2019-11-20 Nr. AB-21856-3-62-3-00565-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2435-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00565-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK) 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 18-IL-52-00180-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ginčijamu sprendimu panaikino jam išduotą leidimą Nr. 0001551 laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjo vertinimu, šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neištyrus ir objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovas formaliai rėmėsi pareiškėjo sutuoktinės N. J. pranešimu, kuris nėra konkretus, patikimas ir yra abejotinas dėl ne visai adekvataus situacijos vertinimo. Atsakovas nenustatė, kokiai vertybei jis kelia grėsmę, nenurodė jokių kitų šaunamojo ginklo laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, jo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo. Pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, sprendimo priėmimo metu jo atžvilgiu nebuvo pradėti jokie teisminiai procesai ar inicijuoti persekiojimai, todėl jis nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir gali turėti ginklą. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas tik subjektyviu jo sutuoktinės vertinimu, neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nurodyti ir individualiems administraciniams aktams keliami reikalavimai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis gyvena nuošalioje vietovėje, jam 70 metų, todėl ginklo turėjimas jam suteikia saugumo.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad ginklo turėtojui ir jo elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus patikrinimą ir įvertinus iš Lazdijų rajono policijos komisariato gautus duomenis, t. y. objektyvias pareiškėjo sutuoktinės pranešime ir liudytojo apklausos protokole nurodytas faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kalbėdamas apie savižudybę ir sutuoktinės nužudymą, kelia realią grėsmę savo bei kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, todėl, esant tokiems duomenims, siekiant apsaugoti nuo iškilusio gresiančio pavojaus tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek ir jo artimuosius, buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuris, esant pakankamoms faktinėms prielaidoms, yra pagrįstas bei motyvuotas. Pareiškėjo argumentas dėl priimto administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymo yra atmestinas, nes Alytaus AVPK 2018 m. kovo 1 d. rašte yra nurodyta, jog priimtą sprendimą jis turi teisę apskųsti teismui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog Alytaus AVPK 2018 m. vasario 15 d. gavo Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl A. J. ginklo paėmimo. Kartu su tarnybiniu pranešimu buvo pateiktas N. J. pareiškimas, jos apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, turintis leidimą laikyti ir nešiotis ginklą, nuolat (ypatingai girtas) kalba apie savižudybę, taip pat sutuoktinės nužudymą.

7. Teismas įvertino, jog atsakovui pateikti faktiniai duomenys buvo pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad atsakovas turėtų pagrindą nuspręsti dėl pareiškėjo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, kitaip tariant, dėl egzistuojančios didelės pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybės. Nagrinėjamu atveju N. J. reakcija į rizikingus jos sutuoktinio žodžius buvo adekvati, nulemta realios baimės ir grėsmės. Į policijos įstaigą dėl ginklų paėmimo ji kreipėsi savo iniciatyva, nesiekdama apkalbėti pareiškėją, bet nuoširdžiai prašydama pagalbos, nes pareiškėjas kalbėjo apie savižudybę bei jos nužudymą. Tai įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, o ši situacija patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis gyvena nuošalioje kaimo vietovėje, jam yra 70 metų ir ginklo turėjimas suteikia saugumo, negali būti iškelti aukščiau visuomenės saugumo tikslo, t. y. šiuo konkrečiu atveju ginčijamame sprendime padarytų išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo atsakovo sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Teismas apibendrino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas yra pakankamas tam, kad A. J. būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Institucija taip pat įvykdė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą ginčijamą sprendimą tinkamai motyvuoti. Ginčijame sprendime yra nurodyta konkreti teisės norma bei išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad spendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsti. Sprendime padarytą klaidą, netiksliai nurodant leidimo panaikinimo teisinį pagrindą (vietoje Įstatymo „17 straipsnio“ nurodant „7 straipsnio“), teismas įvertino kaip aiškų rašymo apsirikimą, nedarantį įtakos sprendimo teisėtumui.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas realizavo savo teisę į teisminę gynybą, jo skundas buvo priimtas, apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame sprendime nesutrukdė jam kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl nelaikomas esminiu pažeidimu. Be to, atsakovo 2018 m. kovo 1 d. rašte „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas ginčijamas sprendimas, buvo išaiškinta tiek jo pareiga dėl ginklo realizavimo, tiek ir sprendimo apskundimo tvarka, kuria jis ir pasinaudojo.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. J. pareiškime nurodyti teiginiai yra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kurių pagrindu galima daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę sau ir artimiesiems.

13. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas nenustatė jokių šaunamojo ginklo laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat jokių kitų pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. N. J. teiginių nepatvirtino joks kitas šaltinis. Atsakovas turėjo pareigą patikrinti N. J. nurodytų aplinkybių atitikimą tikrovei, tačiau to nepadarė. Be to, N. J. tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl situacijos vertinimo, o tai nedera su VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimu motyvuoti taikomas poveikio priemones, individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktų normomis. N. J. nurodė, kad pareiškėjas kalba ramiai, be agresijos, negrasina, todėl nekilo joks smurto artimoje aplinkoje pavojus, o sutuoktinės reakcija nelaikytina adekvačia ir nulemta realios baimės ir grėsmės.

14. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Alytaus AVPK 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 18-IL-52-00180-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame įtvirtinta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

17. Minėtas sprendimas buvo priimtas gavus pareiškėjo sutuoktinės pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog jos sutuoktinis, būdamas neblaivus, o pastaruoju metu ir būdamas blaivus, kalba apie savižudybę, taip pat apie tai, kad prieš nusižudydamas ją pasiims kartu (t. y. nužudys); paskutinį kartą pareiškėjas, būdamas neblaivus, kalbėjo, jog visa tai tęsis jau nebeilgai; pareiškėjo sutuoktinė baiminasi, jog pareiškėjas savo sumanymus gali įgyvendinti su turimais ginklais, todėl prašė policijos pareigūnų ginklus paimti. Policijos pareigūnai, nuvykę pas pareiškėją, nustatė jam 2,58 promilių girtumą, paėmė iš jo turimus ginklus, šaudmenis ir kt.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nustatęs, jog ginčijamas atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.

21. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į prieš tai paminėtas taisykles, patikrino, kaip pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pagrįstai nustačius, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti dėl pareiškėjo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, kitaip tariant, dėl egzistuojančios didelės pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybės, ir ši situacija patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo sritį.

23. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nė viename savo teiktame procesiniame dokumente nepaneigė savo sutuoktinės pareiškime policijai nurodytų aplinkybių, jog jis tiek būdamas neblaivus, tiek blaivus kalba apie savižudybę, taip pat, jog prieš tai nužudys ir savo sutuoktinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jo sutuoktinė pareiškime policijai nurodė, kad jis apie minėtus ketinimus kalba ramiai ir negrasina, priešingai nei teigia pareiškėjas, kaip tik parodo jų rimtumą, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas minėtus ketinimus reiškia nuolat, ir ne tik būdamas neblaivus, bet ir blaivus. Todėl pareiškėjo sutuoktinės baimė, jog pareiškėjas prieš tai minėtus ketinimus įgyvendins, yra visiškai suprantama ir pagrįsta, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo ginklų ir šaudmenų, taip pat, kad paskutinį kartą pareiškėjas nurodė, jog savo ketinimus įgyvendins neilgai trukus, kas ir paskatino pareiškėjo sutuoktinę kreiptis su pareiškimu į policiją. Kaip jau buvo minėta, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, minėtas aplinkybes pagrįstai įvertino kaip grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Nors pareiškėjas nurodo, kad atsakovas turėjo patikrinti jo sutuoktinės pareiškime pateiktas aplinkybes, surinkti daugiau įrodymų, tačiau, kaip jau buvo minėta prieš tai, pats pareiškėjas šių aplinkybių neneigia, be to, nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes ir kokius konkrečiai įrodymus atsakovas turėjo surinkti, pats jokių aplinkybių ar įrodymų, galinčių paneigti ginčijamame sprendime padarytas išvadas, nepateikia, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikomi abstrakčiais bei nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis nepadarė jokių kitų teisės pažeidimų, priešingos išvados prieš tai išnagrinėtų ir įvertintų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

24. Apibendrindama prieš tai nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė