a569ddd3-e789-4545-bb26-fee5eec327fe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1312-153/2013;pirmosios instancijos teismo teisėja A. Dudzinskienė;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00950-2012-8; (S) Procesinio dokumento kategorijos; 11.9.13; 44.2.4.2; 121.1; 121.21; 121.22.   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 19 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-835/2013 pagal ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laikÄ ir neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė          Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23, neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu netenkino ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti 155 805,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. įskaitytinai, 400 000, Lt neturtinę žalÄ bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos .Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 31,68 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų 2009 m. spalio 23 d. ir nutraukė 2006 m. liepos 18 d. darbo sutartį, pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (darbo sutartis nutraukiama įsiteisėjus teismo sprendimui).

Atsakovė informavo ieÅ¡kovÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ ir atsiskaitymÄ atleidžiant darbuotojÄ (iÅ¡mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas) įsakymu, kuris pasiraÅ¡ytinai įteiktas ieÅ¡kovui 2009 m. spalio 28 d.Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-273-179/2009. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi pakeitė ieÅ¡kovo procesinę padėtį iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovo.

Alytaus rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. A2-3228-652/10 netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, nepanaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo ir nepriėmė naujo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės už priverstinę pravaikÅ¡tÄ patirtÄ Å¾alÄ pagal DK 297 straipsnį, gražinti jį į pareigas. Teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė J. K. reikalavimus bei paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimÄ , patikslindamas Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį nustatė, jog darbo sutartis su J.

K. tampa negaliojanti nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2011 m. gegužės 23 d., po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo). Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį, konstatuodamas, kad J. K. iÅ¡ esmės ginčija kasacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir konstatavo, kad vis dėlto nebuvo bylos atnaujinimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, lemiančių pakartotinio bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., nors Å¡iuo laikotarpiu jo faktiniai darbo santykiai su atsakove jau buvo pasibaigę. IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjus teismo sprendimui).

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iÅ¡ darbo pagrindui ir dėl atleidimo pagrindo Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartyje kitaip nenustatė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturėjo materialiosios teisės į vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., todėl ginčo laikotarpis nekvalifikuotinas kaip priverstinė pravaikÅ¡ta. Dėl to ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 155 805,13 Lt vidutinnį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. atmetė.Teismas sutiko su atsakovės pateiktais argumentais, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti neturtinės žalos priteisimo klausimÄ .

Teismas sprendime vadovavosi Lietuvo Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties motyvais kad ieÅ¡kovas J. K., eidamas Alytaus apskrities vyriausiojo gydytojo pareigas, konkurso metu gerai žinojo bylos aplinkybes ir prieÅ¡ sudarant su atsakovu darbo sutartį taip pat turėjo numanyti apie atsiradusias pasekmes, kad gali kilti su ieÅ¡kovu ir atsakovu konfliktas. Kiekvienas atidus, rÅ«pestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieÅ¡ atlikdamas vienÄ ar kitÄ veiksmÄ privalo įvertinti galimybes, jo pasekmes. Ä®gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo, o ieÅ¡kovo pateikti laikraščių straipsniai, teismo vertinimu patvirtina, kad ieÅ¡kovas po atleidimo iÅ¡ darbo nepatyrė jokių iÅ¡gyvenimų, prieÅ¡ingai aktyviai dalyvavo savivaldybės tarybos veikloje, bÅ«damas tarybos nariu atostogavo Naujojoje Zelandijoje.

Teismas pripažino, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieÅ¡kovas J. K. su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi susipažino bÅ«tent 2009 m. spalio 23 d. Teismas nustatė, kad su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ pareigų ieÅ¡kovas J. K. susipažino 2009 m. spalio 28 d., todėl teismo nuomone apie savo atleidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo bÅ«tent tÄ dienÄ . Teismas vadovavosi iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas J. K. kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ 2009 m. spalio 23 d., t. y. tada, kai dar nežinojo, jog jis bus atleistas.

Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, Å¡is iÅ¡raÅ¡as negali bÅ«ti vertintinas kaip tinkamas įrodymas, jog ieÅ¡kovo sveikata pablogėjo bÅ«tent po atleidimo iÅ¡ darbo, teismo vertinimu iÅ¡raÅ¡as liudija, kad ieÅ¡kovo sveikata pablogėjo dar prieÅ¡ sužinant apie atleidimÄ . Teismui nustačius, kad atsakovės veiksmuose, nutraukiant darbo sutartį su ieÅ¡kovu, nebuvo atsakovės kaltės, nebuvo padaryta jokių neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos neturtinei žalai atsirasti, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė.Teismas sprendime nepasisakė dėl kitų atsakovės atstovo argumentų (senaties termino), nes jie teismo pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui.

Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei teismas priteisė iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ (b. l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiNesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimu ieÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ ir prašė panaikinti skundžiama sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-26-835/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.          Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (turtinės žalos) priteisimo        VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigos ir darbas egzistavo iki ieÅ¡kovo priėmimo ir egzistuoja ir Å¡iuo metu, Å¡io darbo ieÅ¡kovas negalėjo dirbti dėl vienos vienintelės priežasties, t. y. todėl, kad buvo atleistas iÅ¡ darbo, tik dėl darbdavio kaltės. Taigi, prieÅ¡ingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, visos aplinkybės aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad laikas nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23 visiÅ¡kai atitinka priverstinės pravaikÅ¡tos turinį, nes šį laikotarpį ieÅ¡kovas turėdamas visas galimybes dirbti sulygtÄ darbÄ jo nedirbo tik dėl darbdavio kaltės. Tad nesant galimybės darbuotojo grÄ Å¾inti į darbÄ , jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis.

Todėl Å¡i Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalis naikintina, nes teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 18 str. ir buvusio DK 297 str. (Å¡iuo metu galiojančio DK 300 str.) nuostatas.Pirmosios instancijos teismas ignoravo įsiteisėjusiÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-17 nutartį, kurioje teismas nustatė, kad su ieÅ¡kovu sudaryta sutartis 2006-07-18 tampa negaliojanti nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y 2011-05-23. Skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgiama ir vertinama, kad darbo santykiuose netaikoma restitucija.

             Dėl neturtinės žalos atlyginimo        Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės vieninteliu motyvu, kad ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti atidesnis ir žinodamas konkurso aplinkybes jas įvertinti, t. y. įvertinti, kad galėjo kilti konfliktas. Su tuo apeliantas negali sutikti, nes kaip nurodė pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės patirta ar ne neturtinė žala reikalinga spręsti nustatinėjant aukščiau nurodytų atsakomybės sÄ lygų viseto buvimÄ , o teismo nurodytos aplinkybės reikÅ¡mingos gali bÅ«ti tik nustatinėjant neturtinės žalos dydį, o ne jos buvimo faktÄ .Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų 2006-06-29 konkursas buvo pripažintas neteisėtu, todėl tarp darbdavio veiksmų ir ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ ; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis civiliniu kodeksu, todėl prieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavus, priverstinės pravaikÅ¡tos nebuvimÄ , tai savaime neatima teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl aukščiau nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų, to pirmosios instancijos teismas neįvertino, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).IeÅ¡kovas teisėtai laimėjęs konkursÄ VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti turėjo daugiau kaip du metus bylinėtis teismuose dėl savo teisių įgyvendinimo, dėl to patyrė nepatogumus, pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Racionalu ir logiÅ¡ka, kad nuolatinė įtampa dėl nuolatinio bylinėjimosi ir nesaugios ateities padarė neigiamÄ Ä¯takÄ tiek ieÅ¡kovo sveikatai, tiek neigiamai atsiliepė ieÅ¡kovo geram vardui ir orumui, nes pažįstami ir aplinkiniai žmonės pradėjo vengti su ieÅ¡kovu bendrauti vien todėl, kad jis nuolat bylinėjasi ir dėl to asmenims susidaro neigiamas įspÅ«dis apie ieÅ¡kovo charakterio savybes.

Dideli dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir emocinis skausmas turėjo skaudžių padarinių ir ieÅ¡kovo sveikatai: sutriko Å¡irdies ritmas, pakilo kraujospÅ«dis, dėl to ieÅ¡kovas turėjo vartoti vaistus. Å ie negalavimai pasireiÅ¡kė tiek prieÅ¡ darbo sutarties nutraukimÄ , tiek ir po jos, todėl nepagrįsti teismo teiginiai dėl ieÅ¡kovo fizinės savijautos ir sužinojimo apie darbo sutarties nutraukimÄ , nes iÅ¡ esmės Å¡i aplinkybė tik paaÅ¡trino ieÅ¡kovo patiriamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos jis patyrė dėl buvusio darbdavio neteisėtų veiksmų, dėl kurių, kaip ieÅ¡kovas nurodė, buvo priverstas bylinėtis, gyventi nuolatinės įtampos bÅ«klėje, nesijausdamas saugiai dėl savo ateities.Teismas net nevertino tos aplinkybės, kad 2006-06-29 laimėjęs konkursÄ VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, tam kad sudarytų darbo sutartį Å¡ioms pareigoms eiti, ieÅ¡kovas turėjo atsisakyti ir atsisakė apskrities gydytojo pareigų, kurias tuo metu ėjo.

Tokiu bÅ«du dėl Å¡io darbo ieÅ¡kovas atsisakė valstybės tarnautojo statuso ir garantijų. Pripažinus neteisėtu 2006-06-29 vieÅ¡Ä konkursÄ , buvo konstatuotas ir ieÅ¡kovo darbo sutarties neteisėtumas. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ pagrįstai tikėdamasis dirbti jam patinkantį darbÄ , jo neteko visiÅ¡kai nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių priežasčių. Todėl konkurso rezultatų neteisėtumo konstatavimas ir darbo sutarties nutraukimas ieÅ¡kovui buvo didelė emocinė trauma.Kadangi neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, teisėtiems lÅ«kesčiams, todėl vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieÅ¡kovui priteistina neturtinė žala, nes jai priteisti yra visos sÄ lygos.         Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo J.

K. apeliacinį skundÄ ir prašė ieÅ¡kovo J. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti nepakeistÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ . Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendime atsakovo nuomone tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.          Atsakovo manymu ieÅ¡kovas naujų argumentų ar motyvų nepateikė, todėl iÅ¡lieka Valstybės tarnybos departamento argumentai ir motyvai, kurie buvo iÅ¡dėstyti atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui:Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iÅ¡ darbo pagrindui ir dėl atleidimo pagrindo Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartyje kitaip nenustatė.

Kadangi darbo sutarties nutraukimo pagrindas nepasikeitė, tai Alytaus rajono apylinkės teismo darbo sutarties nutraukimo datos perkėlimas nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo teisę į vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ pagal DK 297 str. Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 155 805,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23 priatmestinas.       DK 297 str. 3 d. nustatytos iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas.

IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009 pagal DK 136 str. 1 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjus teismo sprendimui). Teismai pažymėjo, kad 2006 m. lapkričio 16 d. paskelbti konkurso rezultatai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties yra prejudicinis faktas ir atsakovė besÄ lygiÅ¡kai privalėjo vykdyti Å¡iÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, nes pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties privalomumas.

Taigi iÅ¡ viso Å¡ito seka iÅ¡vados:1.Vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 4 p., turėtų bÅ«ti atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento 155 805,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2011-05-23, 400 000 Lt neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-17 yra priėmęs galutinę ir neskundžiamÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011, kuri buvo priimta dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas buvo kėlęs lygiai tokius pačius reikalavimus kaip ir dabartiniame ieÅ¡kinyje.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-17 nutartyje yra aiÅ¡kiai pasakęs, kad nebuvo pagrindo atnaujinti bylÄ ir, kad Å¡i byla jau buvo visiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartimi. Todėl J. K. suformuluotas teiginys, kad jis neva turėjo bÅ«ti atleistas tik 2011-05-23, t. y. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2011-05-23 nutarčiai, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Be to, pareikÅ¡ti reikalavimui pagal DK 297 str. turėtų bÅ«ti taikomas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas.

DK 297 str. 1 d. nustatyta, kad jei darbuotojas, nesutinka su bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ . Todėl ieÅ¡kovas J. K., nesutikdamas su Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (2.3) P-401 „Dėl J. K. atleidimo“, turėjo teisę jį apskųsti per vienÄ mėnesį nuo Å¡io įsakymo gavimo dienos, t. y. iki 2009-10-28.

Kaip žinia, ieÅ¡kovas J. K. reikalavimÄ priteisti žalÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ pagal DK 297 str. pareiÅ¡kė tiktai 2012-03-12, t. y. praėjus daugiau nei 16 mėnesių.Taip pat pažymėtina, kad J. K., atleidžiant jį iÅ¡ darbo, buvo iÅ¡mokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, nors pagal DK normas to Alytaus apskrities virÅ¡ininkas neprivalėjo daryti.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.PareiÅ¡kėjas savo ieÅ¡kinyje nepateikia jokių įrodymų, dėl jo neva patirtų nepatogumų, pažeminimų ar bendravimo laisvės apribojimo.

Ieškovas J. K., pateikia laikraščių straipsnius, kuriuose neva jis žeminamas, dėl to patyrė nepatogumus ir t. t. Tačiau įsigilinus į šiuos įrodymus, nieko panašaus nerasta. Šiuose laikraščių straipsniuose paprasčiausiai aprašoma bylos eiga ir tiek. Kiti laikraščių straipsniai apskritai nesusiję su byla, vienuose rašoma apie tai, kad J. K. buvo paskirtos drausminės nuobaudos, jog jis įtariamas lėšų išvaistymu, jog būdamas tarybos narys atostogauja Naujoje Zelandijoje.

Taigi, iÅ¡ Å¡ių straipsnių aiÅ¡kiai matyti, kad jis, atleistas iÅ¡ darbo, nepatyrė jokių iÅ¡gyvenimų, prieÅ¡ingai aktyviai dalyvavo savivaldybės tarybos veikloje, atostogavo Naujojoje Zelandijoje.IeÅ¡kovas teigia, kad dėl nuolatinio bylinėjimosi patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį skausmÄ . VisiÅ¡kai nesuprantama, kuo čia yra dėtas ieÅ¡kovo teisminis bylinėjimasis. CK 6.246-6.249 straipsniai nustato sÄ lygas žalai atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala.

Iš ieškovo argumentų galima suprasti, kad teisminis bylinėjimasis yra neteisėti veiksmai. Todėl atsakovu turėtų būti ne Valstybės tarnybos departamentas, o valstybė, kuri neužtikrino greito bylos išsprendimo.Ieškovas teigia, kad dideli dvasiniai išgyvenimai ir emocinis skausmas turėjo skaudžių padarinių ir jo sveikatai: sutriko širdies ritmas, pakilo kraujospūdis, dėl to turėjo vartoti vaistus. Tai neva liudija VšĮ Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro 2012-02-21 išrašas iš medicininių dokumentų apie tai, kad J.

K. 2009-10-23 kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ dėl galvos skausmo, svaigimo ir pan. Taip pat nėra pateikta duomenų, jog J. K. su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartimi susipažino bÅ«tent 2009-10-23, su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ pareigų J. K. susipažino 2009-10-28, tÄ dienÄ ieÅ¡kovas sužinojo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. VÅ¡Ä® Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro iÅ¡raÅ¡e yra nurodyta, kad J. K. kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ 2009-10-23, t. y. tada, kai dar nežinojo, jog jis bus atleistas.

IÅ¡raÅ¡as liudija, kad ieÅ¡kovo sveikata pablogėjo dar prieÅ¡ atleidimÄ (sužinojimÄ apie atleidimÄ ). Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjas neturi jokio teisinio pagrindo į neturtinę žalÄ .IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados         Apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2006 m. birželio 26 d. organizavo naujÄ konkursÄ VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. 2006 m. birželio 29 d.

Å¡io konkurso laimėtoju pripažintas apeliantas J. K., su juo sudaryta darbo sutartis. PrieÅ¡ sudarant darbo sutartį su apeliantu J. K., jis ėjo valstybės tarnautojo – Alytaus apskrities gydytojo – pareigas ir buvo ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas. Tarp pralaimėjusio konkursÄ asmens A. V. ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisme kilo ginčas dėl vieÅ¡ojo konkurso rezultatų ir jų pagrindu sudarytos su konkurso laimėtoju darbo sutarties galiojimo bei kitoje susijusioje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimo.

A. V. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas: panaikinti 2006 m. birželio 29 d. vieÅ¡ojo konkurso VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus; pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir J. K. sudarytÄ darbo sutartį; įpareigoti atsakovę nutraukti darbo sutartį su J. K.; įpareigoti atsakovę Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ sudaryti naujÄ darbo sutartį su ieÅ¡kovu A. V., kaip ankstesnio 2005 m. rugpjūčio 16 d. vieÅ¡ojo konkurso laimėtoju – VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti (civilinėje byloje Nr.2-273-179/2009).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino 2006 m. birželio 29 d. įvykusio vieÅ¡ojo konkurso VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažino negaliojančia darbo sutartį, sudarytÄ su apeliantu J. K., įpareigojo atsakovę Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ nutraukti Å¡iÄ darbo sutartį ir sudaryti naujÄ darbo sutartį su A. V., kaip teisėtu vieÅ¡ojo konkurso laimėtoju. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimÄ paliko galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2009 m. spalio 23 d. nutartimi, patikslindama, kad atsakovės Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir J.

K. 2006 m. liepos 18 d. sudaryta darbo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis buvo įvykdyta, darbo sutartis su apeliantu J. K. buvo 2009 m. spalio 23 d. nutraukta (1 t., b. l .33–37), apeliantas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo susipažino 2009 m. spalio 28 d. pasirašytinai. Vėliau apelianto J.

K. praÅ¡ymu procesas civilinėje byloje Nr.2-273-179/2009 buvo atnaujintas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimis apelianto J. K. praÅ¡ymas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimÄ atmestas, paliekant šį sprendimÄ galioti, teismas patikslino apelianto J. K. procesinę padėtį civilinėje byloje nurodęs, jog jis yra atsakovas byloje, o ne trečiasis asmuo. Taip pat teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog vietoje atsakovės Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos byloje Lietuvos valstybę atstovauja Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas nustatė, kad 2006-07-18 darbo sutartis su atsakovu J. K. negalioja nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylos medžiaga nustatyta, kad teismo nutartis civilinėje byloje A2-3228-652/2010 įsiteisėjo 2011 m. gegužės 23 d.(b. l. 100-102, 1 t.).Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atnaujinus procesÄ civilinėje byloje jokių naujų aplinkybių nepaaiÅ¡kėjo dėl ginčo objekto jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-273-179/2009, o vien tas faktas, kad teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje A2-3228-652/2010 buvo pakeista apelianto J.

K. procesine padėtis iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovÄ nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantui turi bÅ«ti sumokėta už priverstinę pravaikÅ¡tÄ vadovaujantis DK 297 str., arba atlyginta turtine žala pagal DK 248, 250 str., nuo darbo sutarties nutraukimo momento 2009-10-23 iki 2011-05-23.Priverstinė pravaikÅ¡ta, už kuriÄ mokamas atlyginimas pagal DK 297 straipsnį, yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Ji yra nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki darbuotojo grÄ Å¾inimo į tÄ patį darbÄ arba teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Jeigu darbuotojui nesudaromos galimybės teisminio ginčo metu sugrįžti į tÄ patį darbÄ , tai visas ginčo trukmės laikas gali bÅ«ti laikomas priverstine pravaikÅ¡ta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „LUKOIL BALTIJA“, bylos Nr. 3K-3-345/2009.)           Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas bÅ«tų neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, tokiu aplinkybių taip pat nenustatė Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje A2-3228-652/2010.

Esant tokioms aplinkybėms apelianto motyvas, kad jis buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl darbdavio kaltės yra nepagrįstas. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieÅ¡kovui darbo užmokesčio iÅ¡mokos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir atitinka surinktus byloje įrodymus (CPK 185 str.), dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus.

Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų, kur nustatyta, kad apeliantas atleistas iÅ¡ darbo teisėtu pagrindu (įsiteisėjus teismo sprendimui) vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 155 805,13 Lt. Dėl to atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo laikotarpiu galiojančius įstatymų (CPK 18 str. ir DK 297 str.) nuostatas.        Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad civilinėje byloje A2-3228-652/2010, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta data nuo kada tampa negaliojanti sudaryta su apeliantu darbo sutartis, savaime nesudaro pagrindo apeliantui priteisti darbo užmokesčio iÅ¡mokÄ už ginčo laikotarpį, nes, kaip nurodyta anksčiau, civilinėje byloje nenustatyta, kad apeliantas buvo atleistas iÅ¡ darbo neteisėtai.

       Taip pat byloje nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta materialinė žala, dėl to, kad apeliantas ginčo laikotarpiu (iki 2011-05-23) negalėjo eiti VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų, gauti darbo užmokestį, taip pat negalėjo eiti kitų pareigų. Po apelianto atleidimo iÅ¡ VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigų, į Å¡ias pareigas buvo priimtas dirbti asmuo, laimėjęs konkursÄ Å¡iai pareigybei užimti.

Tad apelianto motyvas, jog apeliantas galėjo eiti ginčo pareigas nelaimėjęs konkurso VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Taip pat atmestinas apelianto motyvas kaip neįrodytas, kad bylinėjimasis sutrukdė ieÅ¡kovui dirbti ir gauti darbo užmokestį kitoje darbo vietoje, tad nei vienas iÅ¡ apelianto nurodytų argumentų nesudaro pagrindo Å¡ioje byloje priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ .                    DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Kaip nustatyta anksčiau, neteisėto atleidimo fakto ieškovas šioje byloje neįrodė, darbo santykiai tarp ieškovo ir buvusio darbdavio nutraukti teismo sprendimo pagrindu, darbo sutarties nutraukimo pagrindas su ieškovu po teismo 2009-01-28 sprendimo įsiteisėjimo nepasikeitė, apeliantas su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine ginčo laikotarpiu (2009-10-24–2011-05-23) nebuvo susijęs darbo santykiais.

Visas Å¡ias aplinkybes paminėjo skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai nustatė, kad su ieÅ¡kovu nutraukta darbo sutartis esant teisėtam atleidimo iÅ¡ darbo pagrindui. Todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei materialinę atsakomybę priteisti apeliantui neturtinę žalÄ , nes to nenumato įstatymas (DK 245-250 str.). Vien tas faktas, jog apeliantas bylinėjosi teisme, turėjo įvairių nepatogumų dėl teismo procesų, nesudaro pagrindo priteisti ieÅ¡kovui turtinę (neturtinę) žalÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų sudarančių pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja pažymėdama, kad ieÅ¡kovas nurodė apeliaciniame skunde tuos pačius motyvus, kuriuos apeliantas nurodė ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimuose ir į kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai ir iÅ¡samiai atsakė skundžiamame sprendime.

    Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako nutartyje.     Negalima sutikti su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 ieÅ¡kovas kėlė tuos pačius reikalavimus kaip ir dabartinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo civilinėje byloje Nr. 2-273-179/2009, o nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas priteisti ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009-10-23 iki 2011-05-23.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ Å¡Ä¯ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ sutikęs su teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , kad darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės pasibaigė 2009-10-23 teisėtu pagrindu.

Kiti atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai iÅ¡ esmės pakartoja įsiteisėjusių teismo sprendimų, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriuos teisėjų kolegija pripažino teisingais ir jais vadovaujasi nutartyje, todėl teisėjų kolegija dėl kitų atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvų plačiau nepasisako Å¡iame procesiniame dokumente ir su jais sutinka. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės ir materialinės teisė normas, todėl nėra pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti.

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), apeliacinis skundas netenkintinas.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo nekeisti. Teisėjai                                                                                           Galina Blaževič                                                                                                                                                                                                            Gintautas Koriaginas                                                                                                                                                                                                                    Arvydas Žibas                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Â