a562fba0-92b4-4c10-8ab1-c1902edb3e6e · Kelmės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla 1-101-446-2011Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00192-2010-0Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2011 m. rugsėjo 13 d. Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei, nukentėjusiajam P. Å ., gynėjai advokatei Jurgitai Å lapaitienei,                   vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeM.

U., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1987 m. rugpjūčio 7 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:2008-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiama byla nutraukta,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 2 d. ir n u s t a t ė :              Kaltinamasis M.

U. 2010 m. birželio 10 d. apie 20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties keliu Kelmė-Å alteniai, vienÄ kartÄ rankomis pastÅ«mė P. Å . į krÅ«tinės sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkęs į kelio asfaltuotÄ dangÄ patyrė kairiojo smilkinkaulio lūžį, kaukolės pamato vidurinės daubos kairės pusės lūžį, kraujosruvÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje pusėje, tokiu bÅ«du dėl neatsargumo nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Kaltinamasis M.

U. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiÅ¡kino, kad jis kartu su V. K. ir jo vaiku vežimėlyje ėjo į parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Parduotuvėje nusipirkę alaus, eidami link V. K. namų, matė kelio viduriu einantį P. Å ., kuris atsisėdo kelkraÅ¡tyje. Jiems praeinant pro Å¡alį, P. Å . užkalbino V. K., atsistojo ir, eidamas iÅ¡ paskos, ėmęs jį užgaulioti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Jis atsakęs tuo pačiu, tačiau P. Å . nesiliovė.

Tuo metu jis stūmė vaiko vežimėlį, kurį perėmęs V. K. nuėjo į priekį, o jis apsisukęs ir priėjęs prie besikoliojančio P. Š.. P. Š. ėmė mosikuoti rankomis ir jis, nelaukdamas, kol jam pataikys, ranka paliesdamas P. Š. krūtinę, pastūmė jį, nuo ko P. Š. aukštielninkas griuvo ant asfalto, o jis nuėjo, prisivijo V. K., po kiek laiko atsisukęs, matė prie P. Š. sustojusį automobilį. Su P. Š. jis nebuvo piktuoju, neketino jo mušti, jokio metalinio strypo su savimi neturėjo, vaiko vežimėlyje tokio daikto nebuvo, tiek jis, tiek V.

K. eidami į parduotuvę buvo blaivÅ«s. Kad P. Å . neblaivus, suprato iÅ¡ jo elgsenos, svirduliuojančios eisenos. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau jis taikytis atsisakė.              Kaltinamojo kaltė įrodyta.             Nukentėjusysis P. Å . parodė, kad tÄ dienÄ , kai jį sužalojo M. U., jis kartu su sugyventine V. A. svečiavosi pas I..D Jis gėrė alų. I. D. namuose jam į veidÄ sudavė E. B., nes įvyko konfliktas dėl E. B. elgesio su jo sugyventine, nuo smÅ«gio jis nebuvo nugriuvęs. Kada išėjo iÅ¡ I.

D., neprisimena. Pamena, kad buvo pas sugyventinės V. A. motinÄ J. T., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ jos pasiskolinęs 100 Lt, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirkęs alaus ir cigarečių. Ar buvo dar kur nors užėjęs, ar vartojo alkoholį tÄ dienÄ , neprisimena. Eidamas iÅ¡ parduotuvės, prisėdo kelkraÅ¡tyje pailsėti. Jam besėdint pro Å¡alį praėjo V. K. ir M. U.. Jis juos prisivijęs ir pasiteiravęs, kur jie eina, pastarieji atsakę, kad namo. M. U. jis paklausęs, kodėl ne savo vaikÄ vežimėlyje stumia, jis atsakęs, kad ne jo reikalas ir iÅ¡sitraukęs iÅ¡ vežimėlio metalinį strypÄ , ant kurio abiejų galų buvo uždėti guminiai antgaliai, trenkė jam 2-3 kartus į galvos sritį.

Nuo smÅ«gių jis nugriuvo ant žemės ir nieko daugiau neprisimena. Dėl galvos traumos 20 dienų gydėsi Å iaulių ligoninėje. TÄ patį metalinį strypÄ jis matė ir savo namuose grįžęs iÅ¡ ligoninės. TÄ kartÄ jį buvo atsinešęs kaimynystėje gyvenantis V. K., kuris dar kartÄ norėjęs jį sužaloti. KÄ Vitalijus tuomet jam sakė, kodėl jam vėl norėjo suduoti, neprisimena. Su M. U. jis nesusitaikė, dėl sužalojimo jis patyręs 1000 Lt turtinę ir 50000 Lt neturtinę žalÄ .

Po galvos sužalojimo jam svaigsta galva, jis negali dirbti, vartoja vaistus, mano, kad tokios pinigų sumos užtektų tolimesniam gydymuisi. Praeityje jis taip pat turėjęs sunkiÄ traumÄ , patirtÄ avarijos vairuojant traktorių metu.              Liudytoja V. A. parodė, kad į svečius pas I. D., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu P. Å . atvyko 2010 m. birželio 9 d. vakare. Iki paryčių vaiÅ¡inosi. Naktį lauke tarp jos sugyventinio ir E. B. vyko kažkoks konfliktas, kurio ji nematė, tačiau, P. Å . grįžus į kambarį, ji matė, kad P. Å . sumuÅ¡tas, nes jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, veidas buvo nubrozdintas.

Kitos dienos ryte P. Å . iÅ¡ I. D. namų išėjo vienas. Kur jis buvo visÄ dienÄ , jai nežinoma. IÅ¡ savo motinos J. T. pasakojimų žino, kad P. Å . buvo užsukęs pas jÄ pasiskolinti pinigų. Grįžus P. Å . iÅ¡ ligoninės, pas jį buvo atėjęs V. K. su metaliniu strypu rankose. Kiek jai žinoma, jie susiginčijo dėl muÅ¡tynių, tačiau jų pokalbis buvęs trumpas, ji jo nesiklausiusi.              Liudytoja I. D. parodė, kad P. Å . iÅ¡ jos namų 2010 m. birželio 10 d. išėjo prieÅ¡ pietus, buvo iÅ¡gėręs alaus.

Jokio konflikto tarp jos sÅ«naus draugo E. ir P. Å . ji nematė, nepastebėjo, kad P. Å . jos namuose bÅ«tų sumuÅ¡tas.              Liudytoja D. D. parodė, kad 2010 m. birželio 10 d. apie 10-11 val. kartu su sutuoktiniu A. D. užsuko pas I. D.. Pas jÄ svečiavosi V. A. ir P. Å .. Vyrai gėrė alų, moterys – sidrÄ . P. Å ., kurį ji pažįsta seniai, buvo gerokai iÅ¡gėręs, tai matėsi iÅ¡ jo kalbos, elgsenos. MuÅ¡tynių ji nematė, po poros valandų ji su vyru išėjo.

Pirmiau nei jie iÅ¡ I. D. namų išėjo P. Å ..             Liudytojas A. D. parodė analogiÅ¡kai liudytojai D. D..              Liudytoja A. M. parodė, kad ji dirba pardavėja (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Ji gerai prisimena, kad tÄ dienÄ , kai ant kelio buvo sumuÅ¡tas P. Å ., pastarasis į parduotuvę apsipirkti buvo atėjęs dienos metu, ne vakare. Jis turėjo 100 Lt kupiÅ«rÄ , pirko duonos, butelį alaus, deÅ¡ros, cigarečių. P. Å . buvo nedaug iÅ¡gėręs.             Liudytojas D.

Å . parodė, kad, dirbdamas greitosios medicinos pagalbos vairuotoju, sužalotÄ P. Å . iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvežė į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. SužalotÄ jį apžiÅ«rėjęs felčeris S. R..              Liudytojas S. R. parodė, kad atvykęs į dispečerio nurodytÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje rado gulintį žmogų, kuris, jam priėjus, atsisėdo, kalbėjo, iÅ¡ pradžių nesutiko vykti į ligoninę. IÅ¡ ausies jam bėgo kraujas, buvo įtartas kaukolės lūžimas, kitų sužalojimų nesimatė, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

             Liudytojas V. K. parodė, kad jis su M. U. 2010 m. birželio 10 d. apie 19 val. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pirkti alaus. Grįždami iÅ¡ parduotuvės sutiko kaimynÄ P. Å ., sėdintį ant kelkraščio. Kaimynas užkalbinęs jį, paklausė, kur jis einÄ s. Grįžtant iÅ¡ parduotuvės jo vaiko vėžimėlį stÅ«mė M. U.. P. Å . užgauliai pradėjęs priekabiauti prie M. U., vadinti jį necenzÅ«riniais žodžiais. M. U. su P. Å . apsižodžiavo.

Tuo tarpu jis, perėmęs iÅ¡ M. U. stumti vaiko vežimėlį, nuėjo į priekį. Neužilgo jį prisivijo M. U. ir pasakė, kad P. Å . pastÅ«mė. Po kurio laiko atsisukęs matė, kad toje vietoje, kur jie susitiko P. Å ., sustojo automobilis, vaikÅ¡tinėjo du žmonės. Eidami į parduotuvę jokio metalinio strypo neturėjo, vaiko vežimėlyje tokių daiktų nesivežioja. Metalinį strypÄ , ant kurio galų užmauti guminiai antgaliai, jis turi namuose, tačiau jo nesineÅ¡ioja. Mano, kad P. Å . painioja įvykius, nes metalinį strypÄ jis matė, kai jau buvo grįžęs iÅ¡ ligoninės. Tuomet P. Å . pasikvietė jį į savo namus, paklausė, kodėl jį sumušė ir puolė prieÅ¡ jį su vamzdžiu rankose.

Jis, nubėgęs į savo namus, taip pat atsinešė vamzdį, P. Å . norėjo iÅ¡eiti į laukÄ pasiaiÅ¡kinti, tačiau P. Å . sugyventinė pastarojo į laukÄ neiÅ¡leido, o jį iÅ¡vijo iÅ¡ kiemo.              Įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (b.l. 8, 9) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), - kelio, vedančio į (duomenys neskelbtini), sankryža su keliu Kelmė-Å aukėnai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje (b.l.

30) nurodyta, kad P. Å . nustatyta kairio smilkinkaulio kaukolės pamato vidurinės daubos kairės pusės lūžis, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje pusėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurie galėjo bÅ«ti padaryti ir griÅ«nant, sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti kietu buku daiktu, galimai netrukus iki tiriamojo atvykimo į stacionarÄ . BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga - turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos iÅ¡vados apie faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo paaiÅ¡kinimai apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes vienodi, nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. PrieÅ¡ingai, nei nukentėjusiojo P. Å ., kuris, kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

Gydymo įstaigoje, į kuriÄ jis buvo pristatytas iÅ¡ karto po sužalojimo, konstatuotas jo apsinuodijimas alkoholiu, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tÄ dienÄ P. Å . vartojo alkoholį, iÅ¡ jo iÅ¡vaizdos ir elgsenos kaltinamasis ir su juo kartu buvęs V. K. supratę, kad P. Å . yra neblaivus. Nukentėjusiojo parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Ar dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, ar dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo paaiÅ¡kinti, kur praleidęs dienÄ , kiek ir su kuo iÅ¡gėręs alkoholio, todėl jo parodymais besÄ lygiÅ¡kai vadovautis teismas neturi pagrindo.

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti ir jam griÅ«nant. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis pastÅ«męs nukentėjusįjį, kuris nukritęs ant asfalto dangos, neigia jam sudavęs metaliniu strypu. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai. Nesant patikimų įrodymų, kad kaltinamasis tyčia metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam į galvÄ , tokiu bÅ«du jį sunkiai sužalodamas, nukentėjusiojo versija apie tokiu bÅ«du padarytÄ jam sužalojimÄ atmestina.   Kaltinamasis tyčia pastÅ«mė nukentėjusįjį P. Å ., kuriam griÅ«nant ant asfalto dangos lūžo galvos kaukolės kaulai.

Stumdamas neblaivų žmogų, stovintį ant kietos dangos, taip kėsindamasis į jo sveikatÄ , kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo tokių veiksmų gali atsirasi sunkios pasekmės, tačiau jis buvo blaivus, todėl galėjo ir turėjo tai numatyti. IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo M. U. veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas ir atitinka BK 137 str. 1 d. požymius. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vienÄ iÅ¡ nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat į tai, kad asmeniui skiriama bausmė bÅ«tų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo patyrė fizinį skausmÄ , sukrėtimÄ , po patirtos galvos traumos jį kankina galvos skausmai, dėl galvos svaigimo jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl sunkaus kÅ«no sužalojimo kentė skausmÄ , jautė diskomfortÄ , nepatogumus, tačiau neturtinė 50000 Lt žala, kurios atlyginimui praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , yra aiÅ¡kiai per didelė, todėl mažintina.

Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sužalojimas padarytas ne dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, o dėl jo neatsargumo, vieno kontaktinio smÅ«gio metu, paties neblaivaus nukentėjusiojo, iÅ¡provokavusio konfliktÄ tarp jo ir kaltinamojo, veiksmai turėjo įtakos tokiam kaltinamojo elgesiui, nukentėjusysis buvo neblaivus, duomenų, kad po Å¡io sužalojimo nukentėjusysis taptų nedarbingas ar sumažėtų jo darbingumas, kad Å¡io metu nukentėjusysis vartotų vaistus sveikatos atstatymui, nėra pateikta.

Kaltinamasis – bedarbis, teisiamas pirmÄ kartÄ , turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas bÅ«tų 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam P. Å .. Pareiga įrodyti turtinių nuostolių dydį tenka asmeniui, kuris praÅ¡o tokiÄ Å¾alÄ atlyginti.

Nukentėjusysis jokių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos atsiradimÄ , nepateikė, nemotyvavo patirtos žalos dydžio, todėl jo civilinis ieÅ¡kinys dėl 1000 Lt žalos atlyginimo atmestinas.   Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. U. nusikalto ir teisiamas pirmÄ kartÄ , įvykdė neatsargų nusikaltimÄ , bedarbis, todėl jam skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Tikėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas paveiks nuteistÄ jį taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, užtikrins teisingumo įgyvendinimÄ ir leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė, su juo nesusitaikė, todėl jam skirtina griežtesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 137 str. 1 d. sankcijoje, jos vykdymÄ atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas n u s p r e n d ž i a :              M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos  Respublikos BK 137 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. P. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ M. U. P. Å . 5000 (penkis tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.P. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.  Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                Vilma Raščiuvienė