2019-09-18 Nr. AB-17549-3-61-3-00156-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5132-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00156-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onairis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onairis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Onairis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 9-339/16(1.1.43-PD3) (toliau – ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2016 m. spalio 3 d. raštą Nr. A51-73798/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir 2016 m. spalio 3 d. sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), paskirties pakeitimus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Žemės sklypo savininką UAB „Onairis“ dėl Žemės sklypo planavimo sutikimo. Pareiškėjas Administracijos nustatyta tvarka ir terminais davė sutikimą dėl Žemės sklypo planavimo. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-161 „Dėl teritorijos, į kurią patenka S. N. ir L. Z. gatvių sankryža, detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas) patvirtino teritorijos detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Patvirtinto Detalaus plano Teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje nustatyta, kad pakeista pareiškėjo Žemės sklypo dalies žemės naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio paskirties) į kitą ir žemės naudojimo būdai / pobūdžiai į K / K1 (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir I / I2 (susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos). VĮ Registrų centro duomenimis Tarybos sprendimu pakeista Žemės sklypo naudojimo paskirtis „kita“ ir žemės naudojimo būdai / pobūdžiai K / K1 (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir I / I2 (susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos) VĮ Registrų centre neįregistruota iki šiol.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsniu, pažymėjo, jog UAB „Onairis“ patvirtintu Detaliuoju planu netenka daugiau kaip pusės sklypo, o dėl Administracijos neveikimo, neturi galimybės pilnavertiškai ir visapusiškai disponuoti savo turtu. Situacija, kuomet patvirtinus Detalųjį planą yra dirbtinai ir neteisėtai delsiama registruoti jo sprendinius, nėra suderinama su demokratinės valstybės ir konstituciniais nuosavybės neliečiamumo principais. Pareiškėjas, duodamas sutikimą dėl Žemės sklypo planavimo, pagrįstai tikėjosi, kad detalaus plano sprendiniai bus įgyvendinti visa apimtimi per protingą terminą po Detalaus plano patvirtinimo, o VĮ Registrų centre įregistruos Žemės sklypo paskirties pakeitimus. Objektyvių ir teisiškai pagrįstų pagrindų Detalaus plano sprendinius atsisakyti registruoti VĮ Registrų centre nėra.

4. Pareiškėjas teigė, kad Administracija nevykdė Žemės įstatymo 24 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų, nepagrįstai delsia įgyvendinti Detalaus plano sprendinius ir užtikrinti UAB „Onairis“ nuosavybės teisių apsaugą. Administracija nepagrįstai atsisako registruoti pakeistą Žemės sklypo paskirtį, motyvuodama tuo, kad sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Administracija nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudaro kliūtis patvirtintą Detalųjį planą registruoti VĮ Registrų centre. Vien ta aplinkybė, kad ateityje planuojama atlikti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nesudaro pagrindo atsisakyti registruoti duomenis VĮ Registrų centre. Detalaus plano sprendinių registravimo VĮ Registrų centre procedūra ir Žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra savarankiškos procedūros.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo Administracijai pateiktas prašymas įregistruoti VĮ Registrų centre Žemės sklypo paskirties pakeitimus yra nepagrįstas, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo netenkintas, pareiškėjui pateikiant išsamų ir motyvuotą 2016 m. spalio 3 d. sprendimą. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas ir interpretuoja teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, jog neva atsakovo patvirtintu Detaliuoju planu pareiškėjas netenka daugiau nei pusės Žemės sklypo, neturi galimybės visapusiškai disponuoti savo turtu, įgyvendinti nuosavybės teises, jam yra apribota nuosavybės teisė, o pareiškėjo privataus Žemės sklypo paskirties keitimus registruoti VĮ Registrų centre turi atsakovas.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės sklypas yra privati pareiškėjo nuosavybė, jam nėra taikomi jokie nuosavybės teisių apribojimai. Tik laikantis imperatyvių teisės normų nustatytos tvarkos ir veiksmų eiliškumo, privataus žemės sklypo savininkui kyla įstatyme nurodyti nuosavybės teisių apribojimai ir suvaržymai. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nagrinėjamu atveju nėra priimtas joks teisės aktuose nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui nėra registruota jokia žyma, taigi pareiškėjas gali laisvai disponuoti nuosavybės teise turimu turtu, jį valdyti ir juo naudotis, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti jo pertvarkymą. Detalusis planas pats savaime nereiškia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams – juo tik numatomas konkretus visuomenės poreikis, tačiau juo dar nėra paimama nurodyta Žemės sklypo dalis, taip pat neapriboja pareiškėjo nuosavybės teisių ir jų įgyvendinimo Žemės sklypo atžvilgiu.

8. Atsakovas akcentavo, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostata nustato, kieno prašymu ir kokių teritorijos planavimo dokumentų pagrindu žemės sklypo nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami. Kaip matyti iš Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas) 22 punkto, žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre registruojami tų žemės sklypų savininkų prašymu arba valstybinės žemės atveju – žemės patikėtinio prašymu ir tik įstatymų nustatytais atvejais žemės sklypų kadastrinių duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre registruojami kitų subjektų prašymu. Tokiu atveju į Nekilnojamojo turto registrą kreipiasi ne savivaldybės, o NŽT atitinkamas teritorinis padalinys. Pareiškėjas nenurodo jokios teisės normos, kurios pagrindu pareiga Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo paskirties pakeitimus tektų Administracijai.

9. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog Detaliojo plano sprendinių registravimo VĮ Registrų centre procedūra ir Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra absoliučiai savarankiškos procedūros. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai neįvertina Detaliojo plano parengimo tikslo, numatytų sprendinių pobūdžio, neatsižvelgia į Tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, nuostatas.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį į Detaliojo plano pagrindinį tikslą, taip pat į Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ir paaiškino, kad būtent šios normos pagrindu buvo rengiamas Detalusis planas. Iš pagrindinio brėžinio matyti, kad yra numatomas Žemės sklypo pertvarkymas ir atitinkamų po padalijimo būsiančių žemės sklypų naudojimo paskirčių ir būdų pakeitimas. Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas galimas tik pradėjus ir vykdant Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tuo tarpu nepradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, Detaliojo plano sprendinių įgyvendinti nėra galimybės. Taigi tik tuomet, kai NŽT direktorius priims sprendimą pradėti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, bus atliekami pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemes sklypo pertvarkymo darbai ir įgyvendinti kiti Detaliojo plano sprendiniai.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Detaliojo plano neginčijo ir neginčija, su jo sprendiniais sutiko. Tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendime, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, nėra nustatyti jokie terminai (konkrečios datos), kada bus pradėta ir atlikta Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir atitinkamai įgyvendinti numatyti Detaliojo plano sprendiniai. Pareiškėjas, sutikęs su Detaliuoju planu, neturi pagrindo reikalauti, jog atskiri Detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti kokia nors konkrečia pareiškėjo pageidaujama data, atsietai nuo kitų Detaliojo plano sprendinių, nesilaikant numatyto eiliškumo, nepradėjus Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra keičiama tik teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Teismas pažymėjo, kad minėtos teisės aktų nuostatos nenustato pareigos Administracijai pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą pagal Detaliojo plano sprendinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

14. Teismas nustatė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebuvo pradėta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog negali disponuoti Žemės sklypu. Remdamasis Žemės įstatymo 48 straipsnio nuostatomis, teismas darė išvadą, kad Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas – Sklypo padalijimas ir atitinkamų po padalijimų būsiančių žemės sklypų naudojimo paskirčių pakeitimas – galimas tik pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teismas taip pat konstatavo, kad pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre įregistruoja NŽT teritorinis padalinys. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ginčijamas Administracijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimas turėtų būti panaikintas.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Onairis“ 2017 m. birželio 15 d. pateiktame apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir įpareigoti Administraciją, vadovaujantis Tarybos sprendimu patvirtintais Detaliojo plano sprendiniais, VĮ Registrų centre įregistruoti Žemės sklypo paskirties pakeitimus.

IV. 16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išnagrinėtoje byloje nėra pateikti Administracijos kreipimasis į pareiškėją, pareiškėjo duotas sutikimas, Detalusis planas (ar jo kopija) bei dokumentai, patvirtinantys, kad šis planas įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi negalima spręsti dėl pareiškėjo dalyvavimo rengiant Detalųjį planą, nei dėl kitų plano rengimo aplinkybių. Byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys viešojo administravimo subjekto nurodytą pagrindinį argumentą dėl jo veiksmų eiliškumo, t. y. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams organizavimo, šių veiksmų atlikimo eiliškumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nesant byloje faktinių duomenų, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pagrindinių bylos aspektų ir pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl galimo pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimo, dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, dėl to, ar nėra nagrinėjamoje byloje nustatytas nepagrįstas neveikimas (delsimas). Teismas sprendime pakartojo Administracijos argumentus, bet viešojo administravimo subjektų argumentų pakartojimas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu jo veiksmų (ar neveikimo) vertinimu nagrinėjant bylą administraciniame teisme ir sprendžiant klausimą dėl administracinio akto teisėtumo, kaip tai yra suprantama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį (toliau – ir ABTĮ).

V. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo, 2019 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Akcentuodamas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 22 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl detaliuoju planu asmenims suteikiamų teisių apimties, teismas nurodė, kad patvirtinus Detalųjį planą, pareiškėjo nuosavybės teisė į Žemės sklypą gali būti įgyvendinama remiantis šiuo planu. Detalusis planas pradėtas rengti remiantis pareiškėjo duotu sutikimu.

21. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad pareiškėjas davė sutikimą rengti Detalųjį planą aiškiai žinodamas Detaliojo plano rengimo tikslą – Žemės sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Pirma, Administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. kovo 14 d. kreipimesi į pareiškėją raštu Nr. A51-30523(2.15.1.21.-MP2) „Dėl detaliojo plano rengimo“ Administracija informavo pareiškėją, kad Detaliojo plano vienas iš tikslų – pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą.

Antra, UAB „Onairis“ 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 13-1 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nurodė, kad UAB „Onairis“ tiki, kad miesto infrastruktūros vystymas vyks darniai, nepažeidžiant privačių žemės sklypų savininkų teisėtų interesų ir lūkesčių. Taigi pareiškėjas, duodamas sutikimą rengti Detalųjį planą žinojo ir suprato, kad dalis Žemės sklypo bus paimta visuomenės poreikiams („miesto infrastruktūros vystymas vyks“). Trečia, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 24 d.

įsakyme Nr. 30-949 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos, į kurią patenka S. N. ir L. Z. gatvių sankryža, detaliojo plano rengimą“ nustatyta, kad sklypo dalys ir Žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams. Ketvirta, Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planavimo uždavinys – Žemės sklypo dalys įstatymų nustatyta tvarka paimamos visuomenės poreikiams. Penkta, Tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendime nustatyta, kad sklypai, tenkinant viešąjį interesą, bus paimami visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir sklypų sprendinių įgyvendinimas galimas atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą vadovaujantis Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi pareiškėjas, susipažinęs su šio įsakymo turiniu, turėjo žinoti apie sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams ir procedūros eilės tvarką (pirma paėmimas visuomenės poreikiams, o tada Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas), pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus ir jų turinį teismas darė išvadą, kad pareiškėjui negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, jog Detaliojo plano sprendiniai bus įregistruoti VĮ Registrų centre iki Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams.

Atitinkamai duodamas sutikimą rengti Detalųjį planą ir susipažindamas su parengtu Detaliuoju planu pareiškėjas visą laiką buvo informuotas apie Žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams ir apie procedūros eiliškumą, su juo sutiko ir jo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

22. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog pareiškėjas 2009 m. kreipėsi į atsakovą dėl Detaliojo plano rengimo, tačiau atsakovas nesutiko, nes ruošėsi paimti žemę visuomenės poreikiams ir parengti detalųjį planą. Be to, pareiškėjas 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 13-1 „Dėl detaliojo plano rengimo“ sutiko, kad Detalųjį planą nurodytomis sąlygomis (tarp tikslų ir tikslas pakeisti Žemės sklypo plotą ir ribas) rengtų savivaldybė. Tai įrodo, kad pareiškėjas pakeitė savo planus rengti Žemės sklypo detalųjį planą pats, sutiko, kad jį rengtų savivaldybė. Teismas konstatavo, kad Administracijos 2016 m. spalio 3 d. rašto turinys yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo elgesys duodant sutikimą dėl Detaliojo plano rengimo ir po jo parengimo įrodo, kad pareiškėjas aiškiai suprato Detaliojo plano tikslus, procedūrų eigą ir tvarką. Atitinkamai jokie teisėti lūkesčiai dėl Detaliojo plano įregistravimo iki Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams pareiškėjui negalėjo susiformuoti.

23. Teismas, akcentuodamas Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje, 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas – Žemės sklypo padalijimas ir atitinkamų po padalijimų būsiančių Žemės sklypo naudojimo paskirčių ir būdų pakeitimas – galimas tik pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Todėl ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad nėra pagrindo ir galimybės nepertvarkius Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre registruoti numatomus žemės naudojimo paskirčių ir būdo pakeitimus pagal patvirtintą Detalųjį planą, neatliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog Detaliojo plano sprendimų registravimo VĮ Registrų centre ir Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra absoliučiai savarankiškos procedūros, kadangi, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre įregistruoja NŽT teritorinis padalinys.

24. Teismas akcentavo, kad Aprašo 22 punktas nustato tik žemės sklypo savininko teisę, bet ne kitų institucijų, tokių kaip Administracija, pareigą, kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ir registruoti to žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus, tam turint pagrindą ir numatytus dokumentus. Pareiškėjas, būdamas privataus Žemės sklypo savininkas, įstatymų nustatyta tvarka pats gali inicijuoti atitinkamą Žemės sklypo pertvarkymą ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo. Tol, kol nėra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tokia pareiga nei NŽT padaliniui, o tuo labiau – Administracijai, nekyla. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovė teismo posėdyje taip pat nenurodė, kad po Detaliojo plano patvirtinimo būtų bandžiusi atlikti kokius nors Žemės sklypo padalinimo ir / ar Detaliojo plano įregistravimo veiksmus ir jai nebūtų pavykę to padaryti. Priešingai, nurodė, kad UAB „Onairis“ priėmė sprendimą laukti.

25. Teismas vertino, kad ginčijamas Administracijos sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Aplinkybė, kad rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesutrukdė pareiškėjui šį raštą apskųsti. Ginčijamame rašte Administracija pagrįstai nurodė, jog Žemės sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Minėtas motyvas yra esminis atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, jog Administracijos raštas yra nemotyvuotas.

26. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai prašė Administracijos įregistruoti Žemės sklypo paskirties pakeitimus. Administracija ir Komisija ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nurodė, kad Žemės sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Teismas vertino, kad Administracija ir Komisija tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. birželio 7 d. pateiktą prašymą ir skundą.

VI. 27. Pareiškėjas UAB „Onairis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir įpareigoti Administraciją, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtintais Detaliojo plano sprendiniais, VĮ Registrų centre įregistruoti Sklypo paskirties pakeitimus.

28. Pareiškėjas, akcentuodamas Žemės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodo, kad patvirtintu Detaliuoju planu netenka daugiau kaip pusės sklypo, taip pat dėl Administracijos neveikimo neturi galimybės pilnavertiškai ir visapusiškai disponuoti savo turtu, t. y. įgyvendinti nuosavybės teises. Administracijai nepagrįstai ir ne dėl pareiškėjo kaltės atsisakant registruoti detalaus plano sprendinius VĮ Registrų centre, nuo 2013 metų kovo mėnesio yra apribota bet kokia pareiškėjo galimybė vystyti Žemės sklypą. Pareiškėjas geranoriškai, operatyviai ir nuosekliai dalyvavo detalaus planavimo procese, tačiau situacija, kai patvirtinus Detalųjį planą yra dirbtinai ir neteisėtai delsiama registruoti jo sprendinius, nėra suderinama su demokratinės valstybės ir konstituciniais nuosavybės neliečiamumo principais.

29. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip Žemės sklypo savininkas, duodamas sutikimą dėl Žemės sklypo planavimo, pagrįstai tikėjosi, kad planavimo organizatorius įgyvendins Detalaus plano sprendinius visa apimtimi, tame tarpe per protingą terminą po Detalaus plano patvirtinimo VĮ Registrų centre įregistruos Žemės sklypo paskirties pakeitimus. Nagrinėjamu atveju objektyvių ir teisiškai pagrįstų pagrindų Detalaus plano sprendinius atsisakyti registruoti VĮ Registrų centre, nėra. Administracija, kaip planavimo organizatorius ir vykdytojas, nevykdė Žemės įstatymo 24 straipsnyje, Vietos savivaldos statymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų, nepagrįstai delsia įgyvendinti Detalaus plano sprendinius ir užtikrinti pareiškėjo nuosavybės teisių apsaugą ir susilaikyti nuo tokio pažeidimo.

30. Pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad Administracija nepateikė objektyvių duomenų, kurie trukdo patvirtintą Detalųjį planą registruoti VĮ Registrų centre. Vien ta aplinkybė, kad ateityje planuojama atlikti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nesudaro pagrindo atsisakyti registruoti duomenis VĮ Registrų centre.

31. Pareiškėjo vertinimu, Detalaus plano sprendinių registravimo VĮ Registrų centre procedūra ir Žemės sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra savarankiškos procedūros, kuri viena kitos įgyvendinimui neturi koreliacinio poveikio. Administracija turi visas objektyvias galimybes realizuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą su įregistruotais pertvarkyto Žemės sklypo kadastriniais duomenimis.

32. Pareiškėjas nurodo, kad situacija, kai vietos savivaldos institucijos sprendimai neįgyvendinami prisidengiant viešojo intereso gynimu, nors realiai, jokio sąlyčio su viešo intereso įgyvendinimu neturi, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas valdžia ir nėra suderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, skaidraus ir subalansuoto viešojo administravimo principais. Administracijos pasirinkta tariamai ginamo viešojo intereso gynimo priemonė nėra proporcinga siekiamam tikslui.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo argumentu, kad išimtinai tik žemės sklypo savininkas gali kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ir registruoti žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, pažymi, kad su Detaliojo plano rengimo tikslais ir apimtimi sutiko plačiąja prasme, t. y. kad jam būtų pakeista nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimo paskirtis.

34. Pareiškėjo teigimu, Administracija kreipėsi į pareiškėją dėl sutikimo rengti detalųjį planą ir pareiškėjo vardu vykdė detalaus planavimo procedūrą, todėl turėjo visus įgaliojimus Nekilnojamojo turto registre registruoti žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad Administracijos nustatyti tikslai nebus įgyvendinti, o jų įgyvendinimui Administracija vienašališkai susiaurino prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Administracija nesikreipė į pareiškėją, kad pastarasis išduotų sutikimą ir / ar įgaliojimą, kad Nekilnojamo turto registre būtų registruoti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai.

35. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos 2013 m. kovo 14 d. rašte yra aiškus baigtinis sąrašas tikslų ir siektinų rezultatų, apie kuriuos pareiškėjas buvo informuotas ir dėl kurių davė sutikimą. Administracija nurodytu raštu suformavo pareiškėjui lūkestį, kad patvirtinus Detalųjį planą, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo paskirtis, naudojimo būdas bus pakeistas ir visi pakeitimai bus atspindėti Nekilnojamojo turto registre. Jei pareiškėjas būtų buvęs informuotas, kad Detalaus plano sprendiniai nebus įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre sklypo paskirties pakeitimus sąmoningai dels registruoti vietos valdžios institucija, pareiškėjas nebūtų davęs sutikimo. Aplinkybė, kad Administracija Žemės įstatymo nustatyta tvarka vykdo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nereiškia, jog nėra pažeistas pareiškėjo lūkestis gauti pilnai atliktą administracinę paslaugą, kurios iniciatorius buvo Administracija.

36. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų. Pakartotinai dėstomos pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

38. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių bandymų suvaržyti jo teises disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu bei nepateikė duomenų, kad jo teisės buvo suvaržytos. Žemės sklypui nėra taikomi jokie nuosavybės teisių apribojimai. Tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtintas Detalusis planas pats savaime nereiškia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, juo tik numatomas konkretus visuomenės poreikis. Kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir nėra įregistruota atitinkama žyma Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas gali disponuoti Žemės sklypu vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir jokie nuosavybės teisės apribojimai ar suvaržymai nėra taikomi. Pareiškėjas, įvertindamas teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei numatomas šios teritorijos panaudojimo galimybes, teisės aktų nustatyta tvarka gali pats inicijuoti atitinkamą Žemės sklypo pertvarkymą.

39. Atsakovo teigimu, pareiškėjo akcentuojamas Žemės įstatymo 24 straipsnis nereglamentuoja žemės paskirties keitimo registravimo Nekilnojamojo turto registre. Nurodyto straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys privačių žemės sklypų atveju tikslinami žemės sklypų savininkų prašymu. Pareiškėjas nenurodo jokios teisės normos, kurios pagrindu pareiga Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jam priklausančio Žemės sklypo paskirties pakeitimus tektų Administracijai.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Detaliojo plano pagrindinis tikslas nėra pareiškėjo Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo keitimas. Detalusis planas skirtas pasiruošti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, įtvirtinti ir apibrėžti konkretų visuomenės poreikį, kuriam bus paimamas Žemės sklypas. Detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, juo yra numatomas Žemės sklypo pertvarkymas, kuris galimas tik pradėjus Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Nepradėjus šios procedūros Detaliojo plano sprendinių įgyvendinti nėra galimybės, nes Žemės sklypas turi būti padalintas ir tik tuomet keičiama jo naudojimo paskirtis. Atliekant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, pakeitimus Nekilnojamojo turto registre įregistruoja ne Administracija, o NŽT teritorinis padalinys.

41. Atsakovas, akcentuodamas Tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtinto Detaliojo plano 5.3 papunktį, pažymi, kad nėra nustatyti jokie terminai, kada bus pradėta ir atlikta Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir atitinkamai įgyvendinti numatyti Detaliojo plano sprendiniai. Taigi pareiškėjas, sutikęs su Detaliuoju planu, neturi pagrindo reikalauti, jog atskiri Detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti kokia nors konkrečia jo pageidaujama data, atsietai nuo kitų Detaliojo plano sprendinių, nesilaikant numatyto eiliškumo, nepradėjus Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. A51-73798/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“, kuriuo atsisakyta žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeistus kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Pirmosios instancijos teismas UAB „Onairis“ skundo netenkino, t. y. jį atmetė. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Administracija ir Komisija ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nurodė, kad Žemės sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

45. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas panašiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

46. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo nuostatos.

47. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.

48. Anksčiau cituotoje įstatymo normoje numatytos dvi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir jų įgyvendinimo galimybės/būdai: vienu atveju rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, o kitu – rengiami suprojektuotų žemės sklypų planai. Pažymėtina, jog iš minėtos normos turinio akivaizdu, kad pasirinkus antrąjį būdą, tik parengus ir patvirtinus detalųjį planą atliekama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (rengiami suprojektuotų žemės sklypų planai).

49. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo procedūra buvo atliekama tuo tikslu, kad žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams būtų vykdomas taikant minėto įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje aptartą antrą būdą (taip vadinamą supaprastintą tvarką), t. y. žemės sklypus suprojektavus detaliuoju planu teisės aktų nustatyta tvarka rengiami suprojektuotų žemės sklypų planai. Administracijos tvirtinimu būtent šiuo tikslu ir buvo rengiamas detalusis planas.

50. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. To paties įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas – žemės sklypo padalijimas ir atitinkamų po padalijimų būsiančių žemės sklypo naudojimo paskirčių ir būdų pakeitimas – galimas tik pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė teisingą išvadą, jog ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatuojama, kad nėra pagrindo ir galimybės nepertvarkius žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre registruoti numatomus žemės naudojimo paskirčių ir būdo pakeitimus pagal patvirtintą detalųjį planą, neatliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

51. UAB „Onairis“ apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, atsisakydamas įregistruoti pertvarkyto sklypo kadastrinius duomenis sklypo dalies, kurios atžvilgiu paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebus vykdoma, neteisėtai apriboja žemės sklypo savininko disponavimo nuosavybe teises, t. y. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo apeliantas neturi galimybės pilnavertiškai ir visapusiškai disponuoti turtu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo šiam žemės sklypui nėra taikomi jokie nuosavybės teisių apribojimai. Tai reiškia, jog patvirtintas detalusis planas pats savaime neapriboja apelianto nuosavybės teisių žemės sklypo atžvilgiu. Kita vertus, detalusis planas buvo pradėtas rengti remiantis pareiškėjo duotu sutikimu.

52. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip planavimo organizatorius nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveji ši nuostata nėra aktuali (priešingai nei teigia UAB „Onairis“ atsakovui jokių pareigų nenustato).

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškia abejones dėl ginčijamo Administracijos akto netinkamos ir nepakankamos motyvacijos, taip pat nurodo, kad tokie atsakovo veiksmai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi šioje dalyje teismo sprendimą teisės taikymo ir anksčiau nurodytų argumentų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatų ir surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

54. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onairis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė