2017-04-20 Nr. AB-8608-3-63-3-02336-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-611-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02336-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei Ž. Š. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–5), prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. Š. (toliau – ir atsakovė) 65,64 Eur nesumokėtą vietinės rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.

Pareiškėjas paaiškino, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pagal kuriuos atsakovė buvo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkė. 2007 m. lapkričio 6 d. su atsakove buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Iškeldinimo protokolas patvirtina, kad atsakovė iš buto priverstinai iškeldinta 2011 m. balandžio 20 d. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. buvo faktinė patalpų naudotoja.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu (b. l. 24–27) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 12,17 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir Nuostatų 1 priedu.

Teismas nurodė, kad, remiantis aptartu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas šio laikotarpio trukmę grindžia VšĮ „Klaipėdos butai 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 904, 2007 m. lapkričio 6 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 68-1239 bei 2011 m. balandžio 20 d. iškeldinimo protokolu Nr. 75-00938/10. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2970-512/2010 nuspręsta nutraukti 2007 m. lapkričio 6 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Ž. Š. sudarytą gyvenamosios patalpos, adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 68-1239 nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2010 m. vasario 24 d. Teismo sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2010 m. kovo 30 d.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) apibrėžė, jog vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu. Atsakovė teisėtu pagrindu iki 2010 m. kovo 30 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) buvo buto adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininke. 2010 m. kovo 30 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, ir pasibaigus teisėtam nekilnojamojo daikto valdymo pagrindui, atsakovė nebegali būti laikomas teisėtu valdytoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų taikymo prasme. Teismas rėmėsi LVAT nutartimis administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014, Nr. A-2479-556/2015, kuriose akcentuojama būtent tai, kad vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto teisėtu valdymu ir naudojimu, o asmeniui nesant teisėtu patalpų naudotoju ar savininku, jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Šioje byloje teisinio vertinimo nekeičia ir 2011 m. balandžio 20 d. iškeldinimo protokolas, kuriuo nurodoma, kad priverstinis iškeldinimas baigtas 2011 m. balandžio 20 d., kadangi nuomos teisinių santykių pabaiga konstatuojama teismo sprendimu, o ne iškeldinimo protokolu. Be to, iš minimo protokolo turinio akivaizdu, kad iškeldinimo metu konstatuota, jog skolininkė išsikėlė gera valia ir protokolas nepagrindžia aplinkybių, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį buvo teisėta buto naudotoja Nuostatų prasme.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėtoju nutraukus nuomos sutartį yra daikto savininkas, kuriam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovei gera valia neišsikėlus iš gyvenamosios patalpos (nors 2011 m. balandžio 20 d. iškeldinimo protokolas patvirtina priešingą faktą) ir dėl to nekilnojamojo daikto savininkui patyrus nuostolių, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja deliktinės atsakomybės nuostatos ir jie nepatenka į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reglamentavimo sritį. Įvertinus tai, vietinė rinkliava atsakovei už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. apskaičiuota nepagrįstai. 2015 m. lapkričio 19 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-3787 duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d. mokėtina vietinės rinkliavos suma už 49,38 kv. m butą adresu: (duomenys neskelbtini), sudaro 12,17 Eur (po 4,10 Eur už 2010 m. sausio – vasario mėn., 3,97 Eur už 30 dienų 2010 m. kovo mėn.). Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovei nebesant nekilnojamojo daikto teisėtu valdytoju bei vietinės rinkliavos mokėtoju, nepagrįstai buvo apskaičiuota 53,47 Eur vietinės rinkliavos dalis, todėl ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 30–32) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcijos 6 punktas, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcijos 3 punktas).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis apibrėžia, jog atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įgyvendintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su atsakove buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, o 2011 m. balandžio 20 d. iškeldinimo protokolas patvirtina, kad atsakovė buvo iškeldinta 2011 m. balandžio 20 d. LVAT administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėtoju pripažįstamas asmuo turintis komunalines atliekas.

Atsakovė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. būdama faktine gyvenamųjų patalpų naudotoja, komunalinių atliekų turėtoja, buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Vadinasi, teismas neteisingai vertino, kad vietinės rinkliavos mokėtojas laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės Ž. Š. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. už nuomos sutarties pagrindu valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai pareigą mokėti vietinę rinkliavą siejo ne su faktiniu turto naudojimusi, bet su teisėtu tokio naudojimo pagrindu.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Dar kartą naują Nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais).

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015).

Pareiškėjas prašomą priteisti vietinę rinkliavą sieja ir su laikotarpiu po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2970-512/2010, kuriuo nuspręsta nutraukti 2007 m. lapkričio 6 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 68-1239, įsiteisėjimo.

Byloje duomenys patvirtina, kad 2007 m. lapkričio 6 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 68-1239 atsakovei išnuomotas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2970-512/2010 nuspręsta nutraukti 2007 m. lapkričio 6 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 68-1239, sudarytą tarp atsakovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės, bei iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2010 m. kovo 30 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad 2010 m. kovo 30 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, ir pasibaigus teisėtam nekilnojamojo daikto valdymo pagrindui, vietinės rinkliavos mokėtoju yra daikto savininkas, kuriam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu laikotarpiu atsakovė nebuvo teisėta ginčo patalpų naudotoja, todėl ji negali būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.

Dėl vietinės rinkliavos mokėtojo teisinio statuso vertinimo iš esmės panašioje situacijoje, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, pasisakyta LVAT 2015 m. lapkričio 2 d. sprendime (administracinė byla Nr. A-1056-602/2015). LVAT paminėtoje administracinėje byloje nurodė, kad „<...> pareiškėjas prašomą priteisti vietinę rinkliavą sieja ir su laikotarpiu po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-826/2011, kuriuo nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. J3-1986, įsiteisėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu laikotarpiu atsakovas nebuvo teisėtas ginčo patalpų naudotojas, todėl jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, vietinė rinkliava priteistina tik už laikotarpį iki 2011 m. spalio mėnesio (kada įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas).”.

Kitoje 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2060-556/2015 LVAT taip pat nurodė, jog „Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad 2014 m. birželio 13 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, ir pasibaigus teisėtam nekilnojamojo daikto valdymo pagrindui, atsakovas nebegali būti laikomas teisėtu valdytoju.”.

Tikrinamu atveju kiti byloje esantys duomenys – pareiškėjo pateiktas 2011 m. balandžio 20 d. iškeldinimo protokolas Nr. 75-00938/10, kuriame nurodoma, kad nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), skolininkė išsikėlė gera valia, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį buvo teisėta buto naudotoja Nuostatų prasme.

Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoja už laikotarpį po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2970-512/2010, kuriuo nuspręsta nutraukti 2007 m. lapkričio 6 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 68-1239, įsiteisėjimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės 12,17 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius