2022-07-28 Nr. BB-5059-1-01-1-41659-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3678/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41659-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo D. G. atstovo advokato Vido Adomaičio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio išteisintojo A. K. baudžiamojoje byloje, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiojo D. G. atstovas advokatas V. Adomaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog išteisintojo veiksmuose nenustatyta tyčios požymio, dėl jo nusikalstamų veiksmų nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka bei rimtis, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo sampratai, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas praktiškai eliminavo nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nors byloje surinkti duomenys iš esmės patvirtino, kad nukentėjusysis iš tiesų dėl išteisintojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo priverstas vartoti vaistus nuo skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti įžūlų A. K. elgesį ir padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra BK 284 straipsnio inkriminavimui būtinų veikos padarinių, netinkamai vertino šalia paties įvykio buvusių asmenų parodymus, kurių reakcija patvirtina egzistavusį viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą. Be to šis teismas padarė vieną kitai prieštaraujančias išvadas: konstatavo, kad A. K. elgesys yra nepriimtinas etikos ir moralės požiūriu (kas reikštų, jog yra BK 284 straipsnyje nurodytos veikos objektyvieji požymiai), tačiau taip pat teismas padarė išvadą, kad toks elgesys nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Taigi, teismas paneigė A. K. tyčią, nurodydamas, kad jokios agresijos iš jo nebuvo, taip nepagrįstai įtvirtindamas viešą smurto naudojimą ir nebaudžiamumą už tokius veiksmus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai, selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, sureikšmindamas išteisintojo versiją apie būtinybę apsaugoti kultūrinę reikšmę turintį pastatą (tačiau visi darbai iki smurto proveržio jau buvo sustabdyti), netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo kreipimusi į medikus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginius apie teismo padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus kasatorius grindžia savo pateikiama faktinės situacijos analize ir nuomone dėl bylos įrodymų bei aplinkybių vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neatitikimu šiam vertinimui. Kolegija sprendžia, kad tokie teiginiai nelaikytini išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinės instancijos teismas, bylą patikrindamas teisės taikymo aspektu, pagal kasaciniame skunde nurodytus teisinius argumentus turi pareigą patikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose vertinant tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą padarytos išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, logiškos, ar nustatytos visos teisingam bylos išsprendimui svarbios aplinkybės. Būtent tokio pobūdžio trūkumų turintys teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 305 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir negali būti palikti galioti. Paduoto kasacinio skundo argumentai tokio pobūdžio teisės taikymo klaidų nenurodo.

Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, konstatuodamas, jog A. K. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kaip, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir kai kurių liudytojų reakciją į išteisintojo A. K. veiksmus, nesudaro pagrindo kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Taigi, pagal skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo manyti, kad galimai padarytas esminis BPK nuostatų pažeidimas, kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo D. G. atstovo advokato Vido Adomaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas