2024-03-28 Nr. BB-1929-1-01-1-48852-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama G. L., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-03-28 Nr. BB-1929-1-01-1-48852-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistoji G. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžius dalyje dėl jos veikos perkvalifikavimo į BK 182 straipsnio 4 dalį ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą nutraukti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1252/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48852-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama G. L., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistoji G. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžius dalyje dėl jos veikos perkvalifikavimo į BK 182 straipsnio 4 dalį ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 d.), kadangi bylą nagrinėję teisėjai naudojosi įmonės „E“ Šiaulių padalinio, kuriame dirbo nuteistasis T. L., paslaugomis. Be to, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes nepagrįstai įrodymu pripažinti iš draudimo bendrovės gauti balso įrašai. Be to esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu nurodoma tai, byloje nebuvo įvertinta įrodymu visuma, padarytos prieštaringos išvados. Pažeista ir BPK 301 straipsnio 1 dalis, nes apeliacinės instancijos teismas grindė išvadas teisme neištirtais įrodymais (VMI duomenys). Ginčijamos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados dėl nustatytų automobilių padangų sugadinimo, pranešimo draudimo bendrovei aplinkybių, nuteistųjų žinojimo apie PVM sąskaitų suklastojimą ir kt., motyvuojant tuo, kad jos padarytos tik remiantis prielaidomis (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismas nepateikė motyvų dėl PVM sąskaitos faktūros pripažinimo įrodymu. Be kita ko, teismai netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio 4 dalį ir BK 2 straipsnio 3 dalį; neatskleista ir tai, kuo konkrečiai pasireiškė kaltinamųjų tyčia (BK 15 str.).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad G. L., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius G. L., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, G. L. padarytos veikos kvalifikavimo ir kt.) atsakyta. Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai ir teismo padarytos išvados kasatorės ginčijamos iš esmės įrodymų vertinimo aspektu, nepateikiant jokių teisinių argumentų.
Pažymėtina ir tai, kad G. L., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, BPK 20 straipsnio 4-5 dalių, 44 straipsnio 5 dalies, 255 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir kitų nuostatų pažeidimus nurodo formaliai, siekdama, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų jos gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Be to, kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumo yra nurodomi deklaratyviai, nepateikiant jokių konkrečių argumentų dėl galimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumo objektyviuoju ar subjektyviuoju aspektu (BPK 58 str.).
Taigi, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti G. L., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas
Eligijus Gladutis