2013-09-11 Nr. AB-4728-3-61-3-03027-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-827/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03027-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Orakulas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Orakulas“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjo UAB „Orakulas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. DI-216 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto lažybų organizavimo reglamento 26, 27, 28, 30, 32 ir 55 punktų ir V skyriaus 1 ir 2 skirsnių bei priedo prie reglamento Nr. 1 panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuojamas tuo, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis neteisėtu pagrindu – pareiškėjui netaikytinomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-363-815/2012 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-656/2013 (toliau – ir Nutartis) dalimis, kuriose konstatuotas kito ūkio subjekto veiklą reglamentuojančio reglamento atitinkamų nuostatų neteisėtumas.

Nei Sprendimo, nei Nutarties dalys, kuriose pasisakyta dėl UAB „Baltic Bet“ reglamento, teisiškai neįpareigoja pareiškėjo, kadangi nagrinėtoje byloje nebuvo spręstas jo reglamento teisėtumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas individualus administracinis teisės aktas, kurio taikymo pagrindas yra akivaizdžiai neteisėtas (netinkamas), konstatuotina, jog pareiškėjo skundas net nenagrinėjus jo iš esmės yra pagrįstas ir yra reali galimybė, kad bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas.

Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų Įsakymo panaikinimą ir šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki neteisėto Įsakymo priėmimo. Įsakymo vykdymas reikštų tai, kad pareiškėjas turėtų nutraukti veiklą lažybų procese perduodant informaciją internetu ar kitomis ryšio priemonėmis. Informacijos perdavimo internetu ir kitomis ryšio priemonėmis paslaugų teikimas lošimuose dalyvaujantiems asmenims yra neatsiejama pareiškėjo verslo dalis, todėl Įsakymo vykdymas lemtų didžiosios pareiškėjo verslo dalies nutraukimą, atitinkamai, netgi galėtų lemti pareiškėjo verslo žlugimą ir (ar) būtinybę imtis kitos veiklos.

Tokiu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo skundo patenkinimas netektų prasmės, kadangi Įsakymas jau būtų įvykdytas ir pareiškėjas didžiąją dalį savo veiklos jau būtų privalėjęs nutraukti. Papildomai pažymėjo, kad būtinybę stabdyti Įsakymo vykdymą lemia ir tai, kad, kaip nurodė atsakovas, jis yra kreipęsis dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) pakeitimų ir papildymų lošimus vykdant virtualioje erdvėje, o taip pat jau nuo 2011 m. yra svarstomas ALĮ pakeitimo projektas, kuris išspręstų šiuo metu galiojantį ALĮ neapibrėžtumą teikiant su lošimais susijusias paslaugas internetu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Pareiškėjui įvykdžius Įsakymą, tačiau vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, jis patirtų didelių nuostolių, kadangi Įsakymo vykdymas reiškia didžiosios pareiškėjo verslo dalies nutraukimą. Remiantis pateiktais argumentais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė – Įsakymo vykdymo sustabdymas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Orakulas“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS146-674/2011).

Be to, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje paprastai būna individualus. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde keliamo reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindą, skundžiamo sprendimo turinį, jo įtaką kitiems asmenims, bei minėtą administracinių teismų praktiką, teismas konstatavo, kad realios grėsmės, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nėra.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuoja tuo, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas neteisėtu pagrindu – pareiškėjui netaikytinomis Sprendimo ir Nutarties dalimis, be to, nuo 2011 m. yra svarstomi ALĮ pakeitimai, kurie išspręstų šiuo metu esantį neapibrėžtumą teikiant su lošimais susijusias paslaugas internetu ir kitomis ryšio priemonėmis. Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad Įsakymo pagrindas yra ne Nutartis, o nustatyti ALĮ pažeidimai. Pareiškėjui nustatytas optimalus terminas užbaigti sutartinius santykius, susijusius su lošimų organizavimu ryšio priemonėmis.

Teismas sutiko su tuo, kad, pareiškėjui nutraukus veiklą lažybų procese perduodant informaciją internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, jis gali patirti didelių nuostolių, tačiau ateityje galimai pasikeisiantis teisinis reglamentavimas negali būti pagrindas nesilaikyti šiuo metu galiojančių įstatymų. Nurodyti galimi pareiškėjo materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

III. Pareiškėjas UAB „Orakulas“ pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Įsakymo vykdymo sustabdymą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog skundžiama nutartis yra priimta iš esmės pažeidžiant administracinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Teismo nutartyje konstatuota, kad nėra realios grėsmės dėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, nes Įsakymas grindžiamas nustatytais ALĮ pažeidimais, o ne pareiškėjui netaikytinomis Nutarties ar Sprendimo dalimis. Minėta teismo išvada reiškia, kad teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, pasisakė dėl pareiškėjo skundo iš esmės, neatsižvelgęs į visas byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.

Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį bei šį straipsnį detalizuojančią teismų praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas nevertino Įsakymo išvadų pagrįstumo, pareiškėjo reglamento nuostatų atitikimo ALĮ reikalavimams, tačiau padarė išvadą, jog Įsakymo pagrindas yra ne Spendimas ar Nutartis, o nustatyti ALĮ pažeidimai.

Teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi padaryta visapusiškai neįsigilinus ir neįvertinus byloje susiklosčiusios specifinės faktinės bei teisinės situacijos. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, pagrindžiančių, kad Lošimų priežiūros tarnyba Įsakyme tik pacitavo Sprendimo, kurį apskundus priimta Nutartis, motyvuojamą dalį. Neatsižvelgiant į tai, kad Sprendime yra pateikta tam tikrų ALĮ nuostatų interpretacija, šis aiškinimas yra priimtas konkrečių kito ūkio subjekto – UAB „Baltic Bet“ – lošimų reglamento nuostatų kontekste, todėl atsakovas šios Sprendimo ir Nutarties dalių pagrindu negalėjo priimti pareiškėjui privalomo individualaus administracinio akto (Įsakymo).

LVAT Nutartyje konstatavo, jog visi pareiškėjo – Generalinės prokuratūros – byloje kelti reikalavimai yra savarankiškas skundo dalykas (t. y. dėl kiekvieno iš jų galima paduoti atskirą skundą teismui). Todėl kiekvieno reikalavimo atžvilgiu priimta Nutarties dalis teisines pasekmes sukuria tik tam subjektui, kurio atžvilgiu ta Nutarties dalis priimta. Tai leidžia daryti išvadą, kad Nutarties dalies, kurioje pasisakyta dėl UAB „Baltic Bet“ lošimų reglamento, taikymas pareiškėjui reiškia, jog jam pritaikomas teismo sprendimas, kuris buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu.

Tokiu pagrindu priimtas Įsakymas ne tik neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau taip pat pažeidžia ir teisėtumo principą bei vieną fundamentaliųjų teisminio proceso principų, kad teismo sprendimas (šiuo atveju teismo sprendimo dalis) teisines pasekmes sukelia tik tiems subjektams, kurių atžvilgiu šis sprendimas (jo dalis) buvo priimtas, ir nesukelia teisinių pasekmių asmenims, dėl kurių sprendimas (jo dalis) nebuvo priimtas. LVAT praktikoje pažymima, kad iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo skundžiamas administracinis aktas gali būti įvykdytas (vykdomas) ir sukelti asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, teismų ne kartą pažymėta, kad realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Kaip matyti iš pateiktos teismų praktikos, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas – garantuoti, kad palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų atkuriama iki Įsakymo priėmimo buvusi padėtis.

Šią išvadą patvirtina ir ABTĮ 92 straipsnio nuostata, pagal kurią, skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kaip aptarta aukščiau, Įsakymas buvo priimtas remiantis neteisėtu pagrindu – pareiškėjui netaikytinomis Sprendimo bei Nutarties dalimis, kuriose konstatuotas kito ūkio subjekto veiklą reglamentuojančio reglamento atitinkamų nuostatų neteisėtumas. Tačiau, kaip minėta, nei Sprendimo, nei Nutarties dalys, kuriose pasisakyta dėl UAB „Baltic Bet“ lošimų reglamento, teisiškai neįpareigoja pareiškėjo, kadangi nagrinėtoje byloje nebuvo spręstas jo lošimų reglamento teisėtumo klausimas.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų Įsakymo panaikinimą ir šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki neteisėto Įsakymo priėmimo. Įsakymo vykdymas reikštų tai, kad pareiškėjas turėtų nutraukti veiklą lažybų procese perduodant informaciją internetu ar kitomis ryšio priemonėmis. Informacijos perdavimo internetu ir kitomis ryšio priemonėmis paslaugų teikimas lošimuose dalyvaujantiems asmenims yra neatsiejama pareiškėjo verslo dalis, todėl Įsakymo vykdymas lemtų didžiosios pareiškėjo verslo dalies nutraukimą, atitinkamai, netgi galėtų lemti pareiškėjo verslo žlugimą ir (ar) būtinybę imtis kitos veiklos.

Skundžiama nutartimi nesustabdžius Įsakymo vykdymo iki teismo sprendimo priėmimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju Įsakymo įvykdymu sukeltos neigiamos pasekmės negalėtų būti pašalinamos arba jų pašalinimas būtų itin komplikuotas, kadangi pareiškėjas didžiąją dalį savo veiklos jau būtų privalėjęs nutraukti, o nutrauktos veiklos pradėjimas iš naujo pareikalautų neproporcingai didelių finansinių bei kitų išteklių. Taigi skundžiama nutartimi netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo skundo patenkinimas nebetektų prasmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos atveju pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones laikytina pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, t. y. aplinkybė, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą Įsakymą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad neegzistuoja pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teismas, netaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonių, sudarė sąlygas teismo konstatuotai pareiškėjo žalai atsirasti. Papildomai pažymi, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ateityje galimai pasikeisiantis teisinis reglamentavimas negali būti pagrindas nesilaikyti šiuo metu galiojančių įstatymų neatsižvelgiant į galimai atsirasiančius pareiškėjo nuostolius. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžia ne galimai pasikeisiantis teisinis reglamentavimas, o Įsakymo pagrindo neteisėtumas, kuris aptartas aukščiau.

Tačiau kaip papildomą argumentą, pagrindžiantį būtinybę stabdyti Įsakymo vykdymą, pareiškėjas nurodė galimus ALĮ pakeitimus. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad būtų neproporcinga ir neekonomiška iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nesustabdyti Įsakymo vykdymo. Nepagrįsta laikytina ir teismo išvada, kad pareiškėjas savo patirtus nuostolius dėl Įsakymo vykdymo galėtų prisiteisti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi poreikis ateityje inicijuoti papildomus teisminius ginčus dėl žalos atlyginimo iš valstybės kelia abejonių dėl realaus tokios žalos atlyginimo.

Įvykdžius Įsakymą, t. y. nutraukus didžiąją dalį pareiškėjo veiklos, pareiškėjo patirtos žalos atlyginimas būtų komplikuotas ir jo pažeistos teisės tikėtinai net nebūtų apgintos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nutraukus didžiąją dalį savo veiklos jo galimų patirti nuostolių mastas šiuo metu ar panaikinus Įsakymą net negali būti apskaičiuojamas. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjui tektų pagrįsti dėl veiklos nutraukimo negautas pajamas, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo verslo specifiką, įrodinėjimas, kad neįvykdžius Įsakymo minėtų nuostolių nebūtų kilę, gali būti itin apsunkintas ar net neįmanomas.

Tokia išvada daroma dėl to, kad pareiškėjas iš anksto negali žinoti savo kontrahentų, su kuriais sudarys sutartis ir iš kurių gaus pajamas, kadangi pareiškėjo organizuojamuose lošimuose gali dalyvauti kiekvienas fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų. Taigi pagrįsti dėl Įsakymo įvykdymo negautų pajamų dydį pareiškėjui gali būti neįmanoma, nors dėl pareiškėjo veiklos nutraukimo atsirasianti žala yra akivaizdi. Pateikti argumentai leidžia daryti išvadą, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjo žalos atlyginimas būtų apsunkintas ir pareiškėjo pažeistos teisės nebūtų realiai apgintos.

Taigi skundžiama nutartis, kurioje atsisakoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažeidžia proporcingumo principą bei gali užkirsti kelią realiai pareiškėjo pažeistų teisių gynybai. Remiantis pateiktais argumentais, būtina užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – Įsakymo vykdymo sustabdymą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas UAB „Orakulas“ inicijavo ginčą dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. DI-216 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto lažybų organizavimo reglamento 26, 27, 28, 30, 32 ir 55 punktų ir V skyriaus 1 ir 2 skirsnių bei priedo prie reglamento Nr. 1 panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgus į pareiškėjo pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turinį, darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės prašo laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

Skundžiamu Įsakymu, kurio preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 10, 11 ir 12 dalimis, 8 straipsniu, 10 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 10 dalimis, 18 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtino lažybų organizavimo reglamentą, kurio 26, 27, 28, 30, 32 ir 55 punktai ir V skyriaus 1 skirsnis (127-133 punktai) ir 2 skirsnis (134-142 punktai) bei priedas prie reglamento Nr. 1 sudaro galimybę organizuoti lažybas internetu ir telefonu. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įsakyme konstatavo, kad pagal minėtą reglamentą lažybos organizuojamos ir vykdomos Azartinių lošimų įstatymui prieštaraujančiu būdu.

Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas pareiškėjo UAB „Orakulas“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Administracinėje teisėje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nustato ABTĮ 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Tačiau pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012 nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 71 str.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės sieja su aplinkybėmis, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas neteisėtu pagrindu – pareiškėjui netaikytinomis Sprendimo ir Nutarties dalimis, be to, nuo 2011 m. yra svarstomi Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kurie išspręstų šiuo metu esantį neapibrėžtumą teikiant su lošimais susijusias paslaugas internetu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas turėtų nutraukti veiklą lažybų procese perduodant informaciją internetu ar kitomis ryšio priemonėmis, todėl patirs finansinių nuostolių, Įsakymo vykdymas lemtų didžiosios pareiškėjo verslo dalies nutraukimą, atitinkamai, netgi galėtų lemti pareiškėjo verslo žlugimą ir (ar) būtinybę imtis kitos veiklos.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teisėjų kolegijos manymu, negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis, tarp jų – ir materialinėmis, pasekmėmis pareiškėjui. Pareiškėjo teiginiai apie galimus nuostolius iš esmės yra paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne konkrečiais ir išsamiais finansiniais paskaičiavimais. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Taip pat pareiškėjo asmeniniai, turtiniai interesai negali nusverti valstybės ir visuomenės interesų.

Kaip minėta anksčiau, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešųjų interesų principų. Teisėjų kolegija pažymi, jog azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, o Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įgyvendindama Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, kontroliuoja, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų (ALĮ 28 str. 5 p.), pagal ALĮ 26 straipsnio 1 dalį, Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus. Taigi pareiškėjo įvardyta veikla lažybų procese itin reikšminga visuomenei. Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad moksliškai įrodyta, jog dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti daug neigiamų pasekmių. Pasaulio sveikatos organizacijos taikomoje tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nurodyta, kad įpročių ir potraukių sutrikimams priskiriamas patologinis potraukis lošti, be to, lošimai ir lažybos, kaip ir tabako rūkymas bei alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu. Azartinių lošimų organizavimas yra ūkinė veikla, galinti sukelti neigiamų socialinių padarinių.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas užtikrintų viešąjį interesą. Galimas žalos atlyginimo klausimo iškilimas aptariamu atveju, atsižvelgiant į paminėtus viešuosius interesus, neturėtų būti laikomas teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimu ar negalimumu Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti kiti nurodyti argumentai dėl būtinės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais ir subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, pasisakė dėl pareiškėjo skundo iš esmės. Priešingai, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde pateikiami argumentai dėl ginčo esmės neturi reikšmės nagrinėjant jo pateiktą prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl šios priemonės taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Orakulas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius