a56bbcaf-0bf8-420a-a9e2-1cb7eee2e9f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-306-1020/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48330-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V.

L. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d., n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tuo, kad nužudė savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent: 2019 m. lapkričio 13 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.30 val., savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį savo sugyventinei M.

E. į pilvÄ , tuo padarydamas jai sužalojimus, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusioji M. E. mirė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka V. L. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais konstatavus, kad kaltinamasis, siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios griežtos bausmės, gali pasislėpti nuo teismo bei bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, ir padarius iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Kaltinamojo V. L. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir kaltinamÄ jį V. L. iÅ¡ suėmimo paleisti. 4.1. Skunde nurodoma, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ilgÄ laikÄ gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, kai surenkama pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri jam yra inkriminuojama.

Tik perdavus bylÄ nagrinėti teisme, dar neatlikus įrodymų tyrimo, nėra galimybių įvertinti visus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis kaip įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuojamos veikos, tačiau dabartinėje nagrinėjamos bylos proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumÄ kaltinimams pagrįsti vertinti bÅ«tina. 4.2. Gynėjo teigimu, kadangi kaltinamasis V. L. neigia savo kaltę dėl M. E. nužudymo, todėl itin svarbu įvertinti kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumÄ kaltinimui pagrįsti ir suėmimui skirti ar jo terminui pratęsti.

Skundžiamoje nutartyje faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡dėstyti labai lakoniÅ¡kai, apsiribojant procesinių veiksmų protokolų pavadinimų iÅ¡vardinimu, visiÅ¡kai neaptariant užfiksuotų duomenų turinio. Skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina tik M. E. smurtinės mirties faktÄ , bet ne kaltinamojo V. L. veiksmus, galėjusius įtakoti M. E. mirtį. Byloje nustatyta tik tai, kad M.

E. mirė nuo traumuojančio poveikio kietu buku daiktu į jos pilvo sritį, tačiau jokie abejonių nekeliantys duomenys nepatvirtina, kad tÄ traumuojantį veiksmÄ atliko bÅ«tent V. L.. Teismo medicinos ekspertas neatmetė galimybės, jog M. E. galėjo susižaloti pati griÅ«dama ir atsitrenkdama į kokį nors baldÄ . Kaltinamasis V. L. nėra davęs konkrečių parodymų apie smÅ«gių sudavimÄ M. E. į pilvo sritį, o vėlesni kaltinamojo veiksmai, mėginant M. E. atgaivinti, kviečiant pagalbÄ , prieÅ¡ingai, rodo, kad V.

L. nesiekė M. E. mirties. 4.3. Gynėjo nuomone, vien inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas negali lemti ilgalaikio pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, tuo labiau, kai faktinių duomenų tokiam kaltinimui pagrįsti, trÅ«ksta. Todėl iki byloje surinktų įrodymų iÅ¡tyrimo ir tinkamo jų įvertinimo nuosprendyje, kaltinamajam V. L. galėtų bÅ«ti taikoma bet kuri Å¡velnesnė už suėmimÄ kardomoji priemonė. Tai, kad V. L. pats iÅ¡kvietė pagalbÄ , o laikinai sulaikytas jis buvo daugiau nei po paros ir iki sulaikymo niekur nebėgo bei nesislėpė, rodo, jog kaltinamojo dalyvavimas procese gali bÅ«ti užtikrintas ir raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti, dokumento paėmimu, įpareigojimu periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ar netgi intensyvia priežiÅ«ra.

Bet kuri iÅ¡ Å¡ių priemonių ar jų derinys taip pat užkardytų ir mažai tikėtinÄ naujų nusikalstamų veikų darymÄ . Advokato teigimu, kaltinamasis V. L. paleistas iÅ¡ suėmimo siektų įsidarbinti, rÅ«pintis be priežiÅ«ros likusia po sunkios ligos sudėtingoje situacijoje atsidÅ«rusia motina ir jokiu bÅ«du netrukdytų procesui bei nesislapstytų. 4.4. Be to, nagrinėjant ankstesnį skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo visi skunde iÅ¡dėstyti argumentai buvo atmesti pakankamai deklaratyviai.

Šiuo metu įrodymai byloje jau yra pradėti tirti, kaltinamasis V. L. davė parodymus, o kiti įrodymai nėra ištirti ne dėl jo kaltės, nes kviesti liudytojai neatvyko į teismo posėdį, todėl procesas vilkinasi.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo nutartį. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas 6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo V. L. gynėjo skundÄ ir įvertinusi pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kaltinamajam V. L. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos nėra iÅ¡nykę, kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina faktinio suėmimo pagrindo grįsti tokia duomenų apimtimi, kiek to reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės ar jos termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.

Å ie klausimai sprendžiami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjant skundÄ baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tiek, kiek tai reikalinga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti bei nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nagrinėjant skundÄ dėl suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktų duomenų vertinimas yra atliekamas, bet ne tokia apimtimi, kokia praÅ¡oma skunde. Kadangi dalis skundo argumentų, vertinant kaltinamojo duotus parodymus, keliant atskiras įvykio versijas, pateikiant V. L. veiksmų galimÄ vertinimÄ , yra susiję su iÅ¡imtine baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl dėl Å¡ių argumentų skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija nepasisako.

8. Ä®vertinus baudžiamosios bylos duomenis skundo dėl kardomosios priemonės nagrinėjimo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog V. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys užfiksuoti iÅ¡ dalies paties kaltinamojo V. L. parodymuose ir parodymų patikrinimo vietoje protokole, iÅ¡ kurių galima spręsti apie įvykio dienos aplinkybes, alkoholio vartojimÄ su M. E., galimÄ jos mirties priežastį; nukentėjusiosios J. G. parodymuose apie konfliktÄ su kaltinamuoju; specialisto iÅ¡vados ir specialisto paaiÅ¡kinimų dėl M. E. sužalojimų pobÅ«džio ir jų galimo padarymo mechanizmo; taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. V. L. yra kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio padarymÄ gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant ir kitoms baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , kartu nustatęs ir bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). V. L. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už kaltinamajam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta iÅ¡imtinai tik itin griežta laisvės atėmimo iki 20 metų arba iki gyvos galvos bausmė.

Sutiktina su tuo, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sÄ lyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ buvo atsižvelgta ir į kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su skunde deklaruojamais V. L. socialiniais ryÅ¡iais.

Kaltinamasis yra iÅ¡siskyręs, nors ir turi vaikų, bet pastovių santykių su jais nepalaiko, netgi yra teistas už vengimÄ iÅ¡laikyti vienÄ iÅ¡ vaikų. Iki įvykio kaltinamasis gyveno kartu su sugyventine M. E., Å¡ios Å¡eimai priklausančiame bute. V. L. oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip pats pripažino, uždarbiaudavo papildomai, be to, ir užsienyje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. L. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir deklaratyvÅ«s skundo teiginiai apie bÅ«simÄ kaltinamojo įsidarbinimÄ bei rÅ«pinimÄ si pagalbos reikalinga motina, kurių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

11. Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ , o ne vien tik inkriminuojamo nusikaltimo sunkumÄ bei gresiančios bausmės griežtumÄ , darytina iÅ¡vada, kad bÅ«damas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobÅ«dį, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, V. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti nebÅ«tina nustatyti konkrečių ketinimų, rengimosi ar netgi atskirų veiksmų atlikimo, siekiant pasislėpti nuo teismo, pakanka byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrįsto manymo, kad įtariamasis (kaltinamasis), bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Todėl V. L. elgesys iÅ¡ karto po įvykio (nebėgo ir nesislėpė, iÅ¡kvietė pagalbÄ ), įvertinus jį kitų anksčiau iÅ¡vardintų aplinkybių kontekste, bei turint omenyje vėliau jam pareikÅ¡tus kaltinimus, savo pozicijos dėl jų keitimÄ bei dabartinį jų neigimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti.

12. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. V. L. kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Kaip matyti iÅ¡ pateiktos V. L. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, vienÄ iÅ¡ jų prieÅ¡ tÄ pačiÄ M.

E.. Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, dėl anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių teigiamų iÅ¡vadų galimai nepadarė ir pagal inkriminuojamos veikos aplinkybes galimai vėl smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bÅ«damas nesuimtas V. L. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Kaltinamasis V. L. yra suimtas jau beveik 11 mėnesių. Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat tokios suėmimo taikymo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, bet įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, šioje proceso stadijoje be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų ir eliminuoti jo galimo pavojingo bei smurtinio elgesio kitų asmenų atžvilgiu.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, Å¡iuo metu objektyviai negalima spręsti apie vilkinamÄ bylos nagrinėjimÄ , todėl kaltinamojo gynėjo skundo argumentai apie užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ atmetami kaip nepagrįsti.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. L. paskirta kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam V. L. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas RimÅ¡elis Algimantas Valantinas