a548f6dc-3935-4d29-beca-2c4e99e5a4af · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1044/2014                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5 (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus ir Egidijaus Žirono,   teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3587-340/2013 pagal ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl ieÅ¡kovų teisių į teisingÄ bylų nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ , diskriminacijos uždraudimÄ , nuosavybės apsaugos pažeidimo pripažinimo bei teisingo atlyginimo už teisių pažeidimus priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovų teisių į teisingÄ bylų nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ , diskriminacijos uždraudimÄ , nuosavybės apsaugÄ pažeidimÄ Lietuvos Respublikos teismų ir Teisingumo ministerijos veiksmais ir neveikimu dėl ieÅ¡kovų turto prievartavimo, Å¡antažo, politinio persekiojimo; priteisti ieÅ¡kovui V. B. 316 465,74 Lt atlyginimo, o ieÅ¡kovui A. B. – 851 568,98 Lt atlyginimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos už teisių pažeidimus; sprendimo vykdymÄ pavesti atsakovo atstovui - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

IeÅ¡kovai nurodė, kad 2006-06-20 patvarkymais antstolė R. M. įpareigojo ieÅ¡kovus A. ir V. B. sumokėti patvarkymuose nurodytas vykdymo iÅ¡laidas į antstolės sÄ skaitÄ . Jonavos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-795-490/2006 panaikino antstolės patvarkymus ir įpareigojo antstolę tinkamai perskaičiuoti vykdymo iÅ¡laidų sumas, tačiau teismas dengė nusikalstamÄ antstolės veiklÄ , nepriimdamas nutarčių CPK 299, 300 str. numatyta tvarka. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Teisingumo ministerija ir teisingumo ministrai į ieÅ¡kovų skundus nereagavo, dengė antstolę nuo atsakomybės, provokuodami toliau veikti neteisėtai.

Antstolė R. M. 2006-11-08 vėl įpareigojo ieÅ¡kovus sumokėti tas pačias neperskaičiuotas vykdymo iÅ¡laidų sumas, atsisakė vykdyti įsiteisėjusiÄ ir privalomÄ 2006-07-05 teismo nutartį ir neperskaičiavo tinkamai vykdymo iÅ¡laidų pagal sprendimo vykdymo instrukcijos reikalavimus. Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja L. T. tyčia vilkino ieÅ¡kovų skundo nagrinėjimÄ , bandydama padėti antstolei prievartauti ieÅ¡kovų turtÄ , iÅ¡ieÅ¡koti tas pačias neteisėtas vykdymo iÅ¡laidas dvigubai, dengė nusikalstamÄ antstolės veiklÄ , nepriimdama nutarčių CPK 299, 300 str. numatyta tvarka.

Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-949-171/2011 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo A. B. skundÄ dėl atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų pripažinimo, dengiant nuo atsakomybės antstolę R. M. ir vykdant diskriminacijÄ , nustatydamas, kad administracinėje byloje nebuvo nustatyta ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo antstolei R. M. neįvykdžius įsiteisėjusios 2009-07-05 teismo nutarties. Atsakovo Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui A.

B. už teismų institucijų ir antstolės R. M. nusikalstamos veiklos demaskavimÄ buvo sufabrikuota baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2013 Å¡antažo ir politinio persekiojimo tikslais, suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas. IÅ¡vardintais veiksmais ieÅ¡kovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuriÄ privalo atlyginti atsakovas Lietuvos Respublika. Kadangi N. V. už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ buvo paskirta po 200 Lt bauda, tai nuo 2006-07-05 nutarties įsiteisėjimo (2006-09-17) iki Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutarties priėmimo ieÅ¡kovams turi bÅ«ti atlyginta 462 800 Lt, taip pat ieÅ¡kovui V.

B. turi bÅ«ti atlyginta 18 proc. PVM nuo 365,20 Lt vykdymo iÅ¡laidų sumos, o ieÅ¡kovui A. B. -18 proc. PVM nuo 312,70 Lt vykdymo iÅ¡laidų sumos ir neteisingai paskaičiuotas ir iÅ¡ieÅ¡kotas atlyginimo antstolei dydis už dviejų vykdomųjų raÅ¡tų vykdymÄ (112,70 Lt). Taip pat ieÅ¡kovams turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, kuriÄ surado po 35 000 Lt atlyginimas kiekvienam ieÅ¡kovui už teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimÄ ir įsiteisėjusios Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-07-05 nutarties nevykdymÄ , kuriÄ Ä¯rodo byloje surinkti dokumentai – įrodymai apie tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismas dengė nuo atsakomybės netesėtus ir nusikalstamus antstolės R.

M. veiksmus, vilkindamas skundų teisingÄ iÅ¡nagrinėjimÄ civilinėse bylose ir 2006-07-05 įsiteisėjusios nutarties įpareigojimų vykdymÄ , o atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir teisingumo ministrai kartu su Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu taip pat dengė neteisėtus ir nusikalstamus tiek antstolės, tiek Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmus, tyčia nenustatydamas ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktų. 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui A.

B. priklauso už administracinės bylos Nr. 1-949-171/2011 neiÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , kuriÄ Ä¯rodo teismo nutartis, kuri patvirtina, kad byla buvo tyčia vilkinama, dengiant antstolę, Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir teisėjus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ ir ministrus nuo atsakomybės už turto prievartavimÄ ir plėšimÄ , teisių pažeidimÄ ir diskriminavimÄ , Å¡antaÅ¾Ä ir politinį persekiojimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 2 punktu įgaliojo Teisingumo ministerijÄ atstovauti valstybei civilinėse bylose, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymo numatytais pagrindais turi imunitetÄ nuo pareikÅ¡to jam reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl be pagrindo buvo patrauktas atsakovu nagrinėjamoje byloje (CK 6.272 str. 2 d. ir 6.273 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo stadijoje reikalavimas teismui atmetamas, kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Teismo teigimu, ieÅ¡kinio pirmas reikalavimas - pripažinti ieÅ¡kovų teisių į teisingÄ bylų nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ , diskriminacijos uždraudimÄ nuosavybės apsaugÄ pažeidimÄ Lietuvos Respublikos teismų ir teisingumo ministerijos veiksmais ir neveikimu dėl ieÅ¡kovų turto prievartavimo, Å¡antažo, politinio persekiojimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas, ieÅ¡kovų teisių pažeidimų faktai, jeigu jie bÅ«tų nustatyti nagrinėjamoje byloje, sudarytų pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimÄ valstybei dėl žalos, padarytos antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų neteisėtais veiksmais, atlyginimo teismas atmetė, nurodęs, kad nors ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovams paÅ¡alinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir maksimaliai apibrėžti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , ieÅ¡kovai Å¡io trÅ«kumo nepaÅ¡alino, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas – konkrečių pareigÅ«nų ar institucijų veiksmų neteisėtumas, tais veiksmais padaryta žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir pasekmių – liko neatskleisti.

Nenustatęs pagrindų valstybės civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.                                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai A. B. ir V. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Å iÄ civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas bei teisėja T. Ž., nes ieÅ¡kovai yra pareiÅ¡kę daug ieÅ¡kinių dėl Å¡io teismo, nagrinėjant kitas bylas, padarytos žalos atlyginimo. 2. Sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punkte, nes teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nebuvo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡iam atsakovui atmetė tuo pagrindu, kad paÅ¡alino Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ iÅ¡ atsakovų, kaip netinkamÄ be ieÅ¡kovų sutikimo. Pagal CPK 45 straipsnį tik bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi teisę nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkama atsakovui, vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, o jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, tai privalo iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. privalo iÅ¡nagrinėti su motyvais reikalavimus visų atsakovų atžvilgiu.

3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai taikė CK 1.137 ir 1.138 straipsnių nuostatas, nurodydamas, kad ieÅ¡kinio pirmas reikalavimas nenagrinėtinas, nes negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas, o kaip teisių pažeidimo faktų pripažinimÄ .

4. Teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CPK 259, 265, 268-270 straipsnius, nes nenurodė argumentų, kuriais remiantis buvo atmesti byloje pateikti įrodymai. Teismas neteisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog neteisėtais antstolės ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais buvo prievartaujama ieÅ¡kovų nuosavybė, bandoma dvigubai iÅ¡ieÅ¡koti tas pačias vykdymo iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nereagavo į ieÅ¡kovų skundus, tuo dengė antstolę nuo atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vilkino administracinės bylos nagrinėjimÄ .Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad:1. IeÅ¡kovų argumentas, kad teisėja, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka, paremtas tik subjektyvia ieÅ¡kovų nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankaus ieÅ¡kovams sprendimo priėmimas, savaime nereiÅ¡kia buvus teisėjÄ Å¡aliÅ¡kÄ .

2. IeÅ¡kovai atsakovu Å¡ioje byloje patraukė ne tik valstybę, bet ir Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ . Å iuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama Å¡alis (valstybė) į bylÄ yra įtraukta.

3. Nepagrįstas ieÅ¡kovų argumentas, kad teismas nenurodė privalomų argumentų, kuriais atmetami pateikti įrodymai. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių pateiktÄ argumentÄ , juo labiau, jei jis esminės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui neturi. Å iuo atveju teismas priėmė ir įvertino visus ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus, iÅ¡klausė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųApeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 bei 7 punktus, ir tai yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai.

Apeliantai teigia, kad nepagrįstai Å¡ioje byloje iÅ¡ atsakovų buvo paÅ¡alintas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nebuvo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimai Å¡iam atsakovui.Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis visais atvejais bus pradėtas.

Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis.

Jeigu teismas nustato, kad ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas negali bÅ«ti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieÅ¡ tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso. Tuomet, jei ieÅ¡kovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratÅ«rÄ , teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama procesinį klausimÄ â€“ pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratÅ«rÄ Ä¯ valstybę ir nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumas paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Tuo atveju, kai ieÅ¡kovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratÅ«rÄ , teismas nutartimi turi paÅ¡alinti Å¡iuos imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iÅ¡ proceso. Å iuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama Å¡alis (valstybė) į bylÄ yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme.Nagrinėjamoje byloje apeliantai atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ .

Dėl nurodytų motyvų atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai paÅ¡alino iÅ¡ atsakovų Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ neesant apeliantų sutikimui. Taip pat prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinyje nurodytus apeliantų argumentus bei byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmų neteisėtumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo tarpu, jei teismo sprendimo motyvai ir bÅ«tų neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2013). IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantai neįrodė visų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų bÅ«tinų atsakovo atsakomybei kilti, prieÅ¡ tai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs apeliantų nurodytas aplinkybes dėl antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir ministrų veiksmų teisėtumo. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra nepakankami ar neiÅ¡samÅ«s, todėl nėra pagrindo sprendimÄ pripažinti negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųNagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovams reiÅ¡kiant reikalavimÄ atsakovui Lietuvos valstybei atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ dėl antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų neteisėtų veiksmų, valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolio, teisėjų ir teismų veiksmų neteisėtumas bei kaltė turi būti konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka (teismo sprendimais, nuosprendžiais ir pan.), teismo procesinio sprendimo panaikinimas arba pakeitimas civilinio proceso kodekso numatyta tvarka savaime neįrodo teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumo. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso tvarka nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bÅ«tent apeliantams tenka pareiga pateikti visus reikalingus įrodymus ir pagrįsti jų praÅ¡omų reikalavimų pagrįstumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantai Å¡ios savo pareigos neįvykdė ir pagrįstai ieÅ¡kinio netenkino.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kinio pirmas reikalavimas – pripažinti ieÅ¡kovų teisių į teisingÄ bylų nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ , diskriminacijos uždraudimÄ nuosavybės apsaugÄ pažeidimÄ Lietuvos Respublikos teismų ir teisingumo ministerijos veiksmais ir neveikimu dėl ieÅ¡kovų turto prievartavimo, Å¡antažo, politinio persekiojimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas, o ieÅ¡kovų nurodytų teisių pažeidimų faktai, jeigu jie bÅ«tų nustatyti byloje, sudarytų pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .Atmestini apeliantų argumentai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog neteisėtais antstolės ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais buvo prievartaujama ieÅ¡kovų nuosavybė, bandoma dvigubai iÅ¡ieÅ¡koti tas pačias vykdymo iÅ¡laidas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R.

M. 2006-02-20 priėmė patvarkymus Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 dėl piniginių sumų valstybės naudai ir vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovų (b. l. 4-6). Jonavos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 nutartimi iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovų skundÄ dėl antstolės R. M. veiksmų, pripažino antstolės veiksmus dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo 2006-02-20 patvarkymuose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 neteisėtais, patvarkymus panaikino ir įpareigojo antstolę vykdymo iÅ¡laidas vykdomuosiuose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 iÅ¡ieÅ¡koti CPK 611 str. numatyta tvarka (b. l. 5-6). Minėtoje nutartyje Jonavos rajono apylinkės teismas nurodė, kad patvarkymų dalys dėl vykdymo iÅ¡laidų naikinamos dėl to, jog buvo nesilaikyta CPK 609-611 str. numatytos tvarkos ir nebuvo siųstas raÅ¡tiÅ¡kas siÅ«lymas geruoju sumokėti vykdymo iÅ¡laidas.

Byloje pateikti duomenys bei antstolės R. M. 2006-11-08 raÅ¡tas patvirtina, kad antstolė teismo įpareigojimÄ Ä¯vykdė - kreipėsi į ieÅ¡kovus su pasiÅ«lymu sumokėti geruoju vykdymo iÅ¡laidas vykdomosiose bylose (b. l. 12, 18-19). Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-05-08 nutartimi atmetė ieÅ¡kovų skundÄ dėl antstolės 2006-11-08 pasiÅ«lymų vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 sumokėti vykdymo iÅ¡laidas geruoju (b. l. 18-19). Kauno apygardos teismo 2008-09-16 nutartimi ieÅ¡kovų atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nutarties, iÅ¡ dalies patenkintas, pasiÅ«lymas sumokėti vykdymo iÅ¡laidas geruoju buvo pakeistas, sumažinus vykdymo iÅ¡laidų sumas (b. l. 25-27).

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-09-23 nutartimi iš A. B. antstolei R. M. priteisė 225,40 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01842 (b. l. 23), o 2008-12-03 nutartimi iš A. B. buvo priteista 395,20 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01762 (b. l.

24) Kauno apygardos teismas 2009-08-18 nutartimi, tenkindamas A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nutarties, vykdymo iÅ¡laidų sumÄ vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01762 sumažino iki 334,92 Lt (b. l. 20-21). Ä®vertinęs byloje ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolė R. M. J. rajono apylinkės teismo 2006-07-05 nutarties įpareigojimÄ vykdymo iÅ¡laidas vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 iÅ¡ieÅ¡koti CPK 611 str. numatyta tvarka įvykdė, ieÅ¡kovai pasinaudojo savo teise apskųsti antstolės veiksmus bei teismų procesinius sprendimus, antstolės patvarkymų ir teismo nutarčių trÅ«kumai paÅ¡alinti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka aukÅ¡tesnių teismų procesiniais sprendimais, taigi antstolės ir teismų veiksmų teisėtumas buvo patikrintas teismų instancine tvarka, jų veiksmai nelaikytini neteisėtais CPK 6.272 str. 2 d. prasme.

Apeliantai neįrodė, kad dėl tokių antstolės ar teismų veiksmų jiems buvo padaryta žala ir kad ši žala buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su teismo ir antstolės veiksmais.Atmestinas apeliantų argumentas, kad antstolė neteisėtai neįvykdė Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-07-05 nutartimi jai nustatyto įpareigojimo dėl vykdymo išlaidų perskaičiavimo. Kaip minėta, Jonavos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 nutartimi įpareigojo antstolę vykdymo išlaidas vykdomuosiuose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762, Nr. 0064/05/01842 išieškoti CPK 611 straipsnyje numatyta tvarka.

Å i teisės norma įpareigoja antstolį dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo nusiųsti skolininkui raÅ¡tiÅ¡kÄ siÅ«lymÄ , kuriame nurodytas iÅ¡laidų dydis ir pasiÅ«lymas per nustatytÄ terminÄ tÄ sumÄ pervesti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ (CPK 611 str. 1 d.). Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismo 2006-07-05 nutartimi antstolė nebuvo įpareigota perskaičiuoti vykdymo iÅ¡laidų dydį. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nereagavo į ieÅ¡kovų skundus, tuo neva dengė antstolę nuo atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad A.

B. 2007-10-22 kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti drausmės bylÄ antstolei R. M. bei sustabdyti tolimesnę antstolės veiklÄ (b. l. 34-38). Teisingumo ministerija 2007-11-27 raÅ¡tu atsisakė tenkinti A. B. skundÄ . A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: panaikinti 2007-11-27 Teisingumo ministerijos raÅ¡tÄ Nr. (1.23)-7R-10692; įpareigoti ministerijÄ per 5 dienas nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos perduoti jo skundo dalį dėl antstolės R.

M. galimos nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, kompetentingai institucijai; įpareigoti atsakovÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministrÄ atlikti antstolės veiklos tarnybinį patikrinimÄ ir veiklos auditÄ nuo 2003 m.; įpareigoti atsakovÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministrÄ iÅ¡kelti antstolei R. M. drausmės bylÄ ir sustabdyti jos įgaliojimus iki bus iÅ¡nagrinėta drausmės byla. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-03-24 sprendimu A. B. skundÄ iÅ¡ dalies patenkino: panaikino Teisingumo ministerijos raÅ¡to dalį, įpareigojo Teisingumo ministerijÄ atlikti antstolės veiklos patikrinimÄ nuo 2003 m. (b. l. 31-33).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-19 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ pakeitė, pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 34-38). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), susijusių su A. B. skundų ir pareiÅ¡kimų dėl antstolės R. M. veiksmų nagrinėjimu, teisėtumas ir pagrįstumas teisiÅ¡kai įvertinas įsiteisėjusiu galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu, kuriuo A.

B. skundžiami Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų veiksmai pripažinti teisėtais.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vilkino administracinės bylos nagrinėjimÄ . IÅ¡ bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. B. skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-24 sprendimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2011-05-04, o iÅ¡nagrinėtas 2012-01-19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byla buvo iÅ¡nagrinėta per neproporcingai ilgÄ laikÄ .

Byloje apeliantai nėra pateikę įrodymų, kad minėtame teisme byla buvo vilkinama. Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, tuo tarpu byloje nenustatyti neteisėti antstolės, teismų, teisėjų, Teisingumo ministerijos ir teisingumo ministrų veiksmai, kurie sÄ lygotų atsakovo civilinės atsakomybės kilimÄ . Apeliantai nepagrįstai teigia, kad sprendime nėra motyvų, dėl kurių atmesti jų pateikti įrodymai.

Ä®vertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visus įrodymus, kurie buvo reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje nagrinėjamam klausimui. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra iÅ¡dėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankÅ«s apeliantams, nereiÅ¡kia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumoApeliantai skunde nurodo, kad Å¡iÄ civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas bei teisėja T.

Ž., nes ieškovai yra pareiškę daug ieškinių dėl šio teismo, nagrinėjant kitas bylas, padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais. Lietuvos apeliacinio teismas, nagrinėdamas apelianto pareikštus nušalinimus teisėjams ir teismams kitose civilinėse bylose (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013;

Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-123/2013 ir kt.), ne kartÄ aiÅ¡kino, kad konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galbÅ«t padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti. Å ios aplinkybės buvo nurodytos ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, sprendžiant ieÅ¡kovo A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo Å¡ioje civilinėje byloje, kuria ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas buvo atmestas (b. l. 120-122).Pagal teisinį reguliavimÄ ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi bÅ«ti traukiama į bylÄ atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Be to, Å¡ioje civilinėje byloje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ ne dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų, o dėl kitų teismų ir jų teisėjų veiksmų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas ir kad dėl to buvo pažeistos apeliantų teisės bei CPK 6, 7, 13, 17, 21 straipsnių ir Konvencijos 6 straipsnio nuostatos. Dėl žodinio bylos nagrinėjimoPagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Deraimas“ v.

VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantai, praÅ¡ydami bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių turėtų bÅ«ti daroma iÅ¡imtis ir byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija netenkina apeliantų praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, todėl teismo sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  TeisėjaiAlė Bukavinienė Alvydas PoÅ¡kus Egidijus Žironas