2019-05-29 Nr. AB-12056-3-62-3-00176-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-326-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00176-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovai), 90,93 Eur turtinę žalą ir 378,00 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi (toliau – teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis) pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2019 m. vasario 12 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartyje nurodė tikslinti reikalavimą, t. y. kokią konkrečią turtinės ir kokią konkrečią neturtinės žalos sumą, iš kurio konkretaus atsakovo atstovo (pataisos įstaigos) prašoma priteisti, tikslinti skundo pagrindą, nurodant, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas, kuris atsakovo atstovas galimai pažeidžia nemokėdamas jam palūkanų už pataisos įstaigos sąskaitoje laikomas jo pinigines lėšas, pateikti skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taip pat teismas priminė pareiškėjui pateikti reikiamą kiekį skundo egzempliorių, paaiškino, kad ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies nuostata galioja ir teikiant skundą, kuriuo šalinami teismo nutartyje nurodyti skundo trūkumai.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose įtvirtintais reikalavimais bei aktualia teismų praktika, nurodė, kad teismui 2019 m. sausio 29 d. nutartyje nurodžius, pareiškėjas nepatikslino reikalavimų (nenurodė, kiek konkrečiai turtinės ir kiek konkrečiai neturtinės žalos iš kiekvieno atsakovo atstovo jis siekia prisiteisti), atsisakė pateikti tikslinamo skundo (su priedais) egzempliorius (kopijas), skirtus atsakovo atstovams, todėl teismas negali nustatyti inicijuojamo ginčo ribų, negali išspręsti skundo priėmimo klausimo ir tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

Teismas darė išvadą, kad dėl nurodytų priežasčių skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti bylą iš esmės. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir jo patikslinime.

Pareiškėjo teigimu, teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi nurodė pateikti naują skundą ir tiek jo kopijų, kiek yra bylos šalių, tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau tikslindamas skundą pateikdavo tik vieną kopiją, atsisakė tai padaryti, patikslino skundą ir pateikė tik vieną jo kopiją. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas yra Lietuvos valstybė ir nesvarbu dėl kieno neteisėtų veiksmų kilo neturtinė žala ir koks atsakovo atstovas elgėsi netinkamai. Tai yra juridinis asmuo ir nei vienas fizinis asmuo nėra atsakingas, o priteistus pinigus už neturtinę žalą išmoka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Pareiškėjas teigia, kad ABTĮ numatyta, jog teismas, susipažinęs su skundu, pats pašalina trūkumus, t. y. nustato atsakovo atstovą arba atmeta kokią nors bylos šalį, jam nesvarbu, kas pasielgė neteisingai ir dėl kieno galimai neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2019 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas, remdamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais, 25 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas turi suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, tikslinti reikalavimą, aiškiai ir konkrečiai nurodant, kokią konkrečią turtinės ir kokią konkrečią neturtinės žalos sumą, iš kurio konkretaus atsakovo atstovo prašoma priteisti bei prie skundo pridėti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pasiūlė pašalinti skundo trūkumus ir pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 3 dalimi, skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, šį įstatymo norma galioja ir teikiant skundą, kuriuo šalinami teismo nutartyje nurodyti trūkumai.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nesuformulavo konkrečių reikalavimų (skundo dalyko), atsisakė pateikti tikslinamo skundo (su priedais) egzempliorius (kopijas), skirtas atsakovo atstovams, t. y. nepašalino teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Kaip minėta, skundui keliami reikalavimai nustatyti ABTĮ 24 straipsnyje. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, t. y. taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Reikalavimas nurodyti savo skundo elementus, t. y. skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai nėra formalūs, kadangi prašomos nurodyti aplinkybės (skundo pagrindas) ir reikalavimas (skundo dalykas) apsprendžia administracinės bylos nagrinėjimo ribas, siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padeda visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Pareiškėjui jų tiksliai nenurodžius, to padaryti nėra galimybės.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjas teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir teisėtai bei pagrįstai laikė skundą nepaduotu. Nenustatyta, kad kurie nors iš pirmosios instancijos teismo nurodytų pareiškėjo skundo trūkumų būtų buvę nustatyti nepagrįstai. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius