a567863d-e9ea-4e9d-8c60-62bcc9b7c11f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-260/2012Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.1, 44.5.2.4, 44.5.2.16. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-339-198/2010 pagal ieÅ¡kovo T.

P. ieÅ¡kinį atsakovams VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdijai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmens - V. M., G. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas T. P. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams VÄ® „Anykščių miÅ¡kų urėdija“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovų solidariai 19 080 Lt turtinės žalos atlyginimo, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 20 d. apie 18 val. 35 min.

V. M., vairuodamas VÄ® „Anykščių miÅ¡kų urėdija“ priklausantį automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Anykščių mieste, J. BiliÅ«no ir J. Jablonskio gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir, nepraleisdamas prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiuojančio jo vairuojamo automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, 53 ir 199 punktų reikalavimus, su jo vairuojamu automobiliu susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata: padarytos muÅ¡tinės ­plėštinės žaizdos veide, daugybiniai veidinės dalies kaulų lūžiai, kaukolės pamato priekinių daubų lūžiai, akies sumuÅ¡imas, deÅ¡inės akies optinio nervo pažeidimas. Pažymėjo, jog ateityje jam bus reikalingos akies aÅ¡arų kanalo atstatymo bei nosies pertvaros protezo įstatymo operacijos. Pasak ieÅ¡kovo, tai vertinama kaip sunkus kÅ«no sužalojimas. Dėl Å¡io eismo įvykio, anot ieÅ¡kovo, yra kaltas automobilį vairavęs V.

M.. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje V. M., kuriam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, iÅ¡teisino. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažino V. M. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir nubaudė jį 36 MGL (4 500 Lt) dydžio bauda bei iÅ¡ dalies patenkino jo (ieÅ¡kovo) ieÅ¡kinį - priteisė iÅ¡ Transporto priemonių draudikų biuro 783,20 Lt turtinei žalai atlyginti, o dėl kitos ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pripažino jo teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl žalos atlyginimo perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Be to, teismas priteisė jam iÅ¡ Transporto priemonių draudikų biuro 13 333,30 Lt, o I. P. ir V. P. po 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta, konstatavus, kad nors Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, nes V.

M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau nagrinėjamas autoįvykis įvyko daugiau kaip prieÅ¡ penkerius metus, todėl apkaltinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu nebegali bÅ«ti priimtas dėl senaties. Teismas bylÄ nutraukė (BPK 3 str. 2 d. 2 p., BK 95 str.). IeÅ¡kovo teigimu, V. M. savo neteisėtais veiksmais padarė jam 19 080 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos. Pažymėjo, kad V. M. vairavo VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdijai priklausantį automobilį.

VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdija darbo sutarties pagrindu samdė darbuotojÄ V. M., kuris veikė darbdavio nurodymu bei buvo pastarojo kontroliuojamas, todėl Å¡is samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d., 2 d.). Taip pat pažymėjo, kad eismo įvykio dienÄ VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdija priklausęs automobilis buvo draustas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Draudikas buvo Lietuvos ir Rusijos draudimo UAB „Baltic Garant“, kurios pavadinimas 2005 m. kovo 15 d. buvo pakeistas į UADB „Ingo Baltic“ ir kuris Å¡iuo metu bankrutuoja. Todėl nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2005 m. rugpjūčio 18 d.) minėtam draudikui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti civilinis atsakovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Anot ieÅ¡kovo, už žalos padarymÄ atsakingas asmuo privalo atlyginti tÄ Å¾alos dydį, kurio neatlygins draudikas.

Nurodė, kad draudiko ir kaltininko sudaryta sutartimi draudikui nustatytos žalos atlyginimo sumos ribos apima visÄ praÅ¡omos priteisti turtinės žalos sumÄ , o sutartimi nustatytos atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo atžvilgiu ribos draudikui yra      30 000 Lt. Dėl Å¡ių priežasčių, anot ieÅ¡kovo, atsakovais byloje trauktini V. M. darbdavys ir draudikas. Pasak ieÅ¡kovo, V. M. kaltę bei ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodantys (pagrindžiantys) raÅ¡ytiniai įrodymai, eismo įvykio ekspertizės aktai yra surinkti Anykščių rajono apylinkės teisme esančioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-639/2008.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovo T. P. ieškinį atsakovams VĮ Anykščių miškų urėdijai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė ir priteisė iš T. P. valstybei 47,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės (rašytiniai įrodymai baudžiamojoje byloje 1-2-639/2008, tarp jų 2004 m. liepos 9 d., 2005 m. balandžio 28 d., 2005 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvados, 2006 m. rugsėjo 28 d. komisinės kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės aktas, liudytojo S. Č., parodymai) įrodo, jog V.

M. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 ir 199 punktų reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas T. P. automobilį Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį trečiajam asmeniui G. S., vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, leistinÄ 50 km/h greitį virÅ¡ydamas beveik du kartus, dėl ko pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 172 ir 174 punktų (2003 m. rugsėjo 1 d. redakcijos) reikalavimus.

Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad tuoj po autoįvykio automobilių susidÅ«rimo vieta nebuvo nustatyta. Teismas sprendė, jog paminėtų raÅ¡ytinių bylos įrodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp V. M. veiksmų ir autoįvykio kilimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas pripažino, jog viena iÅ¡ sÄ lygų autoįvykio pasekmėms atsirasti buvo trečiojo asmens V. M. veiksmai, tačiau ieÅ¡kovui padarytus sužalojimus, jų sunkumÄ lėmė paties ieÅ¡kovo neatsakingi veiksmai, jo veikimas savo rizika.

IeÅ¡kovo veiksmus – transporto priemonės vairavimÄ , neturint teisių ir leistinÄ greitį virÅ¡ijant du kartus, vertino kaip kaltus veiksmus, dėl kurių jam pačiam atsirado sunkÅ«s jo sveikatai padariniai. Teismas atsižvelgė į civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, numatytus CK 6.253 straipsnyje ir sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens atstovo argumentais, kad ieÅ¡kovas kaltais veiksmais susižalojo pats, nes veikė savo rizika. Teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo kaltė pasireiÅ¡kė ypač dideliu neatsargumu, nes paprastai kiekvienas asmuo supranta, kad vairuoti transporto priemonę, neturint vairuotojo pažymėjimo ir du kartus virÅ¡ijant leistinÄ greitį, yra draudžiama.

Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jam žala sveikatai atsirado dėl trečiojo asmens padaryto nusikaltimo. Pažymėjo, kad vien tai, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatos sužalojimo, nereiÅ¡kia, kad jos kompensavimui pakanka vien tik paties nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo fakto, nes ir tokiais atvejais bÅ«tinas visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, taip pat ir neturtinės žalos identifikavimas. Teismas įvertino paties ieÅ¡kovo požiÅ«rį į savo sveikatÄ ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas savo sveikata susirÅ«pino tik tada, kai autoįvykio metu atsirado jo sveikatai sunkios pasekmės. Anot teismo, bylos duomenys įrodo, kad pačiam ieÅ¡kovui nei iki autoįvykio (2003 m. lapkričio 20 d.), nei po jo sveikata nebuvo viena svarbiausių vertybių.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo veiksmai po autoįvykio (vairavimas be teisių ir neblaivaus 2004 m. kovo    10 d., vairavimas be teisių 2005 m. liepos 12 d., vairavimas be diržo 2007 m. kovo 29 d.) tik patvirtina, jog yra realus pavojus, kad ir ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos neapibrėžtam asmenų skaičiui. Todėl, teismo įsitikinimu, yra pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės ir nuo jos atleisti (CPK 185 str. CK 6.253 str.5 d.). Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakomybės teismas taip pat pažymėjo, kad eismo įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos nuostatose nebuvo numatyta nei draudiko, nei Biuro pareiga atlyginti neturtinę žalÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas ir Å¡iuo pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ taip pat yra nepagrįstas.

Be to, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas T. P. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai ieÅ¡kovo važiavimÄ transporto priemone, virÅ¡ijant leistinÄ greitį ir neturint teisės vairuoti transporto priemonę, vertino kaip sÄ lygÄ , kuriai esant yra pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės ir nuo jos atleisti, o reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (CPK 185 str., CK 6.253 str.5 d., 6282 str. 1 d.).

Anot ieÅ¡kovo, eismo įvykio priežastimi negalėjo bÅ«ti aplinkybė, jog jis neturėjo teisės vairuoti automobilio, o leistino greičio virÅ¡ijimas negalėjo sukelti transporto priemonių susidÅ«rimo, nes, jeigu Kelių eismo taisyklių reikalavimų bÅ«tų laikęsis V. M., greičio virÅ¡ijimas nebÅ«tų sukėlęs eismo įvykio. BÅ«tent V. M. veiksmai buvo kilusių padarinių bÅ«tina sÄ lyga, o ieÅ¡kovo greičio virÅ¡ijimas tik turėjo tam tikros nežymios įtakos avarijos pasekmėms - sužalojimo pobÅ«džiui.

Todėl nagrinėjamu atveju tai turi įtakos tik padarytos žalos dydžio nustatymui.CK 6.283 straipsnio 1 dalis imperatyviai (be iÅ¡lygų) nustato, kad sveikatos sužalojimo atveju nukentėjusiajam asmeniui turi bÅ«ti atlyginti visi nuostoliai bei neturtinė žala. Be to, Å¡i teisės norma yra specialioji teisės norma pirmosios instancijos teismo taikytų CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, 6282 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės normų atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžių pagrįstumo.IeÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nėra pasibaigęs ir tai įrodo Å¡ios aplinkybės: aptariamas įvykis įvyko 2003 m. lapkričio 20 d.; ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas 2004 m. rugpjūčio 3 d., pradinius atsakovus nurodant V.

M. ir jo darbdavį VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdijÄ ; ieÅ¡kinys buvo patikslintas 2007 m. kovo 5 d., papildomai nurodant atsakovu ir draudimo įmonę; baudžiamojoje byloje sprendimas nutraukti bylÄ dėl senaties buvo priimtas 2009 m. liepos 8 d. Taigi, pareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį civilinėje byloje 2009 m. lapkričio 9 d. nebuvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, nepagrįstai nekonstatavo termino praleidimo priežasčių svarbumo ir nepagrįstai pats savo iniciatyva Å¡io termino neatnaujino.

Ieškovo veiksmai įrodo, jog jis elgėsi atidžiai, rūpestingai, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (CPK 96 str.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo V. M. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo T. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Panevėžio apygardos teismas atskleidė bylos esmę ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ neatlyginama, jeigu ta žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.Byloje surinkti ir nepaneigti duomenys akivaizdžiai įrodo, kad ieÅ¡kovas T.

P. tik dėl savo didelio neatsargumo sukėlė eismo įvykį – apgadino dvi transporto priemones bei susižalojo pats. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas VÄ® „Anykščių miÅ¡kų urėdija“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo T. P. apeliacinį skundÄ ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Nors CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, tačiau, kaip pagrįstai Panevėžio apygardos teismas konstatavo, baudžiamosios bylos nutraukimas nepaneigia asmens nekaltumo prezumpcijos ir ieÅ¡kovo argumentas, kad jam žala sveikatai atsirado dėl trečiojo asmens padaryto nusikaltimo, yra nepagristas.

Anot atsakovo, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartis, kuria teismas nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ , yra reikÅ¡minga tik tiek, kiek ji pagrindžia V. M. nekaltumÄ baudžiamosios teisės kontekste. Kiti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartyje pateikti argumentai ar vertinimai Å¡ioje civilinėje byloje netenka reikÅ¡mės, kadangi jie buvo svarbÅ«s sprendžiant tik baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Bet kokie Å¡ios teismo nutarties interpretavimai civilinės bylos kontekste turi bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas V.

M. veiksmuose pagrįstai nenustatė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatos sužalojimo, nereiÅ¡kia, jog jos kompensavimui pakanka vien tik paties nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo fakto, nes ir tokiais atvejais bÅ«tinas visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, taip pat ir neturtinės žalos, identifikavimas.T. P. nepagrįstai V.

M. neteisėtus veiksmus grindžia neva V. M. padarytais nusikalstamais veiksmais. V. M. kaltumas neįrodytas, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, laikytina, kad jis nusikalstamų veiksmų nepadarė. Byloje esančių įrodymų pagrindu negalima patvirtinti V. M. neteisėtų veiksmų, kadangi tiksli apelianto ir atsakovo automobilių susidÅ«rimo vieta jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais nebuvo nustatyta ir negalima tvirtinti, kad V. M. tikrai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ,.

Kita vertus, visi byloje esantys duomenys rodo, jog pats T. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalėjo lygiai taip, kaip ir V. M., būti rūpestingas bei apdairus.T. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai bando specialistų ir ekspertų pateiktas išvadas interpretuoti sau palankia linkme, cituoti tik tas ekspertų išvadas, kurios kalba apie galimai V. M. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o savo padarytus ir ekspertų nustatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nutylėti ir atsieti nuo visos bylos medžiagos.

Toks pavienių iÅ¡vadų aiÅ¡kinimas yra netikslus, nepagrįstas ir neteisėtas.Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi baudžiamosios bylos metu iki 2009 m. liepos 8 d. priimtais teismų sprendimais, kadangi baudžiamojoje byloje galutinis sprendimas buvo priimtas bÅ«tent 2009 m. liepos 8 d., Panevėžio apygardos teismo nutartimi nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ .T. P., nagrinėjamoje byloje aiÅ¡kindamas kaltės institutÄ , nepagrįstai remiasi vien tik baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje kaltės samprata yra kitokia nei baudžiamojoje teisėje.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena civilinėje doktrinoje pripažįstama V. M. kaltės forma (tyčia ar neatsargumas). BÅ«tent dėl paties T. P. neatsargių ir nerÅ«pestingų veiksmų nebuvo įmanoma iÅ¡vengti automobilių susidÅ«rimo. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime teisingai vertino ieÅ¡kovo veiksmus - transporto priemonės vairavimÄ neturint teisių ir du kartus virÅ¡ijant leistinÄ greitį, kaip kaltus veiksmus, dėl kurių jam pačiam atsirado sunkÅ«s padariniai sveikatai.

Tokiam T. P. elgesiui teismas teisingai pritaikė CK 6.248 straipsnio 3 dalį ir 6.263 straipsnį. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad                   V. M. veiksmai galėjo bÅ«ti tik kaip viena iÅ¡ padarinių kilimo sÄ lygų, o pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė ieÅ¡kovui padarytus sužalojimus ir jų sunkumÄ , yra paties ieÅ¡kovo neatsakingi veiksmai, jo veikimas savo rizika. Kadangi teismas visiÅ¡kai atmetė T. P. reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstÄ , tai aptarti žalos dydžio pagrįstumo klausimÄ teismui nebeliko jokios prasmės. Kita vertus, ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti žala yra pernelyg didelė.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, atsakingas draudikas arba biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ .

Nagrinėjant autoįvykį baudžiamojoje byloje Anykščių rajono apylinkės teisme, apeliantas, patvirtino, jog jis dėl eismo įvykio metu patirtos žalos į DUAB „INGO Baltic“ nesikreipė, nors ir turėjo jo interesus atstovaujantį advokatÄ . Tokiu bÅ«du apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nereikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei patikslinto civilinio ieÅ¡kinio pateikimas baudžiamojoje byloje bÅ«tų laikomas pretenzijos pateikimu biurui įstatymo prasme, tai ir pretenzija buvo pateikta praleidus įstatyme įtvirtintÄ vienerių metų terminÄ .

Apeliantas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį biurui, praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris turi bÅ«ti taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Apie padarytÄ Å¾alÄ apeliantas ne tik turėjo sužinoti, bet ir faktiÅ¡kai sužinojo eismo įvykio dienÄ , t. y. 2003 m. lapkričio 20 d. Todėl apeliantas, 2007 m. kovo 5 d. pateikdamas patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju, byloje esančios eismo įvykio kilimo aplinkybės neleidžia teigti, kad yra konstatuota bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, t. y. V. M. kaltė.Panevėžio apygardos teismas pagrįstai atmetė apelianto ieÅ¡kinį, nes apeliantas eismo įvykio metu ir po jo elgėsi itin neatsargiai. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad CK 6.283 straipsnyje įtvirtinta teisės norma galėtų bÅ«ti laikoma specialiÄ ja CK 6.282 straipsnyje įtvirtintos teisės normos atžvilgiu. Atsakovo teigimu, yra prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas.Apeliantas kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.

Baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, kad bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo susijusios su eismo įvykio metu patirta žala.Eismo įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos nuostatose nebuvo numatyta nei draudiko, nei Biuro pareiga atlyginti neturtinę žalÄ , todėl apelianto reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl atsakovų VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdijos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinės atsakomybės už trečiojo asmens V. M. neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ sveikatos sužalojimo atveju. IÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 duomenų matyti, kad trečiasis asmuo V.

M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2003 m. lapkričio 20 d. 18.35 val., vairuodamas VÄ® „Anykščių miÅ¡kų urėdija“ priklausantį automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Anykščių mieste, J. BiliÅ«no ir J. Jablonskio gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nepraleisdamas prieÅ¡inga kryptimi važiuojančio, virÅ¡ijančio leistinÄ 50 km/h greitį, neturinčio teisės vairuoti transporto priemonę ir tokiu bÅ«du pažeidžiančio Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 59, 172 ir 174 punktų (2003 m. rugsėjo 1 d. redakcijos) reikalavimus, T.

P. vairuojamo automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. S., tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 53 ir 199 punktų reikalavimus, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta T. P. sveikata – padarytos muštinės – plėštinės žaizdos veide, daugybiniai veidinės dalies kaulų lūžimai, kaukolės pamato priekinių daubų lūžimai, akies sumušimas, dešinės akies optinio nervo pažeidimas, todėl V.

M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 69-71 b. l., 2 t.).Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. M. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagal BK 281 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 77-82 b. l., 3 t.).Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikino, priėmė naujÄ nuosprendį - V.

M. pripažino kaltu pagal jam pareikÅ¡tÄ minėtÄ kaltinimÄ (BK 281 str. 3 d.) ir nubaudė 36 MGL (4500 Lt) dydžio bauda, taip pat iÅ¡ Transporto priemonių draudikų biuro T. P. priteisė 782,20 Lt turtinės žalos, dėl kitos ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalies pripažino T. P. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ Transporto priemonių draudikų biuro T. P. 13 333,3 Lt neturtinės žalos, I.

P. ir V. P. po 1 000 Lt neturtinės žalos (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 133-141 b. l., 3 t.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti iÅ¡ naujo (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 209-213 b. l., 3 t.).Panevėžio apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikino ir bylÄ nutraukė (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 247-252 b. l., 3 t.).

Teismas nutartyje konstatavo, kad nors apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes V. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius, tačiau apkaltinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu nebegali bÅ«ti priimtas dėl senaties, todėl byla nutraukiama (BPK 3 str. 2 d. 2 p., BK 95 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi V. M. kasacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarties, kuria V.

M. baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties, atmetė (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 307-311 b. l., 3 t.). Teismas nutartyje konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismas   2009 m. liepos 8 d. nutartyje vertino įrodymus, nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių; apeliacinės instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir 2004 m. liepos 9 d. ir 2005 m. balandžio 28 d. specialistų iÅ¡vadas, 2005 m. rugpjūčio 25 d. konsultacinę O. L. iÅ¡vadÄ , 2006 m. rugsėjo 28 d. komisijinės-kompleksinės ekspertizės iÅ¡vadÄ , iÅ¡vados buvo lyginamos tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartyje atliko iÅ¡samų įrodymų vertinimÄ .Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas T. P. praÅ¡o iÅ¡ atsakovų VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdijos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip atsakingų už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ asmenų, civilinio proceso tvarka solidariai priteisti trečiojo asmens V. M. aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais padarytÄ 19 080 Lt turtinę ir 500 000 Lt neturtinę žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, padaręs iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės ir nuo jos atleisti, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi (173-182 b. l., 1 t.).Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, turi pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, o pažeidęs Å¡iÄ pareigÄ ir padaręs žalos, privalo jÄ (žalÄ ) atlyginti, jei neįrodo, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tokia civilinė atsakomybė negalima.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, padarytos asmenį sužalojus, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kurių atsakomybė iÅ¡ viso negalima.

Deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina atsakomybės sÄ lygų visuma: turi bÅ«ti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.246-6.250 str.).Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatÄ , asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus Å¡altinio (transporto priemonės Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo V. M., valdytojas yra atsakovas VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdija. Kadangi transporto priemonė, kuriÄ nagrinėjamo įvykio metu vairavo V. M., buvo apdrausta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje bendraatsakovu įtraukė ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ .

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-639/2008 surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, tarp jų ir 2004 m. liepos 9 d., 2005 m. balandžio 28 d., 2005 m. rugpjūčio 25 d. specialisto iÅ¡vadas, 2006 m. rugsėjo 28 komisijinės kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės aktÄ , liudytojo                       S. Č., mačiusio eismo įvykį, parodymus, konstatavo esant įrodytÄ aplinkybę, kad V.

M. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 53 ir 199 punktų reikalavimus. Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovas T. P. automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį trečiajam asmeniui G. S., vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, važiavo leistinÄ 50 km/h greitį virÅ¡ydamas beveik du kartus, vairuodamas automobilį Audi 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 59, 172 ir 174 punktų (2003 m. rugsėjo 1 d. redakcijos) reikalavimus. Teismas minėtų įrodymų pagrindu taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp V. M. veiksmų ir autoįvykio kilimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl įvykusio eismo įvykio fakto bei trečiojo asmens V.

M., pažeidusio Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neteisėtų veiksmų, lėmusių (sukėlusių) eismo įvykį, dėl priežastinio ryÅ¡io tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir eismo įvykio kilimo buvimo iÅ¡ esmės nėra ginčijamos. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.283 straipsnis, reglamentuojantis žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas numato pagrindus, kuriuos nustačius, už žalÄ atsakingam asmeniui civilinė atsakomybė netaikoma ir nuo tokios atsakomybės jis atleidžiamas (CK 6.253 str.).

Pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės, taip pat visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės gali bÅ«ti paties nukentėjusio asmens veiksmai (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad elgdamasis nerÅ«pestingai ar aplaidžiai, asmuo pats prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamÄ situacijÄ , rizikÄ . Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant klausimÄ , ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, bÅ«tina nustatyti Å¡ių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovams netaikyti civilinės atsakomybės, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo veiksmus, o bÅ«tent į tai, kad ieÅ¡kovas eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo, iÅ¡ viso neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį du kartus.

Pirmosios instancijos teismas tokius ieÅ¡kovo veiksmus pripažino kaltais veiksmais, dėl kurių jam pačiam atsirado sunkÅ«s sveikatos padariniai, bei pagrindu nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada apeliantas nesutinka, teigdamas, kad autoįvykio priežastimi negalėjo bÅ«ti aplinkybė, jog jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, ir tai, kad jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Pasak jo, greičio virÅ¡ijimas galėjo turėti įtakos tik žalos dydžiui, todėl tai sudaro pagrindÄ vertinti padarytÄ Å¾alÄ mažesne pinigų suma, bet negali bÅ«ti pripažinta pagrindu netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės ir nuo jos atleisti.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Taigi, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo esant nustatytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas T.

P. eismo įvykio metu automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį trečiajam asmeniui G. S., vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę; ieÅ¡kovas važiavo leistinÄ 50 km/h greitį virÅ¡ydamas beveik du kartus; ieÅ¡kovas, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 59, 172 ir 174 punktų (2003 m. rugsėjo 1 d.) redakcijos reikalavimus.

IÅ¡ apeliacinio skundo akivaizdu, jog ieÅ¡kovas neginčija fakto, kad eismo įvykio metu jis automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir virÅ¡ydamas leistinÄ greitį.Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovo veiksmai eismo įvykio metu padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti tiek, kad atsirado pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės atsakovams, kaip tai numato CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys. IeÅ¡kovo veiksmų eismo įvykio metu analizė yra pateikta baudžiamojoje byloje esančiose specialistų iÅ¡vadose ir ekspertizės akte. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2004 m. liepos 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-607 nurodyta, kad:

1) pagal pateiktus tyrimui įvykio vietos apžiūros duomenis negalima apskaičiuoti transporto priemonių judėjimo greičių prieš pat eismo įvykį;

2) susidariusioje kelio situacijoje automobilio Mitsubishi L200 vairuotojas V. M., vykdydamas Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus, privalėjo, sankryžoje sukdamas į kairę, duoti keliÄ automobiliui Audi 80, važiuojančiam lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai;

3) susidariusioje kelio situacijoje automobilio Audi 80 vairuotojas T. P., vykdydamas Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, privalėjo, atsiradus kliūčiai, savalaikiai stabdyti;

5) susidariusioje kelio situacijoje automobilio Mitsubishi L200 vairuotojo V. M. veiksmai (sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio automobiliui Audi 80, važiuojančiam lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai) techniniu požiÅ«riu prieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimams ir nulėmė Å¡io eismo įvykio likimÄ (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 79-82 b. l., 1 t.).Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2005 m. balandžio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr.11-3308-(04)/1336-(05) nurodyta, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ orientacinis automobilio Audi 80 greitis buvo apie 84 km/h, o automobilio Mitsubishi L200 - apie 15 km/h, automobilio Audi 80 vairuotojo        T.

P. veiksmai (važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ gyvenvietėse važiavimo greitį) techniniu požiÅ«riu prieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklių 174 punkto reikalavimams ir tarp Å¡ių veiksmų ir techninių Å¡io eismo įvykio pasekmių buvo priežastinis ryÅ¡ys (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 90-93 b. l., 1 t.). VGTU Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. L. 2005 m. rugpjūčio 25 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sprendžiant pagal automobilių sugadinimus, jų ratų pėdsakus ant baltų pėsčiųjų perėjos dryžių ir nustatytÄ jų susidÅ«rimo mechanizmÄ bei stiklo Å¡ukių - lūženų iÅ¡sibarstymo zonÄ , galima teigti, kad susidÅ«rimo (pirminio kontakto) metu automobilio Mitsubishi L200 vairuotojas ruošėsi kairiajam posÅ«kiui į Jablonskio gatvę ir judėjo sumažinęs greiti maždaug iki 8,5 km/h.

Å ioje ekspertės iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad Audi 80 vairuotojas važiavo 104,8 km/h greičiu. IÅ¡ atlikto tyrimo ekspertė sprendė, kad automobilio Mitsubishi L200 vairuotojo V. M. veiksmai neprieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, tačiau vairuotojas turbÅ«t nenumatė, kad kliÅ«tis atsiras iÅ¡ priekio jo eismo juostoje – iÅ¡ priekio prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojant automobiliui Audi 80 ir grįžinėjant į savo eismo juostÄ galimai ekstremaliai stabdomam ir netekusiam Å¡oninio stovumo.

Audi 80 vairuotojo T. P. veiksmai, pasak ekspertės, prieÅ¡taravo Kelių eismo taisyklių 53, 59, 144, 172 ir 174 punktų reikalavimams ir galimai Kelių eismo taisyklių 180.3 punkto ir 2-ojo priedo 1.1 punkto reikalavimams – sukėlė pavojų eismo saugumui, vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas Å¡ios teisės, važiavo kaire (prieÅ¡prieÅ¡inės eismo krypties) kelio važiuojamosios dalies juosta, žymiai virÅ¡ydamas gyvenvietėje leistinÄ greitį (104,8 km/h >> 50 km/h), esant slidžiai kelio dangai ir, jei lenkė kitÄ transporto priemonę esant iÅ¡tisinei aÅ¡inei kelio linijai – galėjo prieÅ¡tarauti dar ir 180.3 punkto ir Kelių eismo taisyklių 2-ojo priedo 1.1 punkto reikalavimams - lenkė neįsitikinęs, kad lenkimui bÅ«tina kelio juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiai transporto priemonei, ir lenkė kirsdamas iÅ¡tisinę aÅ¡inę kelio linijÄ (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 115-139 b. l., 1 t.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad susidariusioje prieÅ¡ eismo įvykį eismo situacijoje pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui techniniu požiÅ«riu buvo automobilio Mitsubishi L200 vairuotojo V. M. veiksmai – važiuodamas J. BiliÅ«no ir J. Jablonskio gatvių sankryžoje sukdamas į kairę Jablonskio g. link, nedavė kelio prieÅ¡prieÅ¡iais J. BiliÅ«no g. prie sankryžos artėjančiam automobiliui Audi 80, vairuojamam vairuotojo T.

P., tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui, peraugusiÄ Ä¯ avarinę situacijÄ . Tarp automobilio Audi 80 vairuotojo T. P. veiksmų (važiavo J. BiliÅ«no gatve apie 97 km/h greičiu, virÅ¡ydamas leistinÄ gyvenvietėse maksimalų važiavimo greitį 50 km/h, dėl ko, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, prarado techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo (susidÅ«rimo su pasukusiu sankryžoje kairėn automobiliu MITSUBISHI L200) ir eismo įvykio kilimo bei techninių pasekmių techniniu požiÅ«riu, pasak ekspertų, buvo priežastinis ryÅ¡is.

Å ioje komisijinės kompleksinės ekspertizės akto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad buvusios eismo įvykio metu kelio sÄ lygos, t. y. tai, kad eismo įvykis įvyko tamsoje apÅ¡viestame dirbtiniu apÅ¡vietimu J. BiliÅ«no gatvės ruože, techniniu požiÅ«riu galėjo turėti įtakos automobilio Mitsubishi L200 vairuotojui V. M., įvertinant prieÅ¡prieÅ¡iais artėjančio prie sankryžos J. Jablonskio gatve automobilio Audi 80 greitį, priimant sprendimÄ pradėti sankryžoje sukti kairėn. Pasak ekspertų, susidariusioje prieÅ¡ eismo įvykį eismo situacijoje tarp vairuotojų T.

P. ir V. M. veiksmų ir eismo įvykio kilimo techniniu požiÅ«riu buvo priežastinis ryÅ¡is (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 155-167 b. l., 1 t.).Panevėžio apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartyje, kuria baudžiamoji byla buvo nutraukta, konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti aplinkybe, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus gyvenvietėje važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu T. P. pažeidė. Taip pat sprendė, kad nors T. P. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai neabejotinai turėjo įtakos avarijos pasekmėms, tačiau ne jie sÄ lygojo autoįvykio kilimÄ (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 251 b. l., 3 t.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartyje konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 8 d. nutartyje įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių, apeliacinės instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir 2004 m. liepos 9 d. ir 2005 m. balandžio 28 d. specialistų iÅ¡vadas, 2005 m. rugpjūčio 25 d. konsultacinę O. L. iÅ¡vadÄ , 2006 m. rugsėjo 28 d. komisijinės-kompleksinės ekspertizės iÅ¡vadÄ .

Å ios iÅ¡vados buvo lyginamos tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 311 b. l., 3 t.).Taigi, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog ieÅ¡kovo leistino greičio virÅ¡ijimas (leistinas greitis virÅ¡ytas maždaug du kartus), nors ir nenulėmė eismo įvykio atsiradimo, tačiau turėjo įtakos kilti sunkesnėms pasekmėms (didesnei žalai), kÄ iÅ¡ esmės ir pripažino pats apeliantas. Kita vertus neatmetama tikimybė, jog ieÅ¡kovas, važiuodamas leistinu greičiu, bÅ«tų spėjęs sustabdyti savo vairuojamÄ transportÄ priemonę ir bÅ«tų iÅ¡vengta transporto priemonių susidÅ«rimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo kaltė pasireiÅ¡kė ypač dideliu neatsargumu, kadangi jis numatė ar galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad eismo įvykio metu transporto priemonę gyvenvietėje ieÅ¡kovas vairavo pavojingai dideliu greičiu, be to, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos varuoti, nors ir žinojo, kad pagal įstatymÄ tai yra draudžiama, sprendžia, jog ieÅ¡kovas, kaip vairuotojas, kuriam keliami padidinti rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti, jog toks transporto priemonės vairavimas yra nesaugus tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybę taikyti tik žalÄ padariusiam asmeniui, nes protingumo, rÅ«pestingumo, apdairumo ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 str. 1 d.), tuo labiau, kad jis, kaip ir trečiasis asmuo, valdė didesnio pavojaus Å¡altinį. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo veiksmus ir kaltės laipsnį, konstatuoja, jog yra pagrindas atsakovus nuo civilinės atsakomybės atleisti visiÅ¡kai, kÄ pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje yra duomenų (140, 145, 150 b. l., 1 t.) įrodančių, jog ieÅ¡kovas ir po nagrinėjamo eismo įvykio toliau elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai keliuose ir pažeidinėjo kelių eismo taisykles (2004 m. kovo 19 d. nubaustas už vairavimÄ be teisių ir neblaiviam, 2005 m. liepos 18 d. nubaustas už vairavimÄ be teisių, 2007 m. kovo 29 d. nubaustas už vairavimÄ , neprisisegus saugos diržo), kas tik patvirtina, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu jis taip pat tikėtinai nesielgė apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, nesirÅ«pino savo ir aplinkinių saugumu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teisės norma yra specialioji teisės norma pirmosios instancijos teismo taikytų CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų atžvilgiu.

CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir 6.253 straipsnio 5 dalies normos taikytinos, nustatant atlygintinÄ Å¾alos dydį ir sveikatos sužalojimo atveju, t. y. nustačius, jog paties nukentėjusiojo veiksmai (didelis neatsargumas) padėjo žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu, atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenumato ko kita, taipogi gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ atsakovus atleisti nuo civilinės atsakomybės (netaikyti jiems civilinės atsakomybės), atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžių pagrįstumo, kadangi tai nekeistų pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės – ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ vis tiek bÅ«tų atmesti.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ Ä¯statymas sieja ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę, tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).Nagrinėjamoje byloje autoįvykis įvyko 2003 m. lapkričio 20 d.

IeÅ¡kovas pirminį civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 2004 m. rugpjūčio 3 d. Civiliniu atsakovu ieÅ¡kovas nurodė VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdijÄ (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 58 b. l., 1 t.). T. P., patikslinęs civilinį ieÅ¡kinį, atsakovu taip pat įtraukė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ . Patikslintas civilinis ieÅ¡kinys Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas 2007 m. kovo 13 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-2-639/2008 74 b. l., 2 t.), t. y. jau suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui.

Apeliantas teigia, kad jis nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas yra nustatytas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, bet jis netaikytinas ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo keitimui, t. y. ieÅ¡kinio tikslinimui. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui materialiniai teisiniai reikalavimai buvo pareikÅ¡ti tik 2007 m. kovo 13 d. Tuo tarpu anksčiau turtinę ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti tik iÅ¡ vieno subjekto – VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdijos.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui teisme buvo pareikÅ¡ti, praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, įrodė, jog Å¡is terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas su pirminiu civiliniu ieÅ¡kiniu kreipėsi beveik po metų po eismo įvykio, todėl jis jau tuo metu atsakovu galėjo nurodyti ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurÄ , tokiu bÅ«du nepraleisdamas įstatyme nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Todėl akivaizdu, jog materialinių teisinių reikalavimų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui pareiÅ¡kimo dienÄ ieÅ¡kovas buvo praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ bÅ«tent dėl savo kaltės, todėl tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistÄ terminÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iÅ¡ jo valstybei priteista 47,64 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal bendrÄ taisyklę, netenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ bÅ«tų priteistos iÅ¡ Å¡io proceso dalyvio (CPK 96 str. 2 d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, minėtos iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo neturi bÅ«ti priteistos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 47,64 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, naikintina. Å ioje nutartyje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies keičiamas, naikinant Å¡io sprendimo dalį, kuria buvo ieÅ¡kovo valstybei priteistos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atmetus ieÅ¡kovo T. P. apeliacinį skundÄ , jo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas (CPK 93 str.).Trečiasis asmuo V.

M. ir atsakovas VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdija apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų praÅ¡ymas priteisti tokias iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:                          Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ pakeisti.             Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo T.

P. valstybei priteista 47,64 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti.KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                Vytas Milius                                                                                            Donatas Å ernas            Â