2020-02-24 Nr. BB-913-1-01-1-55499-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-576/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55499-2018-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo M. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutarties, prašymu sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto, 259 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausmėmis, 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinus bausmę vienu trečdaliu, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams 20 dienų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamąjį įsakymą ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 20 dienų ir 300 Eur (6 MGL). Nuteistojo nuomone, byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Kasatoriaus teigimu jam nepagrįstai nepritaikytas BK 37 straipsnis ir atsisakyta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė paskiriant viešuosius darbus; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, turėjo būti skirta švelnesnė, nenusijusi su laisvės atėmimu bausmė. Kasatoriaus teigimu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, nes netikrinta ar duomenys gauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai abejojama ikiteisminio tyrimo bei galimai taikytų kriminalinės žvalgybos metodų teisėtumu ir pagrįstumu, abejojama ar duomenis rinko BPK numatyti subjektai, taip pažeistos BPK 164 bei 166 straipsnių nuostatos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Šiuo atveju kasaciniame skunde pateikiami argumentai tiek dėl BPK pažeidimų, tiek dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės švelninimo pagrindų (ne)buvimo analogiški apeliacinio skundo argumentams nurodant, kad byloje netinkamai vertinti įrodymai, todėl padarytos nepagrįstos išvados dėl kasatoriaus kaltės padarius nusikalstamas veikas bei dėl jam paskirtų bausmių. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Paduotame kasaciniame skunde keliami ne teisės, bet fakto klausimai, nes veikos pripažinimas mažareikšme, bausmių individualizavimas yra teismo diskrecija kuri tiesiogiai priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, taigi, šie klausimai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas kaip ir deklaratyvaus pobūdžio argumentai dėl galimai padarytų procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo procese. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nesuformuluoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė