2019-01-09 Nr. AB-1033-3-62-3-01885-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-894-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01885-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio buvo laikomas Kauno AVPK areštinėje, kurioje laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose esantis sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo likusios patalpos ir įėjimo į kamerą, jis buvo atitvertas tik 1,5 metro aukščio sienele. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atliekant gamtinius reikalus pareiškėją stebėjo prižiūrėtojai, kiti asmenys, kurie bet kada galėjo atidaryti duris. Pareiškėjas jautė baimę, įtampą ir pažeminimą. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Kauno AVPK nurodė konkrečius laikotarpius, kuriais 2014–2015 metais buvo laikomas pareiškėjas. Atsakovas pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – Higienos norma HN 37:2009) nustatytas reikalavimas areštinės kameroje įrengtą sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos ploto atskirti 120–130 cm aukščio pertvara. Jokių papildomų atitvarų, atskiriančių sanitarinį mazgą nuo gyvenamųjų patalpų, tokios paskirties įstaigose nebuvo numatyta. Kauno apskrities visuomenės sveikatos centras, kuris vykdo areštinės periodinius ir operatyviuosius patikrinimus, minėtos higienos normos pažeidimų nenustatė, t. y. Kauno AVPK areštinės kameros visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

5. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jį, besinaudojantį tualetu, nuolat stebėjo prižiūrėtojai, yra visiškai išgalvoti ir nepagrįsti. Kauno AVPK kameros įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti konstatuoti atsakovo veiksmai. Šiuo atveju nenustatytas vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės elementų – neteisėti veiksmai, todėl atsakovui neatsirado pareiga atlyginti neturtinę žalą.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo K. A. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam Kauno AVPK areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinosiomis sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

9. Teismas vadovavosi Higienos normos HN 37:2009 (akto redakcija, galiojusia nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punktu, kuriame nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti atitvertas nuo gyvenamosios patalpos 120–130 cm aukščio pertvara. Įvertinęs pareiškėjo argumentus tuo aspektu, kad pareiškėjas neteigė, jog areštinės kameros sanitarinio mazgo pertvarų nebuvo, teismas sprendė, kad šios pertvaros buvo įrengtos.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo dėl to, kad jis, nors ir iš dalies atitvertame nuo likusios patalpos sanitariniame mazge, galėjo būti matomas kitų kameroje esančių asmenų ir pareigūnų, teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. liepos 23 d., nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. spalio 31 d., nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d., nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 5 d., nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gegužės 21 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 spalio 20 d. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, pareiškėjas areštinės kameroje Nr. 308 nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. liepos 23 d. ir kameroje Nr. 304 nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 5 d. kalėjo vienas, o likusiais laikotarpiais – su vienu ar dviem asmenimis.

11. Atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatavo, kad nors areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitiko formalius teisės aktų reikalavimus, tačiau sprendė, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengtas taip, kad būtų užtikrintas pareiškėjo privatumas, todėl konstatavo kad ši pareiškėjo teisė buvo pažeista 23 paras. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, susijusių su areštinės prižiūrėtojų stebėjimu, kai pareiškėjas naudojosi tualetu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad 2014 m. liepos 21–23 d. ir 2015 m. gegužės 2–5 d., kai pareiškėjas kamerose buvo vienas, jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu negalėjo būti pažeista.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas truko itin trumpą laikotarpį (iš viso 23 paras), kuris nebuvo tęstinis, o susidarė iš trumpų 2–5 dienų laikotarpių, išsidėsčiusių dvejų metų periode. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik dvejus metus nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi įstaigos administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų, kad Kauno AVPK siekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu dėl konstatuoto pažeidimo kilo sveikatos problemų ar kitų sunkaus masto neigiamų pasekmių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 13. Pareiškėjas K. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priteisti jam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad jis žodžiu ar raštu nesikreipė dėl pažeidžiamų teisių į areštinės administraciją. Pareiškėjas kreipėsi į areštinės administraciją ne kartą ir žodžiu, ir raštu, buvo iškviestas pas viršininką, kuris su pareiškėju nederamai bendravo, nenorėjo išklausyti. Pareiškėjui nurodžius, kad jis gins savo pažeistas teises dėl žeminančio pareigūnų elgesio teisme, pareiškėjas buvo be drabužių ir panaudojant antrankius izoliuotas kameroje, kurioje praleido keletą valandų.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ,atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui K. A. iš Lietuvos valstybės dėl to, kad Kauno AVPK neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų.

17. Teismas, išnagrinėjęs skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teise į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu areštinės kamerose ir pareiškėjo patirta neturtine žala, skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad ginčo laikotarpiu 23 dienas Kauno AVPK neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, t. y. dėl kreipimosi į Kauno AVPK areštinės administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl pareigūnų nederamo elgesio, izoliavimo kameroje, antrankių panaudojimo. Kadangi apeliaciniame skunde negalima nurodyti naujų aplinkybių ir kelti naujų reikalavimų, t. y. išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribų, todėl pareiškėjo nurodomos naujos aplinkybės nenagrinėtinos.

22. Pirmosios instancijos teismo nagrinėtame skunde pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš atsakovo Kauno AVPK areštinės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pretenzijas iš esmės pripažino pagrįstomis, tačiau nenustatė, kad dėl pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų jam turi būti atlygintina neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių argumentų dėl teismo konstatuoto pažeidimo, t. y. Kauno AVPK areštinės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

24. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

25. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui būnant Kauno AVPK areštinės kamerose 23 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas nuo likusio kameros ploto ir nuo įėjimo durų, pareiškėją galėjo matyti kartu kamerose kalėję asmenys. Atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

27. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

28. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjo laikymo Kauno AVPK areštinėje laikotarpis buvo su pertraukomis, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo K. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė