2019-02-20 Nr. AB-4908-3-64-3-01915-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3379-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01915-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal R. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824 ( toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje svarstyti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018. Tarnyba 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šį sprendimą apskundus teismui, Tarnyba 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą pripažino netekusiu galios ir priėmė 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šį teismui skundžiamą sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad pareiškėjui reiškiamas reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, antrinė teisinė pagalba neteiktina.

3. Pareiškėjas teigė, jog Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2015 yra pareikštas bankrutavusios UAB (duomenys neskelbiami) bankroto administratoriaus ieškinys pareiškėjui, kaip buvusiam įmonės savininkui ir direktoriui dėl įmonei ir kreditoriams padarytos turtinės žalos priteisimo. Tad šiuo atveju civilinėje byloje, kurioje jis prašė antrinės teisinės pagalbos, reikalavimo dalykas – turtinės žalos atlyginimas, o ne reikalavimas, tiesiogiai atsirandantis dėl jo ūkinės komercinės veiklos. Pasak jo, bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam šios įmonės akcininkui ir vadovui dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti laikomas reikalavimu, tiesiogiai atsiradusiu dėl jo buvusios ūkinės komercinės veiklos.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodęs, kad pareiškėjui keliami reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 tiesiogiai kyla iš jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Tarnyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, kuris reiškia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su pareiškėjo vykdoma ar vykdyta ūkine komercine veikla ar jo savarankiška profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryšys. Iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad pareiškėjas buvo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbiami) (toliau – bendrovė) vadovas ir akcininkas, pareiškėjas patvirtintas III-ios eilės kreditoriumi, skolos dydis 9 375,86 eurų (akcininko įnašas apyvartinių lėšų didinimui). Bendrovė veikė statybos srityje ir siekė gauti pelno. Vienas iš pagrindinių ūkinės komercinės veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas. Kitaip tariant, „ūkinė komercinė veikla“ reiškia nuolatinę savarankišką, t. y. savo rizika plėtojamą asmens veiklą siekiant pelno, susijusią su paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Taikytinos teisės normos esmė – neteikti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos asmenims, kurių ūkinė komercinė veikla buvo ar yra susijusi su ekonominės naudos siekimu.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas buvo bendrovės vadovas ir akcininkas, o civilinė byla Nr. 2- 549-883/2018 yra pradėta dėl žalos, kuri kilo dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų bei neteisėto neveikimo, atsakovas darė išvadą, kad tarp ieškovo civilinėje byloje (bankroto administratoriaus administruojančio bankrutavusią įmonę) ir atsakovo civilinėje byloje (bankrutavusios įmonės vadovo ir akcininko) yra susiklostę ūkinės komercinės prigimties santykiai, todėl reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

7. Teismas, išanalizavęs Įstatymo reikalavimus valstybės garantuojamai pagalbai teikti, nurodė, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 6-7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašo skirti advokatą procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti teisme. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB (duomenys neskelbiami) bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad R. M. (valdantis 100 proc. įmonės akcijų) nuo 2011 m. vasario 10 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius iki bankroto. Kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, bendrovei tapus nemokia, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalo atlyginti savo veiksmais/neveikimu bendrovei ir kreditoriams padarytą žalą.

9. Įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad civilinis ieškinys, keliamas bankrutavusios įmonės vadovui, yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip vadovo, ankstesnės ūkinės komercinės veiklos vykdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo siekį, kreipiantis į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtoje civilinėje byloje, apginti turtinius interesus, tiesiogiai atsiradusius dėl jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, būnant bankrutavusios UAB (duomenys neskelbiami) įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Šios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu.

10. Atsižvelgęs į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 svarstyti iš naujo.

III. 11. Pareiškėjas R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir teismų praktiką, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Pakartojo, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad bankrutavusios bendrovės UAB (duomenys neskelbiami) bankroto administratorius G. M. pateikė ieškinį pareiškėjui, kaip buvusiam bendrovės savininkui ir direktoriui, dėl bendrovės kreditoriams padarytos turtinės žalos priteisimo, o ne ūkinės komercinės veiklos pagrindu.

13. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, visi Tarnybos motyvai dėl pareiškėjo keliamo ginčo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje nustačius, kad pareiškėjui pareikštas reikalavimas kyla dėl jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad pareiškėjas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu neturėjo teisės pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, t.y. prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad jis konkrečioje civilinėje byloje neatstovauja bankrutavusios bendrovės, atvirkščiai – prieš jį, kaip prieš fizinį asmenį, yra nukreiptas šios bendrovės bankroto administratoriaus reikalavimas dėl turtinės žalos.

17. Atsakovas savo poziciją grindžia ir tuo, kad neturi teisinės reikšmės, ar ūkinė komercinė veikla yra vykdoma, ar tokia veikla yra nutrūkusi, abiem atvejais taikomas Įstatyme 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytas ribojimas teisei į antrinę teisinę pagalbą.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnis ).

19. Bylai aktuali Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip reiškianti, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryšys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų ją paneigiančių aplinkybių, turėtų būti teikiama. Ir priešingai, jei reikalavimas, kuriam išdėstyti bei pagrįsti arba atsikirsti į jį reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla, tokią pagalbą teikti turi būti atsisakoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014, aiškindama analogišką nuostatą (pagal tuo metu galiojusią Įstatymo redakciją, ši nuostata buvo įtvirtinta 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte), pažymėjo, jog neturi teisinės reikšmės, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrūkęs ar ji vykdoma; teisėkūros subjektas yra išreiškęs valią neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiškai susiję su vykdyta ar vykdoma ūkine komercine veikla. Panašios pozicijos laikytasi ir kitose administracinėse bylose, susijusiose su antrinės teisinės pagalbos teikimu ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-797/2008, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1390/2010).

20. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokiais atvejais esminės teisinės reikšmės neturi civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo dalykas, rūšis ar asmens, pretenduojančio gauti antrinę teisinę pagalbą, dabartinė teisinė padėtis, esminį vaidmenį vaidina tai, kad civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas turi būti susijęs su vykdoma ar vykdyta ūkine komercine veikla ir kildinamas būtent iš tokios veiklos.

21. Pareiškėjas neginčija fakto, kad civilinėje byloje, kurioje jis prašė suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jam, kaip atsakovui, pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš jo, kaip praeityje buvusio ūkinės komercinės veiklos subjekto vadovo veikos. Taigi konstatuotina, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu teisingos, atitinkančios administracinių teismų suformuotą praktiką

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 56 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Jame motyvuotai įvertinti byloje surinkti duomenys bei atlikta tinkama teisinė bylos aplinkybių analizė, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

24. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio pakeitimus, Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Taigi pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Tarnybą, prašydamas papildomai įvertinti jo individualią situaciją ir išimties tvarka teikti antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius