a564500c-e998-48eb-8ade-949a17c19ba5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-103/2014             Proceso Nr. 2-55-3-00174-2012-2             Procesinio sprendimo kategorijos:             21.4.1.2; 43.2; 114.9.6.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3691-340/2012 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dekoras“ dėl sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, nepagrįsto praturtėjimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakovu 2005 m. balandžio 25 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 19 dalį dėl 124 615,35 Lt ir 2008 m. kovo 7 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 6-R dalį dėl 1 023 105 Lt bei taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo 178 024 Lt neteisėtai įgytų rezervo lėšų.             IeÅ¡kovas nurodė, kad trečiasis asmuo vykdė VÅ¡Ä® „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), remonto-rekonstrukcijos darbų statinio statybos valdytojo ir techninės priežiÅ«ros funkcijas.

Statybos darbai buvo vykdomi etapais:             nuo 2004 m. – pirmas etapas, dėl kurio viešojo pirkimo būdu 2004 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 176 (su vėlesniais pakeitimais);             nuo 2005 m. balandžio mėn. – papildomi pirmo etapo statybos darbai, dėl kurių viešojo pirkimo būdu 2005 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 19;             nuo 2006 m. rugsėjo mėn. – antras etapas, dėl kurio viešojo pirkimo būdu 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 102-R (su vėlesniais pakeitimais);             nuo 2008 m. kovo 7 d.

– baigiamieji antro etapo darbai, dėl kurių viešojo pirkimo būdu 2008 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6-R (su vėlesniais pakeitimais).             Ieškovo nuomone, 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutarties Nr. 19 dalis dėl 124 615,35 Lt ir 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 6-R dalis dėl 1 023 105 Lt prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas viešųjų pirkimų tikslas yra racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti tam tikrų prekių, paslaugų ar darbų.

IeÅ¡kovo teigimu, visi darbai, užtikrinantys reikiamÄ objekto funkcinę paskirtį, privalėjo bÅ«ti numatyti atliekamų darbų sÄ matoje, net jeigu tai atskirai nebuvo paminėta konkurso dokumentuose. Bet kokie reikalavimai, skirti užtikrinti objekto funkcinę paskirtį, yra svarbesni už sprendimus, kurie buvo pateikti konkurso dokumentuose, projektiniuose ar techniniuose sprendimuose. Tokie reikalavimai turėjo bÅ«ti įvykdyti be jokių papildomų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, net jeigu atsakovas jų neįtraukė į pateiktÄ atliekamų darbų sÄ matÄ .

Dėl to pasiÅ«lyme turėjo bÅ«ti įtrauktos visos projekto dalys. Aplinkybė, kad atsakovas neįtraukė kokių nors darbų į savo pasiÅ«lymo sÄ matÄ , ieÅ¡kovo nuomone, neatleidžia jo nuo pareigos atlikti visus projekte numatytus darbus. IeÅ¡kovas savo nuostolius grindžia ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kuriose nurodoma, kad į 2005 m. balandžio 25 d. sutartį Nr. 19 nepagrįstai buvo įtraukta darbų 124 615,35 Lt sumai, o į 2008 m. kovo 7 d. sutartį Nr. 6-R –1 023 105 Lt sumai, dėl to buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, kurio lėšomis buvo finansuojamas darbų atlikimas.             Be to, ieÅ¡kovas CK 6.242 straipsnyje numatytu pagrindu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 125 549 Lt iÅ¡ užsakovo (ieÅ¡kovo) rezervo neteisėtai panaudotos sumos pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. 176 ir 52 475 Lt – pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. sutartį Nr. 102-R.

Ieškovo teigimu, 125 549 Lt rezervas galėjo būti naudojamas nenumatytiems darbams, kurie neįrašyti į 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. 176, tačiau be kurių negali būti užbaigti pradėti darbai (sutarties 10.3 p.). Nenumatytų darbų apimtys turėjo būti įforminamos trišaliu statinio valdytojo, rangovo ir projektuotojų atstovų pasirašytu aktu. Atsakovas pateikė ieškovui atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, kuriose nurodyta nenumatytų darbų už 199 244 Lt, jų nedetalizuojant.

Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti kaip nenumatyti, nėra pasirašytas trišalis aktas. Aplinkybė, kad rezervas buvo panaudotas nepagrįstai, patvirtina ekspertizės akto išvados. Pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. 102-R buvo numatytas 1 071 414 Lt rezervas galimiems nenumatytiems darbams atlikti, kurį išimtiniais atvejais buvo galima panaudoti tik statinio statybos valdytojo raštišku leidimu (sutarties 4.1-4.2 p.). Nenumatytų darbų apimtys taip pat turėjo būti įforminamos trišaliu aktu.

Ekspertizės akte konstatuota, kad vykdant sutartį buvo panaudota 374 827 Lt rezervo lėšų, o projekte nenumatytų ir į kainos apskaičiavimus neįtrauktų darbų aktais pagrįsta tik 352 969 Lt suma, t. y. 21 858 Lt suma nepagrįsta aktais. IÅ¡ pateiktų ekspertizei aktų nustatyta, kad 30 617 Lt suma buvo nepagrįstai apmokėta iÅ¡ užsakovo rezervo, t. y. vykdant minėtÄ sutartį nepagrįstai panaudota 52 475 Lt užsakovo rezervo lėšų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės (ieÅ¡kovo) viešųjų pirkimų komisijos posėdžio nutarimu (2004 m. spalio 5 d. protokolas Nr. 19-3) UAB „Dekoras“ (atsakovo) pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu VÅ¡Ä® „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso rekonstrukcijos darbų pirkimo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ . 2004 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. 176 rekonstrukcijos I etapo darbams atlikti su atsakovu ieÅ¡kovo vardu sudarė ieÅ¡kovo įgaliotinis – ieÅ¡kovui priklausanti įmonė – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvęs pavadinimas – UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“) (trečiasis asmuo).

Nenumatytiems I etapo rekonstrukcijos darbams ieÅ¡kovas įvykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€“ neskelbiamas suprastintas derybas (viešųjų pirkimų komisijos 2005 m. balandžio 12 d. posėdžio protokolas Nr. 4-40); su konkurso laimėtoju – atsakovu buvo sudaryta 2009 m. balandžio 25 d. sutartis Nr.

19. Pirmo etapo statybos darbai buvo atlikti ir su atsakovu visiÅ¡kai atsiskaityta. IeÅ¡kovo viešųjų pirkimų komisija 2006 m. rugpjūčio 8 d. protokolu Nr. 20-2 pripažino atsakovo ir jo partnerio bendrÄ pasiÅ«lymÄ laimėjusiu supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ dėl nurodyto objekto II etapo rekonstrukcijos darbų atlikimo, su atsakovu 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 102-R. Dėl antro rekonstrukcijos darbų etapo baigiamųjų darbų įsigijimo ieÅ¡kovas įvykdė vieÅ¡ojo pirkimo neskelbiamas supaprastintas derybas.

Pripažinus laimėjusiu atsakovo pasiÅ«lymÄ (viešųjų pirkimo komisijos 2008 m. vasario 29 d. posėdžio protokolas Nr. 38-4), su atsakovu 2008 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6-R.Teismas pažymėjo, kad Å¡alių ginčas yra dėl pirmo ir antro etapo statybos rangos sutarčių ir konkursų sÄ lygų, kaip rangos sutarčių dalių, aiÅ¡kinimo. IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad pagal konkursų nuostatas atsakovo konkursams pateiktuose pasiÅ«lymuose turėjo bÅ«ti numatyti visi įmanomi nenumatyti darbai, užtikrinantys objekto funkcinę paskirtį, jie turėjo bÅ«ti numatyti sÄ matoje bei atlikti atsakovo sÄ skaita, t. y. ieÅ¡kovo įgalioto asmens (trečiojo asmens) veiksmai skelbiant konkursus pirmo ir antro etapo pildomiems darbams atlikti prieÅ¡tarauja pirmo ir antro etapo rangos sutarčių nuostatoms, racionalaus lėšų panaudojimo principui, todėl yra neteisėti.

IeÅ¡kovo vertinimu, minėtas principas reiÅ¡kia, kad visus įmanomus papildomus darbus atsakovas privalėjo atlikti savo rizika ir sÄ skaita. Savo pozicijÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia eksperto S. M. 2011 m. liepos 15 d. ekspertizės aktu Nr. 11-07/15.Teismo vertinimu, eksperto atlikto tyrimo atkas negali bÅ«ti vertinamas kaip ekspertizės iÅ¡vada CPK 216 straipsnio prasme, jis yra paprastas raÅ¡ytinis įrodymas. Pažymėjo, kad konkursų sÄ lygų aiÅ¡kinimas, ginčijamų sandorių dalių teisėtumo įvertinimas negali bÅ«ti ekspertinio tyrimo objektu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad eksperto iÅ¡vados apie viešųjų pirkimų statybų srityje procedÅ«rų pažeidimus, kiti Å¡alių veiksmų teisiniai vertinimai neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, todėl ieÅ¡kovo pateiktas aktas neturi teismui įrodomosios galios.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo pirmo ir antro etapų rangos sutarčių ir konkursų normų tiesioginiu pažodiniu aiÅ¡kinimu, nes pagal ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ absoliučios atsakovo atsakomybės už visus įmanomus papildomus darbus įtvirtinimas daro atsakovo įsipareigojimus pagal sutartis neapibrėžtais, prieÅ¡tarauja pačiai statybos rangos sutarties sampratai ir sutarties Å¡alių teisėtų lÅ«kesčių principui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas neginčija sprendimų skelbti konkursÄ pirmo ir antro etapo papildomiems darbams pirkti, viešųjų pirkimų komisijų sprendimų skelbti konkursų nugalėtojÄ ir kitų procedÅ«rinių viešųjų pirkimų papildomiems darbams pirkti sprendimų, sudariusių prielaidas sudaryti su atsakovu statybos rangos sutartis papildomiems darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad nenuginčijus minėtų viešųjų pirkimų komisijos sprendimų, nėra pagrindo pripažinti vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du sudarytÄ sutartį ar jos dalį negaliojančia dėl neatitikimo VPÄ® principams.

Pažymėjo, kad papildomų darbų pagal 2004 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. 176 bÅ«tinumÄ pripažino projektuotojas – UAB „Elvora“, buvo atlikta papildomų darbų projekto ekspertizė, patvirtinta jų bendra kaina. Papildomų darbų poreikį pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį Nr. 102-R pripažino ir papildomų darbų statybos rangos sutarties pasiraÅ¡ymÄ inicijavo ieÅ¡kovo atstovas – trečiasis asmuo. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad buvo objektyvus poreikis vykdyti papildomus statybos darbus, ir įgaliotas ieÅ¡kovo atstovas nereikalavo atlikti visus papildomus statybos darbus atsakovo sÄ skaita; taigi Å¡alių rangos sutarčių vykdymo praktika paneigia ieÅ¡kovo dabartinį rangos sutarčių nuostatų aiÅ¡kinimÄ .Teismas nurodė, kad eksperto iÅ¡vados neįrodo 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutartyje Nr. 19 numatytų papildomų darbų 124 615,35 Lt sumai nepagrįstumo, nes ekspertas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindžia pagrindinės rangos sutarties ir konkurso sÄ lygų aiÅ¡kinimu, tačiau tai yra ginÄÄ nagrinėjančio teismo kompetencija, todėl Å¡ios iÅ¡vados nelaikytinos įrodymu ir atmetamos.

Dėl analogiÅ¡kų motyvų teismas atmetė eksperto iÅ¡vadas dėl papildomų darbų 1 023 105 Lt sumai nepagrįsto įtraukimo į 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 6-R.Be to, teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad restitucija nagrinėjamoje byloje negalima, net jei bÅ«tų pagrindas sutikti su ieÅ¡kovo argumentais dėl VPÄ® pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 178 024 Lt neteisėtai įgytų rezervo lėšų priteisimo, pareikÅ¡tÄ CK 6.242 straipsnyje numatytu pagrindu, teismas taip pat atmetė.

Pažymėjo, kad CK XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normos taikomos subsidiariai, t. y. kai kitų įstatymu ar sutartimi numatytų teisinių santykių tarp Å¡alių nėra. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl rezervo panaudojimo neatitinka ieÅ¡kovo nurodytam teisiniam pagrindui, t. y. ieÅ¡kovas nurodė, kad užsakovo rezervo lėšų panaudojimas buvo įformintas pažeidžiant rangos sutarties nuostatas – nebuvo įformintas triÅ¡alis aktas, atliktų darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymose papildomi darbai nedetalizuoti; ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad papildomi darbai realiai nebuvo atlikti.

Tokios aplinkybės (užsakovo rezervo panaudojimo netinkamas įforminimas) neleidžia teigti, kad užsakovo rezervo lėšos buvo panaudotos be sutartyje numatyto pagrindo. Teismo teigimu, analogiÅ¡kais argumentais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ dėl 52 475 Lt užsakovo rezervo priteisimo pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį Nr. 102-R, kurioje buvo numatytas 1 071 414 Lt užsakovo rezervas, todėl argumentai dėl užsakovo rezervo panaudojimo be projekto valdytojo, rangovo ir projektuotojo atstovų pasiraÅ¡ytų aktų atmetami dėl analogiÅ¡kų motyvų.

Teismas konstatavo, kad eksperto akto iÅ¡vados ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 52 475 Lt grÄ Å¾inimo pagrįstumo neįrodo, nes formalÅ«s užsakovo rezervo lėšų iÅ¡mokėjimo įforminimo trÅ«kumai nesudaro pagrindo reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.

Dėl ekspertizės akto reikÅ¡mingumo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje ir Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovo pateiktas aktas neturi teismui įrodomosios galios. Dėl ekspertizės akto įrodomosios galios pažymėtina, kad jis suraÅ¡ytas reikiamÄ kvalifikacijÄ turinčio eksperto, įtraukto į ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Å iuo aktu nustatytos aplinkybės ir faktai turėjo bÅ«ti vertinami kaip patikimi ir turintys reikmę nagrinėjamai bylai, t. y. kaip tinkamas raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nagrinėjamoje byloje.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino ekspertizės akto įrodomÄ jÄ galiÄ , dėl to netinkamai įvertino įrodymų visetÄ ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .             2. Dėl tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų. Teismas neatsižvelgė į tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant sutartis ir netinkamai aiÅ¡kino pirmo ir antro etapo statybos rangos sutarčių bei viešųjų pirkimų nuostatas.

Atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimai buvo pareikÅ¡ti remiantis tuo, kad ginčijamos sutarčių dalys buvo sudarytos pažeidžiant savivaldybių turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ , taip pat vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, t. y. kaip vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujantis sandoris. Atsakovas, bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, pasiraÅ¡ydamas minėtas sutartis, galėjo ir turėjo numatyti, kad prisiima rizikÄ , kad, nenumatęs savo pasiÅ«lyme objekto funkcinei paskirčiai užtikrinti bÅ«tinų prekių, paslaugų, darbų, Å¡iuos darbus turės atlikti savo lėšomis.

Konkursų sÄ lygos atsakovui buvo žinomos, su tokiomis sÄ lygomis atsakovas sutiko. IeÅ¡kovas, numatydamas tokias konkursų sÄ lygas, siekė, kad konkursų dalyviai, bÅ«dami savo srities specialistai, apdairiai ir rÅ«pestingai įvertintų savo atsakomybės ribas ir numatytų visus darbus, užtikrinančius reikiamÄ objekto funkcinę paskirtį, ir jiems atlikti reikalingas iÅ¡laidas. Teismas turėjo nustatyti dėl kokių darbų ir jų apimties bei kainos susitarė ieÅ¡kovas su atsakovu. Atsakovas, pirminėse statybos rangos sutartyse nustatęs konkrečiÄ kainÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes.             3.

Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. SÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ suprantama kaip valstybės imperatyvių teisės normų visuma. Ekspertizės akte nustatyta, kad į 2005 m. balandžio 25 d. statybos rangos sutartį Nr. 19 nepagrįstai įtrauka darbų 124 615,35 Lt sumai, nes Å¡ie darbai turėjo bÅ«ti numatyti dar 2004 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartyje Nr. 176. Be to, ekspertizės akte nustatyti 2008 m. kovo 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 6-R pažeidimai, susiję su bendrastatybinių darbų, vidaus elektros tinklų ir vidaus Å¡viestuvų įrengimo darbų įtraukimu į Å¡iÄ sutartį, nors Å¡ie darbai į jÄ neturėjo bÅ«ti įtraukti.

Taigi buvo nustatyta, kad į minėtÄ sutartį nepagrįstai įtraukti darbai 1 023 105 Lt sumai. Nėra pagrindo abejoti kvalifikuoto statinio projekto ir statinio dalies teismo eksperto padarytų iÅ¡vadų teisingumu, pagrįstumu ir objektyvumu.             4. Dėl restitucijos taikymo. Teismas nenurodė jokių argumentų ir tinkamai nemotyvavo savo iÅ¡vados, kad restitucija nagrinėjamoje byloje negalima. Skundžiamame sprendime cituojama kasacinio teismo nutartis yra priimta byloje, kuri faktinėmis aplinkybėmis iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.             5.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nagrinėjamu atveju buvo visos sÄ lygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti. Pažymėtina, kad 178 024 Lt suma atsakovui buvo sumokėti nepagrįstai, t. y. be jokio teisinio pagrindo – konkretaus įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurio atsirado prievolė. Be to, teismas, nustatęs, kad nagrinėjamam ginčui netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, atitinkamai turėjo teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginÄÄ ir pritaikyti jo manymu tinkamas teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

             Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Teismas nepagrįstai galimybę ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du sudarytas sutartis susiejo su bÅ«tinybe kartu pripažinti ir viešųjų pirkimų komisijos sprendimus negaliojančiais, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .             2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nenumatytų darbų pagrįstumui ir teisėtumui konstatuoti pakanka įrodyti, jog nenumatytų darbų kiekis ir kaina nevirÅ¡ija maksimalaus VPÄ® nustatyto dydžio, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .             3. Teismas nepagrįstai atsisakė laikyti įrodymu ir vertinti eksperto iÅ¡vadÄ , todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .             4.

Teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo bylos visapusiÅ¡kam iÅ¡nagrinėjimui ir teisingam iÅ¡sprendimui svarbių faktinių aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotÄ ir Å¡iuo pagrindu neteisėtÄ sprendimÄ .             5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju yra neįmanomas, ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡iuo pagrindu.             6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas yra negalimas ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nurodė netinkamÄ reikalavimo teisinį pagrindÄ .             7.

Teismas nepagrįstai darbų realų atlikimÄ ir bÅ«tinybę įrodyti, kad papildomi darbai realiai nebuvo atlikti, susiejo su jų priskyrimu nenumatytiems darbams, apmokamiems iÅ¡ užsakovo rezervo, todėl priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ .              Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo.

Teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo pateikto akto kaip įrodinėjimo priemonės reikÅ¡mės ir galios. IeÅ¡kovas pats nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kina tikruosius Å¡alių ketinimus ir ignoruoja kitus įrodymus, patvirtinančius aiÅ¡kiÄ Å¡alių valiÄ laikyti ginčo darbus apmokėtinais. Nekyla jokių abejonių, kad ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti, kokie konkrečiai papildomi darbai, nenumatyti rangos sutartyse, yra reikalingi, ir turėdamas galimybę (jei taip manė) jų nepirkti, o reikalauti nemokamo atlikimo iÅ¡ atsakovo, pats savo valia pripažino bÅ«tinumÄ juos pirkti, įsigijo ir apmokėjo.

IeÅ¡kovas savo veiksmais pripažino, kad nelaiko atsakovo atsakingu už konkrečių darbų nenumatymÄ ir nepriskiria jam Å¡ių darbų nemokamo atlikimo rizikos. IeÅ¡kovas restitucijos Å¡ioje byloje prašė tik kaip ginčijamų statybos rangos sutarčių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiomis pasekmių. Kadangi teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažino nepagrįstu ir atmetė, pagrindo taikyti restitucijÄ neatsirado. Rezervas buvo panaudotas esant teisėtam pagrindui, t. y. remiantis rangos sutartimis ir paties ieÅ¡kovo valia, nesant tame jokios atsakovo įtakos, be to, rezervas buvo panaudotas nesant jokio atsakovo nesÄ Å¾iningo praturtėjimo – sumokėta už atsakovo atliktus darbus, kurie ieÅ¡kovo buvo patikrinti ir priimti.

Teismas tinkamai taikė CK 6.242 straipsnio nuostatas.             2. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo. Trečiojo asmens teiginys, kad dėl dalies rangos sutartimi susitartų darbų atlikimo jau buvo susitarta anksčiau, todėl „pakartotinis“ jų pirkimas prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų tikslui ir pažeidžia vieÅ¡uosius interesus, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kinyje ir ekspertizės akte nėra argumentuojamas „pakartotinis darbų pirkimas“. Tai, kad ieÅ¡kovas nelaiko savo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų neteisėtais, patvirtina, kad ginčijamos sutartys tikrai atitiko ieÅ¡kovo valiÄ .

Tiekėjo pasiÅ«lymo pripažinimas laimėjusiu yra bÅ«tinas imperatyvus pagrindas sudaryti viešųjų pirkimų sutartį. Todėl teismas atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovo prieÅ¡taringÄ ir nelogiÅ¡kÄ pozicijÄ â€“ siekį nuginčyti sutartis, tačiau jo nenorÄ pripažinti savo veiksmų (sprendimų) dėl Å¡ių sutarčių sudarymo neteisėtais. Teismo iÅ¡vada nelaikyti ekspertizės akto iÅ¡vadų įrodymu yra pagrįsta. Negalima sutiktu su trečiojo asmens argumentu, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.

Trečiojo asmens argumentas, kad teismas atsisakė patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl rangos sutarčių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiomis tuo pagrindu, kad restitucija negalima, yra absurdiÅ¡kas. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl atsakovui už nenumatytus darbus sumokėtų lėšų priteisimo buvo atmestas dėl faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, iÅ¡dėstyto ir suformuluoto įrodinėjant kitos Å¡alies nepagrįstÄ praturtėjimÄ , neįrodytumo, o ne vien dėl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko netinkama teisinį pagrindÄ savo ieÅ¡kiniui.

Trečiasis asmuo bando sudaryti klaidingÄ nuomonę, kad teismas realų papildomų darbų atlikimÄ iÅ¡kėlė kaip vienintelį teisėto rezervo panaudojimo argumentÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Trečiasis asmuo (kurio 100 proc. akcijų priklauso ieÅ¡kovui) vykdė VÅ¡Ä® „Menų spaustuvė“ pastatų komplekso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), remonto-rekonstrukcijos darbų statinio statybos valdytojo ir techninės priežiÅ«ros funkcijas.

Šio objekto rekonstrukcijos statytojas (užsakovas) yra ieškovas. Statybos darbai buvo vykdomi etapais (t. 1, b. l. 16-36):             nuo 2004 m. – pirmas etapas, dėl kurio viešojo pirkimo būdu 2004 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 176 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – pirmo etapo rangos sutartis);             nuo 2005 m. balandžio mėn. – papildomi pirmo etapo statybos darbai, dėl kurių viešojo pirkimo būdu 2005 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 19 (toliau – pirmo etapo papildomų darbų rangos sutartis;             nuo 2006 m. rugsėjo mėn. – antras etapas, dėl kurio viešojo pirkimo būdu 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 102-R (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – antro etapo rangos sutartis);             nuo 2008 m. kovo 7 d.

– baigiamieji antro etapo darbai, dėl kurių viešojo pirkimo būdu 2008 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 6-R (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – antro etapo baigiamųjų darbų rangos sutartis).             Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl pirmo etapo papildomų darbų rangos sutarties ir antro etapo baigiamųjų darbų rangos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiomis bei dėl nepagrįsto praturtėjimo grindžia ekspertizės aktu, kuris buvo surašytas ir ekspertizė atlikta sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu (t. 1, b. l. 1 – t. 2, b. l. 111).

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eksperto atliktas tyrimas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Nagrinėjamu atveju ekspertizę atliko ekspertas, kurio kvalifikacija yra statinio projekto, statinio dalinė, teritorijų detaliojo planavimo ir teritorijų specialiojo planavimo ekspertizės (t. 1, b. l. 42).

Tačiau ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas padarė iÅ¡vadas, kurios nepriklauso jo kompetencijai, t. y. ekspertas atliko vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų ir rangos sutarčių nuostatų teisinį įvertinimÄ , iÅ¡aiÅ¡kino minėtas pirkimo sÄ lygas ir sutarčių nuostatas. Tai matyti ir iÅ¡ ekspertizės iÅ¡vadų formulavimo, kuriomis ekspertas:

1) pripažino atsakovÄ turėjus prievolę tam tikrus rangos sutartyse nenumatytus darbus atlikti nemokamai, o ieÅ¡kovui pripažino teisę už juos nemokėti;

2) pripažino rangos sutarčių sudarymo Å¡iems darbams neteisėtumÄ ;

3) atsakovui sumokėtÄ užmokestį už nurodytų rangos darbų atlikimÄ pripažino žala valstybei;

4) pripažino nepagrįstu dalies darbų apmokėjimÄ iÅ¡ rangos sutartyse numatytų rezervų dėl, eksperto nuomone, mokėjimo įforminimo ne pagal sutarties sÄ lygas buvimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus teisingai nurodo, kad ekspertas iÅ¡ esmės atliko ne statybinę, o teisinę ekspertizę. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateiktas ekspertizės aktas negali bÅ«ti vertinamas kaip ekspertizės iÅ¡vada CPK 216 straipsnio prasme, taip pat teisingai pažymėjo, jog konkurso sÄ lygų aiÅ¡kinimas, ginčijamų sandorių dalių teisėtumo įvertinimas negali bÅ«ti ekspertinio tyrimo objektu, nes tai yra ginÄÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Tačiau minėta iÅ¡vada nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nelaikė ieÅ¡kovo pateikto ekspertizės akto įrodymu. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad Å¡is ekspertizės aktas neturi teismui įrodomosios galios, nereikėtų suprasti kaip Å¡io įrodymo ignoravimÄ nagrinėjant bylÄ , nes pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktas ekspertizės aktas yra paprastas raÅ¡ytinis įrodymas. IÅ¡ esmės minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pateiktas ekspertizės aktas neturi didesnės įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje ir turi bÅ«ti vertinamas kaip paprastas raÅ¡ytinis įrodymas.

Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad ekspertizės akto iÅ¡vados apie viešųjų pirkimų statybų srityje procedÅ«rų pažeidimus, Å¡alių veiksmų teisinis įvertinimas neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovavęs ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.             IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatižvelgė į ieÅ¡kovo tikruosius ketinimus ir tikslÄ racionaliai panaudoti rangos darbams biudžeto lėšas.

IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad viešųjų pirkimų sÄ lygos įpareigojo atsakovÄ vieÅ¡ajam pirkimui teikiamo pasiÅ«lymo sÄ matoje numatyti visus darbus, užtikrinančius objekto funkcinę paskirtį, o prieÅ¡ingu atveju (Å¡ių darbų nenumačius) – atlikti jos savo lėšomis, nes atsakovas, bÅ«damas juridiniu asmeniu (savo srities specialistu su ilgamete patirtimi), su Å¡iomis sÄ lygomis sutiko, todėl privalėjo jų laikytis. Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks ieÅ¡kovo viešųjų pirkimų sÄ lygų ir rangos sutarčių nuostatų aiÅ¡kinimas, pagal kurį atsakovas turėtų bÅ«ti atsakingas už visus nenumatytus papildomus darbus, padarytų atsakovo įsipareigojimus pagal sudarytas rangos sutartis neapibrėžtais, prieÅ¡tarauja statybos rangos sutarties sampratai ir sutarties Å¡alių teisėtų lÅ«kesčių principui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ginčo objekto specifikÄ , yra didelė tikimybė, jog rekonstrukcijos darbų eigoje iÅ¡kils bÅ«tinumas atlikti rangos sutartyje nenumatytus papildomus darbus, todėl Å¡alys rangovo įsipareigojimÄ dėl papildomų darbų atlikimo turėtų maksimaliai apibrėžti. Be to, aplinkybę, kad atsakovas pagal pirmo etapo rangos sutartį nebuvo įsipareigojęs savo lėšomis atlikti nenumatytus papildomus darbus, patvirtina ieÅ¡kovo veiksmai vykdant rangos sutartis.

IeÅ¡kovui (statytojui/užsakovui) santykiuose su atsakovu (rangovu) atstovavo jo paties statybų kontrolei ir priežiÅ«rai paskirtas profesionalus statybos valdytojas – trečiasis asmuo. Pats ieÅ¡kovas nusprendė pirkti iÅ¡ atsakovo sÄ matoje nenumatytus papildomus darbus ir nereikalauti jų nemokamo atlikimo, o įsipareigojo juos apmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytais argumentais, kad ieÅ¡kovas savo valia pripažino bÅ«tinumÄ pirkti nenumatytus papildomus, juos įsigijo ir apmokėjo, t. y. ieÅ¡kovas savo veiksmais pripažino, jog nelaiko atsakovo atsakingu už konkrečių darbų nenumatymÄ ir nepriskiria jam Å¡ių darbų nemokamo atlikimo rizikos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas neginčija sprendimų vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus dėl pirmo etapo papildomų darbų įsigijimo ir antro etapo baigiamųjų darbų įsigijimo, ieÅ¡kovo viešųjų pirkimo komisijos sprendimÄ skelbti konkursų nugalėtojÄ ir kt., sudariusių prielaidas pasiraÅ¡yti su atsakovu rangos sutartis papildomiems darbams atlikti. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas galimybę ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du sudarytas rangos sutarties susiejo su bÅ«tinybe kartu pripažinti ir ieÅ¡kovo viešųjų pirkimo komisijos sprendimus negaliojančiais.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje esminę reikÅ¡mę turi pats ieÅ¡kovo sprendimų skelbti nenumatytų darbų pirkimui vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , ieÅ¡kovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pripažinti atsakovo pasiÅ«lymÄ laimėjusiu ir sudaryti su juo ginčijamas rangos sutartis dėl papildomų (baigiamųjų) darbų priėmimo faktas. Tai, kad ieÅ¡kovas savo viešųjų pirkimų komisijos sprendimų nelaiko neteisėtais, patvirtina, kad ginčijamos rangos sutartys atitiko ieÅ¡kovo valiÄ .

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovo prieÅ¡taringÄ ir nelogiÅ¡kÄ pozicijÄ â€“ siekį nuginčyti sutartis, tačiau jo nenorÄ pripažinti savo veiksmų (sprendimų) dėl Å¡ių sutarčių sudarymo neteisėtais. Todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas galimybę ginčyti minėtas sutartis susiejo su bÅ«tinybe kartu ginčyti ieÅ¡kovo viešųjų pirkimo komisijos sprendimus dėl papildomų darbų pirkimo.             Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju yra neįmanomas, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡iuo pagrindu.

Teisėjų kolegija dėl Å¡ių apeliantų argumentų plačiau nepasisako, nes reikalavimas dėl restitucijos taikymo buvo pareikÅ¡tas kito reikalavimo dėl rangos sutarčių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiomis pagrindu, t. y. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismui netenkinus reikalavimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neatsirado pagrindas ir taikyti restitucijÄ . Trečiojo asmens (apelianto) samprotavimai, kad bÅ«tent tuo pagrindu (t. y. kad restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju yra neįmanomas) pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl rangos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.             IeÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs dar vienÄ reikalavimÄ CK 6.242 straipsnyje numatytu pagrindu dėl 178 024 Lt neteisėtai įgytų rezervo lėšų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, teisingai įvardijo visas nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas. Be to, pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka ieÅ¡kovo nurodytam teisiniam pagrindui, t. y. ieÅ¡kovas nurodė, kad 125 549 Lt užsakovo rezervo panaudojimas pagal pirmo etapo rangos sutartį buvo įformintas pažeidžiant rangos sutarties nuostatas, t. y. nebuvo įformintas triÅ¡alis aktas, atliktų darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymose papildomi darbai nedetalizuoti, ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad papildomi darbai realiai nebuvo atlikti.

Ieškovo nurodomo trišalio akto nebuvimas – tai tik formalus trūkumas, nepaneigiantis rezervo panaudojimo teisėtumo ir neleidžia teigti, kad užsakovo rezervo lėšos buvo panaudotos be sutartyje numatyto pagrindo. Ieškovas apeliuoja į tai, kad papildomi darbai įforminti ne detaliais atliktų darbų aktais, o atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymomis. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimu nustatyta, kad šalių sudarytuose rangos sutartyse šalys susitarė, kad statinio statybos valdytojas (trečiasis asmuo) už atliktus darbus su rangovu (atsakovu) atsiskaito pagal tarpusavyje pasirašytas atliktų darbų pažymas, o kitokių dokumentų, kurie būtų apmokėjimo pagrindu, pateikimo šalys nenustatė.

IeÅ¡kovas savo argumentus dėl 21 858 Lt rezervo panaudojimo pagal antro etapo rangos sutartį grindė ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kurios padarytos neturint didelės dalies nenumatytų darbų apimtį nustatančių aktų. Å ie aktai nebuvo pateikti ekspertui, tačiau buvo pateikti į bylÄ kartu su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ekspertizės iÅ¡vada dėl 30 617 Lt rezervo panaudojimo pagal pastarÄ jÄ sutartį neparemta jokia konkrečia analize ar paskaičiavimais.

Be to, dėl ieÅ¡kovo pasirinkto teisinio ieÅ¡kinio pagrindo teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neteisėtai įgytų rezervo lėšų priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas dėl faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, iÅ¡dėstyto ir suformuluoto įrodinėjant nepagrįstÄ kitos Å¡alies praturtėjimÄ , neįrodytumo, o ne vien dėl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ teisinį pagrindÄ Å¡iam ieÅ¡kinio reikalavimui.             Skundžiamo sprendimo turinio analizė nesudaro pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo svarbių faktinių aplinkybių ir priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ .             Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Atsakovas turėjo 7 260 Lt iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus parengimu, ir 726 Lt iÅ¡laidų, susijusių su praÅ¡ymo dėl raÅ¡ytinio įrodymo prijungimo parengimu (t. 8, b. l. 122-124, 126-127). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumÄ ir Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 punktus, daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinos ir pagrįstos atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 3 120 Lt.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (j. a. k. 120750163) lygiomis dalimis atsakovo UAB „Dekoras“ (j. a. k. 220169180) naudai 3 120 (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė