės priežiūros, remonto bei kalibravimo darbai) nepatenka į verslo liudijime nurodytas EVRK klases 95.11 ir 33.12 bei remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais, tiek teritorinio mokesčių administratoriaus, tiek centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai vertintini kaip teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (gautas teisme 2016 m. gegužės 2 d.) (II t., b. l. 66–72) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjas apie tai, kad jo vykdoma veikla nepatenka į verslo liudijime nurodytas veiklos klases, jis nežinojo ir negalėjo to numatyti, kadangi VMI pareigūnas, jam išduodamas tokį verslo liudijimą, patikino, kad tikrai galės vykdyti tą veiklą, kurią vykdyti planavo ir nurodė VMI pareigūnams. Vilniaus AVMI nebuvo įsitikinusi dėl pareiškėjo vykdytos veiklos klasifikavimo, todėl papildomai kreipėsi į Statistikos departamentą, kuris 2014 m. liepos 7 d. rašte Nr. SD-671 patvirtino, kad matavimo prietaisų, skirtų pieno pramonės įmonių laboratorijoms, remonto paslaugos priskirtinos 33.13 klasei „Elektroninės ir optinės įrangos remontas“, o šių matavimo prietaisų kalibravimo paslaugos priskirtinos 71.20 klasei „ techninis tikrinimas ir analizė“.

17.2. Teismas sprendime neteisingai įvertino pareiškėjo argumentus, kad 2012 m. spalio 22 d. Vilniaus AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimą UAB „Žydrena“, nerado jokių įstatymų pažeidimų jo veikloje su verslo liudijimu, ir laikė juos nepagrįstais. VMI konstatavo, jog tais atvejais, kai gyventojas teikia paslaugas juridiniam asmeniui turėdamas verslo liudijimą, pastarasis privalo įsitikinti, ar gyventojui išmokamos išmokos galės būti priskirtos pajamoms iš veiklos pagal verslo liudijimą ir yra atsakingas už teisingą mokesčių paskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės biudžetą. Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojo Ž. M. parodymus apie tai, kad laboratoriniai prietaisai, kuriems jis teikė paslaugas, gali būti vertinami kaip pramoniniai kompiuteriai, nes jie turi atmintį, procesorių duomenų apdorojimui, galimybę prijungti kitus prietaisus.

18. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 78–80), prašydamas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai imperatyviai nustato veiklos, kuriai verstis išduodamas verslo liudijimas, rūšis, t. y. jų sąrašas yra baigtinis, ir viena iš tokių veiklų yra buhalterinės ir skaičiavimo įrangos (nuo 2009 m. gegužės 22 d. – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros) techninė priežiūra ir remontas. Elektroninės bei optinės įrangos remontas ir techninis tikrinimas bei analizė nėra veiklos, kuriomis verčiamasi turinti verslo liudijimą, t. y. ši ūkinė-komercinė veikla traktuojama kaip kita individuali veikla. Šiuo atveju nenustatyta, jog pareiškėjui kilo klausimai dėl jo vykdomos veiklos (verslo klasės), jis kreipėsi konsultacijos į mokesčių administratorių siekdamas išsiaiškinti ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, t. y. rodė iniciatyvą vykdant prievoles valstybei. Pareiškėjas savo teiktuose prašymuose aiškiai nurodė vykdomos veiklos rūšį, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog mokesčių administratorius klaidingai nurodė vykdomos veiklos rūšį. Klausimas dėl pareiškėjo vykdomos veiklos priskyrimo tinkamai verslo klasei kilo inspekcijai atliekant kontrolės veiksmus įmonės atžvilgiu, todėl, nesant pareiškėjo paklausimui, nėra pagrindo sutikti su juo, jog inspekcija jam turėjo išaiškinti veiklos priskyrimą tinkamai veiklos klasei. Inspekcija turėjusi išaiškinti veiklos priskyrimą tik esant pareiškėjo iniciatyvai.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 82) palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

22. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjo veikla, kurią vykdė pareiškėjas ir dėl kurios vykdymo ginčo nėra, pagal verslo liudijimus buvo įvertinta kaip kita individuali veikla.

23. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjui 2009 m. gegužės 8 d. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V 0833300, suteikiantis teisę nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 10 d. verstis EVRK 33.12 klasės veikla – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos technine priežiūra ir remontu, ir 2009 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui išduotas verslo liudijimas Nr. V 0874648, suteikiantis teisę nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. verstis EVRK 95.11, įeinančia į EVRK 33.12 klasę, veikla – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontu.

24. Mokesčius administratorius, išanalizavęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas 2009 m. UAB „Žydrena“ teikė paslaugas, nenumatytas jo verslo liudijime, t. y. atliko pieno kokybės matavimo prietaisų remonto ir kalibravimo darbus. Ši veikla priskirtina 33.13 klasei “Elektroninės ir optinės įrangos remontas”, o šių matavimo prietaisų kalibravimo paslaugos priskirtinos 71.20 klasei „Techninis tikrinimas ir analizė“ (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.)), kuri nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu patvirtintą Individualios veiklos, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2009 m. gegužės 22 d., ir akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 22 d.), todėl pareiškėjo 2009–2010 metais gautos pajamos apmokestintos kaip gautos iš kitos individualios veiklos.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir Lietuvos statistikos departamento 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. SD-671, kuriame nurodyta, kad pagal EVRK 2 red. matavimo prietaisų, skirtų pramonės įmonių laboratorijoms, remonto paslaugos priskirtinos 33.13 klasei “Elektroninės ir optinės įrangos remontas”, o šių matavimo prietaisų kalibravimo paslaugos priskirtinos 71.20 klasei „Techninis tikrinimas ir analizė“, pritarė mokesčių administratoriaus pozicijai, jog pareiškėjo vykdyta veikla buvo susijusi su pieno pramonės įrengimų remontu ir kalibravimu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčą nagrinėjusios institucijos yra atlikusios išsamią ir visapusišką reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių analizę bei vertinimą, su kuriuo kolegija sutinka. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, o tik atkartoja savo ankstesnę faktinių aplinkybių vertinimo versiją, todėl kolegija, nekartodama ginčą nagrinėjusių institucijų motyvų, atmeta šiuos pareiškėjo argumentus.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017, kurioje kilo analogiškas ginčas dėl pareiškėjos R. M. teiktų paslaugų teikimo UAB „Žydrena“ ir jos vykdytos veiklos kvalifikavimo pagal EVRK, konstatavo, kad asmeniui, vykdančiam komercinę veiklą, vien gramatiniu požiūriu turėjo būti aišku, kad vykdyta veikla – matavimo prietaisų, skirtų pieno pramonei, techninė priežiūra, kalibravimas, remontas, niekaip negali patekti į verslo liudijimuose nurodytas veiklas – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra ir remontas, o vėliau raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontas ((Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 dalies redakcija) (Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.)).

28. Paminėtoje administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017 taip pat buvo vertintas tas pats, kaip ir šioje byloje, Lietuvos statistikos departamento 2014 m. liepos 7 d. raštas Nr. SD-671, ir apeliacinės instancijos teismo buvo konstatuota, kad „Mokesčių administratoriaus kreipimasis į Lietuvos statistikos departamentą nereiškia pastarojo abejonių dėl pareiškėjos vykdytos veiklos kvalifikavimo pagal EVRK. Viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas sprendimą dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo, turi pareigą visapusiškai pagrįsti priimtiną sprendimą. O aptariamas kreipimasis bei gautas atsakymas – vienas iš faktinių duomenų, įgalinusių apskaičiuoti papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, kurios buvo nukreiptos į R. M., ir būtent į ją, kaip į asmenį, vykdžiusį veiklą, nepatekusią į veiklas, kuriomis verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokia veikla atitiko individualios veiklos sąvoką ir turėjo būti apmokestinta pagal nustatytus mokestinius reikalavimus, kas ir buvo padaryta.”

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017 taip pat pažymėjo, kad galimas mokesčių administratoriaus darbuotojo patikinimas apie galimybę vykdyti norimą veiklą išduotų verslo liudijimų pagrindu niekaip nepaneigia pareiškėjos (apeliantės) atsakomybės, nes tai bendro pobūdžio objektyviais duomenimis neparemtas paaiškinimas, nesuderinamas su byloje nustatytomis aplinkybėmis.

30. Be kita ko, pabrėžė ir tai, kad “ <…> už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1218/2009).

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus šios bylos aplinkybes, teismo praktiką analogiškoje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdyta veikla. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius