2025-03-26 Nr. CB-1912-2-68-3-05934-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05934-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 12d. paduotu ieškovės UAB „Chajamas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Chajamas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl autoriaus turtinių teisių gynimo. Šiuo sprendimu panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atmestas ieškovės UAB „Chajamas“ ieškinys, o atsakovės Lietuvos rašytojų sąjungos priešieškinis patenkintas – pripažinta, kad keturių poilsio namų rekonstravimo, maitinimo paskirties pastato rekonstravimo bei garažų paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą Taikos g. 32, Neringoje, Techninio projekto autorių turtinių teisių turėtoja yra atsakovė; ieškovė įpareigota perduoti atsakovei Techninio projekto aplankus.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktą, 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą, CK 4.95 straipsnį, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ATGTĮ) 13, 38, 42 straipsnius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo normas, pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo atėmė iš ieškovės nuosavybės teisę, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

1. Projektavimo darbų rangos sutartys yra galiojančios, jų pagrindu visos teisės į Techninį projektą kaip visumą dviem aktais perduotos būtent ieškovei, todėl, nenuginčijus sutarčių, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pretenduoti į Techninį projektą, o apeliacinės instancijos teismas negalėjo jai priskirti tokios nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė įgijo nuosavybės teises bent jau į Techninio projekto architektūrinę dalį, tačiau nepaisant to, kad pagal ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalį autoriaus turtinių teisių perleidimui atsakovei būtina buvo sudaryti rašytinę sutartį, padarė nepagrįstą išvadą, kad viso Techninio projekto turtinės teisės yra atsakovės nuosavybė. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados kelia abejonių dėl sprendimo logikos ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATGTĮ 38 straipsnį, padarydamas išvadą, kad Techninio projekto autorinių teisių turėtoju subjektas, nebūdamas jo autoriumi (ATGTĮ 13 straipsnis), gali tapti nesant ATGTI 38 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Statybos įstatymo normas, kurios apskritai nereglamentuoja autoriaus turtinių teisių įgijimo bei nuosavybės teisių įgijimo, todėl teismo argumentai, susiję su Statybos įstatymo normų aiškinimu, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, kam priklauso nuosavybės teisė į Techninį projektą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, priimtas selektyviai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir suteikiant įrodymo galią dokumentui, kuris neatitinka dokumentui keliamos formos. Atsakovės ieškovei išduoti įgaliojimai negali būti prilygintini rašytinei pavedimo sutarčiai ir sukurti jai nuosavybės teisę į Techninį projektą. Ieškovė sudarė rangos sutartis dėl techninio projekto parengimo savo vardu ir už savo lėšas.

3. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl jo prieštaringumo ir akivaizdaus nepagrįstumo kelią abejonių dėl teismo šališkumo, be to, vienas iš teisėjų kolegijos narių – teisėjas A. Barkauskas turėjo ilgamečius darbinius santykius su atsakovės atstove advokate Z. Smirnoviene, o teismo posėdžio metu buvo jaučiamas itin priešiškas teisėjo nusistatymas ieškovės atžvilgiu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Chajamas“ (j. a. k. 302444430) 222 (du šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 12 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 2, kodas ZO10292.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas