2023-10-25 Nr. AB-18814-3-61-3-00029-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-757-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00029-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos sporto universitetas), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais administracinėse bylose Nr. eI2-3263-484/2020 ir Nr. eI3-1848-426/2020 bei prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SP-4 „Dėl akademinės etikos pažeidimų disertacijoje“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti, kad atsakovas Kontrolierius pažeidė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą terminą; 3) įpareigoti Kontrolierių nutraukti tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi sujungė anksčiau minėtas administracines bylas ir sujungtai bylai suteikė Nr. eI3-1848-426/2020.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Kontrolierius G. K. skundo pagrindu 2019 m. rugsėjo 4 d. pradėjo tyrimą dėl akademinės etikos pažeidimų Lietuvos sporto universitete (toliau – ir LSU). Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 24 d. pateikė Kontrolieriaus prašomą informaciją, taip pat paprašė atsakovo pripažinti, jog G. K. pažeidė autorines teises naudoti ir disponuoti kūriniu savo nuožiūra, tuo pažeisdamas autoriaus etiką, taip pat prašė įvertinti UAB „ACVK“ veiklos teisėtumą. Pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pripažinti, kad tyrimas atliekamas pažeidžiant Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą, taip pat tyrimą nutraukti, tačiau Kontrolierius 2020 m. vasario 13 d. raštu atsisakė patenkinti minėtą pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, kada Kontrolierius kreipėsi į pareiškėją ir suteikė realią galimybę teikti paaiškinimus, taip pat, kiek laiko buvo praėję nuo tyrimo pradžios pagal Įstatymo 17 straipsnio 10 dalį. Atsakovas prašomos informacijos nepateikė.

2.2. Pareiškėjui nebuvo neaišku, kodėl jam reikia teikti paaiškinimus, kokios yra Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) vyriausiosios specialistės galbūt atlikto pareiškėjo disertacijos teksto sutapčių vertinimo išvados, kas sudarė vertinimo analizę, kur yra jos rezultatai. 2020 m. sausio 9 d. pareiškėjas raštu Tarnybai pareiškė nušalinimą nuo sutapčių vertinimo, tačiau atsakovas 2020 m. sausio 29 d. rašte nepateikė informacijos dėl nušalinimo nagrinėjimo. Kontrolierius 2020 m. vasario 13 d. raštu pasiūlė pareiškėjui dėl nušalinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, todėl jis 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į Seimo Pirmininką, prašydamas, be kita ko, nušalinti Kontrolierę nuo atliekamo tyrimo, tačiau atsakymo negavo. 2020 m. vasario 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK) dėl galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto, tačiau VTEK 2020 m. vasario 27 d. informavo, kad renka papildomus dokumentus ir informaciją. Pareiškėjo teigimu, apie konkrečius tiriamus pažeidimus atsakovas nėra suteikęs informacijos. Be to, Kontrolierius 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 29 d. raštais paaiškino, kad tiriamų pažeidimų sudėčių nėra. Atsakovas neteisėtai atliko tyrimą ir pažeidė pareiškėjo teises, tyrimas turėjo būti nutrauktas.

2.3. Skundžiamu Sprendimu Kontrolierius informavo pareiškėją, doktorantūros studijas vykdžiusį universitetą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos pažeidimus, universitetui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos pažeidimai, susiję su plagiatu pareiškėjo disertacijoje. Pareiškėjo teigimu, Kontrolierius viso tyrimo metu neinformavo jo apie vykstantį procesą.

2.4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra abstraktus, o siūlomos rekomendacijos nebuvo galimybės įgyvendinti. Kontrolierius nenustatė plagiato pareiškėjo disertacijoje, tačiau įžanginėje ir sprendimo rezoliucinėje dalyse vartojo terminą „plagiatas“ ir tuo netiesiogiai žeidė pareiškėją. Be to, Kontrolierius turėjo pastabų dėl saviplagiato ir netinkamo citavimo, tačiau tai negali būti laikoma plagiatu. Sprendime nenurodyta konkrečių, su vertinama situacija susijusių, faktinių ir (ar) teisiškai pagrįstų aplinkybių.

2.5. Sprendime nustatyti pažeidimai nebuvo pagrįsti. Sprendime nepridėta ketvirtoji išnaša. Kontrolierius neišklausė pareiškėjo. Atsakovo elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus, o Sprendimas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų tokiam administraciniam aktui.

2.6. Sprendime nurodytos su netinkamu citavimu susijusios aplinkybės nebuvo pagrįstos bei laikytinos tik Kontrolieriaus interpretacijomis, o neesminiai pataisymai peržengia autoriaus kūrybinės laisvės ribas ir turi cenzūros požymių.

2.7. Sprendimo rezoliucinė dalis yra abstrakti, o pats tyrimas turėjo būti nutrauktas, nes truko ilgiau, nei pusę metų, nors įstatymas nustato maksimalų trijų mėnesių terminą. Tarnybos internetinėje svetainėje pareiškėjas rado informaciją, kad tik 2019 m. rugsėjo 30 d. Tarnyba suteikė galimybę akademinei bendruomenei naudotis tekstų sutapčių nustatymo programa „PlagScan“, tačiau pareiškėjui neaišku, kodėl naudojama būtent ši programa, kas ją patvirtino.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas tyrimo metu buvo informuotas apie jo teises ir pareigas, atsakovas pareiškėjo taip pat keletą kartų prašė pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus bei ir informavo, kad nepateikus prašomos informacijos arba objektyvių priežasčių, bus laikoma, kad teisės būti išklausytam pareiškėjas atsisako.

3.2. Nors pareiškėjas pateikė informaciją, susijusią su UAB „ACVK“ teikiamomis paslaugomis, tarp jų – tinkamo „citavimo“, tačiau minėtos paslaugos aprašymas ir galimi akademinės etikos pažeidimai rengiant disertaciją nėra tarpusavyje susiję, t. y. nėra suprantama, kokią citavimo problematiką pareiškėjas teigia aptaręs. Todėl pagrindas gautą skundą vertinti kaip informaciją, kuria pareiškėjas vadovavosi, rengdamas savo disertaciją, ir (ar) paaiškinimus dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, nebuvo nustatytas. Kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. skundą, apie priežastis 2019 m. gruodžio 3 d. informavo pareiškėją raštu.

3.3. Pareiškėjas 2020 m. sausio 9 d. pareiškė nušalinimą Kontrolieriui ir Tarnybai nuo teksto sutapčių vertinimo, tačiau Tarnyba 2020 m. sausio 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad Kontrolierių skiria Seimas, į kurį rekomendavo kreiptis. Dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo išaiškinta, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kontrolierių, pateikdamas motyvuotą prašymą. Tarnyba 2020 m. vasario 13 d. raštu pakartotinai informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl nušalinimo yra nepagrįstas.

3.4. Tarnyba 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjui išsiuntė programos „PlagScan“ tekstų sutapčių vertinimo ataskaitos projektą be vertinimų ir prašė pateikti savo paaiškinimus. Pareiškėjas 2020 m. vasario 13 d. elektroniniu laišku informavo Tarnybą, kad informaciją pateikė 2020 m. vasario 12 d. registruotu paštu, tačiau paprašius tą patį atsisakymą pateikti ir el. paštu, kol bus laukiama registruoto laiško, atsakymo iš pareiškėjo nesulaukė, o 2020 m. vasario 12 d. išsiųstą atsakymą gavo tik 2020 m. vasario 17 d., atsakyme paaiškinimai nebuvo pateikti.

3.5. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 26 d. prašymą, 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė jam tekstų sutapčių vertinimo ataskaitą. Papildomų kreipimųsi dėl tekstų sutapčių vertinimo ataskaitos pateikimo Tarnyba iki 2019 m. gruodžio 5 d. nebuvo gavusi.

3.6. Įstatyme nereglamentuota galimybė priimti sprendimą informuoti būtent asmenis, kurie padarė akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimus, šiuo atveju pareiškėją, todėl toks sprendimas ir negalėjo būti priimtas. Asmenys, dėl kurių akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimų priimamas sprendimas, apie priimtą sprendimą informuojami vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi. Nors Kontrolierius Sprendimą priėmė dėl pareiškėjo veiksmų, tačiau jis nėra viešojo administravimo subjektas, todėl atliktas tyrimas pagal skundą nelaikytinas administracine procedūra. Sprendime pateikta rekomendacija yra skirta LSU, o ne pareiškėjui.

3.7. Sprendimas, atsakovo įsitikinimu, teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodytos taisyklės (teisės normos) bei pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažeistos minėtų teisės aktų nuostatos, taip pat buvo įvertinti pareiškėjo veiksmai. Sprendime negali būti nurodyta, kaip pareiškėjas tinkamai turėjo pažymėti kiekvieną sutaptį, kurios buvo pripažintos pažymėtomis netinkamai (plagiatu), nes tai nelaikytina Sprendimo faktinėmis aplinkybėmis arba motyvais, bet Sprendime pateikta informacija, kuo vadovautis privalėjo pareiškėjas. Sprendime konstatuoti pareiškėjo LSU Akademinės etikos kodekso ir Įstatymo pažeidimai, bet ne Amerikos psichologijos asociacijos citavimo reikalavimų ar kitos, Sprendimo išnašose pateiktos informacijos, pažeidimai. Taip pat buvo aiški plagiato samprata, pagal kurią ir buvo konstatuoti akademinės etikos pažeidimai.

3.8. Tyrimo metu Tarnyba „PlagScan“ tekstų sutapčių nustatymo programa patikrino paties pareiškėjo pateiktos disertacijos tekstą. Pareiškėjui buvo pateikta ne automatiniu būdu parengta pirminė „PlagScan“ programos ataskaita, tačiau jos įvertinimas – duomenys, kurie buvo gauti tyrimą atliekančiam asmeniui įvertinus kiekvieną sutaptį. Pareiškėjas buvo informuotas, kad vertinant pažodinį plagiatą, netinkamą perfrazavimą, saviplagiatą reikalingos žinios ir patirtis, susijusios su tekstų sutapčių vertinimu, kadangi šiuo atveju teksto turinys nevertinamas. Todėl vyriausiosios specialistės kompetencija vertinama kaip tinkama nagrinėti skundus dėl minėtų pažeidimų. Teisės aktai nenustatė specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų asmenims, Tarnyboje vertinantiems tekstų sutaptis. Kontrolierius nevertino disertacijos turinio, todėl nebuvo pagrindo vertinti mokslo krypties, kurioje pareiškėjas apsigynė disertaciją. Tiriami buvo tik pareiškėjo veiksmai, todėl Sprendime nėra neaiškių duomenų.

3.9. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti tiek Tarnybos prašomą informaciją, tiek informaciją, kuri, jo nuomone, galėtų būti reikšminga, pareiškėjui buvo suteikta galimybė atvykti į Tarnybą, tačiau nė viena iš išvardytų galimybių jis nepasinaudojo, o pasirinko vilkinti tyrimą.

3.10. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsigijo įvairias technines galimybes turinčią programinę įrangą. Tačiau ši programa nėra teisės aktas, o vienas iš Tarnybos darbo įrankių, atliekant tyrimus dėl galimų akademinės etikos pažeidimų. Tarnyba, suteikdama mokslo ir studijų institucijoms galimybę naudotis „PlagScan“ programa, to neįtvirtino kaip privalomo kriterijaus vertinant rašto darbus, t. y. sprendimą naudotis programa priima pačios mokslo ir studijų institucijos, išlaikydamos autonomiją. Pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą, prašydamas nurodyti, kodėl būtent ši programa naudojama (įsigyta) Tarnyboje, kokiais metodais ji veikia ar pan.

3.11. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti, kadangi Tarnyba viso tyrimo metu stengėsi užtikrinti jo informavimą apie galimas pasekmes. Pareiškėjo įsitikinimas, kad nuorodų tekste į informacijos šaltinius pateikimas laikytinas saviraiškos laisvės ribojimu ir to daryti nebūtina, nelaikytinas jo teisėtais lūkesčiais. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl saviraiškos laisvės ribojimų, kadangi kito autoriaus kūrinio ar jo dalies pateikimas kaip savo, nenurodant informacijos šaltinio, nelaikytina saviraiškos laisve, tai yra plagiatas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo LSU atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d. sudarė ekspertinę darbo grupę, siekdamas įvertinti informaciją apie akademinės etikos pažeidimus pareiškėjo disertacijoje. Ekspertinė darbo grupė pateikė išvadą, kad ekspertinio tyrimo metu išanalizavus programos „PlagScan“ automatizuotai išskirtą tekstą laikyti plagiatu vienareikšmiškai yra neteisinga. Priimant sprendimus reikėtų derinti ne tik dirbtinio intelekto pastabas, tačiau ir ekspertinio tyrimo išvadas bei tik tuomet daryti galutinius teisinius sprendimus.

5. Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad akademinės etikos pažeidimai neturi tiesioginių sąsajų su tuo, kokį šaltinių taikymo būdą taiko tyrėjas, tačiau yra nustatytos Amerikos psichologijos asociacijos taisyklės, kokiu būdu šaltiniai turi būti pateikti. Kiekvienu atveju yra padaromos sutaptys lentelėje, kai nagrinėjamas galimas plagiavimo atvejis, po to siūloma pateikti paaiškinimus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

7.1. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 4 d. gavo skundą dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, t. y. galimo plagiato jo 2019 m. apgintoje disertacijoje LSU. Dėl to Tarnyboje buvo pradėtas tyrimas, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas Tarnybos 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu. Tarnybos vyriausioji specialistė 2019 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad buvo pradėti tyrimai, iš kurių vienas susijęs su pareiškėjo daktaro disertacijos gynimo procedūrų pažeidimais, o kitas – su akademinės etikos pažeidimais, t. y. galimu plagiatu disertacijoje.

7.2. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė Tarnybai skundą, prašydamas, be kita ko, pripažinti, kad asmuo, pateikęs skundą Tarnybai, pažeidė autoriaus teises, pateikdamas pareiškėjo disertaciją, ir kt., tačiau Tarnyba 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S-334 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

7.3. Tarnyba 2019 m. lapkričio 15 d. informavo pareiškėją, kad tyrimo metu jo daktaro disertacijos patikra buvo atlikta naudojant tekstų sutapčių nustatymo programą „PlagScan“ ir buvo nustatytas kai kurių šaltinių netinkamas nurodymas ar nenurodymas, citavimo nebuvimas ir pan. Todėl Tarnyba pareiškėjo paprašė pateikti tvarką, reglamentuojančią šaltinių nurodymą, citavimo stilių ir pan., kuria jis vadovavosi. Taip pat Tarnyba 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-323 ir 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S-338 išaiškino pareiškėjui jo teises, o 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S-361 paprašė pareiškėjo pateikti papildomą svarbią informaciją, susijusią su atliekamu tyrimu.

7.4. 2020 m. sausio 9 d. pareiškėjas pateikė nušalinimą Tarnybai, taip pat prašė nutraukti tyrimą jo atžvilgiu, tačiau Tarnyba 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. S-36 šio prašymų netenkino. Be kita ko, nustatyta, kad 2020 m. vasario 3 d. Tarnyba raštu Nr. S-41 atsakė į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. paklausimus apie saviplagiatą bei disertacijos laikymą rankraščiu. Tarnyba 2020 m. vasario 13 d., atsakydama į pareiškėjo 2020 m. sausio 31 d. prašymą dėl nušalinimo ir tyrimo nutraukimo, pakartotinai atmetė pareiškėjo prašymus.

7.5. Kontrolierius 2020 m. kovo 13 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė LSU etikos kodekso 4.1 papunkčio dalį, kurioje nustatyta, kad „akademinio sąžiningumo ir akademinės etikos pažeidimais laikoma <...> 4.1.1. Plagijavimas, t. y. svetimų idėjų arba minčių pateikimas kaip savų. Būdingi plagijavimo atvejai: 4.1.1.1. kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų – kabučių, arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto (pvz. atskira pastraipa, kursyvu)“, 5.1 papunkčio dalį, kurioje nustatyta, kad „mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais. Tokią nuostatą pažeidžia: <...> 5.1.7. plagijavimas, t. y., svetimo teksto, idėjos arba išradimo pateikimas kaip savo“ ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies dalį, kurioje nustatyta, kad „akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso <...> sąžiningumą, <..> pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.“ Kontrolierius nusprendė informuoti pareiškėją, doktorantūros studijas vykdžiusį universitetą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos pažeidimus, taip pat rekomenduoti pareiškėjo doktorantūros studijas vykdžiusiam universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos pažeidimai, susiję su plagiatu pareiškėjo disertacijoje, ir jų priežastys.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo (17 str. 1, 10–11 d.), Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 (toliau – ir Nuostatai), nuostatas, pažymėjo, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų.

9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Kontrolierius pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą priimti sprendimą, pažymėjo, kad skundas dėl pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų Tarnyboje gautas 2019 m. rugsėjo 4 d., pareiškėjas į teismą dėl per ilgo tyrimo kreipėsi 2020 m. kovo 9 d., o Sprendimas, atlikus tyrimą, priimtas 2020 m. kovo 13 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad pateikti duomenys nesuponuoja, kad nagrinėjamu atveju Kontrolierius veikė nesąžiningai, nepateisinamai delsė nesant ar kitaip vilkino sprendimo priėmimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiriamo skundo ir galimo pažeidimo pobūdis yra sudėtingas, o Kontrolierius aktyviai nagrinėjo skundą, prašydamas šalis pateikti paaiškinimus, pareiškėjo net kelis kartus prašė pateikti paaiškinimus, suteikdamas jam papildomą terminą. Pats pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2019 m. lapkričio 24 d. 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. kreipdavosi į Kontrolierių su įvairias prašymais. Be to, 2020 m. sausio 8 d. Tarnyboje gautas Lietuvos mokslo tarybos raštas, kuriuo persiųstas pareiškėjo 2019 m. gruodžio 17 d. prašymas dėl informacijos suteikimo. Tyrimo metu Kontrolierius kreipėsi į LSU bei disertacijos gynimo pirmininką, prašydamas pateikti visą reikalingą medžiagą. Nagrinėjant skundą Tarnyboje, be kita ko, buvo atlikta pareiškėjo pateiktos disertacijos patikra, naudojant „PlagScan“ tekstų sutapčių nustatymo programą, parengta tekstų sutapčių ataskaitos analizė, taip pat jos vertinimas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuota, kad Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, Tarnybai veikiant sąžiningai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas atliekamo tyrimo metu turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga ir šiomis savo teisėmis aktyviai naudojosi, todėl, teismo teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo procesinės teisės buvo pažeistos, ar kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie tyrimą.

10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas argumentus, kad Kontrolierius tyrimo metu neinformavo pareiškėjo apie vykstantį procesą, nesuteikė jam galimybės pasisakyti, o Sprendimas yra abstraktus, neaiškus ir nemotyvuotas, aptarė Nuostatų 12–13, 23 punktus, kuriuose reglamentuoti Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos, Įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, bei, įvertinęs Sprendime nurodytas aplinkybes ir argumentus, pažymėjo, kad Kontrolierius padarė išvadą, jog pareiškėjas dalyje disertacijos iš esmės pažodžiui atkartojo kitų šaltinių tekstus, nepateikdamas nuorodos į tuos šaltinius. Tai patvirtina ir į bylą pateiktos Tarnyboje parengtos „PlagScan“ tekstų sutapčių vertinimo ataskaitos lentelės, kuriose yra sugretintos ištraukos iš pareiškėjo parengtos disertacijos bei originalių šaltinių. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Kontrolieriaus išvada, jog disertacijoje yra plagiato požymių – nors kai kuriose vietose kartu su nuplagijuotu tekstu pateiktos nuorodos į kitus šaltinius sudaro įspūdį, kad kitas šaltinis buvo apžvelgtas ir perfrazuotas, tačiau iš tikrųjų disertacijos didelės apimties kitų šaltinių tekstas buvo perkeltas mechaniškai, iš esmės pažodžiui, taip klaidinant ir nuslepiant tikrąjį citatos autorių. Aptartos pareiškėjo disertacijos santraukos sutaptys su kitais šaltiniais yra didelės apimties, iš esmės pažodinės, jos sudaro nemažą dalį disertacijos turinio, todėl tokios apimties sutaptys Kontrolieriaus pagrįstai nelaikytos atsitiktiniu apsirikimu ar technine citavimo klaida.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tiek 2019 m. gruodžio 5 d., atsakant į jo 2019 m. lapkričio 26 d. kreipimąsi, tiek 2019 m. gruodžio 19 d., atsakant į jo 2019 m. gruodžio 1 d. ir 11 d. prašymus, kartu buvo pridėtas ir el. paštu išsiųstas Tarnyboje atliktų tekstų sutapčių ataskaitos vertinimas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, dėl kokių jo veiksmų jis turėjo pateikti paaiškinimus ir kas buvo cituota netinkamai. Be to, pareiškėjas buvo ne kartą informuotas apie Kontrolieriaus vykdomą tyrimą ir jam buvo siūloma pateikti savo paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju, prieš Kontrolieriui priimant Sprendimą, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją, todėl jam buvo tinkamai užtikrinta teisė būti išklausytam ir jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

12. Teismas, įvertinęs VAĮ keliamus reikalavimus administraciniam aktui, nurodė, kad Sprendime yra išsamiai aprašyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, bei aptartas nustatytas akademinės etikos pažeidimas. Be to, Tarnyba yra sudariusi ir pareiškėjui pateikusi lenteles, kurių gretimuose stulpeliuose yra pateiktos ištraukos iš disertacijos bei originalių šaltinių, todėl Sprendimo turinys, teismo vertinimu, yra aiškus. Teismas konstatavo, kad Kontrolierius, vykdydamas tyrimą ir priimdamas Sprendimą, kad pareiškėjo disertacijoje yra plagiato požymių, pagrindė Sprendimą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu pasikeitė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta akademinės etikos samprata. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio teisės akto pakeitimo neįvertino.

14.2. Teismas, išskyrus blanketines nuostatas, nepateikė jokių teisės šaltinių ir jų aiškinimo, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė Kontrolieriaus ne Sprendime, o teismui pateiktoje lentelėje išrinktų sakinių netinkamas pateikimas. Minėti sakiniai buvo nurodyti ne Sprendime, tačiau Kontrolieriaus leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Taip pat nei Kontrolierius, nei teismas aptariamų sakinių netyrė, jų neanalizavo ir jų nevertino tikrojo originaliojo cituojamo šaltinio kontekste. Teismas nenurodė, kokius (ir kaip) konkrečiai pažeidimus atliko pareiškėjas.

14.3. Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai (teksto suvokimas ir jo citavimas, pateikimas tekste) iš esmės yra mokslinės diskusijos, o ne teisės klausimas. Ginčo dalyką sudaro ne teksto, o jo dalių – sakinių citavimas, kuris savaime nėra nei neteisėtas, nei neteisingas, juo labiau – draudžiamas. Taigi, byloje keliamas sakinio citatos tikrumo fakto teisėtumo klausimas, kuris nebuvo atskleistas Sprendime. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad disertacijos didelės apimties kitų šaltinių tekstas buvo perkeltas mechaniškai, iš esmės pažodžiui, taip klaidinant ir nuslepiant tikrąjį citatos autorių, kadangi mokslinių tyrimų apžvalgą disertacijoje sudaro tikrų mokslinių šaltinių, o ne tariamų „tikrųjų citatų autorių“ apžvalga. Keliems autoriams nėra draudžiama cituoti tą patį ar tuos pačius originalių šaltinių sakinį ar sakinius. Be to, teismas netyrė, kas laikoma kitu šaltiniu, kokių kitų šaltinių tekstas buvo ar nebuvo perkeltas, kaip galėjo (ir ar galėjo) būti nuslėptas tikrasis citatos autorius, dėl kokių priežasčių citata negali būti tikrojo kūrinio autoriaus sakinys savarankiškai be „tikrojo citatos autoriaus“ ir pan. Teismas taip pat nenurodė, pagal kokius kriterijus sakinio citatos autoriai gali būti skirstomi, kaip jie atskiriami (pagal kokius kriterijus), jei cituojamas tas pats sakinio turinys. Nagrinėjamu atveju liko neįvertinti tikrieji cituoti šaltinių sakiniai.

14.4. Pirmosios instancijos teismo pateiktoji samprata „tikrasis citatos autorius“ yra ydinga, nelogiška ir klaidinanti autoriaus sampratos interpretacija. Tikrasis autorius yra kūrinio autorius, o asmuo, kuris cituoja autoriaus kūrinį – cituotojas (cituoja autoriaus tekstą ar jo dalį).

14.5. Kontrolieriaus Sprendimo ketvirtoji išnaša pareiškėjui buvo nežinoma, ją atsakovas nurodė tik atsiliepime į pareiškėjo skundą, o joje nurodytų pareiškėjo sakinių analizė Sprendime nebuvo pateikta. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčo sakiniai yra jo, o aplinkybė, kad programa „PlagScan“ juos aptiko kaip kitų autorių, savaime tokius sakinius cituojantiems asmenims nesuteikia jokios autorystės, o cituotojų nepadaro autoriais ar „tikraisiais citatų autoriais“. Pareiškėjas pateikia sakinių pavyzdžius bei jų vertinimą ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju plagiavimas nustatytas nepagrįstai. Kontrolierius nevertino esminių aplinkybių, nepateikė išsamaus citatų, be kita ko, ir užsienio kalbomis, kaip plagiato, vertinimo, o minėta programa plagiatą nustatydavo netiksliai, todėl pareiškėjas nepažeidė citavimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių.

14.6. Pareiškėjas laiko nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl „savęs citavimo“ ir pažymi, kad teisės aktai nenustato savęs citavimo reikalavimo disertacijai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktuose nėra apibrėžta, kaip tinkamai turi būti cituojami šaltiniai, siekiant nepažeisti akademinės etikos, tačiau teismas neatskleidė, kaip pasireiškė šie akademinės etikos pažeidimai. Aplinkybė, kad publikacijų pagal disertacijos tyrimus, kuriose pareiškėjas yra bendraautoris, yra dvi, savaime nereiškia, kad pareiškėjas gynė svetimus rezultatus, nes nei vienas iš minėtų dviejų bendraautorių nepateikė jokių duomenų ir nebuvo nustatytas jų konkretus indėlis publikacijose, todėl šių bendraautorių teisės galėjo būti pažeistos – Kontrolierius tokių sakinių galimos „svetimautorystės“ nenurodė. Dėl to negalėjo būti išreikšta ir nepagarba tokių bendraautorių intelektinei nuosavybei. Kiti „saviplagiato“ sakiniai priklauso pareiškėjui, kaip vieninteliam jų autoriui. Be to, šiuo aspektu Kontrolierius yra nenuoseklus, kadangi teigia, kad monografijose, kurios leidžiamos apgintų disertacijų pagrindu, savęs cituoti jau nebereikia, nors monografija yra publikacija. Taip pat disertacijoje turi būti apžvelgti pasaulyje atlikti tyrimai disertacijos tema, todėl Sprendimo ketvirtojoje išnašoje vertinami sakiniai yra disertacijos būtinoje tyrimų apžvalgoje ir tai (toks citavimas) savaime nereiškia, kad kartu su tyrėjais (autoriais) ir jų cituojamais darbais atsiranda citatų autoriai – kita vertus, nėra ir „tikrųjų citatų autorių“ registro.

14.7. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Kontrolieriaus Sprendime ir jo ketvirtojoje išnašoje minimiems teiginiams, tačiau nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad tokie „konstruktai“ yra sukurti pačios Kontrolierės su užsienio bendraautoriais ir publikuoti po ginčo disertacijos parengimo leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“, dėl kurio atsiradimo, svarstymo, leidimo ir taikymo pirmosios instancijos teismas argumentų ir paaiškinimų neaptarė.

14.8. Byloje aptariamų pažeidimų esmę sudaro atskirų sakinių citavimo standarto ypatumai, kurie yra kvalifikuoti kaip akademinės etikos pažeidimas, nors tai buvo konstatuota nepagrįstai.

14.9. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, kadangi ginčo disertacija buvo rengta jungtinėje LSU, Kauno technologijos universiteto ir Šiaulių universiteto doktorantūroje, disertacinio darbo vertinime bei disertacijos gynimo taryboje dalyvavo visų minėtų universitetų atstovai, o LSU panaši tvarka nėra patvirtinta, tas pats darbas neturėtų ir negalėtų būti skirtingai vertinamas plagiato prasme skirtinguose universitetuose, nors mokslo darbai socialiniuose moksluose yra neišvengiami susiję su sutaptimis (ypač ekonomikos, vadybos, sociologijos, psichologijos ir edukologijos srityse). Kita vertus, Sprendimo ketvirtojoje išnašoje vertinami disertacijos sakiniai ištraukti iš disertacijos konteksto ir pats Kontrolierius pripažįsta, kad sakinių disertacijos kontekste bei disertacijos turinio nevertino ir netyrė. Pareiškėjo manymu, jo sakinių disertacijoje analizė buvo atlikta netinkamai ir nekvalifikuotai, o pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė ir nepagrindė plagiato.

15. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

16. Tarnyba pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Kontrolierius, konstatuodamas akademinės etikos pažeidimus, pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) nuostatų netaiko, todėl nagrinėdamas galimus pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus Kontrolierius veikė neviršydamas nustatytos kompetencijos ribų. Be to, pagal naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą, Kontrolierius, konstatuodamas minėtus pažeidimus, vadovaujasi konkrečios mokslo ir studijų institucijos, kurios akademinės bendruomenės nario elgesys vertinamas akademinės etikos aspektu, akademinės etikos kodekso nuostatomis, galiojusiomis galimo pažeidimo atsiradimo metu, o tais atvejais, kai atitinkamo laikotarpio akademinės etikos kodekso nuostatos nebuvo tinkami išplėtotos Įstatymo nuostata, įpareigojančia mokslininkus ir kitus tyrėjus laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų.

16.2. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Kontrolierius tinkamai ir visapusiškai įvertino ginčo sakinius ir jų netinkamą pateikimą, teismas išdėstė konkrečias pažeistas teisės aktų nuostatas. Pareiškėjui, kaip doktorantui, pareiga laikytis standartų rengiant disertaciją nustatyta ne Kontrolieriaus, o LSU. Be to, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasisakyti, tačiau jis nebendradarbiavo. Šias aplinkybes tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Taip pat atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo lūkestis dėl Amerikos psichologijos asociacijos standartų lietuvių kalba nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturėtų būti vertinamas.

16.3. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad teismas netyrė „iš konteksto ištrauktų“ pareiškėjo sakinių, o teismo atliktas tyrimas yra netinkamas, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino šias aplinkybes ir dėl jų pasisakė. Be to, byloje dalyvavo Kontrolierius, kurio išsakytiems argumentams pareiškėjas neprieštaravo, o teismas nenustatė prieštaravimų tarp Kontrolieriaus pateiktos informacijos ir rašytinių įrodymų.

16.4. Nors pareiškėjas teigia, kad byloje sprendžiami klausimai yra ne teisės klausimai, kad tokiame teisiniame procese nedalyvauja mokslininkai, tačiau atsakovas, remdamasis, be kita ko, Konstitucinio Teismo praktika dėl Kontrolieriaus veiklos, pažymi, kad Sprendime aiškiai nurodytas Kontrolieriaus veiklos reguliavimas, jo uždaviniai ir veiklos rūšis, todėl šie argumentai atmestini.

16.5. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjo vidinis įsitikinimas, kad nuorodų tekste į informacijos šaltinius pateikimas laikytinas saviraiškos laisvės ribojimu ir to daryti nebūtina, nelaikytinas teisėto lūkesčio pagrindimu. Mokslininkų minties ir išraiškos laisvė neturėtų prieštarauti pripažintiems etikos principams ir praktikai, kuria mokslininkai privalo vadovautis. Be to, Kontrolierius negali išeiti už skundo ribų, todėl Kontrolierius vertino būtent galimus pareiškėjo akademinius pažeidimus disertacijoje. Taip pat pareiškėjo nurodytas subjektyvus vertinimas, kas laikytina sakinio citata, citatos autoriumi ir pan., neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o Sprendime aiškiai nurodyti ir įvertintini nustatyti pažeidimai, kurių išsamų vertinimą taip pat pateikė ir pirmosios instancijos teismas.

16.6. Pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimo ketvirtoji išnaša pareiškėjui buvo „siurprizinė“, yra prieštaringi, kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde keletą kartų nurodė tekstų sutapčių vertinimo ataskaitą lentelės forma, dėl jos dėsto savo samprotavimus, vadinasi, jam ji buvo žinoma. Taip pat Sprendime buvo nurodyta, kad programos tekstų sutapčių ataskaitos analizė ir vertinimas saugomi Tarnyboje, skundo nagrinėjimo dokumentų byloje. Be to, minėta ataskaita pareiškėjui buvo teikta net keletą kartų, siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę būti išklausytam, kurios pareiškėjas nerealizavo. Pareiškėjas nepateikė Tarnybos prašomos informacijos, taip pat nepagrindė, kodėl prašomos informacijos neteiks. Tarnyba, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, teigia, kad teismo sprendime aiškiai ir išsamiai nurodytas teismo vertinimas dėl Kontrolieriaus konstatuoto pareiškėjo akademinio pažeidimo – plagiavimo.

16.7. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės aktus, nurodydamas argumentus dėl saviplagiavimo, taip pat nepagrindžia, kodėl disertacijai, kaip autoriaus (šiuo atveju – pareiškėjo) kūriniui neturėtų būti taikomi akademinės etikos standartai. Pareiškėjo argumentus dėl „rankraščių“ paneigia aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Pareiškėjo atveju neturėtų būti taikoma jo nurodytos Mokslo doktorantūros nuostatų redakcija, nes jam taikytini nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561. Taip pat pareiškėjo nurodytu Tarnybos 2020 m. vasario 3 d. raštu pareiškėjui buvo tik paaiškinta, kad disertacija laikytina kūriniu autorių teisių prasme, taip pat kokie atvejai laikytini saviplagiatu ir kokiu būdu jo galima išvengti.

16.8. Pareiškėjas selektyviai pateikia teismo ištraukas ir pateikia jų vertinimą, tačiau Tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Kontrolierius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui disertacijos rengimo metu turėjo būti žinomas nustatytas reikalavimas vadovautis disertacijų parengimo reikalavimais ir reikalavimai literatūros sąrašui sudaryti bei nuorodomis į šaltinį tekste pateikti.

16.9. Tarnyba pakartoja byloje nustatytas aplinkybes ir pažymi, kad negali būti toleruojamos plagiato ribos, kurių apeliaciniu skundu siekia pareiškėjas. Be to, teismui ir pareiškėjui apklausiant Kontrolierių buvo paaiškinta, kad kiekvienu atveju yra padaromos sutaptys lentelėje, kai nagrinėjamas galimas plagiavimo atvejis, po to siūloma pateikti paaiškinimus. Programa „PlagScan“ veikė tinkamai, Tarnyba turėjo teisę naudoti minėtą programą, o pareiškėjui buvo pateikta ne automatiniu būdu parengta pirminė minėtos programos ataskaita, tačiau jos įvertinimas – duomenys, kurie buvo gauti tyrimą atliekančiam asmeniui įvertinus kiekvieną sutaptį.

16.10. Tarnyba kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl tekstų sutapčių, jų vertinimo, sakinio konteksto, disertacijos konteksto ir disertacijos turinio ir, pakartodama atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo skundo Kontrolieriui nagrinėjimo procedūras ir pažeidimų nenustatė. Taip pat Tarnyba teigia, kad pareiškėjo argumentai yra prieštaringi. Pareiškėjas formuoja nepagrįstus lūkesčius dėl Tarnybos darbuotojų su Kontrolieriumi diskusijų (nesusiję su ginčo dalyku).

16.11. Likę pareiškėjo argumentai, atsakovo įsitikinimu, nesusiję su ginčo dalyku ir nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų. Pareiškėjo argumentai iš esmės grindžiami selektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, kai kurias pateikiant netinkamai, nepagrįstai formuojant lūkesčius. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, todėl tiek pareiškėjo apeliacinis skundas, tiek jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turėtų būti atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo LSU atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti jame nurodytais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė akademinę etiką, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pareiškėjas, manydamas, kad Kontrolierius nepagrįstai pradėjo tyrimą dėl akademinės etikos pažeidimų, praleido terminą tokiam tyrimui atlikti, pažeidinėjo pareiškėjo teises, o sprendimas yra abstraktus ir nepagrindžiantis nustatytų pažeidimų, kreipėsi į teismą.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog Tarnyba, atlikdama tyrimą, jo nevilkino ir veikė sąžiningai, tyrimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kritikuodamas jį nepakankamo motyvuotumo, neatsakymo į esminius pareiškėjo argumentus, susijusius su plagiato ir citavimo sąvokomis, tyrimui naudotos programos „Plagscan“ bei leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ teisėtumu.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su praleistu Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytu terminu, per kurį Kontrolierius turi priimti sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje akcentuojama, kad procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Kiekvienu sprendimo priėmimo termino praleidimo atveju turėtų būti vertinama, kas lėmė užsitęsusį tyrimą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-415/2020) .

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė ir visapusiškai įvertino priežastis, dėl kurių užsitęsė galimo pažeidimo tyrimas bei sprendimo priėmimas, Kontrolieriaus Tarnyba aktyviai nagrinėjo gautą skundą dėl pareiškėjo disertacijos, prašė šalis pateikti paaiškinimus, vyko pakankamai intensyvus bendravimas su pareiškėju, buvo naudojami įvairūs įrankiai teksto sutaptims rasti ir įvertinti, pareiškėjas kviestas susipažinti su tyrimo informacija ir pateikti savo pastabas. Tyrimo trukmei bei sprendimo priėmimo terminui įtakos turėjo ir pareiškėjo 2019 m. lapkričio – 2020 m. vasario mėnesiais teikti prašymai, skundai ir nušalinimai. Surinkta tyrimo medžiaga rodo, jog Tarnyba veikė sąžiningai, nevilkino sprendimo priėmimo, Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, o šio termino praleidimas nėra pakankama priežastis pripažinti Sprendimą neteisėtu. Be kita ko, pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio redakcijos Įstatymo 17 straipsnio 10 dalis numato, kad dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 4 mėnesius.

25. Vertindama visą galimai pareiškėjo padaryto akademinės etikos pažeidimo nagrinėjimo procedūrą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad Kontrolierius ir Tarnyba buvo šališki, ribojo jo teisę būti išklausytam ar naudojo neteisėtus metodus tekstų sutaptims nustatyti. Apeliantas Tarnybos atliekamo tyrimo metu buvo informuojamas apie jo eigą, turėjo galimybę ne kartą teikti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga. A. A. aktyviai naudojosi savo teisėmis, teikė prašymus ir paaiškinimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo teisės ( inter alia teisė būti išklausytam ir teisė būti informuotam) tyrimo metu buvo pažeistos. Kitų esminių procedūrinių pažeidimų, kurie leistų teigti, jog buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, tyrimo metu teisėjų kolegija nenustatė, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo nutraukti tyrimą.

26. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos akademinės etikos sąvokos pasikeitimų, susijusių su 2021m. birželio 29 d. įstatymo Nr.XIV-449 redakcija. Teisėjų kolegija, įvertinusi Mokslo ir studijų įstatymo kaitą apelianto nurodytu aspektu, nurodo, kad abiejų redakcijų Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalys apibrėžė ir apibrėžia akademinę etiką kaip vertybių ir priemonių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą ir panašias savybes, visumą. Tai, kad nuo 2021 metų iš Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtos akademinės etikos sąvokos buvo išbrauktos tokios savybės kaip nediskriminavimas ar intelektinės nuosavybės apsauga, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dabar galiojantis akademinės etikos sąvokos apibrėžimas keistų apelianto teisinę padėtį, ją švelnintų ir turėtų grįžtamąją galią. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra teigiama, jog pareiškėjas kokį nors asmenį ar asmenų grupę diskriminavo ar tiesiogiai pažeidė autorių teises. Pažymėtina ir tai, kad ir Lietuvos sporto universiteto akademinės etikos kodekso 4.1. papunktyje nurodoma, jog universiteto studentai privalo puoselėti akademinio sąžiningumo vertybę, o 5.1 papunktyje nurodoma, jog mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais. Pareiškėjas Sprendime kaltinamas pažeidęs būtent LSU Akademinės etikos kodekso 4.1 ir 5.1 papunkčius, kuriems akademinės etikos sąvokos kaita esminės įtakos neturėjo, taigi ir pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šios aplinkybės neprivalėjo aptarti.

27. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto Sprendimo vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame teismo sprendime tinkamai įvertintas Sprendimo atitikimas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio ( pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusią Įstatymo redakciją – 8 straipsnio) reikalavimams. Kontrolieriaus sprendime išdėstyti aktualūs ir objektyvūs faktiniai duomenys bei teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas Sprendimas, nurodyti jo adresatai, taikytos priemonės ir apskundimo tvarka. Iš Sprendimo turinio ir prie jo pridėtų tekstų sutapčių vertinimo lentelių galima aiškiai suprasti, kokiais akademinės etikos pažeidimais kaltinamas pareiškėjas. Atsižvelgus į pareiškėjo vėliau teiktų procesinių dokumentų argumentus, matyti, jog jam buvo pakankamai aiškūs Kontrolieriaus nustatyti pažeidimai, nes pareiškėjas bent jau apeliaciniame skunde itin detaliai išdėstė savo argumentus dėl kiekvieno Sprendime nurodyto neteisingo citavimo atvejo.

28. Apibendrinus Sprendime nurodytus akademinės etikos pažeidimus, galima daryti išvadą, kad pretenzijos pareiškėjui yra susijusios su neteisingu citavimu. Citavimo tvarkos pažeidimai visuotinai pripažįstami akademinio sąžiningumo pažeidimais, patenkančiais į plagiato sąvoką. Nors paprastai plagiatas suprantamas kaip svetimų kūrinių,minčių idėjų pateikimas kaip savo, tačiau į plagiato savoką patenka ir tokie atvejai, kaip netinkamas citavimas (kai pažodinė citata nėra specialiai išskiriama arba nenurodomas šaltinis,netinkamai percituojama ir pan.), saviplagiatas (kai to paties autoriaus kūrinio (rašto darbo) dalis pateikiama kitame kūrinyje (rašto darbe), to tinkamai nepažymint). Taigi, nustačius citavimo tvarkos pažeidimus, yra pagrindas konstatuoti, jog kūrinyje yra plagiato požymiai.

29. Apeliantas iš esmės neginčija, kad atlikus jo disertacijos teksto bei panaudotų šaliinių tekstų patikrinimą, buvo nustatytos sutaptys, kurios nebuvo disertacijos tekste tinkamai pažymėtos pagal citavimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas aptarė Sprendime nustatytus pažeidimus, juos kvalifikavo ir įvertino. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

30. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko, susijusius su menku sutapčių kiekiu lyginant su visa disertacijos apimtimi, galimai neteisėtu programos „Plagscan“ naudojimu), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

31. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama Kontrolieriaus tarnybos darbuotojų galimam šališkumui bei jų sąsajoms su leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ autoryste. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto subjektyvus nusistatymas prieš tarnybos darbuotojus nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jų šališkumą. Leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ iš esmės tik susistemintos akademinio sąžiningumo srityje vartojamos sąvokos bei terminai iš kitų viešai prieinamų šaltinių.

32. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė neatleidžia nuo pareigos laikytis akademinės etikos, inter alia akademinio sąžiningumo principo, suponuojančio, be kita ko, bet kokios apgaulės draudimą akademinėje veikloje, taip pat reikalavimo užtikrinti aukštojo mokslo kvalifikacinių laipsnių teikimo proceso skaidrumą, akademinės bendruomenės narių tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, mokslo darbų vertinimo objektyvumą, mokslinių tyrimų rezultatų autentiškumą ir moksliniams tyrimams naudojamų duomenų patikimumą, mokslo darbų originalumą, intelektinės nuosavybės apsaugą užtikrinančių akademinių vertybių ir principų laikymąsi (Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas).

33. Atitinkamai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas