a56ccc73-e938-4f8a-b1aa-d24535f36522 · Regionų administracinis teismas

                                                                    Administracinė byla Nr. I-2945-428/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00805-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 12.17.; 24.7; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atstovei advokato padėjėjai Milenai Motiejaitienei, atsakovės Kauno rajono savivaldybės tarybos atstovėms Dovilei BartaÅ¡iÅ«naitei ir RÅ«tai Snarskienei,         vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.          Teisėjų kolegijan u s t a t ė :

      PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017m. kovo 30 d. sprendimÄ Nr. TS-124 „Dėl UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio; 2) įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Narėpų metaliniai garažai“ praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡yta Kauno rajono savivaldybės tarybos atleisti ar bent sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį UAB „Narėpų metaliniai garažai“, priskaičiuotÄ už žemės naudojimÄ 2016 m. (duomenys neskelbtini) .       PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir atstovė - advokato padėjėja teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja prašė atsakovės atleisti ar bent sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2016 metus.

Taryba skundžiamu sprendimu nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2016 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio. Atsakovė priėmė sprendimÄ tik dėl vienintelės pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dalies, t. y. dėl tos, kurioje pareiÅ¡kėja praÅ¡o atleisti jį nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau visiÅ¡kai nesvarstė dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo t. y. lengvatų taikymo. PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiamas sprendimas atspindi, kad atsakovė iÅ¡nagrinėjo tik dalį pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo.

Atsakovės pareiga motyvuoti administracinius aktus reiÅ¡kia institucijos pareigÄ pagrįsti sprendimus tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias sprendimo priėmimÄ . Tokie faktiniai argumentai turi bÅ«ti nurodyti pačiame sprendime. Ä®vairių teisės aktų iÅ¡vardijimas ginčijamame sprendime, konkrečiai nenurodant, dėl kokių faktinių aplinkybių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti patenkintas, negali bÅ«ti vertinamas, kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis.

Paminėtina, kad administracinis teismas taip pat yra patvirtinęs, kad tokio pobÅ«džio administracinis aktas, kuriame tik pateikiami teisės aktai, bet nenurodomas faktinis pagrindas yra laikomas kaip nemotyvuotas, neatitinkantis jam įstatymo keliamų reikalavimų ir dėl to pripažįstamas neteisėtu ir dėl to naikintinu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1520-10). PareiÅ¡kėja praÅ¡yme atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo ar bent sumažinti turimÄ sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nurodė aplinkybes, kurios trukdė pilna apimtimi pareiÅ¡kėjai vykdyti ir vystyti savo veiklÄ , pasiraÅ¡yti reikalingas veiklos sutartis ir gauti pakankamai pajamų.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2011 m. liepos 22 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-86, pagal kuriÄ 3 metams buvo iÅ¡nuomota 14,1352 ha valstybinės žemės adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiÅ¡kėja 2011 m. spalio 19 d. sudarė kitÄ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-107, pagal kuriÄ 40 metų terminui buvo iÅ¡nuomota 0,4992 ha valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini). Besibaigiant 14,1352 ha žemės sklypo nuomos 2011-07-22 sutarčiai Nr. 7SŽN-86, pareiÅ¡kėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrių su praÅ¡ymu sudaryti naujÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, nes žemė reikalinga pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise valdomų statinių ir pastatų eksploatacijai, tačiau Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjas 2014 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimÄ Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡formavimo".

Minėtu sprendimu buvo iÅ¡formuotas žemės sklypas, kurio nuomÄ pareiÅ¡kėjas norėjo pratęsti. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio vieni iÅ¡ reikalavimų yra panaikinti: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡formavimo"; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti su pareiÅ¡kėja žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3302-748/2017).

Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3302-748/2017 ginčas nėra galutinai iÅ¡spręstas, nes nėra sprendimo, kuris bÅ«tų įsiteisėjęs teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtas ginčas sutrikdė pareiÅ¡kėjos komercinę veiklÄ , todėl valstybinės žemės nuomos mokestinė prievolė už 2016 metus neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. PareiÅ¡kėjos naudojamuose abejuose sklypuose (tiek sklype, kuris buvo iÅ¡nuomotas pagal Nuomos sutartį Nr. 7SŽN-86, tiek sklype, kuris iÅ¡nuomotas pagal Nuomos sutartį Nr. Nr. 7SŽN-107) vykdoma veikla papildo viena kitÄ , todėl nesant teisinio užtikrintumo ir stabilumo, sutriko ir buvo apribota pareiÅ¡kėjos galimybė gauti pakankamai lėšų žemės nuomos mokesčio prievolei įvykdyti (sunkiÄ pareiÅ¡kėjos ekonominę padėtį patvirtina (Priedas Nr. 3).

Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kadangi priimtas sprendimas savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl yra pagrindas tokį sprendimÄ panaikinti.       Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktas numato, kad savivaldybės tarybos kompetencija yra teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ (toliau - Nutarimas) 8 punkte numatyta, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sÄ skaita turi teise mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Tvarkos apraÅ¡as), patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-307 „Dėl atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 7 punktas numato, kad Biudžeto ir finansų skyrius Savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ , suderintÄ su žemės Å«kio kaimo plėtros bei Biudžeto ir finansų komitetais, teikia svarstyti Tarybai.

PareiÅ¡kėjos 2016 m. gruodžio 20 d. praÅ¡ymas buvo nagrinėjamas vadovaujantis ankščiau nurodytu Tvarkos apraÅ¡u. Atsižvelgdamas į šį praÅ¡ymÄ ir Tvarkos apraÅ¡o 7 punktÄ Kauno rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyrius 2017 m. kovo 15 d. parengė tarybos sprendimo projektÄ , kuriuo siÅ«lė atleisti UAB „Narėpų metaliniai garažai“ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. PrieÅ¡ teikiant sprendimÄ tvirtinti Savivaldybės tarybai, atsižvelgiant į Tvarkos apraÅ¡o 7 punktÄ , jis buvo pateiktas derinimui ir svarstytas trijų Kauno rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose:

Žemės Å«kio ir kaimo plėtros komiteto 2017 m. kovo 27 d. posėdyje; Ūkio ir verslo komiteto 2017 m. kovo 28 d. posėdyje; Biudžeto ir finansų, strateginio planavimo komitetų 2017 m. kovo 28 d. bendrame posėdyje, kuriame dalyvavo įgaliotas UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atstovas A. M. . Minėti komitetai sprendimo projektui nepritarė. Buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjos nuo žemės nuomos mokesčio neatleisti. Posėdžio metu tarybos nariai pasisakė, kad Å¡i įmonė kiekvienais metais kreipiasi dėl Å¡ios lengvatos taikymo, o Savivaldybės biudžeto sÄ skaita nuolat jÄ atleisti yra neteisinga.

Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Atsižvelgiant į, aukščiau paminėtų, Savivaldybės tarybos komitetų sprendimus, Tarybai buvo teikiamas sprendimo projektas neatleisti UAB Narėpų metaliniai garažai nuo 2016 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio. Savivaldybės taryba sprendimÄ priėmė atsižvelgdama į Savivaldybės tarybos komitetų pasiÅ«lymus, todėl darytina iÅ¡vada, kad buvo įvertintos visos aplinkybės (pareiÅ¡kėjo argumentacija, savivaldybės finansinė padėtis ir vietos bendruomenės interesai), todėl priimtas teisingas, racionalus ir pagrįstas sprendimas.

Savivaldybės tarybos turi teisę rinktis ir priimamÄ sprendimÄ suponuoja aplinkybių daugėtas, o ne vien aplinkybė, kad juridinis asmuo susiduria su, kaip pats teigia, ypatingomis sÄ lygomis - negali pilnai disponuoti žemės sklypu, dėl kurio Å¡iuo metu vyksta teisminis ginčas. IÅ¡ ginčijamo akto pareiÅ¡kėja galėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimÄ priėmė vadovaudamasi teisės aktais, iÅ¡analizavusi faktines aplinkybes, kurios pareiÅ¡kėjai buvo žinomos. Nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ bei perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Kauno rajono savivaldybės tarybai.      Skundas tenkintinas visiÅ¡kai.       Ginčas byloje kilo dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. TS-124, kuriuo buvo nuspręsta neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2016 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio -11 875,20 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.       Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja, nuomos sutarties pagrindais, nuomojo du valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Už žemės sklypo nuomÄ , (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio suma už 2016 metus sudarė 539,20 Eur ir už žemės sklypo nuomÄ , (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio suma už 2016 metus sudarė 11 336 Eur. PareiÅ¡kėja 2016 m. gruodžio 20 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, praÅ¡ydama atleisti arba sumažinti 11875,20 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomÄ , (duomenys neskelbtini), už 2016 metus. Kauno rajono savivaldybės taryba skundžiamu sprendimu nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2016 metų 11875,20 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio.     Savivaldybių įgaliojimai teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita apibrėžti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte.

Tai iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Savivaldybės teisė mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sÄ skaita reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ (toliau - Nutarimas). Å io nutarimo 8 punkte numatyta, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sÄ skaita turi teise mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių arba lengvatų taikymo tvarkÄ detalizuoja Kauno rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-307 „Dėl atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) (ApraÅ¡o redakcija galiojusi iki 2017-04-04).

ApraÅ¡o 3 punkte buvo numatyta, jog nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių fiziniai ir juridiniai gali bÅ«ti atleidžiami arba taikomos lengvatos Kauno rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos apraÅ¡as taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčius moka už Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esantį turtÄ (ApraÅ¡o 1 p.).

Žemės ir žemės nuomos mokesčio mokesčių lengvatos gali būti teikiamos Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu (Aprašo 2.

1. p.). ApraÅ¡o 3.2. punkte numatyta, jog nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių fiziniai ir juridiniai gali bÅ«ti atleidžiami susidarius ypatingoms sÄ lygoms (stichinės nelaimės, gaisro ir kitais objektyviais atvejais).        PareiÅ¡kėja bÅ«tinybę atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo ar galimybę sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį grindė aplinkybėmis, jog pareiÅ¡kėja 2011 m. liepos 22 d. buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-86, pagal kuriÄ 3 metams buvo iÅ¡nuomota 14,1352 ha valstybinė žemė (duomenys neskelbtini) .

Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2014-08-08 sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 5233/0003:322 iÅ¡formavimo" iÅ¡formavo žemės sklypÄ , kurio nuomÄ pareiÅ¡kėja norėjo pratęsti. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 08 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡formavimo" ir prašė teismo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti su pareiÅ¡kėja Å¡io žemės sklypo nuomos sutartį (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3302-748/2017).

Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3302-748/2017 sprendimas nėra įsiteisėjÄ s. PareiÅ¡kėjos teigimu nurodyta situacija trukdo pilna apimtimi vykdyti ir vystyti veiklÄ , pasiraÅ¡yti reikalingas veiklos sutartis ir gauti pakankamai pajamų iÅ¡ komercinės veiklos.       Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniÅ«nė 2017 m. sausio 17 d. raÅ¡tu Nr. KRSD -28(02.07) siÅ«lė pareiÅ¡kėjÄ atleisti nuo žemės mokesčio. Pažymėtina, jog siÅ«lyti atleisti nuo žemės, žemės nuomos ar nekilnojamojo turto mokesčių, juos sumažinti ar atidėti pagal iÅ¡vardytus kriterijus galima tik remiantis seniÅ«nijoje sudarytos komisijos praÅ¡ymu-rekomendacija (ApraÅ¡o 6 p.).

ApraÅ¡o 7 punkte numatyta, kad Biudžeto ir finansų skyrius Savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ dėl žemės mokesčio atleidimo, suderintÄ su Žemės Å«kio kaimo plėtros bei Biudžeto ir finansų komitetais, teikia svarstyti Tarybai. Kauno rajono savivaldybės taryba svarsto kiekvienÄ praÅ¡ymÄ ir priima sprendimÄ dėl mokesčių lengvatos taikymo (ApraÅ¡o 8 p.).       Bylos duomenys patvirtino, jog taryboje ir jos komitetuos nebuvo vertinama, ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, kurios trukdė pilna apimtimi pareiÅ¡kėjai vykdyti ir vystyti savo veiklÄ , pasiraÅ¡yti reikalingas veiklos sutartis ir gauti pakankamai pajamų žemės nuomos mokesčiui sumokėti, objektyviai yra tokio pobÅ«džio aplinkybės, kurios tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjos, kaip juridinio asmens, veiklÄ ir mokumÄ , ar pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės atitinka ApraÅ¡o 3.2. punkte numatyta atvejį.

Žemės plėtros ir kaimo plėtros komiteto 2017 m. kovo 27 d. posėdžio, Ūkio ir verslo komiteto 2017 m. kovo 28 d. posėdžio ir Bendro biudžeto ir finansų, strateginio plano komiteto 2017 m. kovo 28 d. posėdžio garso įraÅ¡ai patvirtina, jog komitetuose nebuvo sprendžiama, ar pareiÅ¡kėjos, kaip juridinio asmens, veiklos aplinkybės atitinka ApraÅ¡o 3.2. punkte numatytÄ atvejį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to duomenų, skundžiamo sprendimo pobÅ«dį nulėmė kilsiančios galimos pasekmės, tai, kad atleidus pareiÅ¡kėjÄ nuo žemės nuomos mokesčio Kauno rajono savivaldybės biudžetas negautų 11 875,20 Eur pajamų.

Tai buvo vienintelis argumentas neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo žemės nuomos mokesčio už 2016 metus. Tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte Savivaldybių teisė teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas numatyta tik savivaldybės biudžeto sÄ skaita, todėl toks atsakovo argumentas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Taip pat bylos duomenys patvirtino, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo svarstyta tik viena galimybė atleisti pareiÅ¡kėja nuo žemės nuomos mokesčio.

Pareiškėja savo prašyme prašė atleisti nuo žemės nuomos mokesčio arba šį mokestį sumažinti, tačiau alternatyva dėl galimybės sumažinti mokestį taryboje ir jos komitetuose nebuvo svarstoma.       Įvertinus pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, teigtina jog pareiškėjos prašymo svarstymo procedūra buvo nenuosekli ir nepagrįsta objektyviu pareiškėjos nurodytos situacijos vertinimu, todėl neatitiko Aprašo 3.2 punkto reikalavimų, be to, pareiškėjos prašymas sumažinti žemės nuomos mokestį net nebuvo svarstomas.

       Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 18 punkte įvirtintÄ iÅ¡imtinę tarybos kompetencijÄ teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita. Savivaldybė įgyvendindama Å¡iÄ Â funkcijÄ turėjo tam tikrÄ Ä¯statymų leidėjo suteiktÄ veiksmų laisvę, pasirinkti bÅ«dus, kaip Å¡ias funkcijas įvykdyti. Tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje nurodytÄ savivaldybių funkcijų skirstymÄ , atsakovė, įgyvendindama numatytas funkcijas ir turėdama Konstitucijos ir įstatymų nustatytÄ sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, taip pat yra atsakinga už Å¡ių funkcijų įvykdymo teisėtumÄ .        Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareiga individualų administracinį aktÄ tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

VAÄ® 8 straipsnyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, t. y. motyvų iÅ¡dėstymas administraciniame akte turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ .

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-620/2008).         Įstatymo virÅ¡enybės principas, įpareigojantis vieÅ¡ojo administravimo subjektus vykdyti įstatymais jiems priskirtÄ veiklÄ , tik taip, kaip numato teisės aktai.

Pažymėtina, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedÅ«rÄ vykdyti neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai.

VieÅ¡o administravimo subjektas saistomas pareiga motyvuoti sprendimÄ , Å¡io ginčo atveju, Å¡ios pareigos atsakovė nevykdė, priimdama nepagrįstÄ (faktais ir teisės normomis) ir nemotyvuotÄ administracinį sprendimÄ (VAÄ® 8 str. 1 d.).         Įvertinus pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, jog atsakovė priimdama skundžiamÄ sprendimÄ nesilaikė pirmiau nurodytų VAÄ® ir ApraÅ¡o reikalavimų. Skundžiamas sprendimas priimtas iÅ¡ esmės be objektyvaus faktinių aplinkybių tyrimo ir faktinių aplinkybių vertinimo (kvalifikavimo) pagrindimo pagal ApraÅ¡o 3.2 punkto nuostatas.

Atsakovė priėmė ginčijamÄ sprendimÄ visiÅ¡kai nevertindama, ar pareiÅ¡kėjos atvejis objektyviai atitiko ApraÅ¡o 3.2 punkte nurodytas ypatingas sÄ lygas, įtakojusias pareiÅ¡kėjos veiklÄ . Skundžiamo sprendimo preambulėje deklaratyviai nurodyti teisės aktai, kuriais atsakovė vadovavosi priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , tačiau nenurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai, priežastys, nulėmusios tokio turinio sprendimo priėmimÄ . Atsakovė priėmė nepagrįstÄ (faktais ir teisės normomis), nemotyvuotÄ administracinį sprendimÄ (VAÄ® 8 str. 1 d.).

Skundžiamo sprendimo formuluotė – neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2016 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio, patvirtina, jog teisės aktų nuostatos taikytos formaliai, neatsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turinį, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ svarstyti ir alternatyviÄ galimybę sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį.          Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju, skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtas VAÄ® ir ApraÅ¡o nuostatos, reglamentuojančias individualaus administracinio akto pagrindimÄ (VAÄ® 8 str.), neužtikrinant pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių, veikiančių pareiÅ¡kėjos, kaip juridinio asmens, veiklÄ vertinimo, visiÅ¡kai nesprendžiant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dalies dėl valstybinės žemės mokesčio sumažinimo galimybės. Tokio pobÅ«džio sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, jame nėra nei teisinių argumentų, nei faktinių aplinkybių vertinimo.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 91 straipsnį, skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .       Nagrinėjamo ginčo atveju, svarstant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , todėl skundžiamas aktas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iÅ¡ naujo svarstyti pareiÅ¡kėjos 2016 m. gruodžio 20 d. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio už 2016 metus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :         PareiÅ¡kėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundÄ tenkinti.         Panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimÄ Nr. TS-124 „Dėl UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, kaip nepagrįstÄ .        Įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės tarybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2016 m. gruodžio 20 d. praÅ¡ymÄ atleisti ar bent sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį, priskaičiuotÄ už žemės naudojimÄ 2016 metais (duomenys neskelbtini).       Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                                                                       Audrius Grauželis                                                                                                                                                                                                                                                    Jolanta Medvedevienė                                                                                                                             Asta Urbonienė