a5559bf3-998a-4534-b5ac-4e65d97fa6f7 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-418-497/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33514-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Krikštanei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

nuteistajam E. J. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

nukentėjusiajai K. J.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato RamÅ«no Mikulsko (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas 42,24 EUR civilinis ieškinys tenkintas ir ši suma priteista iš E. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. E. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – jis, 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 18:30 val., prie įvažiavimo į kiemÄ vartų, esančių (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ savo Å¡eimos nario atžvilgiu - kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai K. J. į veidÄ , tuo padarydamas jai dvi muÅ¡tines žaizdas lÅ«pų deÅ¡inėje pusėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas R. Mikulskas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pripažįstant E. J. nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir skirti E. J. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu (vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ )

2.1. Apelianto teigimu, priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi iÅ¡imtinai nukentėjusiosios parodymais, prielaidomis ir interpretacijomis, nesiekė paÅ¡alinti byloje esančių prieÅ¡taravimų ir E. J. kaltę preziumavo. Skunde nurodomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodoma, kad remiantis teismų praktika apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę. Draudžiama esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

2.2. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog kaltinamojo parodymus paneigianti aplinkybė yra tai, kad durų rankena yra žemesniame aukÅ¡tyje, todėl negalėjo bÅ«ti betarpiÅ¡kai jÄ sužalojusiu objektu, negali bÅ«ti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu E. J. kaltę. Nebuvo atlikti jokie veiksmai siekiant nustatyti tikslų vartų durų aukÅ¡tį, kuris leistų spręsti apie nukentėjusios galimybę susižaloti į vartus. Apelianto teigimu, Å¡iuolaikinės mobiliojo ryÅ¡io priemonės turi funkcijų leidžiančių iÅ¡kraipyti realų vaizdÄ , todėl fotografija iÅ¡ nukentėjusiosios telefono negali bÅ«ti laikoma patikimu įrodymu byloje, nes neatskleidžia realios situacijos.

2.3. Nėra suprantama, kaip aplinkybė, jog E. J. buvo Å¡alia nukentėjusios prie vartų durų, gali patvirtinti aplinkybę, kad jis panaudojo smurtÄ Å¡ios atžvilgiu, juolab, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų neabejotinai patvirtinančių smurtavimo faktÄ . Tik nukentėjusioji mano, kad smÅ«gį sudavė E. J., tačiau smÅ«gio ji net nematė. Gi jokių duomenų, patvirtinančių tokiÄ nukentėjusiosios nuomonę, nėra.

2.4. E. J. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, neigdamas, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , ji buvo sužalota netyčia, E. J. atidarinėjant vartelius. Tačiau teismas iÅ¡skirtinį dėmesį teikė nukentėjusiosios parodymams, kurie negali bÅ«ti laikomi patikimais ir patvirtinančiais E. J. kaltę. Apelianto teigimu, teismas negali vadovautis vien nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o nukentėjusioji smÅ«gio nematė. Vien tai, kad E. J. anksčiau yra įvykdęs nusikalstamas veikas, pažeidęs Kelių eismo taisykles, nesudaro pagrindo spręsti apie asmens kaltę dėl konkrečios veikos padarymo.

2.5. Nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojų parodymai, tačiau teismas šio argumento nedetalizavo. Jokie liudytojai nedalyvavo įvykyje, todėl nei E. J. kaltės, nei kaip atsirado sužalojimai negalėjo patvirtinti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismui laikant nukentėjusiosios parodymus vieninteliu įrodymų šaltiniu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese.

2.6. Skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį kyla tik nustačius, jog nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji buvo sužalota tyčia. Todėl skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.

2.7. Apelianto vertinimu, jeigu E. J. nebus išteisintas, jam paskirta bausmė aiškiai per griežta. Bausmės tikslai būtų pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodomos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys, cituojamos BK 41 straipsnio nuostatos ir remiamasi teismų praktika, kurioje nurodoma, kad bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

2.8. Nors teismo paskirta bausmė formaliai atitinka BK įtvirtintas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra aiÅ¡kiai per griežta ir lemia tik neproporcingÄ nubaudimÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tai, jog E. J. per metus nepadarė apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, nesudaro pagrindo konstatuoti kaltinamojo požiÅ«rio į smurto artimoje aplinkoje pokyčio. Toks motyvas nėra teisingas ir patvirtina akivaizdų teismo nusistatymÄ E. J. atžvilgiu. Paskirta 1 metų ir 2 mėn. reali laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė –apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. J. gynėjo advokato R. Mikulsko apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. J. ginčija padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o Å¡io pagrindo apeliacinės instancijos teismui nenustačius – skirti Å¡velnesnę bausmę.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, iÅ¡klausiusi proceso dalyvių pozicijas ir patikrinusi skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį, konstatuoja, kad E. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, aplinkybių, dėl kurių reikėtų skirti Å¡velnesnę bausmę, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl E. J. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

7. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamojo kaltę grindė vien nepatikimais nukentėjusiosios, kuri net nematė, kas jai sudavė smūgį parodymais. Tuo pažeisdė įrodymų vertinimo taisykles. Su tokiu apelianto vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. J. parodė, kad jai ir E. J. stovint prie įvažiavimo vartų adresu (duomenys neskelbtini), E. J. sudavė jai kumščiu į veidÄ vienÄ smÅ«gį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ (1 t. b. l. 4-5). Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu patikslino, kad ji stovėjo jau įžengusi ir atidariusi duris į kiemo vidų, tai yra durys buvo jai už nugaros. E. J. tuo metu stovėjo kitoje durų pusėje, tai yra iÅ¡ gatvės pusės ir vienu momentu jų pokalbio metu ji truputį nusisuko nuo E. J. ir pajuto smÅ«gį. Ji tiksliai nematė, kuo jis sudavė, tačiau tikrai ne durimis, nes Å¡ios buvo jai už nugaros (1 t. b. l. 19-22). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji patvirtino duotus parodymus ir parodė, kad stovėjo nugara į vartus, kai E. J. sudavė smÅ«gį į veidÄ (1 t. b. l. 42). IÅ¡ esmės identiÅ¡kus parodymus davė ir apklausta pirmosios instancijos teisme, nurodžiusi, kad pravėrusi vartus atsistojo į juos nugara, nes nenorėjo, kad E. J. užeitų. E. J. stovėjo prieÅ¡ais jÄ . Ji Å¡iek tiek pasisuko pasižiÅ«rėti ar niekas nemato, ar kaimynų nėra, atsisuko ir pajautė smÅ«gį. Teigė, kad paties smÅ«gio sudavimo nematė. SmÅ«gis tikrai buvo ranka, jai atrodo, kad kumščiu (1 t. b. l. 162-163).

9. Taigi, nukentėjusios parodymai nuoseklÅ«s. Spręsdama dėl Å¡ių parodymų patikimumo, teisėjų kolegija vertina ir tai, kad nukentėjusioji nedramatizuoja įvykio, pasakoja tik tas aplinkybes, kurias tikrai matė ir patyrė. Antai K. J. nuosekliai nurodo, kad nematė momento, kai E. J. užsimojo ir sudavė jai smÅ«gį. Tai ji nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir duodama parodymus teisme bei atsakydama į proceso dalyvių klausimus (1 t. b. l. 164; 219). Å i aplinkybė rodo, kad jos parodymai patikimi. IÅ¡ nuoseklių nukentėjusios parodymų seka, kad suduodant smÅ«gį ji stovėjo tarpuvartėje, nugara į jau atidarytas duris, o E. J. stovėjo prieÅ¡ais jÄ (t. 1, b. l. 41-42). Ä®vykio vietoje be nukentėjusiosios ir E. J. nieko nebuvo, todėl sužalojimus nukentėjusiajai padaryti galėjo tik nuteistasis. Nukentėjusiosios parodymai visiÅ¡kai patikimi, ji, kaip minėta, nedramatizuoja įvykio, neiÅ¡sigalvoja papildomų detalių, neturi jokių turtinių pretenzijų, nes nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiosios parodymais galima visiÅ¡kai pasitikėti. Å iuos parodymus patvirtina ir E. J. parodymus paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotos aplinkybės.

10. Nors E. J. tvirtino, kad smÅ«gio nukentėjusiajai nesudavė, o nukentėjusiajai sužalojimas buvo padarytas netyčia – jam atidarant vartus, tai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vartų (durų) rankena yra žemiau nei nukentėjusios veidas. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo atlikti jokie veiksmai, siekiant nustatyti durų aukÅ¡tį, tačiau iÅ¡ fotolentelių, esančių pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (kuriame, be kita ko, fiksuota ir įvykio vietos apžiÅ«ra) priede bei K. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priede, (t. 1, b. l. 10-12, 38-42) matyti, kad rankena, apie kuriÄ kalba nuteistasis, yra nukentėjusiosios krÅ«tinės aukÅ¡tyje, ne aukščiau pečių. Padaryta daug fotografijų, įvairiais rakursais ir jokie papildomi matavimai tokiai iÅ¡vadai pagrįsti nereikalingi. Taigi, nuteistojo nurodomas sužalojimų padarymo mechanizmas Å¡ioje situacijoje objektyviai neįmanomas.

11. IÅ¡ byloje esančios K. J. atsiųstos nuotraukos iÅ¡ tiesų neįmanoma nustatyti kokiame aukÅ¡tyje yra vartų rankena, tačiau iÅ¡vadÄ , jog durų rankena yra žemiau nukentėjusiosios veido, skundžiamame nuosprendyje grindžiama ir jÄ patvirtina ne tik nukentėjusiosios pateikta nuotrauka (1 t. b. l. 214-215), tačiau, kaip minėta, ir pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų prieduose esančios nuotraukos, kurios padarytos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir jokių abejonių dėl jų objektyvumo, nekelia. Todėl prieÅ¡ingai, nei tvirtina apeliantas, aplinkybė, jog durų rankena yra žemesniame aukÅ¡tyje laikytina objektyviu įrodymu, paneigiančiu E. J. versijÄ .

12. Apeliaciniame skunde keliama versija, jog sužalojimas nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padarytas durų briauna taip pat atmetama. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad K. J. nustatytos dvi muÅ¡tinės žaizdos lÅ«pų deÅ¡inėje pusėje, kurios padarytos kietu buku daiktu. Nurodoma, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giniu kieto buko daikto poveikiu, galimai kumščiu (t. 1, b. l. 28-29). Tai reiÅ¡kia, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ribotÄ pavirÅ¡iu turinčiu daiktu, tai yra tokių savybių turinčiu daiktu, kurių durų briauna neturi.

Dėl bausmės

13. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, dominuojanti reikÅ¡mė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

14. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ . Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, nes Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas ankstesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat atsižvelgė į nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis: nuo 2021 m. sausio 19 d. daug kartų baustas administracine tvarka, anksčiau dirbo ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

15. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečiÄ bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ parinko griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurios dydis Å¡iek tiek didesnis už vidurkį.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, Å¡ioje byloje aptariamos veikos padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau prieÅ¡ padarydamas nusikaltimÄ Å¡ioje byloje, E. J. taip buvo teistas 2020 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris buvo įsiteisėjęs, taigi minėta sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė recidyvistas, skundžiamu nuosprendžiu konstatuota pagrįstai.

17. Skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į tas aplinkybes, kurios egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai rėmėsi vėlesniais, po nusikaltimo už kurio padarymÄ jis nuteistas Å¡ioje byloje, atsiradusiais teistumais. Tačiau Å¡ių aplinkybių paÅ¡alinimas, atsižvelgus į likusias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad E. J. skirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir jÄ keisti.

18. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro 2021 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡raÅ¡o apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad E. J. iki nusikaltimo už kurį pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, daugybę kartų baustas administracine tvarka. Nors dalis padarytų pažeidimų yra smulkÅ«s (važiavimas vieÅ¡uoju transportu be bilieto, gatvės perėjimas nenustatytoje vietoje ir kt.), jis daugybę kartÄ baustas už greičio virÅ¡imÄ , taip pat ir ženklų – antai 2020 m. spalio 15 d. greitį virÅ¡ijo 63km/h; 2021 m. sausio 4 d. 45km/h; 2020 m. gruodžio 16 d. – 44km/h ir kt. Didžioji dalis paskirtų baudų nesumokėtos.

19. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2020 m. sausio 9 d. kumščiu suduodamas smÅ«gį savo uoÅ¡viui A. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu E. J. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį baudos bausme už tai, kad jis iki 2020 m. balandžio 9 d. laikė ir gabeno narkotines medžiagas ir minėtÄ datÄ priėjęs prie asmens automobilio, grasino peiliu. Taigi nusikalstamas elgesys nuteistajam buvo bÅ«dingas ir prieÅ¡ nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymÄ . E. J., trenkdamas nukentėjusiajai, pakartotinai panaudojo smurtÄ artimoje aplinkoje, tai padarė praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui, kai suėjo vienerių metų terminas, kurio metu padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam bÅ«tų panaikintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nepaisant to, jog per 1 metų laikotarpį nuteistasis nepadarė naujos nusikalstamos veikos, ankstesnis E. J. taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, neturėjo teigiamos įtakos E. J. elgesiui ir jo požiÅ«rio į smurtÄ nepakeitė. Tokia iÅ¡vada konstatuojama atsižvelgus į padarytų nusikaltimų laikÄ , pobÅ«dį, taigi paremta objektyviais duomenimis, todėl skundo argumentas, jog Å¡i iÅ¡vada patvirtina akivaizdų teismo nusistatymÄ , atmestinas.

20. Aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam buvo skirta baudos bausmė. Taigi akivaizdu, kad jis nepateisino teismo pasitikėjimo, o skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nepasiekė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

Nuteistojo E. J. gynėjo advokato RamÅ«no Mikulsko apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius Cininas

Daiva Kazlauskienė

Jurgita Mačionytė