a567d555-d2aa-4e8a-9320-d9a1ca89c847 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. H. (G.), pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai M. J., vertėjaujant Natalijai Reut, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. H. (G.) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto 4 - ojo notarų biuro notarė A.

A., I. H. (G.) n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodoma, kad santuokos metu pareiÅ¡kėja su savo broliu L. B. sudarė 2011-06-15 iÅ¡laikymo iki gyvos sutartį, pagal kurios 9 p. PareiÅ¡kėja įsipareigojo iÅ¡laikyti asmenį iki gyvos galvos, materialiai jį iÅ¡laikyti, teikti maistÄ , drabužius, kitokiÄ aprangÄ , o reikalui esant suteikti jam medicininę pagalbÄ ir priežiÅ«rÄ bei 13 p. pareiÅ¡kė, kad įsipareigoja apmokėti visas L. B. laidojimo iÅ¡laidas bei jį palaidoti. Sutartimi iki gyvos galvos PareiÅ¡kėja patvirtino, kad perleidžiamÄ turtÄ , butÄ esantį adresu (duomenys neskelbtini) priėmė.

PareiÅ¡kėjos brolis mirė 2015 m. PareiÅ¡kėjos vyras mirė 2013 m. Pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, laikytina, kad turtas pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį laikomas bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe, nes turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybę (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Tačiau pareiÅ¡kėja nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo po vyro mirties per 3 mėn., nes galvodama, kad kol yra gyvas jos brolis tokios pareigos neturi.

PareiÅ¡kėja po vyro mirties prižiÅ«rėjo butÄ esantį (duomenys neskelbtini), nes jame gyveno jos brolis dar iki 2015 m., kurį pastaroji turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti iki jo mirties. Po brolio mirties pareiÅ¡kėja irgi rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kėja po savo brolio mirties paveldėjimu pagal testamentÄ liudijimu paveldėjo visÄ turtÄ , esantį L. B. vardu. PareiÅ¡kėjai 2017-05-16 Vilniaus 4-ojo notarų biuro yra iÅ¡duotas liudijimas, kad po S. H. mirties, kurio nekilnojamojo turto buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) į notarų biurÄ niekas nesikreipė. 2017-08-31 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Astravo rajono notarų biurÄ , Baltarusijos Respublikoje, kur pastarajai iÅ¡davė pažymÄ jog po S. G. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad pastaroji turėtų kreiptis dėl buto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo į Lietuvos Respublikos notarus. 2017-08-31 mirusio S. G. dukra I. G., (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika kreipėsi į notarų biurÄ ir savo pareiÅ¡kimu atsisakė savo teisių į palikimÄ po savo tėvo S. G. mirties. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių kitokia nei ypatingosios teisenos tvarka gauti dokumento, patvirtinančio apie palikimo priėmimÄ , pareiÅ¡kėja kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo - dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio S. H. mirties.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å io straipsnio 3 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas per kurį turi bÅ«ti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Å is terminas nėra naikinamasis. Per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėja po savo sutuoktinio mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui paduoti.

Pagal suformuotÄ vieningÄ teismų praktikÄ , teismas ypatingos teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). CK 5.51 straipsnio, reglamentuojančio palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . PalikimÄ sudaro palikėjo turtas, t. y. prievolės, teisės ir pareigos, kurios gali bÅ«ti materialinio ar procesinio pobÅ«džio. Paveldėjimo teisės liudijimo pareiÅ¡kėja gauti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas. Todėl priversta kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad ji priėmėme palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimui. Akivaizdu, kad kitokia tvarka negu teismo, pareiÅ¡kėja negali apginti savo teisių. Pagal LR CPK 18 straipsnio nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. PareiÅ¡kėja po savo vyro mirties sutartimi iki gyvos galvos iÅ¡laikyti savo brolį buvo įsipareigojusi iÅ¡laikyti ir bÅ«tÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jos brolis iki mirties.

PareiÅ¡kėja rÅ«pinuosi juo. PareiÅ¡kėja duodavo pinigų visoms bÅ«tinoms iÅ¡laidoms bei bÅ«to iÅ¡laikymo mokesčiams sumokėti ir tokiu bÅ«du padėjo ir prisidėjo prie bÅ«to iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros, kadangi jos brolis buvo labai silpnas, nes sirgo onkologine liga. Dažnai atvažiuodavo pas brolį kol jis buvo gyvas ir apsigyvendavo minėtame bute. PareiÅ¡kėja savo vardu nuo 2015-04-15 yra sudariusi Elektros pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12144295-51112/256636 pagal kuriÄ ir atsiskaito už elektros energijÄ už butÄ (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja savo vardu nuo 2015-04-16 yra sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 211150 pagal kuriÄ ir atsiskaito už suteiktas paslaugas su AB “Vilniaus vandenys” už butÄ (duomenys neskelbtini). Už Å¡ilumos energijÄ AB “Vilniaus Å¡ilumos tinklams” PareiÅ¡kėja moka pati. Iki 2017-03-30 mokėjimus už suteiktas paslaugas pareiÅ¡kėja atlikinėdavo AB “Vilniaus energija”. Todėl preziumuojama, kad pareiÅ¡kėja savo aktyviais veiksmais priėmė savo sutuoktinio turto dalį, pradėjusi faktiÅ¡kai turtÄ valdyti ir juo disponuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluota taisykle, turto paveldėjimu yra ne paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, bet vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas. Juo laikomi aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais jis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ , liudijančiÄ jo sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir priimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ priimamo palikimo. Tik aiÅ¡kus valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius - palikėjo teisių ir pareigų perėjimÄ .

PraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo sutuoktinio S. H., gim. 1937 m. lapkričio 1 d., mirties 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikimo perėjimÄ valstybei. Nurodo, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad pareiÅ¡kėja I.

H. (G.) priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinio S. H. mirties, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo praÅ¡o bylÄ nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4 - ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o teismo bylÄ nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus bei priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra, jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo I.

H. (G.) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu visiÅ¡kai sutinka ir palaiko jame iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos I. H. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Taip pat pažymi, kad ji po savo tėvo S. H. mirties Baltarusijos Respublikoje notarų biure 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė savo teisių į visÄ tėvo palikimÄ . VisÄ palikimÄ esantį jos tėvo vardu turėtų paveldėti motina – I. H., nes ji turtu, t. y. – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, kiekvienÄ mėnesį važinėjo į Lietuvos RespublikÄ , mokėjo komunalinius mokesčius ir už kitus patarnavimus.

Dar kartÄ informuoja, kad į tėvo S. H. palikimÄ nepretenduoja bei praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Å alių paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja I. P. B., gimusi 1950 m. birželio mėn., ir S. V. G., gimęs 1937 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini) kaimo tarybos Civilinės metrikacijos biure 1968 m. spalio 12 d. įregistravo santuokÄ (įraÅ¡o Nr. 21), po kurios pareiÅ¡kėjos pavardė tapo G.. IÅ¡ teismui pateikto (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos 2013 m. lapkričio 21 d. iÅ¡duoto mirties liudijimo nustatyta, kad S. G. mirė 2013 m. lapkričio 20 d.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėja I. H. (G.) su savo broliu L. B. 2011 m. birželio 15 d. buvo sudariusi iÅ¡laikymo iki gyvos sutartį. Pagal Å¡ios sutarties 9 punktÄ , pareiÅ¡kėja įsipareigojo iÅ¡laikyti brolį iki gyvos galvos, teikti maistÄ , drabužius, kitokiÄ aprangÄ , o reikalui esant suteikti jam medicininę pagalbÄ ir priežiÅ«rÄ . Pagal sutarties 13 punktÄ , pareiÅ¡kėja įsipareigojo apmokėti visas L. B. laidojimo iÅ¡laidas bei jį palaidoti. Å ia sutartimi pareiÅ¡kėja taip pat patvirtino, kad perleidžiamÄ turtÄ â€“ butÄ esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė.

IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 15 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-5737 pagrindu įregistruota S. H. ir I. H. vardu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Pagal byloje esančius duomenis pareiÅ¡kėjos brolis L. B. mirė 2015 m. vasario 10 d. IÅ¡ teismui pateikto 2015 m. birželio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo notarinio reg.

Nr. 2-5036, nustatyta, kad Vilnaius miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. patvirtino, jog L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. vasario 10 d., turtÄ paveldi I. H., gimusi 1950 m. birželio 19 d. PaveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas Å¡is liudijimas sudaro: transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); visos lėšos, esančios AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); kompensuojamoji senatvės pensija; visos lėšos, esančios AB „Citadele“ banke sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus 4-ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 16 d. iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, kad po pareiÅ¡kėjos vyro S. H. mirties, kurio nekilnojamojo turto buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), į notarų biurÄ niekas nesikreipė. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja savo vardu nuo 2015-04-15 yra sudariusi Elektros pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12144295-51112/256636, pagal kuriÄ atsiskaito už pateiktÄ elektros energijÄ butui (duomenys neskelbtini); pareiÅ¡kėja taip pat savo vardu nuo 2015-04-16 yra sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 211150, pagal kuriÄ atsiskaito už suteiktas paslaugas su AB „Vilniaus vandenys” butui (duomenys neskelbtini); už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ pareiÅ¡kėja moka pagal skaitiklio parodytus tiesiogiai AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai”; iki 2017-03-30 mokėjimus už suteiktas paslaugas pareiÅ¡kėja atliko AB „Vilniaus energija”.

PareiÅ¡kėjos dukra I. G. pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kimÄ , patvirtintÄ Baltarusijos Respublikos Gardino notarinės apygardos notarės T. B., kad ji atsisako savo teisių į visÄ tėvo palikimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos vyras mirė 2013 m. lapkričio 20 d., o pagal aukščiau minėtÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe, ir pareiÅ¡kėjai nesikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo po vyro mirties per 3 mėn., yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Kaip paminėta aukščiau, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja po vyro S. H. mirties prižiÅ«rėjo butÄ esantį (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi juo, mokėjo mokesčius. PareiÅ¡kėja po savo brolio L. B. mirties paveldėjimu pagal testamentÄ liudijimu paveldėjo visÄ turtÄ , o Vilniaus 4-ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 16 d. liudijimas patvirtina, kad dėl palikimo į notarų biurÄ niekas nesikreipė. Be to, pareiÅ¡kėja 2017-08-31 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurÄ , Baltarusijos Respublikoje, kuris iÅ¡davė pažymÄ , jog po S. G. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

Kaip žinia, palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad mirus jos vyrui S. G. ji rÅ«pinosi visu likusiu turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieÅ¡taravimo, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ji ir iki ir po sutuoktinio S. G. mirties rÅ«pinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu esančiu (duomenys neskelbtini)), t. y. mokėjo mokesčius, rÅ«pinosi turtu ir pan., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio S. G. mirties likusį palikimÄ , t. y. jam priklausiusiÄ pusę minėto buto. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja I. H. po palikėjo S. G. likusį turtÄ (dalį buto) prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties rÅ«pinosi butu esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtino apklausti liudytojai G. G. bei R. B.. Liudytoja G. G., kuri nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki dabar yra 260-osios daugiabučio gyvenamojo namo ŽirmÅ«nų g. 79 savininkų bendrijos „Planeta“ buhalterė, patvirtino, jog jokių skolų už butui, esančiaim (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines bei kitas paslaugas nėra.

Už butui teikiamas paslaugas dar esant gyvam L. B., jos žiniomis, mokėdavo I. H., nes ji tÄ bÅ«tÄ prižiÅ«rėdavo. 2014 m. prieÅ¡ mirtį L. B. buvo labai silpnas, beveik nevaikščiojo, jo pensija buvo maža, kad pačiam iÅ¡laikyti butÄ , iÅ¡ jo pasakojimų – pinigų neužtekdavo tenkinti gyvenimo poreikius ir atsiskaityti už paslaugas, todėl jo sesuo I. H. jam padėdavo pinigais ir prisidėdavo prie mokėjimų už paslaugas. I. H. dažnai atvažiuodavo aplankyti brolį ir jį prižiÅ«rėdavo.

Ji pirkdavo ir gamindavo jam maistÄ , vežiodavo pas gydytojus, prižiÅ«rėjo butÄ . Nors pareiÅ¡kėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Å¡ioje valstybėje, iÅ¡ teismui pateikto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018-05-14 raÅ¡to Nr. (15/2-3) 10K-19018 matyti, kad Užsiniečių registro duomenimis, Baltarusijos Respublikos pilietei I. H., gim. 1950-06-19, nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki dabar yra iÅ¡duodamos daugkartinės Å engeno trumpalaikės vizos.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja gali dažnai laikytis Lietuvos respublikoje ir turi galimybę prižiÅ«rėti čia esanti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja I. H. turėjo teisę paveldėti mirusio S. G. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymÄ (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad I. H. po S. G. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ S. G. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjos I. H. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. H. (G.), gimusi 1950 m. birželio 19 d., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio S. G., gimusio 1937 m. lapkričio 1 d., mirties 2013 m. lapkričio 20 d., faktiÅ¡kai pradėdama palikimÄ valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas