a5563c00-e56b-43ca-966f-de6c4b632cce · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1631-934/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40083-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.3.1.20.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. – M. ir atsakovo R.

M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4784-897/2019 pagal ieÅ¡kovės J. B.-M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) AB SEB bankas, AB „Swedbank“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo R.

M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, bei pagal kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (su vėlesniais patikslinimais), praÅ¡ydama nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki jų pilnametystės periodinėmis iÅ¡mokomis po 250,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, priteistÄ iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , ieÅ¡kovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , viso 13 680,00 Eur; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ tokia tvarka: ieÅ¡kovei priteisti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, 53 200,00 Eur vidutinės rinkos vertės, o atsakovui priteisti 17 733,33 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , mokamÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui už 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 000,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovo parduotÄ transporto priemonę Mercedes Benz 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2009-10-22 kortelės sÄ skaitos sutartį Nr. 072636089 ir pagal 2015-08-25 banko sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 07L1518050977-22 pripažinti solidariomis ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolėmis; kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2003 m. lapkričio 10 d. sutartį Nr. 03-037360-EG, pagal 2009 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 09-085038-PI (paskola studijų kainai sumokėti), pagal 2010 m. spalio 18 d. sutartį Nr. 10-078426-PI (paskola studijų kainai sumokėti), pagal 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. 11-053353-PI (paskola studijų kainai sumokėti) pripažinti asmeninėmis atsakovo R.

M. prievolėmis; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė iš esmės nurodė, jog santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbaus ir netinkamo elgesio. Visa tai pablogino ir ieškovės sveikatos būklę, todėl iš atsakovo ieškovės naudai prašė priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos kompensacija. Vaikai yra labiau prisirišę prie mamos, vaikai visada gyveno su mama, kuri juos visada išlaikė ir jais rūpinosi, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Vaikų išlaikymui kas mėnesį yra skiriama virš 500,00 Eur kiekvienam vaikui.

S. D. intensyviai užsiima penkiakove, yra Lietuvos penkiakovės prizininkas, atstovauja LietuvÄ Europos ir pasaulio varžybose. Be to, sÅ«nui yra diagnozuota trumparegystė su astigmatizmu, dėl ko vaikas turi neÅ¡ioti akinius. Dukra lanko meninę gimnastikÄ . Kadangi atsakovas turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius, bet sudaryti jiems sÄ lygas augti bei vystytis, todėl iÅ¡ atsakovo kiekvienam vaikui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokama suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau daugiau kaip 3 metus neskiria jokių piniginių lėšų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, iÅ¡ atsakovo priteistinas įsiskolinimas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos po 190,00 Eur už 36 mėnesius dviem vaikams, viso 13 680,00 Eur.

Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris turi bÅ«ti padalintas nukrypstant nuo lygių dalių padalinimo principo, nes su ieÅ¡kove po santuokos nutraukimo Å¡iame bute lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai. Santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įsigytas automobilis Mercedes Benz, 2 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės, tačiau atsakovas be ieÅ¡kovės žinios bei sutikimo 2016 m. pardavė automobilį savo pusbroliui, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 1 000,00 Eur kompensacija už parduotÄ transporto priemonę.

Kadangi bÅ«nant santuokoje nepakakdavo lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl buvo imamos paskolos iÅ¡ AB SEB banko, kurios po santuokos nutraukimo turi bÅ«ti pripažintos solidariomis prievolėmis. Tuo tarpu atsakovo kreditiniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ laikytini asmeniniais jo įsipareigojimais, kadangi apie juos ieÅ¡kovei tapo žinoma tik pradėjus nagrinėti santuokos nutraukimo bylÄ , be to, Å¡ie kreditai atsirado tenkinant asmeninius atsakovo poreikius, t.y. mokant įmokas už jo studijas.

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, nes yra darbinga.

3. Atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko dėl sutuoktinės kaltės; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovo naudai 20 200,00 Eur kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 300,00 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį, o priteistÄ iÅ¡laikymÄ indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti Å¡alių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės po 190,00 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui per mėnesį (viso 380,00 Eur), kuriuos uzufrukto teisėmis valdyti paskirti atsakovui, o priteistÄ iÅ¡laikymÄ indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti atsakovo praÅ¡omÄ ieÅ¡kovės ir vaikų bendravimo tvarkÄ ;

IÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovo naudai ieÅ¡kovės 5 870,00 Eur įsiskolinimÄ už vaikų iÅ¡laikymÄ ; priteisti atsakovui 800/1000 dalių buto ir jame esančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei priteisiant 200/1000 dalių buto ir jame esančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumokant ieÅ¡kovei 20 proc. buto vertės kompensacijÄ (10 200,00 Eur), atsakovui priteisiant visÄ butÄ , kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡dėstant per 12 mėnesių; iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaltos dėl santuokos nutraukimo, atimti atsakovo pavardę; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 5 000,00 Eur žalÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovo buto dalimi, dėl kurios užėmimo atsakovas priverstas nuomotis atskirÄ bÅ«stÄ nuo 2017 m. rugsėjo; kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2015 m. lapkričio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9779629001 pripažinti asmenine ieÅ¡kovės prievole; kreditorinius įsipareigojimus AB Swedbank pagal 2003 m. lapkričio 10 d. sutartį Nr. 03-037360-EG, pagal 2009 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 09-085038-PF (paskola studijų kainai sumokėti), pagal 2010 m. spalio 18 d. sutartį Nr. 10-078426-PI (paskola studijų kainai sumokėti), pagal 2011 m. lapkričio 2 d. sutartį Nr. 11-053353-PI (paskola studijų kainai sumokėti) pripažinti solidariomis ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolėmis; priteisti atsakovui Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: kambario sieninę spintÄ (969,00 Eur), miegamojo kampo komplektÄ (579,00 Eur), prieÅ¡kambario spintÄ (304,00 Eur), kompiuterį (434,00 Eur), spausdintuvÄ (57,00 Eur), Å¡aldytuvÄ (362,00 Eur), skalbimo maÅ¡inÄ (217,00 Eur), duÅ¡o kabinÄ su sumontavimu (1 391,00 Eur), mikrobangų krosnelę (86,00 Eur), muzikinį centrÄ (434,00 Eur); priteisti ieÅ¡kovei Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: kompiuterio stalÄ su spinta ir lentynomis (725,00 Eur), kompiuterio kėdę (72,00 Eur), sofÄ -lovÄ (231,00 Eur), virtuvinį stalÄ ir dvi kėdes (193,00 Eur).

4. Atsakovas iÅ¡ esmės nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, dėl jos nederamo elgesio, nerodymo iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Atsakovo pajamos yra 300,00 Eur, iÅ¡ jų atėmus dviejų vaikų iÅ¡laikymui skirtas lėšas – 380,00 Eur, atsakovui nelieka jokių lėšų pragyvenimui, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaltos dėl santuokos iÅ¡irimo, priteistinas iÅ¡laikymas atsakovui po 300,00 Eur kas mėnesį indeksuojamomis iÅ¡mokomis. Kadangi atsakovas patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį ir fizinį skausmÄ , nervinę įtampÄ dėl ieÅ¡kovės santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio Å¡eimos iÅ¡irimÄ bei santuokos nutraukimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistinas 20 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Å alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo turėtų bÅ«ti nustatyta su atsakovu, nes jis visÄ laikÄ vaikais rÅ«pinosi, su jais leisdavo labai daug laiko, tarp jo ir vaikų yra labai stiprÅ«s ryÅ¡iai, jis kiekvienÄ mėnesį vaikams skiria bent po 120,00 Eur kiekvienam, tuo tarpu ieÅ¡kovė vengė dalyvauti bendroje Å¡eimos veikloje. Jeigu teismas nuspręstų vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu, atsakovas praÅ¡o vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti po 190,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

Jei teismas nuspręstų vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, atsakovas praÅ¡o teismo atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams piniginiais mokėjimais, nes gyvenamojo ploto suteikimas vaikams atsakovo buto dalyje yra pakankamas atsakovo kaip tėvo prievolės, įvertintos 380,00 Eur/mėn. įvykdymas. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja tariamo iÅ¡laikymo įsiskolinimo, meluodama, kad atsakovas nepakankamai prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo. Atsakovas visada tinkamai iÅ¡laikė savo vaikus, tuo tarpu ieÅ¡kovė vengė prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimas 5 870,00 Eur sumoje už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo iki 2016 m. birželio priteistinas iÅ¡ jos.

Prašė Å¡alių butÄ padalinti natÅ«ra, ieÅ¡kovei priteisiant 20 proc. Å¡io buto pagal ieÅ¡kovės ir atsakovo raÅ¡ytinį susitarimÄ , kuris patvirtina, kad 60 proc. buto buvo įsigytas už atsakovo asmenines lėšas, o likusi 40 proc. dalis buvo įsigyta už bendras sutuoktinių lėšas. Atsakovas iÅ¡ darbo užmokesčio suremontavo dviejų kambarių butÄ , remontui iÅ¡leido 16 288,00 Lt, taip pat pirko Å¡eimai bÅ«tinus daiktus, tris metus iÅ¡ eilės mokėjo už butÄ visus komunalinius mokesčius.

Kadangi ieÅ¡kovė nesirÅ«pino Å¡eima, neprisidėjo prie jos iÅ¡laikymo, atsakovo algos neužteko bÅ«tiniausiems Å¡eimos poreikiams užtikrinti, todėl atsakovas buvo priverstas Å¡eimos labui pasiskolinti iÅ¡ AB „Swedbank“, be to, siekdamas gauti geriau apmokamÄ darbÄ Ä¯stojo studijuoti teisės ir valdymo studijų programÄ universitete, teko imti paskolas studijų įmokoms sumokėti. Mano, kad Å¡ios paskolos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams, todėl prievolės AB „Swedbank“ laikytinos solidariomis prievolėmis.

Atsakovo atstovas advokatas Vitalijus Vasilionokas baigiamosiose kalbose atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nebepalaiko savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, dėl iÅ¡laikymo jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo ir dėl kompensacijos už neturtinę žalÄ priteisimo, mano, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. PraÅ¡o jo ir vaikų bendravimo tvarkÄ nustatyti teismo nuožiÅ«ra. Sutinka, kad butas priklausytų ieÅ¡kovei, o jam bÅ«tų priteista kompensacija už pusę buto vertės. Patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio 14 ir 15 punktuose nurodytus kilnojamuosius daiktus praÅ¡o palikti ieÅ¡kovei, o jam priteisti kompensacijÄ .

Vaikų išlaikymas turėtų būti tokios sumos, koks yra nustatytas laikinas išlaikymas, o išlaikymo vaikams įsiskolinimas nepriteistinas, nes jo nėra. Visi kreditiniai įsipareigojimai turi būti laikomi solidariais, nes jie visi buvo imami šeimos poreikiams tenkinti.

5. Kreditorius „Plus Plus Capital“ AS prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 2 168,79 Eur skolos, 15 procentų metinių mokėjimų funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų nuo 2 081,18 Eur, skaičiuojamų nuo 2018-08-16 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovo „Plus Plus Capital“ AS patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Kreditorius „Plus Plus Capital“ AS nurodė, kad atsakovas sudarė sutartį Nr. 03-037360-EG su AB „Swedbank“, kuria įsipareigojo per nustatytÄ laikotarpį grÄ Å¾inti bankui kreditÄ mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas privalomas mokėti sumas. R. M. nevykdant paimto kredito dalinių mokėjimų ir suėjus banko nustatytam terminui – sutartis buvo nutraukta. 2017-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimÄ â€žPlus Plus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialÄ .

Vėliau 2017-10-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi „Plus Plus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimÄ â€žPlus Plus Capital“ AS Lietuvoje atstovaujamai „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pagrindinio įsiskolinimo, t.y. negrÄ Å¾into kredito likutis sudarė 2081,18 Eur, viso įsiskolinimo suma – 2 168,79 Eur (44,75 Eur delspinigių, 42,87 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 2 081,18 Eur negrÄ Å¾into kredito).

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ieškinį tenkino visiškai.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 8.1. Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai apie jų santuokos metu iÅ¡ryÅ¡kėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, nesant vienareikÅ¡miÅ¡kų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl kurios nors vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas.

Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas nebelaiko ieÅ¡kovės kalta dėl Å¡eimos iÅ¡irimo ir praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas priėjo iÅ¡vados, kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti pakantÅ«s ir lojalÅ«s, dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti, abu turi prisidėti prie materialinės Å¡eimos gerovės kÅ«rimo; 8.2.

Teismas konstatavo, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo reikalavimas dėl 20 200,00 Eur neturtinės žalos jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti; 8.3. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimÄ (CK 3.62, 3.59 straipsniai), tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalavo, o atsakovas, kaip tai nurodė jo atstovas baigiamosiose kalbose, reikalavimo dėl iÅ¡laikymo jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo nebepalaiko.

Be to, teismo vertinimu, atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturintis neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybę dirbti ir užsidirbti savo bei savo vaikų iÅ¡laikymui, todėl iÅ¡laikymas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinas; 8.4. Atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 000 Eur žalÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovo buto dalimi, dėl kurios užėmimo atsakovas buvo priverstas nuomotis atskirÄ bÅ«stÄ nuo 2017 m. rugsėjo, tačiau nepateikė į bylÄ jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas šį atsakovo reikalavimÄ atmetė, kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ; 8.5.

Kadangi teismas nenustatė nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, o taip pat atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys turi bendrų vaikų, tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokinę pavardę – „B-M“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „M“; 8.6. Atsižvelgiant į iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vadÄ bei į tai, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp Å¡alių nebeliko, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nepilnamečių vaikų D.

M. ir Ž. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jos motina ieÅ¡kove J. B.-M. jos gyvenamojoje vietoje; 8.7. Ä®vertinęs abiejų tėvų amžių, gaunamas pajamas, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems bÅ«tų nustatytas neįgalumas, sutuoktiniai kitų iÅ¡laikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, sveikatÄ , atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas dviem nepilnamečiams vaikams, kurių vienas turi specialių poreikių dėl regos sutrikimo, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo R.

M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. M. ir Ž. M. po 210,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, nurodant, kad priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę; 8.8. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino duomenys, kad ieÅ¡kovė ir/ar atsakovas nevykdė savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, prieÅ¡ingai – nustatyta, kad ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2016-10-31, tačiau Å¡alys kartu nebegyvena tik nuo 2017-08-31.

Iki 2017-01-31 Å¡alys gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, abu dirbo, gaudavo darbines pajamas, kurias skyrė Å¡eimos iÅ¡laikymui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas Å¡alių nurodytais laikotarpiais pagal savo finansines iÅ¡gales vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės bei atsakovo reikalavimai priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra nepagrįsti bei atmestini; 8.9. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, nenustatyta, ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo maksimaliam atsakovo bendravimui su savo nepilnamečiais vaikais, o atsakovas prašė jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ nustatyti teismo nuožiÅ«ra, teismas nustatė maksimaliÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ; 8.10.

Spręsdamas ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad Å¡alys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio vidutinė rinkos vertė pagal byloje atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės aktÄ yra 53 200 Eur. Byloje esanti 2003 m. sausio 30 d. pirkimo pardavimo sutartis (4.1 punktas) patvirtina, kad pirkėjai J. M. ir R.

M. iÅ¡ pardavėjų už 64 000 Lt (18 535,68 Eur) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, byloje esantis 2003-01-30 nurodymas įneÅ¡ti grynuosius pinigus patvirtino, kad R. M. atsiskaitydamas už perkamÄ butÄ sumokėjo 41 500 Lt (12 019,23 Eur). Byloje esanti 2002-07-18 sutartis patvirtina, kad R. M. už 31 000 Lt (8 978,22 Eur) pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu/su bendro naudojimosi patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Byloje taip pat yra rašytinis ieškovės J. M. 2005-08-16 įsipareigojimas santuokos nutraukimo atveju su vyru R. M. kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) nepretenduoti daugiau nei 40 procentų parduoto buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės. Byloje esanti 2002-02-15 Pinigų dovanojimo sutartis patvirtina, kad A. B. padovanojo J. M. 30 000 Lt, o 2007-07-18 sutartimi A. B. ir A. B. padovanojo J. M. 4 000 Lt Socialinio darbo magistro studijoms Mykolo Riomerio universitete. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs tai, jog iš vienos pusės atsakovas R.

M. didesniÄ jÄ buto įsigijomo kainos dalį (41 500 Lt) sumokėjo asmeninėmis lėšomis ir byloje nėra tai paneigiančių įrodymų, iÅ¡ kitos pusės ieÅ¡kovė J. B.-M. taip pat turėjo asmeninių lėšų (dovanotų), pažymėjęs, jog po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove gyventi lieka du Å¡alių nepilnamečiai vaikai, Å¡alys dėl objektyvių aplinkybių negali gyventi viename bute, atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovas ginčo bute negyvena nuo 2017 metų, vertino, kad byloje nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisė po santuokos nutraukimo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei J.

B.-M., atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant ½ Å¡io buto vertės, t.y. 26 600 Eur dydžio kompensacijÄ ; 8.11. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei praÅ¡omÄ 1 000,00 Eur kompensacijÄ už atsakovo parduotÄ automobilį tuo pagrindu, kad minėta transporto priemonė buvo įsigyta 2005-07-02 Å¡alis bÅ«nant santuokoje, atsakovas automobilį pardavė be sutuoktinės sutikimo, taip neteisėtai sumažindamas santuokinį turtÄ , byloje nebuvo pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis ar duomenų apie jo įsigijimo kainÄ , todėl teismas vadovavosi vidutine transporto priemonės rinkos verte pardavimo dienai ir priteisė ieÅ¡kovei pusę automobilio vertės dydžio kompensacijÄ ; 8.12.

Teismas sprendė, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ yra jo asmeninės prievolės, nes atsakovas skolinosi studijos universitete, o į bylÄ nepateikta duomenų, jog Å¡ios studijos garantavo atsakovui geriau apmokamÄ darbÄ , iÅ¡ kurio atsakovas bÅ«tų didesne pinigų suma prisidėjęs prie bendros Å¡eimos gerovės, todėl po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pripažino asmeninėmis atsakovo R. M. prievolėmis. IeÅ¡kovė taip pat prašė kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal kortelės sÄ skaitos sutartį ir banko sÄ skaitos kreditavimo sutartį pripažinti solidariomis ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolėmis, nes bÅ«nant santuokoje nepakakdavo lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl buvo imamos paskolos iÅ¡ AB SEB banko.

Atsižvelgus į tai, kad Å¡alys siekdamos patenkinti Å¡eimos poreikius pasiskolino iÅ¡ AB SEB banko, teismas Å¡iÄ Å¡alių prievolę po santuokos nutraukimo laikė solidaria sutuoktinių prievole; 8.13. Atsižvelgęs į tai, kad po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitenka ieÅ¡kovei, didžioji dalis kilnojamųjų daiktų yra neatsiejama buto dalis, juos iÅ¡montavus buto vertei bÅ«tų padaryta žalos, teismas tenkino atsakovo patikslintÄ reikalavimÄ palikti ieÅ¡kovei visus kilnojamuosius daiktus už juos priteisinat kompensacijÄ ir priteisė ieÅ¡kovei Å¡alių bendrÄ kilnojamÄ turtÄ , o atsakovui pusę kilnojamo turto vertės, viso 3 027 Eur; 8.14.

Pirmosios instancijos teismas pilnai tenkino kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ieÅ¡kinį. Teismas nustatė, jog tarp ieÅ¡kovo kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ir atsakovo R. M. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, paskolos sutartis buvo įvykdyta pilnai ir tinkamai, o atsakovas R. M. pažeidė savo sutartines prievoles, nustatytu laiku negrÄ Å¾indamas paskolos. Teismas, įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nekėlė skolos solidarumo klausimo, ieÅ¡kovui “Plus Plus Capital“ AS iÅ¡ atsakovo priteisė 2 168,79 Eur skolos, 15 procentų metinių mokėjimų funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų nuo 2 081,18 Eur, skaičiuojamų nuo 2018-08-16 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė J. B.-M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ dalyje dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, sÅ«naus iÅ¡laikymo dydžio, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo, panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 9.1. ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių kaltės. Teismas neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl nutrÅ«kusios santuokos, nes bÅ«tent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; 9.2. pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio įtvirtinta įstatyme, o teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , susijusiÄ su atsakovo sutuoktinio pareigų nevykdymu, netinkamu elgesiu Å¡eimoje, pablogėjusia ieÅ¡kovės fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klė; 9.3. teismas, nepriteisdamas praÅ¡omo nepilnamečiam sÅ«nui 250,00 Eur per mėnesį dydžio iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomos, neįvertino byloje esančių tokio dydžio iÅ¡mokÄ patvirtinančių įrodymų, nevertino atsakovo galimybių gauti gerai mokamÄ darbÄ , sÅ«naus D.

M. specialiųjų poreikių bei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vados, kad praÅ¡oma priteisti 250,00 Eur dydžio periodinė iÅ¡moka galimai užtikrintų bÅ«tinÄ vaikų poreikių patenkinimo lygį; 9.4. teismas nepagrįstai atsisakė priteisti įsiskolinimÄ vaikų iÅ¡laikymui, nes prieÅ¡ingai nei nurodė teismas dėl gyvenimo skyriumi pradžios nuo 2018-08-31, atsakovas jau nuo 2013 metų neskyrė Å¡eimai ir bÅ«sto iÅ¡laikymui jokių lėšų; 9.5. pirmosios instancijos teismo nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nepagrįstai iÅ¡plėsta, paini, sunkiai įsimenama, prieÅ¡taraujanti nepilnamečių vaikų interesams, trukdanti jiems mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį, be to nepagrįstai ribojanti ieÅ¡kovės galimybes turėti atostogas, laisvalaikį, skirti laiko sveikatos gerinimui.

Pažymėjo, kad atsakovas nevykdo dabar galiojančios laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos, nėra suinteresuotas maksimaliai bendrauti su vaikais, vaikai taip pat nėra labai prisirišę prie tėvo; 9.6. dalindamas bendrÄ sutuoktinių nekilnojamÄ jį turtÄ teismas nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje esantis nurodymas įneÅ¡ti grynuosius pinigus nepatvirtina, kad atsakovas sumokėjo ginčo buto pardavėjui 41 500 Lt iÅ¡imtinai savo asmeninėmis lėšomis, nes ieÅ¡kovė dirbo, gavo pajamų, iÅ¡ motinos gavo dovanų 30 000 Lt, todėl už butÄ ir jo įrengimÄ buvo mokama tiek asmeniniais, tiek ir bendrais sutuoktinių pinigais, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė santuokos metu lygia dalimi prisidėjo prie buto įsigijimo, remonto byloje nėra nuginčyta, todėl preziumuojamos sutuoktinių lygios turto dalys.

Teismas neatsižvelgė į prioritetinius nepilnamečių vaikų poreikius turėti atskirus kambarius ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas, nesÄ Å¾iningu atsakovo elgesiu su turtu (juo nesirÅ«pino, nemokėjo komunalinių mokesčių, butÄ niokojo), nevertino amoralaus atsakovo elgesio, vartojamo psichologinio ir fizinio smurto, atsakovo įsiskolinimo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui bei aktualiÄ bylai teismų praktikÄ ; 9.7. teismas nepagrįstai atsakovui priteisė 3 027,00 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei paliktus buto apstatymo ir apyvokos daiktus, nes atsakovas prieÅ¡iekinyje reiÅ¡kė reikalavimus dėl buto apstatymo ir apyvokos daiktų priteisimo atsakovui, todėl teismas pasisakė dėl reikalavimų, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti.

10. Atsakovas R. M. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimo argumentai: 10.1. ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas – ieÅ¡kovė nepaisė lojalumo, abipusės pagarbos principų, neteikė moralinės ir turtinės paramos, smurtavo prieÅ¡ nepilnamečius vaikus ir atsakovÄ ; 10.2.

į bylÄ patekti įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieÅ¡kovė, todėl teismas pagrįstai atmetė jos reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žala taip pat negali bÅ«ti priteistina, nes ieÅ¡kovė nepagrindė jos dydžio bei atsiradimo pagrindo; 10.3. ieÅ¡kovė nepagrįstai apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti po 250,00 Eur vaikų iÅ¡laikymui, nes pirmosios instancijos teismas, priteisęs 210,00 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienam iÅ¡ vaikų periodinėmis iÅ¡mokomis, įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikiams tenkinti reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį, tėvų galimybes gauti didesnes pajamas, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė gauna kelis kartus didesnes pajamas nei atsakovas, nes atsakovas Å¡iuo metu negali dirbti, nes dėl ieÅ¡kovės kaltės neturi kur gyventi; 10.4. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įsiskolinimo už vaikų iÅ¡laikymÄ priteisimo, nes ieÅ¡kovė neįrodė, jog sutuoktiniams vedant bendrÄ Å«kį atsakovas tik iÅ¡ dalies vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus; 10.5. apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė skundžia pirmosios instancijos teismo nustatytÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ kaip per plačiÄ ir painiÄ , pažeidžiančiÄ ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus ir praÅ¡o nustatyti minimaliÄ ir nedetalizuotÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , tačiau tokia tvarka gali bÅ«ti nustatoma tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams, o ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka neapima visų vaiko ugdymo aspektų bei užprogramuoja naujus ginčus tarp tėvų, todėl pirmosios instancijos patvirtintÄ aiÅ¡kiÄ ir detaliÄ bendravimo tvarkÄ nėra pagrindo keisti; 10.6. atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas apeliacinio skundo motyvas dėl neteisėto pirmosios instancijos teismo atsisakymo nukrypti nuo lygių dalių turto padalijimo principo sprendžiant dėl ginčo buto dalių nustatymo.

Atsakovas nurodo, kad sprendimu teismas pagrįstai nustatę, jog atsakovo asmeninių lėšų indėlis į buto įsigijimÄ sudaro keturis penktadalius buto kainos, byloje esantis raÅ¡ytinis sutuoktinių susitarimas patvirtina, kad 60 procentų buto buvo įsigyta už atsakovo asmenines lėšas, o ieÅ¡kovė nepagrindė, kuriÄ dalį sumokėjo už pirktÄ butÄ . IeÅ¡kovės ir atsakovo bendromis Å¡eimos lėšomis už butÄ sumokėta suma sudaro 22 500,00 Lt, atsakovas savo lėšomis butÄ remontavo bei pirko visus Å¡eimai reikalingus daiktus, tris metus iÅ¡ eilės mokėjo visus komunalinius mokesčius už butÄ , todėl esant tokioms nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovė neturi teisės į dvi trečiÄ sias ginčo buto.

11. Atsakovas R. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ dalyje dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, sÅ«naus iÅ¡laikymo dydžio, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo, panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti atsakovo reikalavimus dėl įsiskolinimo kreditoriui „Plus Plus Capital“ AS pripažinimo bendra ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole, draudimo ieÅ¡kovei naudoti atsakovo pavardę, priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000,00 Eur žalos už naudojimÄ si ieÅ¡kovo buto dalimi, pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, priteisti atsakovui 20 200,00 Eur neturtinės žalos, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 300,00 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu ir priteisti jų iÅ¡laikymui po 190,00 Eur kiekvienam periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis, nustatyti atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1 000,00 Eur už parduotÄ automobilį priteisimo.

Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 11.1. teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas nepatyrė 5 000,00 Eur dydžio žalos, nes negalėjo naudotis jam priklausančia buto dalimi, kadangi atsakovas įrodė žalÄ patyręs dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų, o teismas privalėjo nustatyti žalos dydį pats, jei laikė atsakovo nurodytÄ Å¾alos dydį nepagrįstu įrodymais. Byloje nustačius ieÅ¡kovės ir atsakovo netinkamÄ (neteisėta) elgesį, ieÅ¡kovė turi atlyginti atsakovo patirtÄ Å¾alÄ dėl priverstinio iÅ¡keldinimo iÅ¡ bendro buto; 11.2. teismas nepagrįstai nurodė, kad nenustačius nei ieÅ¡kovės nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas palikti jai sutuoktinio pavardę, nes teismas byloje nustatė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, taigi ir dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl teismas galėjo uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti sutuoktinę pavardę, dėl to vaikams žala nebÅ«tų daroma, nes ieÅ¡kovė ir dabar dokumentuose naudoja savo mergautinę pavardę; 11.3. nepagrįstai buvo nustatyta, kad prievolė AB SEB bankui po santuokos nutraukimo laikytina solidaria, nes ieÅ¡kovės banko paskola buvo paimta tenkinti jos pačios, o ne Å¡eimos poreikiams.

PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, atsakovas skolinosi iÅ¡ AB „Swedbank“ studijoms apmokėti, siekdamas gauti geresnį darbÄ , kad galėtu geriau aprÅ«pinti Å¡eimÄ , be to teismas nevertino, jog atsakovas, neturėdamas jokio iÅ¡silavinimo, galėjo apskritai negauti jokio darbo, todėl iÅ¡silavinimo įgijimas laikytinas skirtu bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, o prievolė AB „Swedbank“ laikytina solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole; 11.4. vien ta aplinkybė, kad kreditorius „Plus Plus Capital“ AS nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio ieÅ¡kovei neįrodo, jog prievolė yra atsakovo asmeninė, o ne bendra ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolė, nes solidarios prievolės atveju kreditorius gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį bet kuriam iÅ¡ skolininkų.

Atsakovas sudarė pirminę paskolos sutartį su AB „Swedbank“, kuris perleido kreditorinio reikalavimo teises „Plus Plus Capital“ AS, tačiau teismas nevertino, jog paskola buvo paimta iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti, apmokėti bendras iÅ¡laidas už maistÄ , komunalines paslaugas, vaikų rÅ«bus, todėl nepagrįstai nusprendė minėtÄ prievolę laikyti atsakovo asmenine; 11.5. ieÅ¡kovė neįrodė, kad santuoka iÅ¡iro ir dėl atsakovo kaltės, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuoka nutraukta tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi ji iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nebuvo lojali, negerbė, nerėmė, nesirÅ«pino atsakovu, prieÅ¡ jį naudojo fizinį, psichinį ir ekonominį smurtÄ , nuteikinėjo prieÅ¡ jį vaikus, nusiÅ¡alino nuo nepilnamečių vaikų auklėjimo, rÅ«pinimosi, iÅ¡laikymo, bendravimo ir nerodė iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

IeÅ¡kovė nepaneigė prezumpcijos dėl nelojalumo sutuoktiniui, nesirÅ«pinimo Å¡eima, tai suponuoja jos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl santuoka nepagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pateikė įrodymus, jog atsakovui netekus darbo jo pajamos sudarė 300,00 Eur per mėnesį, o ieÅ¡kovės 600,00 Eur, vėliau padidėjusios iki 900,00 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaltos dėl santuokos nutraukimo, priteistinas iÅ¡laikymas atsakovui po 300,00 Eur per mėnesį, nes atsakovas į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jo turtas ir pajamos nėra pakankamos ir jam reikalingas iÅ¡laikymas.

Be to, dėl kaltų ieÅ¡kovės veiksmų atsakovas patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį ir fizinį skausmÄ , todėl įvertinus ieÅ¡kovės turtinę padėtį, jos elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti priteistas 20 200,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas; 11.6. teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, nes tai iÅ¡ esmės neatitinka vaikų interesų, kadangi ieÅ¡kovė pastoviai smurtauja vaikų atžvilgiu fiziÅ¡kai, psichologiÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai.

Tarp atsakovo ir sutuoktinių vaikų yra labai stiprus ryÅ¡ys, kurio ieÅ¡kovė neturi dėl nepakankamo rÅ«pinimosi dukra, vaikai gyvena kartu su atsakovu, ieÅ¡kovė vengia dalyvauti Å¡eimos veikloje, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad jo atstovas nebuvo įgaliotas pareikÅ¡ti teismo posėdžio metu atsakovo vardu sutikimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove.

Nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės po 190,00 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ kiekviena iÅ¡ vaikų periodinėmis iÅ¡mokomis, nes toks dydis atitiktų vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ vietÄ su ieÅ¡kove iÅ¡laikymas vaikams piniginiais mokėjimais iÅ¡ atsakovo nepriteistinas, nes gyvenamojo ploto suteikimas vaikams atsakovo buto dalyje laikytinas pakankamu atsakovo kaip tėvo prievolės, įvertintos 380,00 Eur per mėnesį, vykdymu, kadangi vaikai Å¡iuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos; 11.7. atsakovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priteisti 5 870,00 Eur dydžio vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo iki 2016 m. birželio sutuoktiniai gyveno kartu bute, vedė bendrÄ Å«kį, ieÅ¡kovė neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo, todėl iÅ¡ jos priteistinas įsiskolinimas už vaikams skirtÄ iÅ¡laikymÄ ; 11.8. atsakovas praÅ¡o nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , kuriÄ iÅ¡dėstė apeliaciniame skunde, jeigu vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu; 11.9. atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo asmeninių lėšų indėlis į buto įsigijimÄ sudaro keturis penktadalius buto įsigijimo kainos, byloje esantis raÅ¡ytinis susitarimas patvirtina, jog bendromis ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšomis įsigyto buto dalis sudaro 40 procentų, todėl tokia dalimi ginčo butas iÅ¡lieka bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe; 11.10. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei kompensacijÄ už parduotÄ automobilį, nes už jį gautos lėšos buvo panaudotos bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Teismas taip pat nepagrįstai sprendė dėl minėto automobilio vertės, nes atsakovas jį pardavė už 500,00 Eur.

12. IeÅ¡kovė J. B. – M. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimo argumentai: 12.1. santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės, kuris nepaisė sutuoktinių pareigų, ignoravo savitarpio pagalbos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartotojo psichologinį, fizinį smurtÄ ; 12.2. neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama tik iÅ¡ dėl santuokos nutraukimo kalto sutuoktinio, o atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, nepateikė kaltės įrodymų, todėl atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo; 12.3. atmestinas kaip nepagrįstas apeliaciniame skunde pateiktas deklaratyvus atsakovo praÅ¡ymas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė smurtauja prieÅ¡ vaikus.

Toks praÅ¡ymas prieÅ¡tarauja bylos duomenims, tarp jų ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos 2018-09-26 iÅ¡vadai, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina atitiktų geriausius vaikų interesus, nes vaikai nuo tėvų gyvenimo skyriumi pradžios gyvena su mama, kuri jais tinkamai rÅ«pinasi, užtikrina jų poreikius, su kuria jie nejaučia psichologinės įtampos, baimės ar jaučiasi nesaugiai. IeÅ¡kovė nėra asociali, darbe charakterizuojama teigiamai, neturi blogų įpročių, priklausomybių, nuobaudų ar teistumų; 12.4. atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo piniginiais mokėjimais netenkinimo, nes atsakovas teikia iÅ¡laikymÄ suteikdamas vaikams gyvenamÄ plotÄ savo buto dalyje.

Toks argumentas prieÅ¡tarauja protingumo, proporcingumo, teisingumo principams, nes gyvenamoji vieta yra pamatinė vaikų gyvenimo dalis, o be to turi buti tenkinami kiti vaikų poreikiai ir interesai, todėl pirmosios instancijos teismui nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamÄ vietÄ su ieÅ¡kove iÅ¡laikymas priteistinas iÅ¡ atsakovo; 12.5. atmestinas kaip neįrodytas skundo motyvas dėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistino įsiskolinimo vaikų iÅ¡laikymui priteisimo tuo pagrindu, kad nuo 2014 m. rugsėjo iki 2016 m. birželio tik atsakovas mokėjo už buto iÅ¡laikymÄ , maistÄ , teikė Å¡eimai iÅ¡laikymÄ ; 12.6. atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė nesutinka su skundo reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su atsakovu, atmestinas reikalavimas dėl ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo; 12.7. atmestinas kaip neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo keturis penktadalius buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo kainos, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek už butÄ , tiek už jo įrengimÄ buvo mokama bendromis lėšomis, už butÄ sumokant pirkimo kainÄ lygiomis dalimis; 12.8. atsakovui nepateikus į bylÄ duomenų apie be sutuoktinės sutikimo parduoto bendro turto, automobilio, kainÄ , teismas pagrįstai nustatė automobilio kainÄ pagal vidutinę rinkos vertę ir priteisė 1 000,00 Eur dydžio kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ; 12.9. sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus, tokiu atveju įstatymas nenumato galimybes uždrausti kaltam dėl santuokos nutraukimo asmeniui pasilikti sutuoktinio pavardę, todėl atsakovas nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ uždrausti ieÅ¡kovei naudoti sutuoktinio pavardę, tuo labiau, kad ieÅ¡kovė naudoja įstatymo leidžiama dvigubÄ pavardę B.

– M., o uždraudimas naudoti sutuoktinio pavardę sukeltų problemas ir nepatogumus, susijusius su dalyvavimu vaikų, turinčių kitokias pavardes, gyvenime; 12.10. atsakovas neįrodė, kad jis patyrė 5 000,00 Eur dydžio žalÄ už ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų naudojimÄ si atsakovo buto dalimi nuo 2017 metų rugsėjo, todėl toks skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas; 12.11. įvertinus aplinkybę, jog AB „Swedbank“ atsakovui suteikta paskola buvo naudojama apmokėti už asmenines atsakovo studijas universitete, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl nurodytos skolos pripažinimo bendra ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole.

Gauta paskola ir įgytas iÅ¡silavinimas negarantavo atsakovui geresnio darbo ir aukÅ¡tesnių pajamų bei neprisidėjo prie bendros Å¡eimos gerovės, todėl ji laikytina asmenine atsakovo prievole; 12.12. atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovo kreditorinio įsipareigojimo „Plus Plus Capital“ AS pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole, nes paskoliniai santykiai susidarė tik tarp atsakovo ir kreditoriaus, kuris ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui, todėl minėta prievolė laikytina iÅ¡imtinai atsakovo asmenine; 12.13. atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo atsakovui priteisimo, nes atsakovas turi iÅ¡silavinimÄ , gali susirasti gerai mokamÄ darbÄ , jo turtinė padėtis gera, yra duomenų, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, todėl iÅ¡laikymas jam nepriteistinas.

Be to, iÅ¡laikymÄ galima priteisti tik iÅ¡ sutuoktinio, kuriam po sumokėto iÅ¡laikymo liktų bent minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pajamos, o ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra itin gera, ji turi iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikyti butÄ , kai tuo tarpu atsakovas yra įsiskolinęs už vaikų iÅ¡laikymÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 13.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies buvo patenkintas ieÅ¡kovės J. B. – M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) AB SEB bankas, AB „Swedbank“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo R. M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei J. B. – M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, bei pagal kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

15. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 301 (1 t., b. l. 7), santuokoje ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. (1 t., b. l.

8) ir 2012-11-20 duktė Ž. (1 t., b. l. 9), santuokoje Å¡alys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo dviejų kambarių butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b. l. 13), kuris ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo įsigytas 2003-01-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už butÄ sumokėjus 64 000 Lt (1 t., b. l. 75 – 77), iÅ¡ kurių atsakovas sumokėjo pardavėjų atstovei 41 500 Lt grynais pinigais banko įnaÅ¡u (1 t., b. l. 81). IeÅ¡kovas 2002-07-18 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 31 000 Lt (1 t., b. l. 78 – 80).

IeÅ¡kovė 2005-08-16 raÅ¡tu įsipareigojo santuokos nutraukimo atveju kartu su sÅ«numi nepretenduoti daugiau kaip į 40 procentų buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės (1 t., b. l. 82). Santuokoje įgytÄ automobilį Mercedes Benz 200 (4 t., b. l. 142) atsakovas 2016 metais pardavė be sutuoktinės sutikimo. Apeliaciniai skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Dėl sutuoktinių kaltės 16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai apie jų santuokos metu iÅ¡ryÅ¡kėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, nesant vienareikÅ¡miÅ¡kų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl kurios nors vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas.

Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas pažymėjo, kad atsakovas nebelaiko ieÅ¡kovės kalta dėl Å¡eimos iÅ¡irimo ir praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nesutinka dėl santuokos nutraukimo abipuse kalte tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl nutrÅ«kusios santuokos, nes bÅ«tent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėjo, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės, kuris nepaisė sutuoktinių pareigų, ignoravo savitarpio pagalbos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartotojo psichologinį, fizinį smurtÄ .

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir savo apeliaciniame skunde nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuoka nutraukta tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi ji iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nebuvo lojali, negerbė, nerėmė, nesirÅ«pino atsakovu, prieÅ¡ jį naudojo fizinį, psichinį ir ekonominį smurtÄ , nuteikinėjo prieÅ¡ jį vaikus, nusiÅ¡alino nuo nepilnamečių vaikų auklėjimo, rÅ«pinimosi, iÅ¡laikymo, bendravimo ir nerodė iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintos esminės sutuoktinių pareigos - sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis), o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

19. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra. Byloje esantys faktiniai duomenys įrodo, jog Å¡alys ilgÄ laikÄ nuolat konfliktuoja, rodo nepagarbÄ vienas kitam, turi neigiamÄ nusistatymÄ vienas prieÅ¡ kitÄ , į tarpusavio santykių aiÅ¡kinimÄ si įtraukia valstybės, teisėsaugos institucijas, teismus (pvz., žr., 3 t., b. l. 38 – 39, 48 – 52, 61 – 66, 82; 4 t. b. l. 1 – 17, 54 – 61, 68-70, 73 – 74, 78 – 88; 5 t., b. l. 4 – 17, 85 – 86, 89 – 90; 6 t., b. l. 165-167; 8 t., b. l. 81-85). 2018 m. gruodžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė pozicijÄ , jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatytų aplinkybių kontekste, iÅ¡vada, jog viena iÅ¡ Å¡alių elgėsi tinkamai, o kita netinkamai, pažeidžiant sutuoktinio esmines pareigas, prieÅ¡tarautų tiek bylos duomenims, tiek ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiems sutuoktiniams, kurie privalo bÅ«ti lojalÅ«s ir pakantÅ«s, dėl pastangas santuokai iÅ¡saugoti, prisidėti prie materialinės Å¡eimos gerovės kÅ«rimo, tokių aplinkybių byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl padarė teisingÄ ir teisiÅ¡kai pagrįsta iÅ¡vadÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neįrodė iÅ¡imtinai kito sutuoktinio kaltės dėl iÅ¡irusios santuokos (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsto dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 22. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad jos teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio įtvirtinta įstatyme, o teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , susijusiÄ su atsakovo sutuoktinio pareigų nevykdymu, netinkamu elgesiu Å¡eimoje, pablogėjusia ieÅ¡kovės fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«kle.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog dėl kaltų ieÅ¡kovės veiksmų jis patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį ir fizinį skausmÄ , nervinę įtampÄ , todėl įvertinus ieÅ¡kovės turtinę padėtį, jos elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti priteistas 20 200,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus, nes nenustatė nė vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti jam turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad minėta nuostata nėra taikoma, jeigu santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galimai vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo yra didesnis nei kito sutuoktinio, nedaro įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai ir pagrįstai nustatęs abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, vadovaudamasis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, atmetė reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo. Tokia pozicijÄ formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo 23.

Skundžiamu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ palikti jai santuokinę pavardę „B.-M.“, nes nenustatė nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, o taip pat atsižvelgė į tai, kad Å¡alys turi bendrų vaikų. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o uždrausti ieÅ¡kovei naudoti atsakovo pavardę, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi ir dėl ieÅ¡kovės, todėl teismas galėjo uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti sutuoktinio pavardę, dėl to vaikams žala nebÅ«tų daroma, nes ieÅ¡kovė ir dabar dokumentuose naudoja savo mergautinę pavardę.

24. Pagal CK 3.31 straipsnį abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtÄ pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrÄ pavardę arba pasirinkti dvigubÄ pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad santuokÄ nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Atsižvelgus į nurodytas teisės normas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, laikytina, jog vieno sutuoktinio kaltė yra pakankamas pagrindas kitam sutuoktiniui pagrįstai reikalauti uždrausti naudoti santuokinę pavardę, nes įstatymas aiÅ¡kiai nustato tokiÄ teisę tik sutuoktiniui, kurio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės ir sutuoktiniai turi du vaikus, teisingai pagrindė, kodėl ieÅ¡kovei paliktina santuokinė pavardė, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamo teismo sprendimo Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 25. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove vadovaudamasis iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateikta iÅ¡vada bei ta aplinkybe, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nebeliko atsakovui (jo atstovui) tokio reikalavimo atsisakius. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka tuo pagrindu, tai iÅ¡ esmės neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kadangi ieÅ¡kovė pastoviai smurtauja vaikų atžvilgiu fiziÅ¡kai, psichologiÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai.

Tarp atsakovo ir sutuoktinių vaikų yra labai stiprus ryÅ¡ys, kurio ieÅ¡kovė neturi dėl nepakankamo rÅ«pinimosi dukra, vaikai gyvena kartu su atsakovu, ieÅ¡kovė vengia dalyvauti Å¡eimos veikloje, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad jo atstovas nebuvo įgaliotas pareikÅ¡ti teismo posėdžio metu atsakovo vardu sutikimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove.

26. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginÄÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėjo, kad sprendžiant tokio pobÅ«džio ginÄÄ bÅ«tina nustatyti su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis, cituojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

27. Byloje pateikta 2018-09-26 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnamečio D. M. ir nepilnametės Ž. M., kurioje nurodyta, atsižvelgiant į vaikų interesus, vaikų nuomones, į tai, kad nepilnamečiai nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios gyvena su motina, kuri tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina (ieškove) atitiktų geriausius vaikų interesus (13 t., b. l. 134-136).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017 m. lapkričio 2 d. – gruodžio 21 d. aktuose nurodyta, jog D. M. nori gyventi su mama, labiau emociÅ¡kai prisirišęs prie mamos, nei prie tėvo, nestebima požymių apie galimÄ tėvo ir/ar motinos psichologinį poveikį, vaikas saugiai jaučiasi dabartinėje gyvenamojoje vietoje, emocinis ryÅ¡ys su motina yra artimas, Å¡iltas ir kt. Ž. M. emocinis ryÅ¡ys su tėvais yra artimas, abipusis bendravimas geranoriÅ¡kas, Å¡iltas, su abiem tėvais mergaitė jaučiasi vienodai laisvai, nestebimas galimas tėvo ir/ar motinos psichologinį poveikis (10 t., b. l. 93-123).

Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų geriausius vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, o atsakovo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

28. Atmestinas kaip nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis faktinėms bylos aplinkybėms atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jo atstovė byloje neturėjo įgaliojimo pareikÅ¡ti teismo posėdžio metu atsakovo vardu sutikimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove. Byloje esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 pažyma apie teismo posėdžio eigÄ patvirtina, kad bylos nagrinėjime iÅ¡ esmės ir baigiamųjų kalbų metu posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas advokatas Vitalijus Vasilionokas, baigiamųjų kalbų metu pasisakė atsakovo atstovas (garso įraÅ¡o laikas 12.34 iki 18.08) (14 t., b. l. 73-74), atsakovas prieÅ¡taravimų dėl atstovo veiksmų nepareiÅ¡kė, be to, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra ir pagrįstai nustatė jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio 29. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo po 250,00 Eur iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokoms kiekvienam iÅ¡ nepilnamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nustatydamas atsakovui pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 210,00 Eur kiekvienam periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis.

IeÅ¡kovė tokį sprendimÄ skundžia tuo pagrindu, kad teismas neįvertino byloje esančių tokio dydžio iÅ¡mokÄ patvirtinančių įrodymų, nevertino atsakovo galimybių gauti gerai mokamÄ darbÄ , sÅ«naus D. M. specialiųjų poreikių bei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vados, kad praÅ¡oma priteisti 250,00 Eur dydžio periodinė iÅ¡moka galimai užtikrintų bÅ«tinÄ vaikų poreikių patenkinimo lygį. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡laikymas vaikams piniginiais mokėjimais iÅ¡ jo nepriteistinas, nes gyvenamojo ploto suteikimas vaikams atsakovo buto dalyje laikytinas pakankamu atsakovo kaip tėvo prievolės, įvertintos 380,00 Eur per mėnesį, vykdymu, kadangi vaikai Å¡iuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio keisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus duomenis apie vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , sprendė, kad abiejų sutuoktinių pajamos ir turtinė padėtis yra vidutinė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ne visos iÅ¡laidos vaikams laikytinos pagrįstomis, tarp jų ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos vaikų vasaros atostogoms (po 450,00 Eur kiekvienam), buities prekėms (po 260,00 Eur kiekvienam vaikui), taip pat iÅ¡laidos bÅ«reliams, nes dėl vaikų lankomų bÅ«relių turi spręsti abu tėvai, atsižvelgę į vaikų interesus bei norus, įvertinę jų galimybes suderinti bÅ«relius ir mokslus bei poilsiui skirtÄ laikÄ .

Be to, dėl mokamų bÅ«relių lankymo spręsti turi abu tėvai, atsižvelgdami į savo finansines galimybes mokėti už bÅ«relius. Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis iÅ¡imtinai iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomone, kad kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės galimai užtikrintų bÅ«tinÄ vaikų poreikių patenkinimo lygį, nes teismui jokie įrodymais neturi iÅ¡ankstinės galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis), o minėta iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertintina kartu su visais byloje esančiais įrodymais.

Be to, didesnė iÅ¡laikymo suma suponuoja didesnę Å¡alies perkamÄ jÄ galiÄ ir galimybę įsigyti daugiau prekių bei paslaugų, tačiau kaip jau buvo nurodyta, iÅ¡laikymo vaikams dydis nustatomas ir įvertinus tėvų finansines galimybes tokį iÅ¡laikymÄ teikti.

31. Be to, iÅ¡laikymÄ lygiomis dalimis teikia abu tėvai, kurių turtinė padėtis ir pajamos byloje laikytinos vidutinėmis, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydis sudaro beveik keturis penktadalius (210,00 Eur x 2 = 420,00 Eur) orientacinio nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikalingo minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro 555,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), todėl įvertinus byloje esančius duomenis apie nepilnamečių vaikų bÅ«tinuosius poreikius, pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisto dydžio keisti nėra pagrindo.

Papildomai pažymėtina, kad pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar iÅ¡augus vaiko poreikiams įstatymas numato galimybę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir formÄ (CK 3.201 straipsnis). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 32. IeÅ¡kovė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 13 680,00 Eur įsiskolinimÄ vaikų iÅ¡laikymui, nes prieÅ¡ingai nei nurodė teismas dėl gyvenimo skyriumi pradžios nuo 2018-08-31, atsakovas Å¡eimai ir bÅ«sto iÅ¡laikymui jokių lėšų neskiria nuo 2013 metų.

Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 5 870,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo iki 2016 m. birželio sutuoktiniai gyveno kartu bute, vedė bendrÄ Å«kį, ieÅ¡kovė neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo. Su tokiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo, nes jie prieÅ¡tarauja byloje esančiais įrodymais pagrįstomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2017-08-31, iki to laiko gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, gavo darbines pajamas, kurias skyrė Å¡eimos ir vaikų iÅ¡laikymui.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys ieškovės ir atsakovo atlikti mokėjimai būsto išlaikymui, už komunalines paslaugas, maisto produktus, vaikų mokslui skirtos išlaidos, mokymosi priemonės (1 t., b. l. 66 – 72, 101 – 129; 3 t., b. l. 6 – 36, 41 – 45, 84 – 89, 92 – 97, 148 – 149, 153 -183), todėl nesant kitų, šalių apeliacinių skundų argumentus dėl vienašališkai teikiamo išlaikymo vaikams ir namų ūkiui, patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), naikinti kaip neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl išlaikymo atsakovui priteisimo 33. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio išlaikymo, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, o atsakovas baigiamųjų kalbų metu tokio reikalavimo nebepalaikė. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovas yra ganėtinai jauno ir darbingo amžiaus, neturintis neįgalumo, neturintis sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl iš ieškovės išlaikymas atsakovui nepriteistinas.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 300,00 Eur dydžio per mėnesį iÅ¡laikymÄ , nes byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, be to, atsakovas į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jo turtas ir pajamos nėra pakankamos ir jam reikalingas iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovė atsikirtimuose nurodė, jog iÅ¡laikymas atsakovui nepriteistinas, nes jis turi iÅ¡silavinimÄ , gali susirasti gerai mokamÄ darbÄ , jo turtinė padėtis gera, yra duomenų, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje.

Papildomai pažymėjo, kad iÅ¡laikymÄ galima priteisti tik iÅ¡ sutuoktinio, kuriam po sumokėto iÅ¡laikymo liktų bent minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pajamos, o ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra itin gera, ji turi iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikyti butÄ , kai tuo tarpu atsakovas yra įsiskolinęs už vaikų iÅ¡laikymÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

34. CK nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).

35. Pažymėtina, kad atsakovas į bylÄ nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo neįgalumÄ , ribotÄ darbingumÄ ar kitas aplinkybes, galinčias apriboti atsakovo galimybes susirasti darbÄ ir gaunamomis pajamomis iÅ¡laikyti save bei prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo pajamos ir turtinė padėtis yra panaÅ¡i (vidutinio dydžio), atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, turintis galimybes įsidarbinti, todėl sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl 300,00 Eur dydžio periodinio iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo pagrindo nėra. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 36. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, esant atsakovo praÅ¡ymui nustatyti bendravimo tvarkÄ teismo nuožiÅ«ra, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ nenustatęs pagrindų riboti maksimalaus atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais.

37. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nes ji yra nepagrįstai iÅ¡plėsta, paini, sunkiai įsimenama, prieÅ¡taraujanti nepilnamečių vaikų interesams, trukdanti jiems mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį, be to nepagrįstai ribojanti ieÅ¡kovės galimybes turėti atostogas, laisvalaikį, skirti laiko sveikatos gerinimui. Pažymėjo, kad atsakovas nevykdo dabar galiojančios laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos, nėra suinteresuotas maksimaliai bendrauti su vaikais, vaikai taip pat nėra labai prisirišę prie tėvo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas atsikerta, kad byloje nėra nustatyta, jog nuolatinis maksimalus atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais kenkia jų interesams, o ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka neapima visų vaiko ugdymo aspektų bei užprogramuoja naujus ginčus tarp tėvų, todėl pirmosios instancijos patvirtintÄ aiÅ¡kiÄ ir detaliÄ bendravimo tvarkÄ nėra pagrindo keisti.

38. Pamatinė vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „<...tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 ir byloje cituojama kasacinio teismo praktika). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepagrįstai iÅ¡plėsta, paini, sunkiai įsimenama, prieÅ¡taraujanti nepilnamečių vaikų interesams, trukdanti jiems mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį, be to nepagrįstai ribojanti ieÅ¡kovės galimybes turėti atostogas, laisvalaikį, skirti laiko sveikatos gerinimui, taigi iÅ¡ esmės neatitinka pirma, ieÅ¡kovės interesų, antra, prieÅ¡tarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Vertinant skundo argumentÄ dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos neatitikimo ieÅ¡kovės interesams atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo akcentuojama, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam, nustatoma tvarka siekiama užtikrinti vaiko interesus ir teises bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018), todėl toks ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas atmestinais kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu dėl nustatyta bendravimo tvarka pažeidžiamų nepilnamečių vaikų interesų, trukdančių jiems mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį, nes toks skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas bylos duomenimis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 3 dalimi ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018) teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Dėl nekilnojamojo turto (buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje) padalijimo 39. Pirmosios instancijos teismas priteisė po santuokos nutraukimo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei J. B.-M, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant ½ Å¡io buto vertės, t. y. 26 600,00 Eur.

Savo sprendimÄ nenukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo teismas motyvavo tuo, kad byloje nebuvo nuginčyta, jog atsakovas R. M. už ginčo buto didesniÄ jÄ dalį jo įsigijimo kainos sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, ieÅ¡kovė taipogi turėjo asmeninių lėšų, po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove gyventi lieka du Å¡alių nepilnamečiai vaikai, o Å¡alys dėl objektyvių aplinkybių negali gyventi viename bute, atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovas ginčo bute negyvena nuo 2017 metų.

40. IeÅ¡kovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti jai butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovui priteisti 17 733,33 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , mokamÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui už 1/3 dalį buto. IeÅ¡kovė skundÄ grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas sumokėjo didesnę ginčo buto kainos dalį, be to, teismas neatsižvelgė į prioritetinius nepilnamečių vaikų poreikius turėti atskirus kambarius ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas, nesÄ Å¾iningÄ atsakovo elgesį su turtu (juo nesirÅ«pino, nemokėjo komunalinių mokesčių, butÄ niokojo), amoralų atsakovo elgesį, vartojamÄ psichologinį ir fizinį smurtÄ , atsakovo įsiskolinimÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su tokia ieÅ¡kovės apeliacinio skundo pozicija nėra pagrindo.

41. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo Å¡io principo galima tik Å¡io kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė ar jo turtinę padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kaip ne kartÄ pažymėta kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normos, reglamentuojančios nukrypimÄ nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, taikymo, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ vien aplinkybių, dėl kurių toks nukrypimas galimas, neužtenka, bÅ«tina nustatyti, kiek toks nukrypimas nuo nurodyto principo yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus, nes nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016 ir byloje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat konstatavo, kad ta aplinkybė, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iÅ¡ tėvų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). IeÅ¡kovė nepaneigė ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, susijusių su didesnės ginčo buto kainos sumokėjimu savo asmeninėmis lėšomis (buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutarties, grynųjų pinigų įneÅ¡imo kvito, buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutarties), nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos lygų piniginį įnaÅ¡Ä sumokant ginčo buto kainÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kitas byloje nustatytas aplinkybes (ieÅ¡kovės turėtas santaupas, atsakovo gyvenimÄ kitu adresu nuo 2017 metų, su ieÅ¡kove liekančius du nepilnamečius vaikus), pagrįstai nustatė lygias sutuoktinių dalis ginčo bute.

Atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sutuoktinių bendro turto dalių nustatymui ieÅ¡kovės vertinamojo pobÅ«džio apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo amoralaus elgesio. Pirmosios instancijos teismui iÅ¡tyrus bylos duomenis ir nustačius, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestini kaip neįrodyti ir įtakos bendro sutuoktinių turto dalių nustatymui neturintys apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto. Ä®vertinus tai, kad ginčo butas yra 2 kambarių, atmestinas kaip neatitinkantis faktinių aplinkybių ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad nukrypus nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo bus pažeisti prioritetiniai nepilnamečių vaikų poreikiai turėti atskirus kambarius ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Pažymėtina, kad atsakovo įsiskolinimas vaikų iÅ¡laikymui nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo Å¡ioje dalyje, papildomai atkreipiant dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė nepraÅ¡o atidėti 26 600,00 Eur atsakovui mokamos kompensacijos už ieÅ¡kovei atitenkantį visÄ butÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad jos turtinė padėties nėra bloga, o atsakovas už butÄ gautÄ kompensacijÄ galės panaudoti įsiskolinimo vaikų iÅ¡laikymui apmokėjimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo atmestini.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo 42. Teismas tenkino atsakovo patikslintÄ reikalavimÄ palikti ieÅ¡kovei visus kilnojamuosius daiktus už juos priteisinat kompensacijÄ ir priteisė ieÅ¡kovei Å¡alių bendrÄ kilnojamÄ turtÄ , o atsakovui pusę kilnojamo turto vertės, viso 3 027,00 Eur, nes laikė, kad priteisus ieÅ¡kovei visÄ butÄ , didžioji dalis kilnojamųjų daiktų yra neatsiejama buto dalis, juos iÅ¡montavus buto vertei bÅ«tų padaryta žalos. IeÅ¡kovė tokį sprendimÄ ginčija tuo pagrindu, kad atsakovas prieÅ¡iekinyje reiÅ¡kė reikalavimus dėl buto apstatymo ir apyvokos daiktų priteisimo atsakovui, todėl teismas pasisakė dėl reikalavimų, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti.

43. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , pasisako dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė priteisti jam kompensacijÄ pinigais už patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus jam praÅ¡omus priteisti namų apyvokos daiktus. IeÅ¡kovė dėl tokio patikslinto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo prieÅ¡taravimo nereiÅ¡kė (CPK 250, 253 straipsniai), atsakovo nurodytų daiktų verčių neginčijo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas procesinės teisės normų iÅ¡sprendė klausimÄ dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Dėl kompensacijos už automobilį 44. Tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kompensacijos už parduotÄ automobilį priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėta transporto priemonė buvo įsigyta 2005-07-02 Å¡alims bÅ«nant santuokoje, atsakovas automobilį pardavė be sutuoktinės sutikimo, taip neteisėtai sumažindamas santuokinį turtÄ , byloje nebuvo pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ar duomenų apie jo įsigijimo kainÄ , todėl vadovaujantis vidutine transporto priemonės rinkos verte pardavimo dienai ieÅ¡kovei priteisė pusę automobilio vertės dydžio kompensacijÄ .

Atsakovas skundžia kaip nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovei 1 000,00 Eur dydžio kompensacijÄ už parduotÄ automobilį, nes už jį gautos lėšos buvo panaudotos bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė dėl minėto automobilio vertės, nes atsakovas jį pardavė už 500,00 Eur.

45. Su tokiu atsakovo skundo motyvu nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirma, atsakovas neginčija, kad minėtas automobilis priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Antra, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovės sutikimÄ dėl automobilio pardavimo. Trečia, atsakovas, pirkęs ir pardavęs automobilį, į bylÄ nepateikė duomenų apie transporto priemonės įsigijimo kaina, todėl teismas pagrįstai nustatę priteistos kompensacijos dydį vadovaudamasis vidutine automobilio rinkos verte pardavimo dienai, duomenis apie kuriÄ pateikė ieÅ¡kovė (4 t., b. l. 143).

Ketvirta, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtu ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ automobilio vidutinę rinkos kainÄ jo pardavimo dienai (CPK 12, 178 straipsniai). Penkta, atsakovas nepagrindė argumento, kad už parduotÄ automobilį jis gavo mažesnę, nei jo vidutinė rinkos vertė pardavimo dienai, kainÄ , nors kaip automobilio pardavėjas ir pinigų gavėjas tokias įrodinėjimo galimybes turėjo, taip pat deklaratyviai teigė gautus pinigus panaudojęs bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ (CK 3.98 straipsnio 3 dalis) ir atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais dėl kompensacijos priteisimo tenkinti pagrindo nėra. Dėl kreditorinių įsipareigojimų 46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ yra jo asmeninės prievolės, nes atsakovas skolinosi savo studijos universitete.

Atsižvelgus į tai, kad Å¡alys siekdamos patenkinti Å¡eimos poreikius pasiskolino iÅ¡ AB SEB banko, teismas Å¡iÄ Å¡alių prievolę po santuokos nutraukimo laikė solidaria sutuoktinių prievole. Atsakovas tokį sprendimÄ skundžia tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovės paskola iÅ¡ AB SEB banko buvo paimta tenkinti jos pačios, o ne Å¡eimos poreikiams. PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, atsakovas skolinosi iÅ¡ AB „Swedbank“ studijoms apmokėti, tokiu bÅ«du siekdamas gauti geresnį darbÄ ir geriau aprÅ«pinti Å¡eimÄ , be to teismas nevertino, jog atsakovas, neturėdamas jokio iÅ¡silavinimo, galėjo apskritai negauti jokio darbo, todėl iÅ¡silavinimo įgijimas laikytinas skirtu bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, o prievolė AB „Swedbank“ laikytina solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

47. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinės instancijos teismas pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas panaudojo banko paskola apmokėtÄ Ä¯gytÄ iÅ¡silavinimÄ gauti didesnes pajamas ir taip prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Be to, iÅ¡silavinimo įgijimas savo prigimtimi laikytinas asmens individualius gebėjimus didinantis, jo žinias praplečiantis veiksmas, kuris nėra susijęs su asmens Å¡eimynine padėtimi (asmuo santuokoje ar ne), todėl tokio asmeninio, individualaus, intelektinio turto įsigijimui panaudota paskola nėra laikytina prievole, bÅ«tina iÅ¡laikyti Å¡eimos Å«kį ir užtikrinti vaikų iÅ¡laikymÄ , ir pagrįstai laikytina asmenine prievole.

Atsakovas neįrodė, kad jis be įgyto išsilavinimo negalėjo rasti darbo ar kad įgytas išsilavinimas sukūrė papildomas šeimos pajamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl AB „Swedbank“ banko paskolos pripažinimo asmenine atsakovo prievole naikinti pagrindo nėra.

48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2009-10-22 kortelės sÄ skaitos sutartį Nr. 072636089 ir pagal 2015-08-25 banko sÄ skaitos kreditavimo sutartį Nr. 07L1518050977-22 pripažinti solidariomis ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolėmis, nes ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog bÅ«nant santuokoje nepakakdavo lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl tam tikslui buvo imamos paskolos iÅ¡ AB SEB banko (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovas minėtÄ aplinkybę neigė nurodydamas, kad AB SEB banko paskola buvo naudojama asmeniniams ieÅ¡kovės poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 178 straipsniai), o atsakovui nepateikus įrodymų, kad minėtos paskolos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, t. y. ne šeimos poreikiams tenkinti, byloje nesant tokioms aplinkybės prieštaraujančių įrodymų, laikytina, jog AB SEB banko paskola buvo naudojama šeimos poreikiams, todėl ieškovė ir atsakovas pagal prievoles AB SEB bankui atsako solidariai (CK 3.109 straipsnis). Dėl kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ieškinio 49.

Atsakovo skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog tarp ieÅ¡kovo kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS ir atsakovo R. M. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Kreditoriui pilnai įvykdžius savo prievoles pagal paskolos sutartį, o atsakovui laiku negrÄ Å¾inus paskolÄ ir taip pažeidus sutartį kreditorius pagrįstai pareikalavo tinkamo sutarties vykdymo iÅ¡ skolininko. Atsakovas deklaratyviai nurodo, jog paskola buvo paimta iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti, apmokėti bendras iÅ¡laidas už maistÄ , komunalines paslaugas, vaikų rÅ«bus, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius.

Be to, vertintina ir tai, kad kreditorius pateikė ieÅ¡kinį atsakovui, o ne abiems sutuoktiniams (ieÅ¡kovei ir atsakovui), nors toks kreditoriaus elgesys, kuomet reikalavimas nukreipiamas į skolininkų daugetÄ , bÅ«tų racionalus suteikiant paskolÄ ne vieno, o keleto asmenų poreikių tenkinimui. Atsakovas su kreditoriaus reikalavimu sutiko, tokiu bÅ«du pripažino pilnai ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas kreditoriui pagal piniginę prievolę atsako asmeniÅ¡kai.

50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės J. B. – M. ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-4784-897/2019, palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Žilvinas Terebeiza Vytautas Zelianka