a54d8cc8-e161-4585-b2b8-eb83455a12a8 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-123-435/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12645-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.11; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S) Kauno APYLINKĖS teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Viktorijai Klizienei, Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei L. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai A.

B., atsakovui Ž. G. ir jo atstovei advokatei K. Č., trečiajam asmeniui J. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. G. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys – J. Č. ir uždaroji akcinė bendrovė „Telia“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai 1. Ieškovė prašė teismo:

1) nutraukti santuokÄ , sudarytÄ . Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieÅ¡kovės L. G. (toliau – ieÅ¡kovė) ir atsakovo Ž. G. (toliau – atsakovas), konstatuojant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – G.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 3 000,00 Eur neturtinę žalÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametės dukters U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 300,00 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; pavesti ieÅ¡kovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 400,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ U. G.;

6) pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini);

7) priteisti ieÅ¡kovei natÅ«ra butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 6 000 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkantį butÄ ;

8) padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1997 m., kurios vidutinė rinkos vertė apie 1 000 Eur, priteisiant jÄ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 2004 m., kurios vidutinė rinkos vertė apie 2 000 Eur, priteisiant jÄ atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 500,00 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ brangesnę transporto priemonę;

9) pripažinti prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. sudarytÄ pirkimo 24 mėn. terminui iÅ¡simokėtinai sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telia“ asmenine ieÅ¡kovės prievole;

10) pripažinti prievolę pagal 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo ir J. Č. asmenine atsakovo prievole;

11) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. G..

3. Nurodė, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos. Atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra keletÄ kartų gydytas (detoksikuotas) Kauno klinikinėje ligoninėje, jis serga lėtiniu hepatitu (kepenų uždegimu) ir lėtiniu alkoholiniu pankreatitu (kasos uždegimu). 2008 m. po Å«maus toksinio hepatito ir kasos uždegimo gydymo atsakovas apie du metus alkoholio nevartojo, tačiau priklausomybė alkoholiui buvo stipresnė. Nepaisant sužalotos sveikatos, atsakovas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, jis gali „užsikabinti“ ir gerti net keletÄ savaičių, mėnesį.

Yra buvę atvejų, kai atsakovas su draugais gerdavo ir namuose nebÅ«davo po keletÄ savaičių. Pastaruosius trejus metus atsakovui nereikia ir kompanijos, jis gali gerti alkoholinius gėrimus vienas. Siekdama iÅ¡saugoti santuokÄ ir padėti sutuoktiniui ieÅ¡kovė visais bÅ«dais bandė padėti atsakovui: ragino kreiptis į medikus, gydyti priklausomybę, tačiau jokios priemonės nebuvo efektyvios. Piktnaudžiavimas alkoholiu atsakovÄ pakeitė kaip žmogų, jo vertybes, požiÅ«rį į Å¡eimÄ , jis nustojo rÅ«pintis Å¡eima, tapo grubus, priekabus, iÅ¡gėręs nevengia kabinėtis tiek prie sutuoktinės, tiek prie dukros, varo jas iÅ¡ namų, teigia, kad čia viskas jo ir ieÅ¡kovei niekas nepriklauso.

IeÅ¡kovė bijo sudrausminti atsakovÄ , kadangi tai baigiasi atsakovo puolimu ir riksmais, o kartais ir fiziniu smurtu. Toks atsakovo elgesys paveikė ir dukros U. psichologinę bÅ«senÄ , jai ieÅ¡kovės pastangomis teikiama psichologinė pagalba. Nesutarimai Å¡eimoje neigiamai paveikė ieÅ¡kovės sveikatÄ . PrieÅ¡ deÅ¡imt metų jai buvo diagnozuota onkologinė liga. IeÅ¡kovė patyrė sudėtingÄ ginekologinę operacijÄ , jai taikytas spindulinis gydymas. Dėl iÅ¡sivysčiusių komplikacijų Kauno Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnyba 2020 m. sausio 3 d. pakartotinai nustatė, kad ieÅ¡kovė neteko 45 proc. darbingumo, jai rekomenduojama kito asmens priežiÅ«ra.

IeÅ¡kovei pavyko pasiekti ligos remisijÄ , tačiau naujausi ieÅ¡kovės medicininiai tyrimai parodė, kad liga vėl atsinaujino. Tikėtina, kad įtakos ligos atsinaujinimui turėjo nuolatinė įtampa, stresas, negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai Å¡eimoje. Atsakovas pirmÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę panaudojo prieÅ¡ maždaug 12 metų. Tuomet ieÅ¡kovei su mažamete dukra teko bėgti iÅ¡ savo namų, o atvykusi policija tik sudrausmino atsakovÄ . 2019 m. birželio 28 d. atsakovas bute (duomenys neskelbtini)suėmęs už sprando stÅ«mė ieÅ¡kovę, suspaudė jos kojÄ durimis, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, atsakovui buvo taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Ikiteisminis tyrimas baigtas atleidus atsakovÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (atsakovas savo kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų sutuoktinės atžvilgiu gailėjosi). IeÅ¡kovė eilę metų viena rÅ«pinosi Å¡eimos gerbÅ«viu, dukros iÅ¡laikymu. Atsakovas darbus prarasdavo dėl priklausomybės alkoholiui, arba jam bÅ«davo per sunku ir jis darbÄ tiesiog mesdavo, todėl ieÅ¡kovė, dirbdama Kauno Sveikatos mokslų klinikose ir uždirbdama 650–670 Eur iÅ¡ esmės viena buvo atsakinga už dukros ir Å¡eimos finansinį gerbÅ«vį.

Atsakovas Å¡eimos poreikių tenkinimui skirdavo po 150 Eur per mėnesį. Laiko, kad bÅ«tent atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų – gerbti vienas kitÄ , remti vienas kitÄ moraliai ir materialiai, bÅ«ti vienas kitam lojaliais ir tolerantiÅ¡kais, gyventi su Å¡eimos vertybėmis suderinamÄ gyvenimo bÅ«dÄ â€“ pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovo gyvenimo bÅ«das, piktnaudžiavimas alkoholiu, psichologinis ir fizinis smurtas sutuoktinės ir dukros atžvilgiu, nesirÅ«pinimas sutuoktine ir dukra, jų poreikiais, neprisidėjimas prie dukros iÅ¡laikymo negali bÅ«ti suderinamas ir laikomas tinkamu elgesiu Å¡eimoje.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės iÅ¡ esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, elgiantis nesuderinamai su Å¡eimos vertybėmis.

4. Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė negatyvius iÅ¡gyvenimus: stresÄ , pažeminimus, emocinį ir fizinį skausmÄ , dėl atsakovo despotiÅ¡kų veiksmų sumažėjo atsakovės pasitikėjimas savimi bei kitais žmonėmis, ji nebetiki, kad kiti žmonės gali jÄ mylėti, gerbti. Atsakovo netinkamas elgesys, grubumas, žeminimas padarė didelės žalos atsakovės savivertei, pasitikėjimui savimi. PrieÅ¡ penkerius metus ieÅ¡kovė Å¡eimos gydytojos buvo nukreipta psichologo konsultacijoms. Jai buvo suteikta psichologinė pagalba, Å¡iuo metu jai skiriami raminamieji vaistai (Xanax), medikai įtaria depresijÄ . Kauno moterų krizių centre jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Atsižvelgiant į santuokos trukmę, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalÄ .

5. Kadangi (duomenys neskelbtini) šalių dukrai U. G. sukako 18 metų, jos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas byloje nesprendžiamas.

6. Å alių dukra – Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos dvyliktokė. Jai reikalinga uniforma (kuri kainuoja apie 120 Eur), sÄ siuviniai, kanceliarinės prekės, sportinė apranga. Mokslo metų laikotarpiu ji lanko papildomas anglų kalbos pamokas, kurių akademinė valanda kainuoja 10 eurų, per mėnesį tai sudaro 40 eurų. Dukros mokykloje įdiegtas elektroninis dienynas, tad bÅ«tinas internetas (mėnesinis mokestis – 9 Eur). Taip pat reikalingas kompiuteris, mobilaus ryÅ¡io telefonas. Å iuos dukros poreikius apmoka ieÅ¡kovė.

Mokslo metų eigoje, siekiant gauti kuo aukštesnius valstybinių baigiamųjų egzaminų balus, yra reikalingi korepetitoriai dėl papilomų pamokų. Ieškovė patirs išlaidas susijusias su dukters šimtadieniu, išleistuvėmis. Kasdienai mokykloje pietums dukrai ieškovė duoda po 4–5 eurus (per mėnesį tai sudaro apie 100–110 Eur). Dukrai būtina duoti kišenpinigių ar pinigų pramogoms. Visada atsiranda nenumatytų išlaidų – draugių gimtadieniai, dovanos Kalėdoms, gimtadieniui ir pan., prie kurių atsakovas neprisideda.

Taip pat bÅ«tini kasdieniai rÅ«bai (apatinis trikotažas, sezoniniai virÅ¡utiniai rÅ«bai ir kt.) ir avalynė, kuriuos ieÅ¡kovė perka iÅ¡ suaugusių skyriaus. Dukrai bÅ«tinas maistas namuose, vitaminai, higienos priemonės ir pan. Visavertis vaiko ugdymas apima ir lavinančiÄ popamokinę veiklÄ , bÅ«relius. Dukra turi muzikinių gabumų, ji lanko Kauno Sakralinės muzikos mokyklÄ , tęstinių studijų grojimo kanklėmis programÄ (mėnesio mokestis 12,42 Eur). Taip pat Å¡oka Å¡iuolaikinio Å¡okio mokykloje „Time to show“, užsiėmimai mėnesiui kainuoja 25 Eur.

Dėl to nuo ieškinio padavimo dienos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai po 300,00 Eur per mėnesį.

7. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo. Jokių pateisinamų sveikatos problemų, kurios neleistų atsakovui dirbti nėra. Be to, atsakovas pasiturintis asmuo, turi nekilnojamo turto, transporto priemonę. Ieškovės padėtis žymiai sudėtingesnė, jos šiuo metu gaunamos pajamos siekia vos virš 650–670 Eur per mėnesį, todėl tenka gyventi labai taupiai. Dėl prieš 10 metų diagnozuotos onkologinės ligos, kuri po taikyto spindulinio gydymo buvo suvaldyta, ieškovei kasdien reikalingi net penki vaistai, kurie nekompensuojami. Be to, ieškovei netekus 45 proc. darbingumo, ji neturi galimybės papildomai įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų.

8. Kadangi atsakovas simboliÅ¡kai prisideda prie Å¡eimos poreikių tenkinimo – skiria po 150 Eur per mėnesį, kurių žiemos laikotarpiu neužtenka komunaliniams patarnavimams už butÄ sumokėti, o dukros iÅ¡laikymo ir kitų Å¡eimos poreikių tenkinimas gula ant ieÅ¡kovės pečių (kartais dukrai ieÅ¡kovas duodavo po 50 Eur per mėnesį), praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti dukrai skirto iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , po 150 Eur per mėnesį nuo 2016 m. liepos mėn. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, viso 5 400 Eur.

9. Nurodė, kad Å¡alys susipažino 1996 m. 1997 m. ieÅ¡kovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu, vesti bendrÄ Å«kį. Pradžioje Å¡alys gyveno (duomenys neskelbtini). Šį butÄ ieÅ¡kovės mama E. S. faktiÅ¡kai pirko dukrai, t. y. ieÅ¡kovės ir tuo metu jos sugyventinio (atsakovo) poreikiams. E. S. Å¡iame bute niekada negyveno. IeÅ¡kovė ir atsakovas dirbo Kaune, jiems teko važinėti kasdien į darbÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl abu turėjo tikslÄ Ä¯sigyti nuosavÄ bÅ«stÄ Kaune. Iki 2000 m. sutuoktiniai ypatingai daug dirbo, gyveno taupiai.

Be to, dalį pinigų buto pirkimui paskolino ieÅ¡kovės mama E. S.. 2000 m. spalio mėn., dar iki santuokos, už bendras ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšas pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo vieno kambario apleistÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 10. 2002 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovės mama E. S. butÄ (duomenys neskelbtini) pardavė. Už šį butÄ gautÄ pinigų sumÄ padovanojo dukrai, t. y. ieÅ¡kovei. Metų pabaigoje Å¡i suma buvo iÅ¡imta iÅ¡ sÄ skaitos ir panaudota buto remontui. Dovanota pinigų suma buvo panaudota buto, kurį nusipirko ieÅ¡kovė ir atsakovas Kaune, gerinimui: buvo pakeisti langai, durys, atliktas remontas.

11. Nepaisant aplinkybės, kad butas (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo nuosavybės teise, tačiau pirktas už bendras ieškovės ir atsakovo lėšas bei pagerintas iš esmės už asmenines ieškovės (dovanotos) lėšas, yra pagrindas ieškovei reikalauti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise registruotas turtas butų pripažintas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

12. Santuokoje įgytas turtas yra skirtas ne tik tenkinti Å¡alių interesus, tačiau užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas Å¡alių dukrai. IeÅ¡kovei jau prieÅ¡ 10 metų diagnozuota onkologinė liga, kuri atsinaujino pakartotinai, nustatytas neįgalumas, ji neteko 45 proc. darbingumo, ieÅ¡kovei rekomenduojama kito asmens priežiÅ«ra. IeÅ¡kovė jokio kito turto neturi. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę ir turtinę padėtį bei aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Taip pat svarbu ir tai, kad Å¡alių dukra Å¡iais metais baigs gimnazijÄ ir planuoja likti studijuoti Kaune, Vytauto Didžiojo arba Kauno technologijos universiteto dieniniuose skyriuose. Teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus bei dukters interesus, ieÅ¡kovės nuomone, geriausiai atitiktų sutuoktinų įgyto turto padalijimas ieÅ¡kovei priteisiant 2/3 dalintino turto, o atsakovui – 1/3 turto.

13. Atsižvelgiant į tai, kad vieno kambario butas negali būti laikomas dalintinu turtu bei šalių konfliktiškus santykius, butas (duomenys neskelbtini) turėtų atitekti natūra ieškovei, o atsakovui išmokėta piniginė kompensacija, kuri siekia 1/3 buto vertės. Vadovaujantis Registrų centro duomenimis buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė siekia 20 800 Eur. Tačiau šio turto vertė mažintina dėl jo būklės, todėl ieškovė atsakovui siūlo išmokėti 6 000 Eur.

14. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo dvi transporto priemones – VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė siekia apie 1 000 Eur ir kuriÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai, ir Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vertė, vadovaujantis Emprekis duomenimis, yra apie 2 000 Eur ir kuriÄ praÅ¡o priteisti atsakovui, o jai iÅ¡ atsakovo priteisti 500,00 Eur dydžio kompensacijÄ .

15. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2018 m. lapkričio 24 d. su telekomunikacijų bendrove „Telia“ sudarė telefono aparato „Samsung A6” pirkimo 24 mėn. terminui iÅ¡simokėtinai sutartį. Kadangi šį telefonÄ ieÅ¡kovė įsigijo asmeniniams poreikiams, tai ir įsipareigojimai prieÅ¡ kreditorių po santuokos nutraukimo turėtų likti ieÅ¡kovės asmenine prievole.

16. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos raÅ¡telį, pagal kurį kreditorius J. Č. atsakovui paskolino 3 000 Eur. Å i paskola ieÅ¡kovės žiniomis buvo skirta transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kuri yra grÄ Å¾inta dar Å¡alims gyvenant kartu. Kadangi transporto priemonę ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui, todėl paskola susijusi su Å¡ios transporto priemonės įsigijimu po santuokos nutraukimo turėtų likti asmenine atsakovo prievole.

17. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo gyvendama kartu ji patyrė daugybę stresinių išgyvenimų – kai jis išvykdavo, ji nežinodavo, nei kada jis grįš, nei ar grįš, be to, atsakovas mėgdavo važinėti girtas automobiliu, todėl būdavo baisu, kad nepadarytų avarijos, gerdavo po kelias paras, grįždavo namo po 2-3 savaičių, skambindavo į namus reikalaudamas, kad ieškovė jį vidury nakties parsivežtų.

Po to, kai galiausiai atsisakė tai daryti, jis įtūžo. IeÅ¡kovė ne kartÄ yra stačiusi atsakovui laÅ¡elines. Toks gyvenimas prasidėjo po dukters gimimo, tačiau ieÅ¡kovė labai mylėjo atsakovÄ ir visuomet tikėjo, kad atsakovas pasikeis. IeÅ¡kovė paneigė atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytÄ aplinkybę, kad ji atsisakė su atsakovu turėti lytinius santykius, nurodė, kad jie niekada nebuvo nutrÅ«kę. Laiko, kad faktiÅ¡kai santuoka nutrÅ«ko 2019 m. birželio 23 d., tai buvo jų vestuvių metinių diena, kai atsakovas prisipirkęs alkoholio prisigėrė tiek, kad kilo didžiulis konfliktas, jis pradėjo ieÅ¡kovę žeminti, o po to reikalauti lytinių santykių, taip pat po to sekęs atsakovo smurtas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po kurio ieÅ¡kovė kreipėsi į Moterų krizių centrÄ , kur jai buvo suteikta psichologinė pagalba, po to pagalbÄ suteikė Å¡eimos gydytoja (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 19:55 iki 26:00; nuo 1:15:58 iki 1:17:25).

Nurodė, kad ji gyvendama santuokoje niekada neturėjo žmogaus, kuriuo bÅ«tų galėjusi pasitikėti, jei atsitiks bėda – ji niekada nežinojo ar jos vyras bus, ar ne, ar jis bus girtas, ar blaivas (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 29:05 iki 30:45.). Taip pat paaiÅ¡kino, kad 2008 m. po to, kai atsakovas pateko į ligoninę dėl kasos uždegimo, jis kurį laikÄ negėrė, dėl ko Å¡eimoje santykiai buvo pagerėję. IeÅ¡kovė nurodė, kad paskutinį kartÄ atostogavo kartu su atsakovu 2017 m., iki tol – kiekvienais metais poilsiaudavo kartu Å ventojoje.

Taip pat nurodė, kad kai 1997 m. pradėjo kartu gyventi su atsakovu jų išsinuomotame bute, (duomenys neskelbtini), atsakovas dirbo pardavėju detalių parduotuvėje, ieškovė – med. seserimi, nuo 1995 m. Pažymėjo, kad kai buvo perkamas butas (duomenys neskelbtini), ji kartu su atsakovu jį apžiūrėjo, rinkosi iš kitų butų, tačiau nesidomėjo, kieno vardu jis perkamas, sandorio sudaryme nedalyvavo, visiškai pasitikėjo atsakovu, nes jį labai mylėjo, ji nesuprato, kad butas buvo įgytas atsakovo asmeninėn nuosavybėn (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 36:00 iki 37:20min.).

Nurodė, kad buto pirkimui buvo panaudoti bendrai sutaupyti pinigai – 21 000 Lt ir 8 000 Lt davė ieÅ¡kovės mama E. S., kuriuos ji pasiskolino iÅ¡ savo geros draugės, po to mama ieÅ¡kovei atidavė pinigus ir už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), kurie buvo panaudoti buto langų keitimui, naujų durų įstatymui ir dukros iÅ¡laikymui (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 39:20 iki 40:45). PraÅ¡o pripažinti butÄ bendra jungtine nuosavybe dėl to, kad prisidėjo lėšomis prie Å¡io buto įsigijimo, t. y. ieÅ¡kovės motinos duotais pinigais.

Esminiais buto pagerinimais laiko durų pakeitimÄ Å¡arvo durimis, medinių langų pakeitimÄ plastikiniais langais, „plaukiojančių“ grindų sudėjimÄ , plytelių sudėjimÄ vonios patalpoje. Durys buvo pakeistos dukrai gimus. Gyvenant kartu, paskutinius 10 metų atsakovas duodavo apie 150 Eur Å¡eimos reikmėms – mokesčiams už butÄ sumokėti ir iki 50 Eur dukrai jos reikmėms. IÅ¡laikymo dukrai už 3 paskutinius metus įsiskolinimÄ skaičiuoja po 150 Eur į mėnesį. Nurodė, kad dukros Å¡imtadieniui iÅ¡leido apie 300 Eur, dukra iÅ¡silaikė vairuotojo teises, už kurių įsigijimÄ mokėjo ieÅ¡kovė, dėl to ieÅ¡kovei tris kartus pabrango automobilio draudimas.

Ieškovė taip pat nurodė, kad ji žinojo, jog atsakovas skolinosi pinigus automobilio Toyota Avensis įsigijimui (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo1:27:25 iki 1:29:10min.).

18. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimo pripažinti butÄ jungtine nuosavybe teisinis pagrindas yra ieÅ¡kovės prisidėjimas 8 000 Lt. prie buto įsigijimo ir 5 900 Lt panaudojimas buto remontui, kas yra esminis buto pagerinimas. Pažymėjo, kad nesikreipimas į priklausomybių ligų centrÄ nereiÅ¡kia, kad atsakovas neturi priklausomybės nuo alkoholio, prieÅ¡ingai, tai patvirtina, kad atsakovas nepripažįsta savo problemų ir nesiekia jų spręsti; nors jis turėjo visas vairuotojo kategorijas, tačiau iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (1 t., el. b. l. 134–136) matyti, kad atsakovas pastoviai turėjo trumpus nedarbingumo laikotarpius: 2017–2018 m.

– 6 kartus po keletÄ dienų, kad tokiu bÅ«du buvo sprendžiamos jo priklausomybės problemos, t. y., jie buvo gaunami tam, kad atsakovas galėtų iÅ¡sigulėti ir iÅ¡vykti į darbÄ . Aplinkybę, kad Å¡eimoje nuolat trÅ«kdavo pinigų, patvirtina nuolatinė parama iÅ¡ ieÅ¡kovės sesers ir mamos. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo butÄ pirko už atsakovo mamos pinigus. II. Atsakovo atsikirtimai 19. Atsakovas atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies.

Atsakovas sutinka, kad bÅ«tų nutraukta Å¡alių santuoka, tačiau nesutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta tik dėl atsakovo kaltės, laiko, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ . Atsakovas nesutinka su praÅ¡omu priteisti dukrai iÅ¡laikymo dydžiu, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas sutiktų mokėti po 180 Eur per mėnesį. Taip pat nesutinka mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pripažintas bendra jungtine nuosavybe ir bÅ«tų dalijamas.

20. Atsakovas teigia, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieÅ¡kovei jokia neturtinė žala nepadaryta ir nėra pagrindo jos priteisti. IeÅ¡kovės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad ji ignoravo sutuoktinio interesus, viena planavo savo laisvalaikį, atostogas. Apie 10 metų ji su atsakovu kartu neatostogauja, kartu neplanuoja jokių bendrų iÅ¡vykų. Vienok pati jau daug metų po kelis kartus iÅ¡vyksta be sutuoktinio atostogauti į įvairias užsienio Å¡alis. NepraneÅ¡usi, nepasitarusi iÅ¡vyksta ir į Lietuvos kurortus, nors atsakovui pasako, kad iÅ¡vyksta pas motinÄ Ä¯ Å ilalės miestÄ .

Atsakovas gyveno šeimoje, tačiau jautėsi vienišas ir reikalingas tik pinigams uždirbti. Nors sutuoktinė susirgo onkologine liga, tačiau, atsakovo nuomone, tuo negalima manipuliuoti. Sutuoktinės meilė, švelnumas, pagarba dingo ne dėl ligos. Ji visiškai atsisakė turėti lytinius santykius ir to negalima pateisinti liga. Kadangi atsakovas jautėsi nelaimingas, nemylimas, ignoruojamas, jis kartais nuoskaudas malšindavo netinkamai – alkoholio vartojimu. Vienok, atsakovas nebuvo blaivinamas ar gydomas nuo priklausomybės alkoholiui.

Jis nuo 2001 m. nuolat dirbo vairuotoju, todėl neturėjo galimybės piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovas yra gydytas ligoninėje, tačiau ne dėl alkoholizmo ar jo sukeltų ligų. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nesistengė suprasti sutuoktinio, su juo kalbėtis, tartis, ieÅ¡koti sprendimo bÅ«dų, priemonių. Ji laikė atsakovÄ Å¾emesniu, menkesniu žmogumi. Nors yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo smurto artimoje aplinkoje, Å¡is konfliktas neturi jokios įtakos sprendžiant klausimÄ dėl kieno kaltės iÅ¡iro santuoka, nes ji faktiÅ¡kai iÅ¡irusi jau seniai.

IeÅ¡kovė nuolat gÄ sdina atsakovÄ , kad tokiu bÅ«du pasiims butÄ , reikalauja, kad atsakovas perleistų butÄ jai, tada ji atsiims pretenzijas ir nekaltins jo.

21. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti po 300,00 Eur dukters iÅ¡laikymui, sutiktų mokėti po 180,00 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad atsakovas kas mėnesį duodavo 150 Eur ir tai, kad dar duodavo pinigų dukrai. Neteisingai nurodo, kad dukrai duodavo tik apie 50 Eur. Atsakovas visuomet kas mėnesį dukrai duodavo ne mažiau 100–120 Eur, o sutuoktinei parneÅ¡davo visÄ algÄ , pasilikdamas sau apie 100–150 Eur. Dukra neturi papildomų poreikių dėl sveikatos problemų ir tuo pačiu papildomų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nepagrindė, kad dukrai bÅ«tina kas mėnesį 500 Eur. Å alys gyveno kartu, todėl atsakovas žino iÅ¡laidas dukrai. Jie niekada neskirdavo 500 Eur dukters iÅ¡laikymui, nes paprasčiausiai neturėjo galimybės tiek skirti.

22. Atsakovas po ilgo nedarbingumo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. dėl kairės kojos kelio skausmų, buvo priverstas išeiti iš tolimųjų reisų vairuotojo darbo. Nuo 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo pragyvenimo šaltinis – gaunama bedarbio išmoka. Pirmuosius 3 mėnesius buvo mokama 515 Eur, sekančius 3 mėnesius – 399 Eur, dar sekančius 3 mėnesius – po 366 Eur. Iš šių pajamų jis skyrė dukrai 150 Eur, likusius – buto mokesčių sumokėjimui, maistui. Atsakovas turi nuosavybės teise 5 žemės sklypus, tačiau jie kol kas nėra pajamų šaltinis. Atsakovas sutinka, kad gali atsirasti būtinybė dalį jų perleisti siekiant gauti lėšų pragyvenimui ir išlaikymo teikimui. Su išlaikymo įsiskolinimu kategoriškai nesutinka.

23. Nurodė, kad ieÅ¡kovė daugybę metų gaudavo papildomas pajamas – apie 120–140 Eur nuomos mokestį už vieno kambario buto (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovo mamai B. Č., nuomÄ . Å ių pajamų ji nebegauna įvykus konfliktui tik nuo 2019 m. liepos 26 d.

24. Atsakovas kategoriškai nesutiko, jog butas būtų pripažintas bendra jungtine nuosavybe, nes tam nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio l dalį, asmeninis turtas gali būti teismo pripažintas bendra jungtine nuosavybe tik tokiais atvejais, kai jis iš esmės pagerintas, tačiau šiuo atveju pagrindo pripažinti bendra jungtine nuosavybe nėra.

25. Butas yra vieno kambario, kuriame nėra atlikti jokie pertvarkymai, visos sienos, pertvaros nuo buto įsigijimo nepakeistos. Bute nėra padaryta kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų, jis nėra pagerintas iš esmės.

26. Nupirkus butÄ buvo atliktas paprastas einamasis remontas, nes butas buvo apleistas. Perdažytos sienos, lubos, pakeistos lauko durys, kurios kainavo apie 800 litų, pakeisti ir du langai. Langų ir durų įsigijimui nebuvo panaudoti ieÅ¡kovės pinigai.

27. IeÅ¡kinyje nurodomi neteisingi faktai, aplinkybės apie tariamÄ ieÅ¡kovės santaupų sukaupimÄ iÅ¡ darbo bei aplinkybės apie bendrÄ Å«kio vedimÄ . IeÅ¡kovei niekada nebuvo bÅ«dinga dalintis uždirbtus pinigus, juolab kartu kažkÄ pirkti, investuoti turimas lėšas. Ji visada gyveno siekdama, kad jos pinigai bÅ«tų skiriami tik jos, o vėliau ir dukros poreikių tenkinimui. Atsakovas nuo 1997 m. negyveno kartu su ieÅ¡kove, jis gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini). Tik kartais pasilikdavo pas ieÅ¡kovę nakvoti.

28. Butas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas iÅ¡imtinai tik už atsakovo lėšas, nes su ieÅ¡kove nevedė nei bendro Å«kio, ir apskritai ji neturėjo ir nesiÅ«lė jokių santaupų. Ji neturėjo jokių papildomų pajamų, iÅ¡skyrus darbo užmokestį iÅ¡ Kauno Klinikose seselės darbinių pareigų. Darbo užmokestis visuomet buvo minimalus, ji visada skųsdavosi pinigų stygiumi, nes reikėjo dar važinėti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į KaunÄ , kas sudarydavo pakankamai nemažas transporto iÅ¡laidas.

29. Atsakovas nuolat dirbo automobilių detalių pardavime, turėjo oficialų darbo užmokestį individualioje įmonėje bei daug detalių parduodavo pažįstamiems ar per skelbimus ir gaudavo papildomas pajamas. Buto pirkimui buvo išleista viso 30 000 Lt. Atsakovas taip pat neturėjo pilnai šios sumos, todėl teko šiek tiek prašyti artimųjų finansinės pagalbos.

30. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog ginčo butÄ jam nupirko tėvai, nes pinigus, kuriuos jis uždirbdavo iki santuokos su ieÅ¡kove iÅ¡leisdavo, jų nepakako, kad galima bÅ«tų sutaupyti (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 1:57:40 iki 1:58:46). Pripažino, kad Å¡eimai paskutiniu metu skirdavo 150 Eur ir dukrai iki 30-40 Eur. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, gyvendama santuokoje, linksmindavosi su savo draugėmis, kurios iÅ¡kviestos į teismÄ apklausai, ir negrįždavo į namus.

Paklausta, kodėl negrįžai, atsakydavo – „padauginau“, „nulūžau“ (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 2:01:05 iki 2:01:43.). Pripažino, kad jis išgerdavo daugiau nei žmona. Taip pat nurodė, kad pagrindinės problemos šeimoje atsirado tada, kai atsakovas užsiregistravo darbo biržoje ir 2018–2019 metais gaudavo nedideles pajamas. Nurodė, kad jis iki santuokos negyveno kartu su ieškove, bendro ūkio nevedė. Jei ieškovė būtų nors kiek prisidėjusi prie ginčo buto įsigijimo, butas nebūtų buvęs įgytas jo vardu, taip pat ir duris, langus keitė iš savo lėšų, grindis sudėjo jo brolis.

Nesvarsto buto dalybų, nes nei ieÅ¡kovė, nei jos mama jokių pinigų buto įsigijimui nedavė. Paskutinius 10 metų jis su sutuoktine kartu laiko neleisdavo, ji laikÄ leisdavo su draugėmis. Å iuo metu atsakovas dirba statybose vairuotoju, gauna 700 Eur į rankas. Sutinka mokėti dukrai iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės 200 Eur, nes daugiau neuždirba, nesvarsto galimybės parduoti žemės sklypų tikslu sumokėti didesnį iÅ¡laikymÄ dukrai; iki 2019 m. gyveno kartu ir padėjo dukrÄ iÅ¡laikyti, duodavo ieÅ¡kovei po 1 000 Eur, todėl praÅ¡o iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepriteisti.

Nurodė, kad J. Č. paskolÄ yra iÅ¡mokėjęs. Nesutinka mokėti kompensacijos už automobilį, laiko, kad abu automobiliai yra tokios pat vertės – apie 1 000 Eur.

31. Atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad nėra nustatyta santuokos iÅ¡irimo priežastis ir momentas, kada iÅ¡iro Å¡alių santuoka, kadangi anot ieÅ¡kovės, atsakovas vartojo alkoholį ir iki santuokos ir po santuokos sudarymo. Jei atsakovas 20 metų nuolat vartojo alkoholį, reiÅ¡kia, ieÅ¡kovė žinojo apie tokiÄ atsakovo problemÄ ir sudarydama su juo santuokÄ savo rizika padarė tokį pasirinkimÄ , kas negali bÅ«ti laikoma santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Socialinio draudimo pažymos ir kiti dokumentai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas daugybę metų dirbo vairuotoju, nėra registruotas priklausomybių centre.

Smurtas 2019 metais nėra tas atvejis, kuris sugriovė Å¡eimÄ , nes jau iki tol buvo prasti tarpusavio santykiai dėl kitų priežasčių. IeÅ¡kovė ignoravo atsakovo interesus, jo Å¡ventes, laisvalaikį, ji atskirai atostogavo, jai svarbiausia buvo atsakovo uždarbis. Sutuoktinės liga įtakojo jos psichinę bÅ«klę, emocinę įtampÄ , kas reiÅ¡kia, kad tai irgi įtakojo Å¡eimos santykius, todėl įrodymai apie ieÅ¡kovei teiktÄ psichologinę pagalbÄ turėtų bÅ«ti įvertinti visų aplinkybių kontekste.

Laiko, kad ieškovė neįrodė, jog tie išgyvenimai buvo sukelti dėl šeimos iširimo. Pažymėjo, kad ieškovės liga įtakojo tai, kad ieškovė negalėjo vesti pilnaverčio šeimyninio gyvenimo, t. y. lytinio gyvenimo, tačiau atsakovas nepaliko ieškovės. Prašė nesivadovauti U. G. rašytiniu paaiškinimu, patvirtintu notaro, kadangi tik išimtinais atvejais galimas liudijimas tokia forma; jei ji būtų apklausta teismo posėdyje, atsakovas būtų turėjęs jai klausimų.

Kadangi Å¡eima iÅ¡iro dėl abipusės sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ . Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nurodė, kad jis praÅ¡omas už tris metus iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, kai per tuos tris metus, atsižvelgiant į dukros amžių, buvo nevienodi dukters poreikiai, nevienoda minimali alga, skirtingos kainos, tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡o tapačios maksimalios iÅ¡laikymo sumos. IÅ¡ socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad ieÅ¡kovė pati tokios sumos, pagal savo gautas pajamas, skirti dukrai negalėjo, neįrodyta, kad dukra turėjo tokio dydžio poreikius.

Atsakovas nurodė, kad duodavo atsakovei po 150 Eur dukters iÅ¡laikymui ir dar po 40 Eur papildomiems mokymams. Be to, ieÅ¡kovė pripažino, kad bendras Å«kis su atsakovu buvo vedamas iki 2019 m. birželio mėnesio, kas reiÅ¡kia, jog buvo planuojamos bendros iÅ¡laidos, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡laikymo dukrai įsiskolinimo. Nuo kreipimosi į teismÄ dienos priteistas laikinas iÅ¡laikymas po 200 Eur, kurį atsakovas moka, yra pakankamas užtikrinti jos maksimalius poreikius, todėl praÅ¡o didesnio iÅ¡laikymo jai nepriteisti.

Dėl automobilių Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistas VW Passat, o atsakovui Toyota Avensis. Butas negali bÅ«ti pripažintas bendra jungtine nuosavybe, kadangi jis atsakovo įgytas iki santuokos. Tuo metu, net jei butas bÅ«tų perkamas ir už ieÅ¡kovės dalį piniginių lėšų, butas bÅ«tų įgytas ne bendrÄ ja jungtine, o bendrÄ ja daline nuosavybe, priklausomai nuo įdėtos pinigų sumos. Tačiau tokio reikalavimo pareikÅ¡ta byloje nebuvo. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai motina davė 8 000 Lt ginčo buto įsigijimui, ieÅ¡kovės mamos duoti parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jos su atsakovu santykiai nėra geri, be to, jie nepatikimi.

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį vieno sutuoktinio asmeninį turtÄ galima pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė, nėra įrodymų kad ieÅ¡kovė į nupirktÄ butÄ Ä¯dėjo duris, langus, nėra įrodymų, kada tie darbai buvo atlikti, taip pat ieÅ¡kovė nenurodė, kokiÄ konkrečiai pinigų sumÄ Ä¯dėjo į ginčo butÄ .

32. Trečiasis asmuo J. Č. patvirtino, kad skolino atsakovui 3 000 Eur automobilio pirkimui, jis automobilį nusipirko ir skolÄ atidavė dalimis, paskutinę įmokÄ 2020 metais.

33. Trečiasis asmuo UAB „Telia“ atsiliepimo į bylÄ neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. III Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 34. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Ž. G. ir L. G. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuokÄ (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., el. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė duktė U. (1 t., el. b. l. 12).

35. U. G. 2019/2020 metais mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 (12) E klasėje (1 t., el. b. l. 18). 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gruodžio 31d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad L. G. sumokėjo po 40 Eur MB „Kalbėk“ už anglų kalbos kursus (1 t., el. b. l. 19-20; 2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas), o 2019 m. birželio 5 d. – 50 Eur MB „Kalbėk“ už anglų kalbos kursus (1 t., el. b. l. 21). Mokėjimo nurodymai UAB „Init“ patvirtina, kad L.

G. kas mėnesį moka po 9 Eur už internetÄ ir po 12,42 Eur Kauno sakralinės muzikos mokyklai už Ugnės neformalų Å¡vietimÄ , kur ji mokosi nuo 2009 m. (1 t., el. b. l. 22-25; 3 t., el. b. l. 98). Už U. Å¡okių pamokas mokama 25 Eur į mėnesį (3 t., el. b. l. 21); už odontologo paslaugas sumokėta 80 Eur (3 t., el. b. l. 74). Už U. G. vairavimo kursus sumokėta 100 Eur (3 t., el. b. l. 99). 2019 m. spalio 14 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as / siuntimas (3 t., el. b. l. 102, 103), sÄ skaitos, kvitai (3 t., el. b. l. 14-19, 104), Mechaninis odos valymas su vaistinėmis medžiagomis – patvirtina buvusias ieÅ¡kovės iÅ¡laidas U.

G. poreikiams (3 t., el. b. l. 10-13). U. G. Būtinųjų išlaidų lentelė (3 t., el. b. l.

73) patvirtina, kad jos išlaikymui reikalinga 626-648 Eur kas mėnesį.

36. L. G. nekilnojamojo turto neturi (1 t., el. b. l. 26). L. G. vardu registruotas keleivinis automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1997 m., įgytas 2011m. vasario 18 (1 t., el. b. l. 46). ). Pagal Emprekis duomenis tokio automobilio kaina yra 970 Eur (1 t., popierinės b. l. 171). Informacija apie valstybinį socialinį draudimÄ nuo 1995 iki 2019 metų parodo L. G. pajamas atitinkamais laikotarpiais ir ligos periodus; paskutiniu metu jos gaunamas pajamas sudaro apie 1 000 Eur (1 t., el. b. l. 49-60). 2018 m. lapkričio 24 d. L. G. iÅ¡simokėtinai įsigijo telefono aparatÄ už 273,76 Eur (1 t., el. b. l. 61).

37. Vietinio mokėjimo nurodymai – pervedimai – 2010 m. rugsėjo 30 d. R. K. – 500 Lt., 2010 m. lapkričio 3 d. E. S. – 500 Lt, 2011 m. lapkričio 14 d. L. S. – 100 Lt, 2011 m. lapkričio 29 d. E. S. – 150 Lt, 2012 m. sausio 9 d. E. S. – 200 Lt, 2012 m. vasario 14 d. L. S. - 100 Lt, 2017 m. gegužės 9 d. L. S. – 100 Eur, 2017 m. gegužės 26 d. E. S. –100 Eur, 2017 m. liepos 3 d. E. S. – 30 Eur, 2017 m. spalio 11 d. E. S. – 50 Eur; ir 2017 m. birželio 27 d. L. G. R. M. - 45 Eur užstatas už nakvynę (duomenys neskelbtini) – patvirtina buvusiÄ ieÅ¡kovės mamos, tetos ir sesers daugkartinę finansinę paramÄ ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės iÅ¡laidas už poilsį (3 t., el. b. l. 24-34).

38. L. G. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (3 t., el. b. l. 35-72) patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė nuolat dirbo ir gaudavo pajamas, mokėdavo mokesčius už butÄ .

39. Ž. G. vardu registruoti 5 žemės Å«kio paskirties žemės sklypai ir butas (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 27-37; 120-133), butÄ atsakovas įsigijo 2000 m. spalio 30 d. už 29 000 Lt, iÅ¡ kurių 20 000 Lt. Perdavė pardavėjui iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir 9 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2000 m. lapkričio 20 d. (3 t., el. b. l. 90-91). 2000 m. lapkričio 23 d. pareiÅ¡kimas patvirtina , kad Ž. G. 9 000 Lt Pardavėjui sumokėjo (3 t., el. b. l. 92). Buto (duomenys neskelbtini), nuotraukos patvirtina dabartinę buto bÅ«klę (1 t., el. b. l. 149-160).

Buto vidutinė vertė aruodas.lt duomenimis – 42 700 Eur (2020 m. birželio 17 d. DOK-71796 priedas). Ž. G. vardu registruotas keleivinis automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 2004 m., įgytas 2017 m. lapkričio 24 d. (1 t., el. b. l. 45). Pagal Emprekis duomenis tokio automobilio kaina yra 2 830 Eur (1 t., el. b. l. 47). IÅ¡raÅ¡as apie asmens darbovietę ir gaunamas iÅ¡mokas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., el. b. l. 72–74), Darbo ieÅ¡kančio asmens atmintinė (1 t., el. b. l. 101) Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pažyma apie asmeniui iÅ¡mokėtas sumas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., el. b. l. 134–135) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ už laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. parodo Ž.

G. pajamas atitinkamais laikotarpiais (1 t., el. b. l. 136–148). Ž. G. darbo sutartis patvirtina, kad nuo 2020 m. vasario 6 d. jis dirba UAB „Jonavos hidrotechnika“ vairuotoju ir gauna 700 Eur algÄ (2020 m. birželio 17 d. DOK-71796 priedas). 40. 2019 m. liepos 2 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Tyrimas pradėtas pagal L.

G. praneÅ¡imÄ dėl Ž. G. sukelto jai fizinio skausmo. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtariamasis Ž. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos B. Č. atsakomybėn pagal laidavimÄ (3 t., el. b. l. 94–96).

41. Maxima Lt čekiai, patvirtinantys atsakovo mokėjimus už pirkinius, patvirtina pastovų alkoholio įsigijimÄ (3 t., el. b. l. 105-107). 42. 1997 m. gegužės 9 d. E. S. įsigijo 28,07 kv. m. butÄ (duomenys neskelbtini), už 8 800 Lt, kurį pardavė 2002 m. rugsėjo 23 d. už 6 000 Lt (1 t., el. b. l. 38–43). 2002 m. L. G. banko iÅ¡raÅ¡as (2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė į savo banko sÄ skaitÄ 2002 m. rugsėjo 23 d. įnešė 5 900 Lt. 43. 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos raÅ¡telis patvirtina, kad J.

Č. paskolino Ž. G. 3 000 Eur automobilio pirkimui neribotam laikui, pagal kurį Ž. G. 2019 m vasario 24 d. yra grÄ Å¾inęs 700 Eur (2 t., el. b. l. 77). 44. 2008 m. gegužės 21 d. VÅ¡Ä® Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (1 t., el. b. l. 13), 2017 m. rugpjūčio 1 d. VÄ® Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (1 t., el. b. l. 14–15; 116–117), VÄ® Kauno klinikinės ligoninės Epikrizė (1 t., el. b. l. 16–17; 113–114 ) patvirtina, kad atsakovas periodiÅ¡kai gydytas nuo kasos uždegimo. 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as / siuntimas patvirtina tai, kad atsakovas į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ , Kauno filialÄ konsultacijai/ gydymui 5 metų laikotarpiu nesikreipė (3 t., el. b. l. 112). 2018 m. spalio 25 d. VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as / siuntimas patvirtina, kad atsakovas turėjo sveikatos problemų dėl kairio kelio sÄ nario (1 t., el. b. l. 115).

45. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Ginekologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašas 2009 m, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Chirurgijos skyriaus medicinos dokumentų išrašas 2010 m., Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2016 m. vasaris, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Radiologijos skyrius 2018 m., Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2018 m. sausis, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2018 m liepos mėn., Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas 2019 m vasario mėn. ( 3 t., el. b. l. 2–9), gydytojos K.

Z. atsakymas ir kiti medicininiai dokumentai (2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina ieškovės sveikatos būklę, darbingumo lygį, pobūdį, kito asmens pagalbos poreikį kasdieninėje veikloje ir nuolatinį vaistų poreikį. 46. 2019 m. spalio 8 d. Kauno apskrities Moterų krizių centro pažyma patvirtina, kad L. G. ir U. G. siekiant padėti įveikti stresinės situacijos šeimoje padarinius buvo teikiamos psichologo konsultacijos (3 t., el. b. l. 97).

47. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas patvirtina, kad transporto priemonę VW Passat apdraudusi yra L. G. (3 t., el. b. l. 20).

48. Ä® bylÄ pateiktos nuotraukos (3 t., el. b. l. 109–113) patvirtina Å¡alių draugystę nuo 1997 m. iki santuokos sudarymo.

49. U. G. SMS žinutė ir laiÅ¡kas atsakovui ( 2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina ilgalaikį atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo elgesį bÅ«nant neblaiviam ir kitas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovės ir dukters iÅ¡gyvenimus dėl atsakovo elgesio atsakovo prisidėjimÄ prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. 2010 m. raÅ¡ytas U. laiÅ¡kas tėčiui patvirtina jo jau tuo metu buvusias problemas dėl alkoholio (3 t., el. b. l. 107-108).

50. L. S., ieÅ¡kovės sesers, liudijimas notarui (2020 m. sausio 23 d. DOK-10748 priedas) patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie Å¡alių bendrÄ gyvenimÄ , atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo požiÅ«rį į Å¡eimÄ .

51. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jai priteisimo, kurioje nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ vieno mėnesio iÅ¡laikymo vaikui vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ .

52. Liudytoja A. V., ieÅ¡kovės draugė, apklausta teismo posėdžio metu parodė, jog ieÅ¡kovei visada labai padėjo mama, kuri pradžioje nupirko butÄ (duomenys neskelbtini), o kai buvo įsigytas butas Kaune, ieÅ¡kovė investavo į to bÅ«sto gerbÅ«vį – langų keitimÄ , remontÄ - Å¡ios aplinkybės jai yra žinomos iÅ¡ ieÅ¡kovės (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 3:30:25 iki 3:31:25). Patvirtino, kad jai buvo žinomos atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo problemos, kurios tęsėsi daugybę metų, kad atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, žemino jÄ kaip moterį, kad atsakovė siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tikėjosi, kad atsakovas savo problemas iÅ¡sispręs (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 3:33:40 iki 3:37:50).

Nurodė, kad automobilio VW Passat įsigijimui ji skolino ieÅ¡kovei pinigus, kuriuos ji dalimis grÄ Å¾ino. Patvirtino, kad ieÅ¡kovė neturi jokių problemų su alkoholiu (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 3:41:20 iki 3:42:40).

53. Liudytoja O. V., ieÅ¡kovės draugė, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas nuolat gerdavo, daužydavo automobilius, negrįždavo namo savaitėmis. Liudytoja ne kartÄ skolino ieÅ¡kovei pinigų, ateidavo pabÅ«ti su jos dukryte, kad ieÅ¡kovė galėtų nueiti į parduotuvę (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 3:44:30 iki 3:45:00). Atsakovas daugybę metų dirbo vairuotoju, tačiau vis tiek daug gerdavo, tokiais atvejais jį pakeisdavo kolega, uždirbtus pinigus ne visada parneÅ¡davo, nes juos pragerdavo, todėl ieÅ¡kovei trÅ«kdavo pinigų (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 3:46:50 iki 3:49:00).

Patvirtino, kad ieškovė neturi problemų su alkoholiu, o pagrindinė priežastis dėl santuokos nutraukimo buvo atsakovo alkoholizmas. Taip pat atsakovas neprižiūrėjo ieškovės, kai ji sunkiai susirgo (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 3:50:10 iki 3:53:00).

54. Liudytoja I. Ž., ieÅ¡kovės buvusi bendradarbė 1995-1997 metais, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 1997 metais ieÅ¡kovė su atsakovu iÅ¡sinuomojo butÄ (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno kartu (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 3:56:57:53 iki 3:59:30; nuo 4:02:35 iki 4:04:35 ). Patvirtino, kad jai ieÅ¡kovė yra pasakojusi, kad jai su atsakovu nelabai sekėsi gyventi, nes jis geria (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 4:01:10 iki 4:02:16).

55. Liudytoja E. S., ieÅ¡kovės mama, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1997 metų jos dukra gyveno kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) iÅ¡sinuomoję butÄ , dėl ko ji tais pačiais metais nupirko jiems butÄ (duomenys neskelbtini). ButÄ nupirko savo vardu dėl atsargos. Kadangi abu dirbo Kaune, buvo tolokai važinėti į darbÄ , nutarė pirkti butÄ Kaune, tačiau jiems trÅ«ko pinigų, dukra paprašė liudytojos ar ji negalėtų prisidėti. Liudytoja pasiskolino iÅ¡ savo draugės 8 000 Lt. ir nuvežė dukrai ir atsakovui prieÅ¡ įsigyjant butÄ Kaune.

Tikėjosi grÄ Å¾inti skolÄ pardavusi butÄ (duomenys neskelbtini), bet kadangi buto pardavimas užtruko, skolÄ draugei grÄ Å¾ino dalimis. Nesidomėjo, kieno vardu buvo nupirktas butas. Butas buvo nugyventas, todėl tapetavo virtuvę, keitė duris, langus, sudėjo laminuotas grindis, sudėjo plyteles vonios kambaryje, kas kÄ padarė, liudytoja nežino. Liudytoja už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini) gautus pinigus atidavė dukros Å¡eimai, neatsimena, ar iki remonto, ar po jo. Po dukters gimimo atsakovas pradėjo savaitėmis negrįžti namo, gerdavo su draugais, jo teta eidavo jo ieÅ¡koti ir parvesdavo namo.

Liudytoja ne kartÄ prašė atsakovo negerti. Nurodė, kad jos duktė labai mylėjo atsakovÄ , statydavo laÅ¡elines po jo užgėrimų, norėjo, kad dukra turėtų tėvÄ , tikėjosi, kad jis susitvarkys, kol pakėlė rankÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę 2019 m. Be to, atsakovas nuolat grasino sutuoktinei ir dukrai sakydamas, kad butas yra jo, jis jas iÅ¡mes ir galės jos gyventi, kur nori. (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 4:07:50 iki 4:22:35). Kai ieÅ¡kovė sunkiai sirgo, ji iÅ¡ atsakovo nesulaukė jokios užuojautos, pagalbos, dukrÄ prižiÅ«rėjo liudytoja ir atsakovo teta.

Dukros U. svajonė buvo turėti atskirÄ kampelį, kad galėtų ramiai paruoÅ¡ti pamokas (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 4:26:48 iki 4:29:39).

56. Liudytojas R. F., atsakovo draugas, apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡alių bute (duomenys neskelbtini) buvo gal 2-3 kartus, paskutinį kartÄ prieÅ¡ 3–4 metus, iÅ¡ atsakovo žino, kad Å¡is butas yra jo pirktas iki santuokos su ieÅ¡kove, už jo mamos pinigus (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 4:44:00 iki 4:47:30; nuo 4:52:10). Nurodė, kad atsakovas 20 metų dirbo vairuotoju, todėl jis alkoholį vartoja saikingai, tik savaitgaliais, jis neturi priklausomybės nuo alkoholio (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 4:52:06 iki 4:47:30; nuo 4:53:33).

57. Liudytoja Z. A., atsakovo teta, apklausta teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovas niekada nepasakodavo, kodėl jis iÅ¡geria, ir tik prieÅ¡ kokius 4 metus jis pasakė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu kaip moteris nemiega vienoj lovoj, negamina jam valgyti, nuolat atvažiuodavo ieÅ¡kovės mama su Å¡uniu arba ieÅ¡kovės sesuo su draugu iÅ¡ Italijos ir visi apsigyvendavo tame vieno kambario bute (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 5:01:43 iki 5:05:15). Nurodė, kad atsakovas nusipirko ginčo butÄ už jo tėvo paliktus pinigus (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 5:07:25 iki 5:08:00).

Iki kol atsakovas nusipirko butÄ Kaune, jis gyveno (duomenys neskelbtini) (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 5:07:25 iki 5:08:00) Pripažino, kad atsakovas dažnai iÅ¡gerdavo, ne kartÄ yra parvežusi atsakovÄ girtÄ , tačiau alkoholikas nebuvo, apie ieÅ¡kovę liudytoja nieko blogo pasakyti negalinti (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 5:13:45 iki 5:15:00).

58. Liudytoja B. Č., atsakovo mama, apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo butas buvo nupirktas už jos Å¡eimos pinigus, kuriuos sutaupė gyvendama kartu su vyru ir atidavė sÅ«nui 2000 metais. SÅ«nus tiek pinigų neturėjo, kiek uždirbdavo, tiek iÅ¡leisdavo kartu su ieÅ¡kove. Nurodė, kad nieko blogo apie ieÅ¡kovę pasakyti negalinti, iÅ¡skyrus tÄ atvejį, kai ji parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl sÅ«naus elgesio 2019 metais ir turėdama pažįstamÄ policininkÄ iÅ¡vežė ir uždarė atsakovÄ dviem paroms (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įraÅ¡as nuo 5:19:50 iki 5:22:30; nuo 5:35:20 iki 5:35:55).

Pripažino, kad jos sūnus išgerdavo (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas nuo 5:28:07 iki 5:29:10). Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės 59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016 kt.).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

60. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

61. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, grindė tuo, jog atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę fizinį ir psichologinį smurtÄ , nesirÅ«pino ieÅ¡kove jai susirgus.

62. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo 2019 m. birželio 26 d. panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas incidento metu buvo girtas, jis ieÅ¡kovę iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, sakė, kad jai niekas nepriklauso ir jis susiras kitÄ . Atsakovas ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino pilnai, sakė, kad tai padarė tyčia apimtas pykčio, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, sakė kad jam tai didelė pamoka, todėl buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, atleidžiant atsakovÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį motinos B.

Č. atsakomybėn pagal laidavimÄ . Å i aplinkybė neginčijamai įrodo, kad ieÅ¡kovas naudojo smurtÄ atsakovės atžvilgiu, kas atitinka CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytÄ prezumpcijÄ - žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu, todėl laikytina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

63. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, aiÅ¡kinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad bÅ«tų laikoma, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės; taip pat tai, kad pakanka įrodyti tik faktÄ , su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Å i prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ , arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007;2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007 ).

64. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad šalių santuoka iširo ir dėl besaikio atsakovo alkoholio vartojimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių dukters žinutės, 2010 m. laiškas atsakovui, atsakovo pirkinių čekiai, iš dalies ir medicininiai dokumentai, kuriuose nurodomas draudimas vartoti alkoholį, L. S. liudijimas notarui, teismo posėdyje apklaustų ieškovės liudytojų parodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kad jis gerdavo daug dienų, užgėręs elgdavosi neadekvačiai, negrįždavo į namus, po užgėrimų buvo gelbėjamas ieškovės lašelinėmis, galimai naudojosi nedarbingumo pažymomis. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovo liudytojų Z. A. ir B. Č. parodymai, kurios savo pasisakymuose neneigė aplinkybės, kad atsakovas vartojo alkoholį, tačiau bandė rasti pateisinimų tokiam atsakovo elgesiui.

65. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės atstovės argumentais, kad atsakovo nesikreipimas į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ pats savaime nepaneigia atsakovo priklausomybės alkoholiui, o greičiau patvirtina, kad atsakovas nepripažino Å¡ios problemos ir nesiekė jos spręsti. Vertintina ir tai, kad atsakovui buvo laÅ¡inamos laÅ¡elinės, kas reiÅ¡kia, jog jis nuolat turėjo pirminę pagalbÄ namuose tikslu iÅ¡eiti iÅ¡ atitinkamos bÅ«klės po užgėrimų.

66. Vertinant U. G. liudijimÄ notarui pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu bÅ«du geriausiai užtikrinamas proceso betarpiÅ¡kumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip iÅ¡samiai nustatyti bylai reikÅ¡mingus faktinius duomenis.

Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Taigi galimybė remtis liudytojo rašytiniais parodymais yra labai ribota, taikytina tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali būti apklaustas teismo posėdyje, ir tik teismui nusprendus, kad tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

67. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad nėra iÅ¡skirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindÄ pripažinti liudytojos – Å¡alių dukters - raÅ¡ytinius parodymus leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus. Nepaisant to, vertintina ir tai, jog atsakovas, savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog praÅ¡ys apklausti Å¡alių dukterį teismo posėdyje, tačiau vėliau, net ir matydamas į bylÄ pateiktÄ dukters liudijimÄ notarui, tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė, bylos nagrinėjimo metu prieÅ¡taravimų dėl jo nepateikė, papildomos apklausos neprašė ir apie tai, kad praÅ¡o Å¡iuo įrodymu teismo nesiremti pasisakė tik baigiamųjų pasisakymų metu.

Tai, teismo nuomone, sudarytų pagrindÄ teismui atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tačiau teismas mano, kad yra pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡iuo įrodymu nesivadovauja.

68. Atmestinas atsakovo atstovės argumentas, jog byloje nebuvo nustatytas momentas, kada iÅ¡iro Å¡alių santuoka, kadangi anot ieÅ¡kovės, atsakovas vartojo alkoholį ir iki santuokos ir po santuokos sudarymo, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė jau sudarydama santuokÄ su atsakovu savo rizika padarė tokį pasirinkimÄ , kas negali bÅ«ti laikoma santuokos iÅ¡irimo priežastimi. IeÅ¡kovė neneigė, kad atsakovas vartojo alkoholį iki santuokos, tačiau pabrėžė, kad alkoholio vartojimas tiek iki santuokos, tiek ir tuoj po jos sudarymo nekėlė problemų santykiams Å¡eimoje.

Tik vėliau, atsakovui nuolat vartojant alkoholį, iÅ¡ryÅ¡kėjo jo priklausomybė alkoholiui, kai jis pradėjo gerti keletÄ dienų iÅ¡ eilės ir to pasėkoje atitinkamai elgtis – negrįžti į namus, nesirÅ«pinti Å¡eima, tapo grubus, priekabus, nepagarbiai elgėsi ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su dukra. Tai, kad atsakovė daugybę metų tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, bandė padėti atsakovui atsikratyti jo priklausomybės, nedeklaravo sudėtingo gyvenimo su atsakovu ir nesikreipė dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kaip ji pati nurodė, tik jos meilę atsakovui ir begalinį norÄ iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai bei L. S. liudijimas notarui. Kaip nurodė ieškovė, 2019 m. birželio 26 d. įvykęs incidentas tebuvo galutinis įvykis ieškovei suprasti, kad atsakovas visiškai negerbia savo sutuoktinės, kad jis neturi noro pasikeisti ir kad santuokos išgelbėti nepavyks.

69. Apibendrinant Sprendimo 64, 65, 68 punktuose nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigas, kas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3. 60 straipsnio 2 dalis).

70. Kaip minėta, atsakovas, norėdamas nuginčyti kaltės prezumpcijÄ turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ , arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Sprendimo 63 punktas).

71. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė ignoravo atsakovo interesus, jo šventes, laisvalaikį, atskirai atostogavo, visiškai atsisakė turėti lytinius santykius, jai svarbiausia buvo atsakovo uždarbis. Nurodytiems argumentams patvirtinti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo teta Z. A. nurodė, kad jai aplinkybė apie tai, kad ieškovė neatlieka savo, kaip moters pareigų yra žinoma iš paties atsakovo.

IeÅ¡kovė neigė atsakovo nurodytÄ aplinkybę, jog ji atsisakė lytinių santykių, taip pat teigė, kad nuolat organizavo bendrÄ Å¡eimos poilsį Å ventojoje, keliones į ItalijÄ pas savo seserį, tačiau atsakovas į ItalijÄ neiÅ¡vyko dėl eilinio užgėrimo. Atsakovo liudytojai Z. A. ir R. F. nurodė aplinkybes, dėl ko atsakovas negalėdavo bÅ«ti namuose – t. y. ieÅ¡kovės mamos ir sesers bei jos draugo pastovų buvimÄ jų bute, kas neva bÅ«davo nepakeliama atsakovui, tačiau tokių aplinkybių pats atsakovas įrodinėdamas ieÅ¡kovės kaltę net nebuvo nurodęs, todėl jos nevertinamos.

72. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas ieÅ¡kovės kaltę įrodinėjo iÅ¡imtinai savo paaiÅ¡kinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis nustatant įrodinėjamÄ aplinkybę, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi. Vienas iÅ¡ paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Jų įrodomÄ jÄ vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

73. Įvertinus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad atsakovo paaiškinimai ne tik nepatvirtina kitų byloje surinktų leistinų įrodymų, bet ir prieštarauja jiems. Atsakovui neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė ir nesant kitų aplinkybių, paneigiančių atsakovo kaltę darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

74. IeÅ¡kovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė – G. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo 75. Nenustačius, kad sutuoktiniams bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, po santuokos nutraukimo Å¡alims sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, iÅ¡laikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl neturtinės žalos priteisimo 76. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės ir priteisti jai iÅ¡ atsakovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

77. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sutuoktinis įgyja teisę į satisfakcijÄ iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio ir tai yra viena iÅ¡ santuokos nutraukimo pasekmių, kurias iÅ¡sprendžia teismas, nutraukdamas santuokÄ . Prievolė atlyginti neturtinę žalÄ nustatyta įstatyme, dėl to Å¡i žala turi bÅ«ti atlyginama jÄ patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį ar emocinį skausmÄ .

Nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o Å¡io straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007;2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

78. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ir jo atstovė ne tik nepripažino vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, bet ir nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie ieÅ¡kovei teiktÄ psichologinę pagalbÄ yra susiję ne su santuokos iÅ¡irimu, o su ieÅ¡kovei nustatyta onkologine liga, kuri ir įtakojo jos psichinę bÅ«klę, emocinę įtampÄ , kas reiÅ¡kia, kad tai įtakojo Å¡eimos santykius, todėl turėtų bÅ«ti įvertinti visų aplinkybių kontekste. Laiko, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tie iÅ¡gyvenimai buvo sukelti dėl Å¡eimos iÅ¡irimo.

79. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. 2019 m. spalio 8 d. Kauno apskrities Moterų krizių centro pažyma vienareikÅ¡miai patvirtina, kad L. G. ir U. G., siekiant padėti įveikti stresinės situacijos Å¡eimoje padarinius, buvo teikiamos psichologo konsultacijos. Kaip nurodyta pažymoje, krizinė situacija Å¡eimoje susidarė dėl dažnų konfliktų su sutuoktiniu ir patirto smurto. Kreipdamasi į šį centrÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad sutuoktinis nesaikingai vartoja alkoholį, kelia grėsmę jai ir dukrai, Å¡eima patiria nuolatines baimes dėl jo elgesio ir grasinimų.

80. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo ir to pasėkoje dėl neadekvataus jo elgesio ieškovė patyrė daugybę stresinių išgyvenimų, pati susirgusi sunkia liga, neturėjo ne tik paramos ir užuojautos, bet ir turėjo pasirūpinti tuo metu dar mažametės dukters priežiūra, nes pasitikėti atsakovu negalėjo. Nepaisant begalinės ieškovės kantrybės atsakovas ne tik kad nesistengė pasikeisti, bet galiausiai pradėjo ieškovę žeminti, psichologiškai ir fiziškai smurtauti.

81. Ä®vertinus santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovei priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Å i suma, teismo nuomone, atitinka protingumo principÄ ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011).

Dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo 82. Kadangi (duomenys neskelbtini) šalių dukrai U. G. sukako 18 metų, jos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas byloje nesprendžiamas. Dėl išlaikymo priteisimo 83. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui nurodydama, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 600 Eur suma, o atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, galintis patenkinti dukters poreikius. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka mokėti po 180 Eur, o bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko mokėti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, nes dėl savo turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomos išlaikymo sumos.

84. CK 3.192 straipsnis imperatyviai numato, jog tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

85. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®statymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

86. IÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktÄ ). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

87. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

88. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktÄ ).

89. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – iÅ¡silavinimas, amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

90. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovė gauna apie 1 000,00 Eur atlyginimÄ . Santaupų, nekilnojamojo turto ieÅ¡kovė neturi; turi transporto priemonę. Atsakovo atlyginimas yra 700 Eur. Jis taip pat turi transporto priemonę, vieno kambario butÄ Kaune ir 5 žemės Å«kio paskirties žemės sklypus Kauno rajone. IeÅ¡kovė turi nedidelius finansinius įsipareigojimus dėl įsigyto telefono aparato, atsakovas finansinių įsipareigojimų neturi. IeÅ¡kovė dėl onkologinės ligos yra netekusi 45 proc. darbingumo, ji nuolat vartoja didelį kiekį nekompensuojamų vaistų. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytÄ neįgalumÄ ar nedarbingumo lygį, taip pat nėra duomenų apie kitus turimus ieÅ¡kovės ar atsakovo iÅ¡laikytinius.

91. Ä®statyminė pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ suponuoja pareigÄ teikti įrodymus apie jų realiÄ turtinę padėtį. Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovas, kaip pats nurodė, turėdamas visas vairuotojo kategorijas dirba už 700 Eur atlyginimÄ ir jį tenkina jo darbo užmokestis, nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai. Kaip byloje nustatyta, atsakovas su savo profesionalumu praeityje uždirbdavo žymiai didesnį atlyginimÄ .

Nors atsakovas turėjo sveikatos problemų su kelio sÄ nariu, Å¡i problema, kaip paaiÅ¡kino pats atsakovas, dabartiniu metu yra iÅ¡nykusi, jis yra sveikas ir darbingas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis siekia pagerinti savo turtinę padėtį, ieÅ¡ko kito geriau apmokamo darbo ar papildomų darbų. Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo priteisimo, turi bÅ«ti laikomasi vieno iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

Vertinant galimybės vykdyti išlaikymo prievolę aspektu, toks pasyvus atsakovo elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

92. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pripažįstama, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.

93. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

94. Pagal ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ dukters U. G. poreikių lentelę (3 t., el. b. l.

73) dukrai per mėnesį reikalingos išlaidos yra 626-648 Eur ribose. Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, teismo vertinimu, jos nėra užaukštintos ir atitinka tokio amžiaus merginos poreikius.

95. Å iuo atveju vertintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieÅ¡kovės, ieÅ¡kovė, kaip minėta, yra netekusi 45 proc. darbingumo, jai nuolat reikalingi valstybės nekompensuojami vaistai, kas reiÅ¡kia, kad ji turi papildomų iÅ¡laidų savo sveikatos stiprinimui. Ä®vertinus tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, patvirtinus sumÄ , reikalingÄ bÅ«tiniesiems Å¡alių dukters poreikiams patenkinti, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti po 300 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2019 m. liepos 26 d.) iki dukters pilnametystės, t. y. iki 2019 m. lapkričio 19 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

96. Pagal CK 3.208 straipsnį iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , todėl priteistino iÅ¡laikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė skirtina iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

97. Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 98. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

99. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu, pastarasis tik simboliÅ¡kai prisidėdavo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo, t. y. paskutiniu metu skirdavo tik po 150 Eur, kurių žiemos laikotarpiu neužtekdavo net komunaliniams patarnavimams apmokėti ir kartais duodavo dukrai po 50 Eur per mėnesį. Todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dukrai įsiskolinimÄ 5 400 Eur, kurį sudaro 150 Eur kas mėnesį per paskutinius tris metus. Atitinkamai atsakovas teigė, kad jų Å¡eima niekada neskirdavo 500–600 Eur dukters iÅ¡laikymui, nes neturėjo galimybės tiek skirti, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . 100.

Nustatyta, kad Å¡alys iki 2019 m. birželio pabaigos gyveno kartu. Atsakovas pripažino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., t. y. kai dėl kojos kelio skausmų buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ tolimųjų reisų vairuotojo darbo, ir nuo 2018 m. lapkričio 6 d., kai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo pragyvenimo Å¡altinis buvo gaunama bedarbio iÅ¡moka, jis neturėjo galimybių skirti Å¡eimai daugiau pinigų. 101. Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio vertintina, kad laikotarpis, už kurį ieÅ¡kovė skaičiuoja iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , yra nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d., kas reiÅ¡kia, kad Å¡alių dukrai tuo metu buvo 15-17 metų.

Pažymėtina, kad atsakovas, skirtingai nei jo atstovė nurodė, kad tie 150 Eur buvo skiriami ne dukrai, o Å¡eimos poreikiams, t. y. mokesčiams, maistui ir kt. IeÅ¡kovės banko sÄ skaitos patvirtina, kad mokesčius už butÄ mokėdavo ieÅ¡kovė. Å alių dukra tuo metu taip pat užsiiminėjo užklasine veikla, lankė bÅ«relius. Ä®vertinus dukters poreikius tokiame amžiuje ir ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimo sumÄ po 150 Eur kas mėnesį, kas reiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du skaičiuojant Å¡alių dukros poreikiams iÅ¡ abiejų tėvų bÅ«tų skiriama po 300 Eur kas mėnesį bei įvertinus tai, kad atsakovas neįrodė, jog jis dukters iÅ¡laikymui skyrė daugiau nei 50 Eur kas mėnesį, kuriuos ieÅ¡kovė pripažino, laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 400 Eur iÅ¡laikymo dukrai įsiskolinimo už tris paskutinius metus priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl santuokoje įgytų automobilių padalijimo 102. Nustatyta, kad Å¡alys, gyvendamos santuokoje įsigijo du automobilius - keleivinį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytÄ 2017 m. lapkričio 24 d., kurio kaina bylos nagrinėjimo metu yra 2 830 Eur, ir keleivinį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytÄ 2011 m. vasario 18 d., kurio kaina bylos nagrinėjimo metu yra 970 Eur. Å alys sutiko, kad Toyota Avensis po santuokos nutraukimo bÅ«tų palikta atsakovui, o VW Passat – ieÅ¡kovei, tačiau ieÅ¡kovė prašė priteisti 500 Eur kompensacijÄ už atsakovui atitenkantį brangesnį automobilį. 103.

Atsakovas teigė, kad kadangi už automobilio Toyota Avensis įsigijimÄ skolinti pinigai dar nėra grÄ Å¾inti, o ieÅ¡kovė šį automobilį įtraukia į dalintino turto balansÄ , tai atsakovo prievolė J. Č. turėtų bÅ«ti pripažinta solidaria. Vėliau nurodė, kad visgi skolÄ J. Č. yra grÄ Å¾inęs, tik nepamena kada. 104. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 20 d. J. Č. paskolino atsakovui 3 000 Eur automobilio pirkimui ir atsakovas 2019 m vasario 24 d. buvo grÄ Å¾inęs 700 Eur.

Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo J. Č. teigė, kad paskolÄ atsakovas yra grÄ Å¾inęs pilnai, tačiau 2 300 Eur buvo grÄ Å¾inti 2020 metų pradžioje. 105. Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Nustatyta, kad Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2019 m. birželio 26 d., 2 300 Eur paskolos suma, atsakovo teigimu, grÄ Å¾inta Å¡alims kartu nebegyvenant. 106.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013-06-18 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015 kt.).

Pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. 107. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad paskolos davėjas ir paskolos gavėjas yra susiję artimais ryÅ¡iais (kreditorius yra atsakovo mamos sutuoktinis), paskolos raÅ¡telyje yra fiksuotas paskolos grÄ Å¾inimas tik iki 2019 m. vasario 24 d., vėlesnis paskolos grÄ Å¾inimas dėl neaiÅ¡kių priežasčių fiksuotas nebuvo. Apklausiamas teismo posėdyje atsakovas negalėjo nurodyti, kada jis grÄ Å¾ino paskolÄ ir tik kreditoriui nurodžius, kad ji buvo grÄ Å¾inta 2020 metų pradžioje, su jo parodymais sutiko.

IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad jos nuomone, atsakovas paskolÄ yra grÄ Å¾inęs dar tuomet, kai jie gyveno drauge. Svarbu ir tai, kad atsakovas pradėjo dirbti tik 2020 m. vasario 6 d., iki tol gaudavo tik bedarbio paÅ¡alpÄ . Esant tokiai situacijai teismas laiko neįrodytu atsakovo teiginį, kad paskolÄ J. Č. jis grÄ Å¾ino jau po to, kai jis su ieÅ¡kove nebegyveno, t. y. iÅ¡ asmeninių lėšų. 108. Atsižvelgiant į Sprendimo 107 punkte nurodytÄ teismo iÅ¡vadÄ , laikytina, kad abu automobilius Å¡alys įgijo santuokoje už bendras lėšas, todėl Å¡alims pasidalijus automobilius gera valia, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas ir pagal į bylÄ pateiktas automobilių kainas santuokos metu įgytÄ turtas padalijamas tokiu bÅ«du – transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 1 000 Eur, priteisiama ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė apie 2 000 Eur, priteisiama atsakovui asmeninės nuosavybės teise; tuo pačiu priteisiama iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos praÅ¡oma 500 Eur kompensacija už atsakovui tenkančiÄ brangesnę transporto priemonę.

Dėl Å¡alių prievolių 109. IeÅ¡kovė prašė pripažinti prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. sudarytÄ pirkimo 24 mėn. terminui iÅ¡simokėtinai sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Telia“, asmenine ieÅ¡kovės prievole, atsakovas dėl to neprieÅ¡taravo, todėl Å¡is praÅ¡ymas tenkintinas. 110. IeÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti prievolę pagal 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo ir J. Č. asmenine atsakovo prievole, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Å¡i prievolė turėtų bÅ«ti pripažinta solidaria.

Teismui nustačius, kad prievolė yra pasibaigusi, Å¡is reikalavimas atmestinas. Dėl buto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo 111. IeÅ¡kovė prašė teismo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo vardu, pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe dėl to, kad 1) jis buvo įgytas ir už ieÅ¡kovės motinos paskolintus 8 000 Lt, 2) bute buvo atlikti esminiai pagerinimai už ieÅ¡kovės lėšas, kurias jai padovanojo mama 2002 m. pardavusi butÄ (duomenys neskelbtini). 112.

Kaip nustatyta, butas esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 2000 m. spalio 30 d., Å¡alys susituokė 2001 m. birželio 23 d., kas reiÅ¡kia, kad ginčo butas buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Todėl sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad įrodinėjant prisidėjimÄ lėšomis prie buto įsigijimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. Tokio reikalavimo byloje pareikÅ¡ta nebuvo, kaip ir nebuvo įrodinėjama, kokia dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovei.

Nebuvus tokio reikalavimo ir neįrodinėjus tokių aplinkybių, teismas plačiau dėl to nepasisako, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kurios neįrodytos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais dėl 8 000 Lt prisidėjimo įsigyjant ginčo butÄ nesudaro teisinio pagrindo pripažinti šį butÄ Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 113. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bÅ«tina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iÅ¡ esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ voka „turto pagerinimas iÅ¡ esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013 ).

Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima bÅ«tų pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ . TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti atsakovė (kasatorė), reikalaujanti ieÅ¡kovo asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013). 114.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodė, kad po ginčo buto įsigijimo jame buvo pakeisti langai, durys, sudėtos laminuotos grindys, plytelės vonios kambaryje. Atsižvelgiant į 113 Sprendimo punkte nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus konstatuotina, kad tokio pobÅ«džio darbai negali bÅ«ti pripažinti buto esminiu pagerinimu. Taip pat ieÅ¡kovė jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovės nurodytus darbus atliko atsakovas dar iki 2002 m. rugsėjo 23 d., kai ieÅ¡kovės mama E. S. pardavė butÄ (duomenys neskelbtini) ir už jį gautus pinigus padovanojo ieÅ¡kovei.

Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad buto remonto darbai buvo pradėti dar iki gimstant Å¡alių dukrai, t. y. iki 2001 m. lapkričio 19 d., kas taip pat reiÅ¡kia, kad iki pinigų, gautų už parduotÄ butÄ , padovanojimo. 115. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas taip pat neįrodė, kad butas buvo pirktas už jo mamos pinigus atmestinas, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi kaip nurodyta Å¡io Sprendimo 113 punkte, Å¡iuo atveju, ne atsakovo, o ieÅ¡kovės pareiga buvo įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, sudarančias pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ konstatuotina, jog nėra pagrindo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. 116. Atmetus reikalavimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, atmestinas, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl Å¡io buto padalijimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 117. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ viso turėjo sumokėti 603,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 50,00 Eur (1 t., el. b. l. 64), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi.

Už advokato padėjėjos teisines paslaugas ieÅ¡kovė iÅ¡ viso sumokėjo 1 385,00 Eur (popierinės bylos 2 t., b. l. 11, 12). 118. Atsakovas sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., el. b. l. 98), Kauno apygardos teismas atsakovo atskirojo skundo netenkino, todėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Už teisines paslaugas atsakovas turėjo 450,00 Eur iÅ¡laidas (200,00 Eur už konsultacijas ir dokumentų parengimÄ teismui, 250,00 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiui) (2020 m. birželio 17 d.

DOK-71557 priedai). 119. Teismas patyrė 39,82 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 120. Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, byloje turi bÅ«ti paskirstytos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). 121. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus ir patenkintus reikalavimus, jos sumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį ir žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos taip: 121.1.

Vertinant reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, laikytina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas 100 proc. 121.2. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ patenkintas 100 proc. 121.3. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 100 proc. 121.4. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl transporto priemonių padalinimo patenkintas 100 proc. 121.5. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe atmestas. 121.6.

Ieškovės reikalavimas dėl buto priteisimo jai natūra, o atsakovui – 6 000,00 Eur kompensacijos atmestas 121.7. Ieškovės reikalavimas dėl prievolės UAB „Telia“ pripažinimo asmenine ieškovės patenkintas 100 proc. 121.8. Ieškovės reikalavimas dėl prievolės J. Č. pripažinimo asmenine atsakovo atmestas. 121.9. Atitinkamai teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys patenkintas 62,50 proc. (100 + 100 + 100 + 100 + 0 + 0 + 100 + 0 = 500; 500 / 8 = 62,50 proc.). 121.10. Ieškovei iš atsakovo priteisiamas 50,00 Eur žyminis mokestis bei 866,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (1 385,00 Eur x 62,5 proc.).

Valstybei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 327,00 Eur žyminis mokestis (603,00 Eur x 0,625; 376,875 Eur – 50,00 Eur). 121.11. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos 169,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (450,00 Eur x 37,5 proc.). 121.12. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės priteisiamos 747,00 Eur (866,00 Eur + 50,00 Eur – 169,00 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos. 121.13. Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos 14,93 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (39,82 Eur x 37,5 proc.), o iÅ¡ atsakovo – 24,89 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (39,82 Eur – 14,93 Eur).

2. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai ir draudimas atsakovui parduoti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybę ir valdymÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140, 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovės L.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės. IeÅ¡kovei L. G. palikti santuokinę pavardę G. Priteisti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 26 d.) iki jos pilnametystės, iÅ¡skaičiavus atsakovo sumokėtas ieÅ¡kovei sumas vykdant 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 5 400 Eur (penkių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Pavesti dukters iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai ieÅ¡kovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui Ž.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ brangesnę transporto priemonę. Pripažinti prievolę pagal 2018 m. lapkričio 24 d. pirkimo 24 mėn. terminui iÅ¡simokėtinai sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Telia“, asmenine ieÅ¡kovės L.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 747,00 Eur (septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 327,00 Eur (trijų Å¡imtų dvideÅ¡imt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 24,89 Eur (dvideÅ¡imt keturių eurų 89 ct) iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Nurodytos sumos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,93 Eur (keturiolikos eurų 93 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Ä®siteisėjus Å¡iam sprendimui, panaikinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo parduoti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti Å¡io turto nuosavybę ir valdymÄ . Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnametei dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis vykdytinas skubiai. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė