2022-04-20 Nr. AB-9330-4-66-3-00001-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2220-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-66-3-00001-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Neringos Švedienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. P., jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjaujant Jūratei Bernotienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. P. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi S. P. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 22S61606 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta apgyvendinti užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pasienyje, 2021 m. spalio 6 d. buvo atlikta jos apklausa, padarytas garso įrašas (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Apklausos metu pareiškėja nurodė, jog ji gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), turėjo vyresnį brolį, tėvus, kurie dirbo ir išlaikė šeimą. Vėliau jos tėvai mirė, o ji buvo (duomenys neskelbtini). Ji apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir atsakingi asmenys buvo suimti. Dėl to jai buvo nuolat grasinama, o brolis nužudytas. Mirus pareiškėjos močiutei, ji liko našlaite ir gyveno viena, ja rūpinosi jos kaimynas. Dėl nuolatinių grasinimų ji turėjo slapstytis. Vėliau iš įkalinimo įstaigos išėjo asmuo, kuris (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo jai grasinti, persekioti, nors ji slapstėsi, tačiau jis ją susirasdavo. Dėl šių aplinkybių ji nebaigė mokyklos, o vėliau negalėjo ir dirbti. Todėl pareiškėja, sužinojusi apie asmenį, kuris gali padėti emigruoti iš šalies, su juo susisiekė ir gavusi pinigus išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos buvo paimtas pasas, kurio ji neatgavo. Atvykus į vietą, į kurią ją turėjo pristatyti, jai liepė eiti šalia geležinkelio bėgių ir 2021 m. liepos 27 d. ji buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnų.

3. Pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Departamentas priėmė 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31499 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos). Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos. Pareiškėja sprendimą apskundė, pridėdama jos nurodomas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau jos skundas Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1320 buvo atmestas. Pareiškėja priimtą sprendimą apskundė teismui.

4. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), todėl buvimas stovykloje sudaro jai didelių nepatogumų ir išgyvenimų. Pareiškėja turi galimybes gyventi ne stovykloje – ji turi draugę S. S., kuri turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ji gyvena Vilniuje ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl asmuo galėtų laiduoti, jog pareiškėją apgyvendins ir užtikrins jai finansinę paramą. S. S. yra suinteresuota laikytis įstatymų ir prisiimtų įsipareigojimų, nes šiuo metu dirba ir gyvena Lietuvoje. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nesislapstė sulaikoma Lietuvos Respublikoje, vykdė visus pareigūnų nurodymus, per visą savo buvimą stovykloje pareiškėja buvo pavyzdinga ir nėra nusižengusi taisyklėms, visuomet klausė administracijos nurodymų, yra pasirengusi vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, nesislapstyti ir laukti galutinių teismų sprendimų. Todėl prašo panaikinti Departamento Sprendimą.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31499, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Departamentui. Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1320 pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėja Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 3 d., galutinis sprendimas dėl jos prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 3 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi pareiškėja prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, taip pat apklausos metu nurodė, kad 2018 ir 2019 metais prieglobsčio prašymus pateikė (duomenys neskelbtini) ambasadai.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja gali pasislėpti, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Departamentas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjos tapatybės nustatymą ir grąžinimą į kilmės valstybę, nebendradarbiavimas su pareigūnais), todėl Sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

7. Departamentas teigė, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji apgyvendinimo vietoje patiria didelius nepatogumus ir išgyvenimus dėl maitinimo paslaugų, medicininių paslaugų ar (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja teismui nepateikė jokių dokumentų, jog būdama Lietuvos Respublikoje ji dėl savo sveikatos būklės kreipėsi į medikus. Pareiškėjos teismui pateikti medicininiai dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, pagal pateiktus dokumentus, medicininė diagnostika pareiškėjai atlikta tik 2019 m. Departamentas pažymėjo, kad nustačius aplinkybes, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose, užsieniečiai gali būti apgyvendinti tik pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose.

8. Departamentas nurodė, jog pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėja nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Pareiškėja neteikė pagalbos (nebendradarbiavo) su pareigūnais nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

II. 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. vasario 25 d. sprendimu užsienietės skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31499, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Departamentui. Departamento komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1320 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Departamento sprendimas dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo nėra įsiteisėjęs. Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 3 d., galutinis sprendimas dėl jos prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 3 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo skunde nurodė, jog dėl specialių poreikių (pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini)), jos gyvenimas VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre neigiamai veikia jos psichinę ir fizinę būklę. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad negali (duomenys neskelbtini), dėl bendros psichologinės savijautos numetė svorio, iš centro gydytojų negavo reikiamų jai vaistų. Teismas nurodė, jog visi teismo posėdžio metu pateikti pareiškėjos paaiškinimai buvo bendrojo pobūdžio, pareiškėja nenurodė su kokiomis konkrečiomis sveikatos problemomis susidūrė (teigė, kad visą savaitę labai sirgo, tačiau nieko konkretesnio nenurodė), pareiškėja aiškino, jog turi (duomenys neskelbtini), tačiau kokią ir kokie vaistai turi būti išrašomi, nepatikslino. Teismas nevertino į bylą pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų, kadangi jie pateikti neišversti į lietuvių kalbą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš dokumentų išduotas 2021 m. lapkričio 29 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėja jau buvo Lietuvos Respublikoje, ir nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kaip minėtą dokumentą pareiškėja gavo, kaip galėjo lankytis gydymo įstaigoje užsienyje, jei tuo metu buvo Lietuvoje. Pareiškėjos ryšį su skunde minima drauge teismas vertino kaip nutolusį, taip pat nurodė, kad minima draugė neturi jokių svertų ar įgaliojimų kontroliuoti pareiškėjos buvimo vietą, todėl teismas sprendė, jog draugės laidavimas neužtikrintų pareiškėjos kontrolės ir negarantuos, kad pareiškėja nepasišalins iš nurodomo būsto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja kalba anglų kalba, padarė išvadą, kad pareiškėja galėjo pateikti prieglobsčio prašymą ambasadoje, pasienio kontrolės punkte, tačiau pareiškėja pasirinko kitą būdą – nelegaliai vykti į Lietuvos Respubliką.

12. Teismas, įvertinęs tai, jog užsienietė atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdama sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikoma pareigūnų, nėra oficialiais duomenimis nustatyta jos asmenybė, nebendravo su pareigūnais nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, jos pablogėjusi sveikatos būklė nepatvirtinta jokiais įrodymais (išskyrus pačios paaiškinimus), jos glaudaus ryšio su nurodoma drauge nenustatyta, sprendė, kad Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13. Teismas, pasisakydamas dėl užsienietes išsakytų pastabų dėl to, jog jos dabartinėje apgyvendinimo vietoje nėra tam tikrų vaistų, kurie jai reikalingi, nurodė, kad gydytojui nusprendus, jog tokie vaistai reikalingi užsienietei ir išdavus receptą, Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies pagrindu užsienietei gali būti leista nuvykti į vaistinę nusipirkti vaistų arba užsienietė gali perduoti receptą draugei ir draugė gali jai nupirkti vaistų. Analogiška situacija yra ir su medicinos pagalba, kuri užsienietei reikalinga ir kurios nėra apgyvendinimo vietoje, dėl jos užsienietei gali būti leista išvykti.

14. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsniu, 1408 straipsnio 3, 5 dalimis ir konstatavo, kad Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III. 15. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 25 sprendimą; 2) panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą apgyvendinti užsienietę VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Užsienietė nurodo, kad teismo sprendimas ir Departamento Sprendimas yra nepagrįsti. Pareiškėja teigia, jog prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė iš karto, kai tik buvo įmanoma – ją sulaikius pasienio pareigūnams. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ji turi (duomenys neskelbtini), todėl buvimas stovykloje sudaro jai didelių nepatogumų ir išgyvenimų.

17. Užsienietė teigia, jog nesislapstė sulaikoma Lietuvos Respublikoje, vykdė visus pareigūnų nurodymus, per visą savo buvimą stovykloje buvo pavyzdinga ir nėra nusižengusi taisyklėms, visuomet klausė administracijos nurodymų, yra pasirengusi vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, nesislapstyti. Užsienietė pažymėjo, kad neslėpė savo tapatybės, pateikė dokumentus, kuriuos turėjo, ir visą laiką bendradarbiavo su pareigūnais, buvo pavyzdinga, todėl Departamento argumentai dėl jos nebendradarbiavimo su pareigūnais yra nepagrįsti. Užsienietė nurodo, jog dauguma migrantų sieną kerta neteisėtai, nes nežino jos perėjimo vietų, taigi šis Departamento argumentas taip pat neįrodo pareiškėjos kaltės. Užsienietė pažymėjo, kad galėjo nenurodyti, jog buvo pateikusi prašymą dėl prieglobsčio kitose valstybėse, tačiau tai nurodė. Ši aplinkybė, užsienietės teigimu, rodo jos sąžiningumą, ketinimų bendradarbiauti rimtumą ir norą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams.

18. Užsienietė nurodo, kad jos apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti tokį ilgą laiką laikytinas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) sulaikymu ir gali turėti ne tik fizinių, bet ir psichologinių pasekmių, priimti sprendimai turi būti panaikinti ir Departamentas įpareigotas apgyvendinti užsienietę VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

19. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Departamentas nurodo, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31499, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Departamentui, Departamento komisija 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1320, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

21. Departamentas pažymi, jog pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 3 d., todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikyta pareigūnų. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi pareiškėja prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Pareiškėja taip pat nurodė, kad buvo pateikusi prieglobsčio prašymus (duomenys neskelbtini) ambasadai 2018 ir 2019 m. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl Sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Sprendime buvo konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį (pati pareiškėja nurodė, kad kelis kartus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl prieglobsčio suteikimo). Taigi, Departamento vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismas, įvertinęs tiek faktines pareiškėjos bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

22. Departamentas teigia, kad pareiškėja skunde nurodo vienintelį argumentą – jog jos atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

23. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

24. Departamentas nurodo, jog pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėja nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

25. Departamentas pažymi, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog ji apgyvendinimo vietoje patiria didelius nepatogumus ir išgyvenimus dėl maitinimo paslaugų, medicininių paslaugų ar (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja teismui nepateikė jokių dokumentų, kad būdama Lietuvos Respublikoje ji dėl savo sveikatos būklės kreipėsi į medikus, nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, jog apgyvendinimo vietoje pareiškėjai teikiamos maitinimo ar medicininės paslaugos.

26. Departamento vertinimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Vien pareiškėjos nesutikimas su priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Departamentas pagrįstai apgyvendino užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsienietės skundo netenkino.

29. Apeliaciniu skundu užsienietė prašo panaikinti Sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti Departamentą apgyvendinti užsienietę VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietė MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 3 d. Užsienietė 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, 2021 m. spalio 14 d. Departamento sprendimas Nr. 21S31499 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 6K-1320 yra apskųsti teismui. Taigi galutinis sprendimas dėl užsienietės prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas ir užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

31. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

32. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

33. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

34. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

35. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

36. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

37. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

38. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

39. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Todėl Departamentas taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, būtent 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

40. Remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi į Lietuvos Respubliką atvykę prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, yra laikinai apgyvendinami šioje normoje nurodytose vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kurioms esant apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų.

41. Į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai – prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti laikinai nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasibaigus Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams (paprastai 6 mėnesiai), turėtų būti įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose dėl to priimant Departamento sprendimą.

42. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kai užsieniečiai – prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atvejai, kai prieglobsčio prašytojas, laikinai apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti ir toliau (kaip atvykus į Lietuvą) laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, yra tokie: būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių. Jeigu yra sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

43. Departamento Sprendime nurodoma, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi valstybinę sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Todėl Departamentas, priimdamas sprendimą remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi pagrįstai sprendė, kad įleidžiant užsienietę į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinant ją laikino apgyvendinimo vietoje turėtų būti taikoma ir Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis, t. y. prieglobsčio prašytoja, ir toliau (kaip atvykusi į Lietuvą) turėtų būti laikoma tokiomis pačiomis sąlygomis – laikinai apgyvendinta nesuteikiant teisės laisvai judėti, nes yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių užsienietei turėtų būti taikoma ši (griežtesnė negu Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje) laikino apgyvendinimo tvarka.

44. Departamentas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, padaręs išvadą, kad užsienietės tapatybė nėra nustatyta (ji nurodė tik savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais), užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdama migracijos taisykles, nebendradarbiavo su pareigūnais nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Be to, priimant sprendimą dėl laikino apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti atsižvelgta ir į tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvą neteisėtai, asmenų grupėje, kirtusi sieną neleistinoje vietoje, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikyta pareigūnų, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

45. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog užsienietės laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, yra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsienietės prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Todėl Departamento Sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs užsienietės skundo priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, užsienietei dabartinėje apgyvendinimo vietoje užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos, be kita ko, ir medicininės. Užsienietės paaiškinimai apie jos sveikatos būklę nėra patvirtinti jokiais įrodymais (išskyrus pačios užsienietės paaiškinimus). Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti. Taigi jeigu yra būtina, užsienietė gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti.

47. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Neringa Švedienė

Virginija Volskienė