2026-01-14 Nr. AB-1212-3-61-3-03794-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1398-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03794-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) vado 2025 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. TE-1076 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VSAT vadas Įsakymu, atsižvelgdamas į VSAT Teisės skyriaus 2025 m. birželio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-34 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto A. J. tarnybinės informacijos perdavimo trečiajam asmeniui bei naudojimosi Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniu duomenų banku teisėtumo“ (toliau – ir Išvada), paskyrė jam, vidaus tarnybos vyresniajam specialistui A. J., VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistui, tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos – už šiurkštų tarnybinį pažeidimą.

3. Pareiškėjas teigia, kad pradėjus tarnybinį patikrinimą jo teisė į gynybą buvo pažeista arba visiškai eliminuota, t. y. jam nebuvo leista pateikti išsamių paaiškinimų, nebuvo leista pateikti įrodymų, kurie patvirtintų jo pateiktos informacijos gavėjo statusą, atskleistų visai kitus, nei nurodyta Išvadoje, informacijos teikimo trečiajam asmeniui motyvus, tikslą ir pan., jam buvo apribota teisė kviesti ir apklausti liudytojus, kurie patvirtintų jo išdėstytas aplinkybes, jam nebuvo leista dalyvauti tikrinant vietoje jo pateiktus faktus dėl galbūt padaryto nusižengimo, o tokios jo teisės realizavimas galėjo pakeisti tarnybinio patikrinimo kaltinimo ribas, nusižengimo kvalifikaciją, informacijos atskleidimo motyvus, tikslus, jos kaltės laipsnį, tuo pačiu – sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjui buvo apribota teisė turėti atstovą, nors nuo pat tyrimo pradžios jis raštu informavo VSAT apie pageidavimą turėti atstovą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad su 2025 m. gegužės 12 d. pranešimu Nr. 13PR-6591 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas) jis Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) pasirašytinai susipažino 2025 m. gegužės 12 d. Pranešime buvo nustatytas 5 dienų terminas pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys. Pareiškėjas teigė, kad nepraleidęs nustatyto termino 2025 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu informavo, jog nepriklauso profesinei sąjungai ir paprašė 10 dienų pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą motyvuodamas ketinimu pasisamdyti profesionalų atstovą – advokatą. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. gegužės 19 d. į DVS įkeltas patikslintas pranešimas Nr. 13PR-7028 „Dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo“, su kuriuo jis DVS susipažino 2025 m. gegužės 22 d., kuriame nustatytas 5 dienų terminas paaiškinimui pateikti, o VSAT pareigūnė 2025 m. gegužės 26 d. elektroniniu paštu dar kartą pasiteiravo, ar pareiškėjas planuoja pateikti paaiškinimus ir, kad jų lauks iki 2025 m. gegužės 29 d. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku atsakė, kad paaiškinimą pateiks tik gavęs visos tarnybinio patikrinimo medžiagos kopiją ir paprašė pateikti visus (neįslaptintus) duomenis apie jo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą bei nurodė konkrečius dokumentus bei kitą, nenurodytą informaciją, kuri sudaro tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, ir, įvertinęs patikrinimo metu iškeltų klausimų apimtį ir sudėtingumą, taip pat tarnybinio nusižengimo medžiagos apimtį, paprašė nustatytą 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti pratęsti bent 15 darbo dienų nuo prašomų duomenų gavimo dienos.

5. Pareiškėjas teigė, kad VSAT prašomą labai didelės apimties patikrinimo medžiagą pateikė 2025 m. gegužės 30 d., o paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo jis buvo raginamas pateikti ir žodžiu (per tiesioginį vadovą), atsižvelgęs į tai, jo advokatas 2025 m. birželio 2 d. telefonu susisiekė su tarnybinio patikrinimo pareigūne ir žodžiu paprašė laiko paaiškinimams pateikti. Tą pačią dieną advokatas elektroniniu paštu informavo pareigūnę, kad tarnybinio patikrinimo medžiagą iš kliento yra gavęs 2025 m. gegužės 30 d., todėl pakartotinai paprašė leisti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo ir / ar kitus prašymus, susijusius medžiagoje nurodytomis faktinėmis ir procesinėmis aplinkybėmis, leisti pateikti iki birželio 5 dienos.

6. Pareiškėjo vertinimu, Išvada, tuo pačiu ir Įsakymas, buvo priimti neobjektyviai, neišsamiai, vienašališkai, t. y. neišgirdus ir neišklausius jo, ilgus metus dirbančio ir gerai charakterizuojamo pareigūno, versijos – kodėl jis tiek kartų teikė informaciją trečiajam asmeniui, kokie buvo jo motyvai bei tikslai, ar jis šią informaciją teikė iš kvailumo, nerūpestingumo ar kt., o jei informacija buvo teikiama tarnybiniais – nusikalstamų veikų atskleidimo arba visuomenės intereso tikslais, kaip tokiu atveju įvertinti neteisėtus veiksmus, ar pasitvirtinus atsikirtimų turiniui, jo neteisėti veiksmai turėtų būti vertinami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjo manymu, tiek jis, tiek vėliau jo atstovas, viso patikrinimo metu raštu ir žodžiu deklaravo, kad ruošiasi pateikti išsamius paaiškinimus, dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos apimties ir sudėtingumo prašė pratęsti terminus, tačiau VSAT į tai nereagavo, Išvadoje melagingai nurodė, jog jis nepateikė paaiškinimo, tai pagrindžia, kad Išvada ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad jam buvo apribota teisė pateikti paaiškinimą, išdėstyti trečiajam asmeniui pateiktos informacijos motyvus ir tikslus, teisė teikti įrodymus (pvz., apie tai, jog informacija, susijusi su užsienyje pagrobtomis transporto priemonėmis buvo siunčiama Tarptautinių asociacijų atstovui, o ne privataus juridinio asmens vadovui, kad informacija buvo siunčiama su tikslu atskleisti nusikalstamas veikas, siekiant sulaikyti užsienyje pagrobtus automobilius ir / ar jų dalis, apie kurių paiešką nebuvo skelbiama VSAT duomenų bazėse, jog bendradarbiavimas su Tarptautinių asociacijų atstovu ne kartą nulėmė ypač brangių, užsienyje pagrobtų transporto priemonių, apie kurių paiešką nebuvo skelbiama VSAT duomenų bazėse, sulaikymą Lietuvoje, kas turėjo atskleisti ne tikrinamo pareigūno piktnaudžiavimą, savivaliavimą, viešųjų ir privačių interesų pažeidimą, o priešingai – labai brangių pagrobtų užsienyje transporto priemonių sulaikymą, ikiteisminių tyrimų dėl šių faktų pradėjimą, t. y. visuomenės ir valstybės interesą).

8. Pareiškėjas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nurodė, kad Išvada, neišklausius tikrinamo pareigūno pozicijos dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių arba jį paneigiančių faktų ir / ar aplinkybių, yra neobjektyvi, vienašališka, neteisėta, šių aplinkybių teisme nebūtų įmanoma patikrinti, nes teismas neturi atitinkamų duomenų bazių, teismui nebūtų galimybės patikrinti pareigūno iškeltų klausimų turinio ir tikrumo, todėl Įsakymas naikintinas.

9. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas aptarė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas. Atsakovas paaiškino Pranešimo įteikimo pareiškėjui aplinkybes ir pažymėjo, kad nustatytas galutinis laikas paaiškinimui pateikti buvo 2025 m. gegužės 29 d., tačiau iki šios datos pareiškėjas paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo nepateikė, o 2025 m. gegužės 29 d. 17.53 val. gautas pareiškėjo el. laiškas, kuriuo jis prašė pateikti dokumentų kopijas bei pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą dar 15 darbo dienų. Dokumentai pareiškėjui buvo pateikti 2025 m. gegužės 30 d. 10.06 val. elektroniniu paštu ir informuota, kad pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą nėra galimybių.

11. Atsakovas nurodė paraiškėjo galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes ir teigė, kad pareiškėjo veiksmai, kai jis naudojosi kitais, nei tarnybos tikslais, informacija, kuri jam tapo žinoma atliekant tarnybines funkcijas ar kurią jis sužinojo tarnybos metu, suteikė galimybę su šia informacija susipažinti tokios teisės neturinčiam asmeniui, nėra suderinami su statutiniam pareigūnui keliamais principais, nustatytais Statute ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekse, patvirtintame VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso“ (toliau – ir Kodeksas), jo veiksmai sumenkino VSAT pareigūno vardą, kartu sumenkino ir VSAT prestižą bei autoritetą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o dėl nustatyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, kuriuo sumenkintas statutinio pareigūno vardas, VSAT prestižas bei autoritetas, jam buvo paskirta viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas didelę darbo patirtį (28 metų vidaus tarnybos stažas), žinojo, kaip privalo elgtis atitinkamoje situacijoje, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jam elgtis tinkamai, nenustatyta, jis pats pasirinko konkretų elgesio variantą, sąmoningai nepaisė teisės aktų nuostatų, numatančių, jog pareigūnas privalo nesinaudoti kitais, nei tarnybos tikslais, informacija, kuri tapo žinoma atliekant tarnybines funkcijas ar kurią jis sužinojo tarnybos metu, nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims ir nenaudoti jos savo privačiame gyvenime, tačiau pareiškėjas elgėsi priešingai – tarnybos metu gautą informaciją apie pasienyje sulaikytas vogtas transporto priemones sistemingai nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. siuntė asmeniui, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kuris neturėjo teisės susipažinti su pareiškėjo siųsta informacija, t. y. veikė tiesiogine tyčia, pareiškėjas pažeidė vidaus tarnybos tvarką, jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, šiurkščiai nusižengė pareigūnų tarnybinės etikos principams.

13. Atsakovo vertinimu, Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, nes Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai, tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai. Atsakovas nurodė, kad visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, šiurkščiai nusižengė pareigūnų tarnybinės etikos principams, o skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į padarytą pažeidimą, jo atsakomybės vengimą, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra adekvati ir proporcinga padarytam šiurkščiam nusižengimui.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog pradėjus tarnybinį patikrinimą pareiškėjo teisė į gynybą buvo pažeista arba visiškai eliminuota, nes iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, o tik teikė nepagrįstus prašymus pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą, taip vilkindamas tarnybinio patikrinimo atlikimą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo metu, nei skunde nepateikė paaiškinimų dėl jam inkriminuojamų teisės aktų pažeidimo, skunde užduoda retorinius klausimus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog informacija, susijusi su užsienyje pagrobtomis transporto priemonėmis buvo siunčiama Tarptautinių asociacijų atstovui, o ne privataus juridinio asmens vadovui, neeliminuoja pareiškėjo nusižengimo, nes bet kokios tarnybinės informacijos siuntimas trečiajam asmeniui turi būti derinamas su tiesioginiu vadovu, o tokio nurodymo pareiškėjui nebuvo, pareiškėjo teikiami paaiškinimai niekuo nepagrįsti ir nelogiški, be to, pareiškėjas informaciją trečiajam asmeniui teikė apie jau sulaikytas pasienyje vogtas transporto priemones, o ne su tikslu jas sulaikyti.

15. Atsakovo vertinimu, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes institucijai, atliekančiai tokio pobūdžio tyrimus, pagrįstai suabejota ne tik pareiškėjo veiksmų teisėtumu, bet ir VSAT, kaip institucijos, priimamų sprendimų skaidrumu, padarytas pažeidimas tyčinis, šiurkštus, todėl tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, paskirta pagrįstai, o pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau nei bet kuris kitas asmuo, suvokė reikalavimus savo elgesiui.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkė 2025 m. gegužės 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-3138 „Dėl A. J. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ informavo VSAT Teisės skyriaus vedėją, kad VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-5-00031-24 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) – dėl 2024 m. gegužės 22 d. neaiškiomis aplinkybėmis dingusių automobilio detalių iš Baltarusijos Respublikos piliečiui priklausančios transporto priemonės, kuri 2024 m. gegužės 22 d. buvo sulaikyta VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje (toliau – ir PU), 2024 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu apklausti asmenį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2024 m. rugpjūčio 27 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU pasienio užkardos pareigūnai A. J. ir M. L. buvo apklausti specialiaisiais liudytojais apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

18. Teismas pažymėjo, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą pas Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU jaunesnįjį specialistą A. J. gyvenamajame name ir jam priklausančiuose pastatuose, garaže rastas ir paimtas juodos spalvos korpusu mobilusis telefonas. 2024 m. rugsėjo 19 d. iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gauti duomenys atlikus tyrimą pagal pateiktą užduotį bei buvo apžiūrėti nuskaityti duomenys ir buvo nustatyta, kad Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU jaunesnysis specialistas A.

J., neturėdamas teisėto pagrindo perduoda / teikia kitam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Š., informaciją, susijusią su sulaikytomis transporto priemonėmis Lietuvos pasienyje, kurią sužino vykdydamas savo tarnybines funkcijas. Iš rasto susirašinėjimo nustatyta, kad pareigūnas A. J. minėtam asmeniui konkrečiu laikotarpiu išsiuntė nuotraukas, kuriose matosi konkretūs įvykiai, susiję su sulaikytomis transporto priemonėmis, kitose nuotraukose matosi išrašai iš duomenų bazių apie konkrečius transporto priemonių identifikacinius numerius (VIN) bei kitos nuotraukos, kuriose pavaizduotos konkrečios sulaikytos Lietuvos pasienyje transporto priemonės, t. y. pranešimuose rastos nuotraukos, kurias pareigūnas A.

J. konkrečiu laikotarpiu išsiuntė per „Telegram“ programėlę A. Š., kuris neturėjo teisės susipažinti su nuotraukose užfiksuota informacija. Taip pat tarnybiniame pranešime pažymėta, kad 2025 m. kovo 25 d. iš VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma informacija apie VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU specialisto A. J. vykdytas peržiūras nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir peržiūrint šio tarnybinio pranešimo priedus, nustatytas atitikmuo.

VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkė, atsižvelgdama į išdėstytą, siūlė spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU specialisto A. J. atžvilgiu, nes jis galbūt pažeidė Kodekso 6.14 punktą: „nesinaudoti kitais, nei tarnybos tikslais, informacija, kuri tapo žinoma atliekant tarnybines funkcijas ar kurią jis sužinojo tarnybos metu, nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims ir nenaudoti jos savo privačiame gyvenime“ ir 6.13 punktą:

„griežtai laikytis valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ir kitos neskelbtinos informacijos apsaugos reikalavimų“.

19. Teismas nustatė, kad VSAT vado pavaduotojas 2025 m. gegužės 8 d. pavedimu VSAT Teisės skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU specialisto A. J. tarnybinės informacijos perdavimo asmeniui, nesusijusiam su tarnyba, bei naudojimosi VRIS CDB teisėtumo, VSAT Teisės skyrius pareiškėjui 2025 m. gegužės 12 d. surašė pranešimą Nr. 13PR-6591 dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriame aiškiai ir tiksliai išdėstė, kuo pareigūnas kaltinamas, užduoti klausimai bei prašoma pateikti paaiškinimą dėl galbūt tarnybinio nusižengimo per penkias darbo dienas nuo susipažinimo su pranešimu, su minėtu pranešimu pareiškėjas DVS pasirašytinai susipažino 2025 m. gegužės 12 d.

20. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo tyrėja 2025 m. gegužės 19 d. 20.39 val. gavo pareiškėjo elektroninį laišką, kuriame jis nurodė, jog įvertinus patikrinimo metu iškeltų klausimų apimtį ir sudėtingumą, pasitaręs su namiškiais, nusprendė, kad geriausiai jo interesus patikrinimo metu atstovautų profesionalus advokatas, nes jam trūksta kompetencijų. Per pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytą terminą susirasti kvalifikuotą advokatą, kuris sutiktų už prieinamą ir / ar protingą kainą atstovauti jį patikrinimo metu, neįmanoma ir jam tai nepavyko. Kelios advokatų kontoros sudaryti atstovavimo sutartį atsisakė motyvuodamos dideliu darbo krūviu ir skirtinga specializacija. Siekdamas užtikrinti tarnybinio patikrinimo proceso subjekto teisę į gynybą, pareiškėjas prašė paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo terminą pratęsti dešimčia darbo dienų, nes siekia pasisamdyti profesionalų atstovą – advokatą.

21. Teismas nustatė, kad atsižvelgus į tai, jog surašant 2025 m. gegužės 12 d. pranešimą Nr. 13PR-6591 dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) buvo padaryta techninė klaida pranešimo antraštėje, t. y. nurodyta, jog padarytas tarnybinis nusižengimas, nors pagal surinktą medžiagą įžvelgiamas pareigūno vardo pažeminimas, šiurkštus tarnybinis nusižengimas, 2025 m. gegužės 19 d. į DVS įkeltas patikslintas pranešimas dėl galimai šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo Nr. 13PR-7028, kurio dėstomoji dalis (kaltinimas) analogiška 2025 m. gegužės 12 d. pranešime Nr. 13PR-6591 išdėstytam kaltinimui, su kuriuo pareiškėjas DVS susipažino pasirašytinai 2025 m. gegužės 12 d.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 26 d. (13.07 val.) elektroniniu laišku buvo raginamas teikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, nurodyta, kad paaiškinimo bus laukiama iki 2025 m. gegužės 29 d., galutinis laikas paaiškinimui pateikti buvo nustatytas 2025 m. gegužės 29 d., iki nurodytos datos pareiškėjas paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo nepateikė, o 2025 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku prašė pateikti dokumentų kopijas bei pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą dar 15 darbo dienų.

23. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo tyrėja 2025 m. gegužės 30 d. pateikė pareiškėjui elektroniniu paštu tarnybinio patikrinimo metu surinktus ir turimus dokumentus bei informavo, kad pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą nėra galimybių, kadangi baigiasi tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas. JI pažymėjo, kad nuo pareiškėjo susipažinimo (2025 m. gegužės 12 d.) su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo praėjo 13 darbo dienų, t. y. daugiau nei du kartus, nei buvo numatytas terminas, bei atkreipė dėmesį, kad patikslintame pranešime (dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo) nebuvo naujų veikų, kuriomis jis būtų kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, buvo ištaisyta techninė rašybos klaida vietoje „tarnybinio nusižengimo“ įrašyta „šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo“.

24. Teismas nustatė, kad VSAT tarnybinio patikrinimo metu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-5-00031-24 medžiagos dalimi bei gauti dokumentų kopijas prijungti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos. Tam iš prokuroro 2025 m. gegužės 19 d. buvo gautas leidimas, o tarnybinio patikrinimo tyrėja, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-5-00031-24 pateikta medžiagos dalimi, nustatė, jog pateikti duomenys atitinka tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją.

25. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta:

25.1. ikiteisminiame tyrime A. J. 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo apklaustas liudytoju dėl 2024 m. gegužės 22 d. neaiškiomis aplinkybėmis dingusių automobilio detalių iš Baltarusijos Respublikos piliečiui priklausančios transporto priemonės, kuri 2024 m. gegužės 22 d. buvo sulaikyta VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU, o aktualios tarnybiniam tyrimui informacijos minimame apklausos protokole nėra.

25.2. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. vasario 25 d. apklausdama liudytoju A. J. norėjo jam užduoti klausimus, susijusius su tarnybinės informacijos perdavimu UAB direktoriui A. Š. (informacija aktuali tarnybiniam patikrinimui), tačiau A. J. kategoriškai jai pasakė, kad neuždavinėtų jokių klausimų, nes jis nieko neatsakys, apklausos protokole užfiksuota, jog jis atsisako duoti bet kokius parodymus ir atsakyti į vyriausiosios tyrėjos užduodamus klausimus, daugiau neturi ką pasakyti, atsisako nuo bet kokių parodymų davimo.

25.3. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. gegužės 21 d. telefonu informavo tarnybinio patikrinimo tyrėją, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parodymų nedavė, nurodė, jog jam iš anksto reikia nurodyti klausimus, kad galėtų jiems pasiruošti.

25.4. VSAT 2025 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 14PR-1123 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių prašydama atsakyti į klausimus: kokiu pagrindu ir kokiais tikslais jis prašė pareigūno A. J. pateikti informaciją, susijusią su sulaikytomis transporto priemonėmis Lietuvos pasienyje, kokie ryšiai jį sieja su pareigūnu A. J. ir kaip atsidėkodavo pareigūnui už jo pateiktą informaciją, atsakymas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus iki tarnybinio patikrinimo pabaigos negautas.

25.5. Buvo nustatytas Tarnybiniam patikrinimui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo dirbtas laikas VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU bei, kad nustatytomis darbo pamainomis pareiškėjui buvo skirta vykdyti pasienio sargyba „Užkardos pamainos vyresnysis“.

25.6. 2025 m. gegužės 28 d. elektroniniu paštu buvo užklaustas tiesioginis pareiškėjo vadovas – VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU vadas, ar jis buvo davęs pareigūnui rinkti informaciją apie sulaikytas transporto priemones Lietuvos pasienyje, tą pačią dieną elektroniniu paštu pareiškėjo vadovas paaiškino, kad pareiškėjui nedavė nurodymų rinkti informaciją apie Lietuvos pasienyje sulaikytas transporto priemones ir ją perduoti su tarnyba nesusijusiems asmenims, apie jo galbūt neteisėtus veiksmus (nuotraukų išsiuntimus) sužinojo po pradėto tarnybinio patikrinimo, iki tol jam buvo žinoma tik apie tiriamą sulaikytų automobilio detalių vagystės atvejį ir, kad tyrimo metu pareiškėjas ir dar vienas pareigūnas yra apklausti kaip specialieji liudytojai.

26. Teismas nustatė, kad VSAT Teisės skyriaus specialistė, apibendrinusi tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, padarė išvadą, jog VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU specialistas A. J. nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarnybos ir ne tarnybos metu perdavė telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui informaciją, kuri jam, A. J., tapo žinoma vykdant tarnybines pareigas, šią informaciją naudojo ne tarnybos tikslais bei suteikė galimybę su šia informacija susipažinti tokios teisės neturinčiam, trečiajam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, o būtent: minimu laikotarpiu (tarnybos ir netarnybos metu) išsiuntė 17 nuotraukų su duomenimis apie transporto priemones, pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o dėl nustatyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, kuriuo sumenkintas statutinio pareigūno vardas, VSAT prestižas bei autoritetas, jam turi būti skiriama viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų.

27. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje konstatuota, jog tokiais savo tyčiniais veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktų, Kodekso 6.6, 6.8, 6.10, 6.13, 6.14, 8.9.1, 8.9.2, 8.9.4 papunkčių, VSAT tarnybos Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (VSAT vado 2021 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 4-452 redakcija) (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.22 papunkčio reikalavimus, tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, ne pagal įstatymus, savivaliavo, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, be kita ko, pasiūlyta už drausmės pažeidimo, nustatyto Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktuose, Kodekso 6.6, 6.8, 6.10, 6.13, 6.14, 8.9.1, 8.9.2, 8.9.4 papunkčiuose, Pareigybės aprašymo 6.22 papunktyje, padarymą pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalies 9 punktu skirti tarnybinę nuobaudą.

28. Teismas nustatė, kad VSAT vadas, Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 41 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 9 punktu, 74 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, vykdydamas VSAT vado 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 4-15 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.36.1.1 papunktį ir atsižvelgdamas į Išvadą, pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos – už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir 2025 m. birželio 4 d. atleido iš vidaus tarnybos.

29. Teismas, aptaręs ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentus, kad pradėjus tarnybinį patikrinimą, jo teisė į gynybą buvo pažeista arba visiškai eliminuota, atmetė ir vertino, jog pareiškėjo teisės aktyviai gintis šios procedūros metu jokiomis formomis nebuvo apribotos, atsakovas jam sudarė galimybę pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.

30. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus pagal tarnybinį patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, pareiškėjas tik teikė prašymus pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą, pasitelkti advokato pagalbą, pateikti turimą medžiagą, taip vilkindamas tarnybinio patikrinimo atlikimą, o tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui 2025 m. gegužės 12 d. buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, su kuriuo jis DVS susipažino tą pačią dieną, 2025 m. gegužės 19 d. į DVS įkeltas patikslintas pranešimas, su kuriuo pareiškėjas DVS susipažino 2025 m. gegužės 22 d. Teismo įsitikinimu, pranešimuose aiškiai ir tiksliai išdėstyta, kuo pareigūnas kaltinamas, užduoti klausimai bei prašoma pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo per penkias darbo dienas nuo susipažinimo su pranešimu, be to, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas elektroniniu paštu tyrėjos buvo raginamas teikti paaiškinimus, tačiau jis paaiškinimų nustatytu laiku nepateikė, nors jam buvo aiškiai nurodyta, kad paaiškinimo bus laukiama iki 2025 m. gegužės 29 d., paaiškinimas nepateiktas ir iki tarnybinio patikrinimo pabaigos (2025 m. birželio 3 d.).

31. Teismas iš byloje pareiškėjui pateiktų pranešimų turinio sprendė, kad pranešimuose tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas buvo apibrėžtas tinkamai, kartu pateikta visa tuo metu turima informacija, todėl VSAT pranešimuose tiksliai ir aiškiai nurodė, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu yra įtariamas pareiškėjas, ir pateikė visą tuo metu turimą, su įtariamu tarnybiniu nusižengimu susijusią informaciją, taip tinkamai užtikrindama jo teises į gynybą, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus, o pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota.

32. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas vengia teikti paaiškinimus dėl galbūt neteisėtų veiksmų, liudija ir 2025 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-00031-24.

33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog informacija, susijusi su užsienyje pagrobtomis transporto priemonėmis buvo siunčiama Tarptautinių asociacijų atstovui, o ne privataus juridinio asmens vadovui, tačiau pareiškėjo teiginius paneigia VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU vado 2025 m. gegužės 28 d. elektroniniu paštu pateiktas paaiškinimas, kad bet kokios tarnybinės informacijos siuntimas trečiajam asmeniui turi būti derinamas su tiesioginiu vadovu, o jis A. J. nedavė nurodymų rinkti informaciją apie Lietuvos pasienyje sulaikytas transporto priemones ir ją perduoti su tarnyba nesusijusiems asmenims, apie jo galbūt neteisėtus veiksmus (nuotraukų išsiuntimus) sužinojo po pradėto tarnybinio patikrinimo, iki tol jam buvo žinoma, tik apie tiriamą sulaikytų automobilio detalių vagystės atvejį ir, kad tyrimo metu A. J. ir dar vienas pareigūnas yra apklausti kaip specialieji liudytojai. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad informacija buvo siunčiama su tikslu atskleisti nusikalstamas veikas, siekiant sulaikyti užsienyje pagrobtus automobilius ir / ar jų dalis, apie kurių paiešką nebuvo skelbiama VSAT duomenų bazėse.

34. Teismas konstatavo, kad Išvadoje yra detaliai ir išsamiai išanalizuota pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. jo subjektyvioji ir objektyvioji pusės, aptartas pareiškėjo galėjimas veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, įvertinta jo kaltė, kilusios pasekmės, t. y. pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvada yra išsami ir motyvuota. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto, Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas, detalizuota, kokiais veiksmais ir kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė nurodyta pareiškėjo veika, kuri pasireiškė tyčia, t. y. pareiškėjas, žinodamas ir suvokdamas, kad jo veiksmai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, numatė, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiamos pasekmės ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes pasielgti teisėtai, nes žinojo jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir turi ilgametę darbo patirtį (vidaus tarnybos stažas 28 m.), turėjo pakankamai patirties ir žinių pasielgti teisėtai, tačiau aiškiai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, naudojosi tarnybine padėtimi ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, viršijo savo įgaliojimus, bei savivaliaudamas, neturėdamas teisinio pagrindo teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui tarnybinę informaciją, susijusią su sulaikytomis transporto priemonėmis Lietuvos pasienyje, susijusią su ikiteisminiais tyrimais, kurią jis sužinojo vykdydamas savo tarnybines funkcijas, tokiu būdu galbūt siekė naudos fiziniam asmeniui, nesusijusiam su VSAT vykdoma veikla.

35. Teismas vertino, kad atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, Statute ir Tvarkos apraše pateiktų procedūrinių veiksmų pažeidimų nėra nustatyta.

36. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant ir nuobaudos tikslingumo bei veiksmingumo principus. Teismas vertino, kad visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, jog padarytas nusižengimas yra priešingas valstybės pareigūno statusui, o tuo pačiu ir visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenėje formuojamam pareigūnų autoritetui bei VSAT prestižui, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes pažeidimas padarytas tarnybos metu, šiurkščiai buvo pažeisti vidaus tarnybos pareigūno veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nustatyti neteisėti veiksmai – informacijos, kuri pareiškėjui tapo žinoma atliekant tarnybines funkcijas ar kurią jis sužinojo tarnybos metu, suteikimas su šia informacija susipažinti tokios teisės neturinčiam trečiajam asmeniui – sumenkino pareigūno reputaciją, šiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas parodė nepagarbą VSAT, tai sudaro pagrindą riboti jo teisę tęsti statutinę tarnybą.

37. Teismo įsitikinimu, tokie pareiškėjo veiksmai, kurie buvo atliekami tyčia pasinaudojant savo, kaip pareigūno padėtimi, t. y. savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimu priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, kurių sukeliamos pasekmės – pareigūno vardo, VSAT diskreditavimas, VSAT autoriteto sumenkinimas, pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnyba, kuris priskirtinas kitiems tarnybiniams nusižengimams, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar pareigūnų tarnybinės etikos principams, už jį paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų laikytina proporcinga priemone. Teismo vertinimu, pareiškėjas neabejotinai suvokė ir žinojo, kad jam keliami aukštesni elgesio standartai, todėl jo elgesys Išvadoje buvo pagrįstai ir proporcingai pripažintas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu už kurį pareiškėjui skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda.

38. Teismas konstatavo, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Įsakymą priėmė kompetentingas pareigūnas, jų turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 39. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Įsakymą ir įpareigoti VSAT tarnybinį patikrinimą atlikti iš naujo.

40. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo teisės aktyviai gintis ir galimybės pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją tarnybinio patikrinimo procedūros metu nebuvo apribotos, jog jis vilkino tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Statutas ir Tvarkos aprašas numato dviejų rūšių nuobaudos skyrimo terminus – naikinamąjį vienerių metų ir nenaikinamąjį vieno mėnesio terminą, o vieno mėnesio terminas per kurį privalo būti paskirta tarnybinė nuobauda, priešingai nei naikinamasis vienerių metų terminas (nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos), galėjo būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas (išskyrus įstatyme numatytas išimtis). Pareiškėjo vertinimu, situacija, kai jis visą laiką raštu deklaravo siekį pateikti paaiškinimą, prašė pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą ir nurodė motyvuotas priežastis, kad siekia susirasti advokatą, negalėjo būti vertinama kaip tarnybinio procedūros atlikimo vilkinimas. Pareiškėjas teigia, kad jo susirašinėjimas patvirtina jo ketinimus teikti paaiškinimus, jis, atsižvelgus į patikrinimo apimtį, be kita ko, tarptautinės teisės normas, teismų praktiką, turėjo teisę gauti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punktas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas teigia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad patikrinimo pradžioje jam nepavyko susirasti advokato, dėl to jis ir teikė prašymą pratęsti terminą paaiškinimui pateikti, jis tarnybinio patikrinimo nevilkino, patikrinimo procedūra buvo atlikta neteisėtai, neišklausius jo, 28 metus tarnyboje dirbusio ir per tą laiką 29 kartus skatinto pareigūno. Pareiškėjas pažymi, kad ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo patenkintas jo prašymas apklausti liudytojus, kurių parodymai galėjo pakeisti pirmosios instancijos teismo išvadas, taigi pareiškėjas, ilgametis Lietuvos pareigūnas iš tarnybos buvo atleistas neteisingai, nepagrįstai trumpam nepratęsus termino, be to, nebuvo nustatyti tyrimų motyvai ir veiksmų priežastys.

41. Pareiškėjas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo vengimą teikti paaiškinimus dėl galbūt neteisėtų veiksmų patvirtina ir 2025 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-00031-24, kuriuo pareiškėjas atsisakė duoti parodymus, susijusius su tarnybinės informacijos perdavimu. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad jis, ikiteisminiame tyrime turėdamas specialiojo liudytojo statusą, turėjo teisę atisakyti liudyti prieš save, o tai, jog jis, neturėdamas gynėjo, prieš tai davęs išsamius parodymus, tai padaryti antrą kartą atsisakė, nereiškia, kad teisė į gynybą (tarnybinio patikrinimo metu) nebuvo pažeista. Pareiškėjo vertinimu, jis, turėdamas specialaus liudytojo statusą, turėjo absoliučią teisę vien tik šiuo pagrindu atsisakyti teikti paaiškinimus ir tarnybinio patikrinimo procedūroje.

42. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad jam buvo suvaržyta teisė pateikti įrodymus dėl informacijos siuntimo trečiajam asmeniui motyvų teisėtumo, teikia tokią informaciją teismui ir nesutinka su išvada, kad jo motyvus paneigia VSAT Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) PU vado 2025 m. gegužės 28 d. paaiškinimas. Pareiškėjo teigimu, jo teikiama informacija paneigia patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad nuotraukos buvo siunčiamos privataus juridinio asmenio atstovui, o ne tarptautinės asociacijos nariui, jog informacija iš asociacijos buvo siekiama gauti ar ja pasikeisti ne savanaudiškai, o nusikaltimų tyrimo, jų atskleidimo, valstybės, visuomenės interesais, be to, toks nepagrįstai atleisto pareigūno bendradarbiavimas realizavosi – buvo sulaikyta daugiau nei 20 labai brangių, apynaujų, pagrobtų užsienyje transporto priemonių (trys atvejai 2023 m. ir du 2024 m.). Pareiškėjo tvirtinimu, jo pateikta informacija bent iš dalies patvirtina, kad visa informacija buvo keičiamasi nusikaltimų atskleidimų tikslais, visuomenės naudai, o ne kitais tikslais, pareiškėjas tarnyboje buvo 29 kartus paskatintas, gerai charakterizuojamas, taigi Išvadoje aplinkybės nustatytos neteisingai, todėl paskirta per griežta nuobauda.

43. Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje klaidingai nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė atitinkamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, nes: 1) nenustatyta, kad pareiškėjas už neteisėtą informacijos perdavimą būtų gavęs atlygį ar būtų gavęs naudos sau; 2) nebuvo prašoma pateikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimo dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo (pareiškėjas šiuo aspektu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A261–3155/2011).

44. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Statuto 41 straipsnio 10 dalimi, Tvarkos 20 punktu, nesutikdamas su tikrintojo veiksmais nepratęsti paaiškinimo pateikimo termino ilgiau nei iki 2025 m. gegužės 29 d., turėjo teisę skųsti tikrintojo veiksmus vadovui, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas sutiko su tikrintojo veiksmais atliekant tarnybinį patikrinimą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo metu, nei skunde teismui neprašė apklausti liudytojų, nepateikė tokio prašymo ir teismo posėdžio pradžioje teisėjai paklausus, o tik bylą išnagrinėjus iš esmės, baigiamojoje kalboje, pareiškėjo atstovas paprašė teisėjos apklausti liudytojus, nepateikdamas tokio prašymo pagrįstumo ir motyvų bei ką konkrečiai liudytojai galėtų paliudyti. Atsakovas pažymi, kad prašė teismo tokį pareiškėjo prašymą atmesti, nes tokį prašymą pareiškėjas galėjo pateikti tarnybinio patikrinimo metu ir teismui anksčiau, be to, pareiškėjo prašomi kviesti liudytojai nepaneigs to, kas jau įrodyta ikiteisminiame tyrime bei tarnybinio patikrinimo metu (jog pareiškėjas sistemingai nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarnybos ir ne tarnybos metu, neturėdamas teisinio pagrindo, perdavė telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Š. informaciją, kuri pareiškėjui tapo žinoma vykdant tarnybines pareigas, šią informaciją naudojo ne tarnybos tikslais bei suteikė galimybę su šia informacija susipažinti tokios teisės neturinčiam asmeniui), be to, pareiškėjas prašė apklausti liudytojus, nesusijusius su nagrinėjamu dalyku. Atsakovo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma buvo pakankama teismui konstatuoti, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, jog pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos nepažeistos pagrindinės procedūros, o Įsakymas teisėtas ir pagrįstas.

46. Atsakovas atmeta pareiškėjo argumentus, kad informaciją A. Š. jis siuntė su tikslu atskleisti nusikalstamas veikas, siekiant sulaikyti užsienyje pagrobtus automobilius ir / ar jų dalis, nes jie prieštarauja logikai, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjas siuntė trečiajam asmeniui informaciją, susijusią su jau sulaikytomis transporto priemonėmis Lietuvos pasienyje ir jau pradėtais ikiteisminiais tyrimais, o VSAT nėra sudariusi bendradarbiavimo ar duomenų teikimo sutarčių A. Š., nei kaip UAB, nei kaip tarptautinės asociacijos atstovu. Atsakovo vertinimu, Įsakymas pagrįstas ir teisėtas, paskirta nuobauda yra proporcinga.

47. Atsakovas nurodo, kad 2025 m. birželio 4 d raštu Nr. 14PR-1195 „Dėl A. J. šiurkštaus tarnybinio nusižengimo“ informavo VTEK, kad VSAT atliko tyrimą dėl pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų derinimo bei pateikė susijusius dokumentus ir negavo iš VTEK jokių pastabų ar rekomendacijų dėl atlikto tarnybinio patikrinimo ar taikytos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

49. Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų, įtvirtintų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėdama šią bylą teisėjų kolegija taiko ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apeliacijos taisykles.

50. Dėl šios Nutarties 40 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų dėl suvaržytos teisės gintis vertinimo:

50.1. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjui jo prašomo termino paaiškinimui teikti apribojo jo teisę tarnybinio patikrinimo procedūros metu aktyviai gintis: pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją.

50.2. Tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti konstatuojant, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės įgyvendinti savo teises per jam nustatytą terminą, kad tai lėmė objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios, priežastys (ABTĮ 56 str. 7 d.).

50.3. Byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėjas ėmėsi visų atsakingam asmeniui įprastų priemonių, kad per protingai trumpiausią terminą būtų sudaryti susitarimai dėl atstovavimo jam tarnybinio patikrinimo procedūros metu.

50.4. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas vertintinas kaip kvalifikuotas subjektas, savo srities specialistas, žinantis tarnybos užduočių vykdymo taisykles, informacijos valdymo tvarką, todėl, atsižvelgiant į jam pateiktų įtarimų dėl padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei mastą, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jis neturėjo specialių žinių ar įprastų gebėjimų pats pateikti paaiškinimus ir kitą, jo supratimu, reikšmingą informaciją per atsakovo nustatytą terminą.

50.5. Vertinant pareiškėjo teisių nagrinėjamu aspektu įgyvendinimo aplinkybes, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinimui, jog dėl to, kad pareiškėjui nebuvo pratęstas terminas paaiškinimams teikti tiek, kiek jis prašė, jo teisė gintis buvo paneigta ar iš esmės suvaržyta, ir dėl to tarnybinio patikrinimo procedūra tapo neteisėta, o tai suponavo ir nepagrįstos bei neteisėtos Išvados priėmimą.

51. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, nurodytais šios Nutarties 41 punkte, pripažįsta kaip neturinčius reikšmės įrodinėjant šiai bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismo motyvus, kad tai, jog pareiškėjas vengia teikti paaiškinimus dėl galbūt neteisėtų veiksmų tarnybinio patikrinimo metu, liudija ir 2025 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-00031-24, todėl jie iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinami.

52. Dėl pareiškėjo atstovo prašymo tirti įrodymus – teisme apklausti liudytojus atmetimo pripažinimo proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla:

52.1. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teikė prašymą žodžiu apklausti liudytojus (teismo posėdžio garso įrašas, 45.30 min.), kurie, pasak atstovo, patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad jis informaciją trečiajam asmeniui teikė tarnybos tikslais, siekdamas nustatyti neteisėto disponavimo prabangiais automobiliais, vykstančiais per Lietuvos Respublikos sieną, faktus (nustatyti, jog automobiliai vogti), jog bendradarbiavimas su privačios bendrovės direktoriumi, kaip tarptautinės asociacijos nariu, vyko nuolatos, pareiškėjo vadams žinant ir neformaliai tam pritariant.

52.2. Aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjo atstovas, yra reikšmingos vertinant, ar pareiškėjas, teikdamas jo tarnybos tikslais valdomą informaciją trečiajam asmeniui, pažemino pareigūno vardą, todėl prašymo dėl liudytojų apklausos atmetimas tais argumentais, kad liudytojai nebuvo apklausti tarnybinio patikrinimo metu ir juos apklausti netikslinga, o bus vertinami kiti byloje esantys įrodymai (teismo posėdžio garso įrašas, 47.30 min.), yra nepagrįstas. Tai suponuoja ir vertinimą, kad pasitvirtinus pareiškėjo atstovo nurodomoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimo pagrindu teismui pripažinus, kad tos aplinkybės įrodytos (ABTĮ 56 str. 7 d.), turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjo veiksmai, kuriais pažeista tarnybinės informacijos teikimo tretiesiems asmenims tvarka, kai, jeigu tai būtų įrodyta, toks, kaip nurodo pareiškėjas, bendradarbiavimas tarnybos tikslais su tarptautinės asociacijos nariu buvo įprasta ir vadų toleruojama praktika, atitinka pareigūno vardą žeminančio elgesio sudėtį.

52.3. Todėl pripažintina, kad dėl nurodyto proceso teisės normų pažeidimo, kai neištirtos ir neįvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys