a56cf45f-2685-4c77-9cdd-cede400e8d52 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė bylÄ Nr. 2-1044-476/2020 Teisninio proceso Nr. 2-36-3-01113-2019-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.5.; 2.6.2.4 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. B., atsakovei L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovei L.

P. dėl rankpinigių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 700 Eur patirtai žalai atlyginti bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas G. B. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovė L. P. paskambino siÅ«lydama jam pirkti atsakovei nuosavybes teise priklausančiÄ miÅ¡ko paskirties žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Sklypo dalis bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausė jam ir atsakovei, dėl to jis sutiko su pateiktu siÅ«lymu pirkti iÅ¡ atsakovės jos dalį miÅ¡ko už 2 500,00 Eur, o sandorio patvirtinimui atsakovei buvo perduoti 50,00 eurų rankpinigių bei pasiraÅ¡yta rankpinigių sutartis. 2018 m. rugsėjo mėn. 24 d. atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydama dar 100,00 Eur.

Jis sutiko ir jie pasirašė dar vienÄ rankpinigių sutartį. Tada jis paprašė L. P. parodyti miÅ¡ko dokumentus, tačiau atsakovė tvirtino jų nerandanti. 2018 spalio mėn. 26 d., atsakovė vėl kreipėsi į jį praÅ¡ydama dar 50,00 Eur rankpinigių. Jis sutiko ir perduodamas rankpinigius padavė atsakovei pasiraÅ¡yti rankpinigių sutartį, kurioje buvo nurodyta bendra rankpinigių suma t.y. 200,00 eurų. 2018 lapkričio 20 d. iÅ¡ atsakovės buvo vėl sulauktas praÅ¡ymas rankpinigių, jis davė 50,00 Eur, tai užfiksavo rankpinigių sutartyje.

IÅ¡ viso jis atsakovei perdavė 250,00 Eur rankpinigių. Po kurio laiko jis nuvyko į VÄ® Registrų centrÄ , nes norėjo sutvarkyti ketinamo pirkti nekilnojamojo turto dokumentus. Ten paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė miÅ¡ko paskirties žemės sklypo dalį pardavė kitam asmeniui. Paskambinus atsakovei, ji nurodė, kad nekilnojamÄ turtÄ iÅ¡mainė ir vis žadėjo grÄ Å¾inti rankpinigius, tačiau rankpinigių taip ir negrÄ Å¾ino, o į skambučius nebeatsiliepė. Tarp su atsakove pasiraÅ¡ytos Rankpinigių sutarties 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog jei sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo sumokėti dvigubÄ rankpinigių sumÄ t.y. 500,00 Eur.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas su atsakove ketinamo įsigyti miÅ¡ko bendraturčiu, turėjo pirmumo teisę jį pirkti. Atsakovė ieÅ¡kovo neinformavo apie kitam asmeniui parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , prieÅ¡ingai, slėpė Å¡iÄ informacijÄ , vėliau teigė, kad nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡mainė, vilkino laikÄ . IeÅ¡kovas dėl atsakovės veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , jautė daug nerimo ir susirÅ«pinimÄ dėl bÅ«simų pasekmių, kadangi dėl atsakovės kaltės prarado pirmumo teisę pirkti iÅ¡ atsakovės žemės sklypo dalį, jautėsi pažemintas dėl informacijos slėpimo bei melavimo.

Taip pat patyrė daug nepatogumų, daug kartų vykdamas pas atsakovę į namus dėl rankpinigių perdavimo bei siekimo įvykdyti sutartÄ sandorį, dėjo daug pastangų, jog bÅ«tų atkurti pamesti miÅ¡ko paskirties žemės sklypo dalies dokumentai, dėl ko praÅ¡o priteisti 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovu tarėsi dėl miÅ¡ko pardavimo, buvo pažadėjusi jam parduoti savo miÅ¡kÄ už 2 500,00 Eur. Per keletÄ kartų iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 250,00 Eur.

Ji neturėjo susitvarkiusi miÅ¡ko dokumentų, ieÅ¡kovas pats jai siÅ«lė susirasti kitÄ pirkėjÄ . Jai labai reikėjo pinigų, todėl miÅ¡kÄ pardavė kitam pirkėjui už 1000,00 Eur. MiÅ¡kÄ pardavė pigiau, nes pirkėjas pats susitvarkė miÅ¡ko dokumentus. Atsakovė žinojo, kad pardavusi miÅ¡kÄ kitam pirkėjui, ji turės ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti dvigubai, t. y. 500,00 Eur. Pardavusi miÅ¡kÄ pinigų ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, nes turėjo problemų dėl vaiko sveikatos, jis yra neįgalus, turėjo skolų.

Ji sutinka ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti pinigus, tačiau prašė juos iÅ¡dėstyti po 50,00 Eur per mėnesį, nes turi neįgalų vaikÄ , gyvena iÅ¡ gaunamų už vaikus pinigų – 450,00 Eur per mėnesį. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ ieÅ¡kinio ir jo priedų matyti, kad ieÅ¡kovas 2018 m. rugsėjo 3 d. su atsakove L. P. pasirašė rankpinigių sutartį, kad G. B. sumokėjo 50,00 Eur (b. l. 7). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 24 d. Rankpinigių sutarties matyti (b. l. 8), kad G. B. sumokėjo dar 100,00 Eur L.

P.. Iš 2018 m. spalio 26 d. Rankpinigių sutarties matyti (b. l. 9), kad G. B. iš viso sumokėjo L. P. 250,00 Eur rankpinigių. Iš mokėjimo nurodymo (b. l.

2) matyti, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovas G. B. pateiktu ieÅ¡kiniu prašė dėl sutarties neįvykdymo iÅ¡ atsakovės L. P. priteisti 500,00 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ 2018 m. spalio 26 d. Rankpinigių sutartį. IeÅ¡kovas, iÅ¡reikÅ¡damas ketinimus pirkti atsakovei priklausančiÄ miÅ¡ko paskirties žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atsakovei per keturis kartus sumokėjo 250,00 Eur, tačiau atsakovė L.

P. sutartÄ miÅ¡kÄ pardavė kitam pirkėjui, nors ieÅ¡kovas ne tik sumokėjo atsakovei rankpinigius, tačiau jis bÅ«damas bendraturčiu, turėjo net pirmumo teisę pirkti minėtÄ miÅ¡ko dalį, dėl ko atsakovė turi ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti dvigubÄ , t. y. 500,00 Eur sumÄ . Atsakovė L. P. neginčijo ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovo sumokėtos 250,00 Eur rankpinigių sumos. Ji nurodė, kad nepardavė ieÅ¡kovui miÅ¡ko, nes tuo metu neturėjo miÅ¡ko dokumentų, o miÅ¡kÄ pardavė kitam pirkėjui už 1 000,00 Eur, kuris pats susitvarkė miÅ¡ko dokumentus.

Atsakovė ieÅ¡kovui sumokėtų pinigų negrÄ Å¾ino dėl susiklosčiusių Å¡eimyninių aplinkybių: vaiko sveikatos problemų ir ankstesnių jos turėtų skolų. Atsakovė ne tik neginčijo ieÅ¡kovo sumokėtos 250,00 Eur rankpinigių sumos, ji sutiko grÄ Å¾inti dvigubÄ sumÄ , tačiau nurodė, kad galėtų kas mėnesį mokėti tik po 50,00 Eur, nes ji dėl neįgalaus vaiko nedirba, gyvena iÅ¡ gaunamų pinigų už vaikus – 450,00 Eur per mėnesį. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys 2018 m. spalio 26 d. sudarė sutartį, kuri buvo įvardijama kaip „rankpinigių sutartis“ dėl miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo.

IÅ¡ Å¡alių į bylÄ pateiktos sutarties turinio matyti, kad joje Å¡alys nebuvo numačiusios pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino, tačiau buvo nurodę, jog ieÅ¡kovas pardavėjai jau yra sumokėjęs 250,00 Eur, bei sutarę visÄ perkamo - parduodamo miÅ¡ko vertę, t.y. 2 500,00 Eur. Sudarytos sutarties 2 straipsnio 2 dalimi buvo sutarę, kad jeigu pirkėjas dėl pardavėjo kaltės neįvykdo pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui dvigubÄ rankpinigių sumÄ .

Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti ieÅ¡kovo atsakovei sumokėtų pinigų paskirtį ir reikÅ¡mę. Tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytuose 2018 m. rugsėjo 3 ir 24 d. raÅ¡teliuose bei 2018 m. spalio 26 d. sutartyje, vartojama rankpinigių sÄ voka. Pažymėtina, kad teisinių santykių kvalifikacijÄ lemia ne Å¡alių sutartyse pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kad ir kaip tuos santykius Å¡alys beįvardintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 2 dalį, Å¡alys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas Å¡alių susitarimas. Vienas iÅ¡ CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių yra rankpinigiai, kuriais laikoma pinigų suma, kuriÄ viena sutarties Å¡alis pagal sudarytÄ sutartį jai priklausančių mokėti sumų sÄ skaita duoda antrajai Å¡aliai, kad įrodytų sutarties egzistavimÄ ir užtikrintų jos įvykdymÄ (CK 6.98 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymas imperatyviai nurodo, kad rankpinigiais negali bÅ«ti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (CK 6.98 straipsnio 2 dalis) bei susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.99 straipsnio 1 dalis), o raÅ¡ytinės formos nesilaikymas susitarimÄ dėl rankpinigių daro negaliojantį (CK 6.99 straipsnio 2 dalį). IÅ¡ Å¡alių parodymų ir byloje esančių duomenų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui parduoti jai priklausančiÄ miÅ¡ko paskirties žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), t. y. parduoti nekilnojamÄ jį daiktÄ , o nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo G. B. atsakovei sumokėtų sumų paskirtį, sprendžia, kad sudarant sutartį sumokėta 250,00 Eur suma (7-9 b. l.) negali bÅ«ti laikomi rankpinigiais, kadangi anksčiau minėtose teisės normose imperatyviai nurodyta, kad rankpinigiais negali bÅ«ti užtikrinama sutartis, kuriai pagal įstatymÄ privaloma notarinė forma (CK 6.98 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kovo atsakovei sumokėta bendra 250,00 Eur suma pripažintina dalies kainos sumokėjimu – avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), o atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių pagrindu kylančius teisinius padarinius, leidžia spręsti, jog Å¡alių pateikta sutartis yra ne rankpinigių sutartis, o preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.165, 6.305, 6.393, 6.396 straipsniai).

Å iuo atveju, pagrindinė sutartis, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Atsakovė neginčija, kad ji yra kalta dėl pagrindinės sutarties su ieÅ¡kovu nesudarymo, nes nesilaikė susitarimo sÄ lygų, miÅ¡ko paskirties žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pardavė kitam pirkėjui, o ieÅ¡kovui sumokėtų pinigų negrÄ Å¾ino. Kvalifikavus ginčo sumÄ kaip avansÄ , nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovė netenka teisinio pagrindo disponuoti Å¡iais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes ir argumentus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 250,00 Eur suma kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Esant ikisutartiniams santykiams, Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai Å¡aliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sÄ Å¾iningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai Å¡aliai (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). PreliminariÄ sias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu Å¡alys per sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, Å¡alys, sudarydamos preliminariÄ jÄ sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties Å¡aliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos Å¡alies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis). IÅ¡ tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties 2 straipsnio 1 ir 2 dalių turinio matyti, kad Å¡alys susitarimu siekė nustatyti netesybas, kad neįvykus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui dėl pirkėjo kaltės – pirkėjo sumokėti pinigai lieka pardavėjui, o neįvykus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui dėl pardavėjo kaltės – ji turi grÄ Å¾inti dvigubÄ sumokėtÄ pinigų sumÄ .

Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryti dėl atsakovės kaltės, nes ji miÅ¡kÄ pardavė kitam pirkėjui, todėl atsakovei nevykdant tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygų, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo. Atsakovė L. P. teismo posėdžio metu neginčijo, kad pardavusi miÅ¡kÄ kitam pirkėjui, ji yra įsipareigojusi ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti dvigubÄ jo sumokėtÄ sumÄ . Nors tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutarties 2 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta konkreti netesybų suma (nurodant grÄ Å¾inti dvigubÄ sumÄ ), bylos duomenimis ieÅ¡kovui atsakovei sumokėjus 250,00 Eur sumÄ , atsakovė L.

P. ieÅ¡kovui turi sumokėti 250,00 Eur netesybas. Atsakovei netinkamai vykdžius tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį, iÅ¡ jos priteistinos ieÅ¡kovui G. B. 250,00 Eur netesybos (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodydamas, kad atsakovei miÅ¡kÄ pardavus kitam asmeniui ir nuo jo slėpus Å¡iÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas jautėsi pažemintas, patyrė daug nepatogumų, dvasinį sukrėtimÄ , jautė daug nerimo ir susirÅ«pinimÄ dėl bÅ«simų pasekmių.

CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žalos padarymu asmens sveikatai pripažįstamas bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, jog padaryta žala jo sveikatai, turi įrodyti sveikatos sutrikdymo faktÄ , taip pat Å¡io sutrikdymo priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra, vien ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jis jautėsi pažemintas, jautė nerimo ir susirÅ«pinimÄ , nereiÅ¡kia, jog yra nustatytas žalos sveikatai padarymo faktas ar priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų (prievolės neįvykdymo) ir ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimų. Teismas pažymi, kad sutartinės atsakomybės atveju už netinkamÄ sutarčių vykdymÄ taikomos turtinės sankcijos – netesybos, baudos, nuostolių atlyginimas. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė pagrindo, kuriuo remdamasis prašė priteisti jam neturtinę žalÄ , egzistavimo, todėl toks ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad Å¡i teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminÄ Ä¯vykdyti prievolei, kuriÄ skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikÅ¡mingų tikslų, o bÅ«tent užtikrinti socialinį teisingumÄ . Todėl atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima tada, kai Å¡ito reikia dėl tam tikrų socialiai reikÅ¡mingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, yra svarbus abiejų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas visada turi bÅ«ti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir iÅ¡dėstant sprendimo vykdymÄ turi bÅ«ti siekiama Å¡ių dviejų Å¡alių interesų pusiausvyros.

Dėl Å¡ių priežasčių teikiamas praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo turi bÅ«ti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios bÅ«tų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymui. Be to, siÅ«lomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus. PrieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl vykdymo iÅ¡dėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarkÄ nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lÅ«kesčiai, ar skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dėl savo turtinės padėties galėtų ieÅ¡kovui mokėti kas mėnesį tik po 50,00 Eur, nes niekur nedirba, prižiÅ«ri neįgalų vaikÄ , pragyvena iÅ¡ 450,00 Eur, gaunamų pinigų už vaikus. IeÅ¡kovas G. B. teismo posėdžio metu nepateikė prieÅ¡taravimų dėl atsakovės iÅ¡sakytų argumentų, kad ji galėtų mokėti tik po 50,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad nors atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, duomenų apie turimas banko sÄ skaitas ir jose esančias pinigines lėšas, nei nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės turtinė padėtis Å¡iuo metu yra sunki.

Atsižvelgus į atsakovės nurodytÄ finansinę, Å¡eimyninę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui priteistinos 500,00 Eur sumos bei bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimas iÅ¡dėstytinas 10 (deÅ¡imties) mėnesių laikui. Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 15 Eur (500x3 proc.) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Siručių k., Raseinių r. sav., ieÅ¡kovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Dubysos g. 9-22, Raseiniai, 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) sumokėto avanso ir 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) netesybų bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteistos bendros 515,00 Eur sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių ir įpareigoti atsakovę L.

P. kas mėnesį mokėti ieškovui G. B. po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų), paskutinį mėnesį mokant 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Irena Narbutienė