a545b533-c9b5-41de-8d76-da97801e307c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-496-449/2015                                                            Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02956-2013-8                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.8.,                                                                            1.2.26.2.1.

                                                                                        (S)                                                                                                                                                             LIETUVOS Apeliacinis teismas NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, RÅ«tos Mickevičienės, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, gynėjams Anatolijui Svilai, Julijai Asovskajai,nuteistajam D. V.,nukentėjusiajam R. T.,            teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuoD. V. (D. V.) nuteistas:pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 metams,pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam D. V. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.J. J. (J. J.) nuteistas:pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 5 metams,pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam J. J. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Iš nuteistųjų D.

V. ir J. J. solidariai priteista 55 Eur turtinės ir 13 117,47 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. T.. IÅ¡ nuteistųjų taip pat solidariai priteista 1 547,10 Eur nukentėjusiojo R. T. gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos pasaugos ministerijos bei 1 882,53 Eur smurtiniu nusikaltimu nukentėjusiajam R. T. padarytos žalos kompensavimo iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. IÅ¡ nuteistojo D. V. taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 246,08 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

D. V. ir J. J. nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir už tai, kad vieÅ¡oje vietoje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatÄ . Å ias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis. D. V. ir J. J. 2013 m. gruodžio 1 d., apie 18 val. 30 min., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrai, vieÅ¡oje vietoje, prie kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo žodžiais kabinėtis prie rÅ«kančių R. T., J. T. ir A. M.. D. V., rodydamas savo supjaustytas rankas bei sakydamas, kad susipyko su mergina ir jam yra negerai, reikalavo su juo muÅ¡tis, o papraÅ¡ytas apsiraminti, toliau savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , vis kabinėdamasis žodžiais prie R.

T.. Po to D. V. stvėrė už rÅ«bų R. T. ir pradėjo su juo grumtis, o tuo metu J. J. atsinešė pagalį ir sudavė R. T. į galvÄ . Po Å¡ių veiksmų D. V., paėmęs pagalį iÅ¡ J. J., juo sudavė smÅ«gius R. T. į galvÄ ir nugarÄ . Tokiu bÅ«du, Å¡iais bendrais veiksmais D. V. ir J. J., suduodami mažiausiai keturis smÅ«gius R. T. į galvÄ , padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje abipus su subrozdinimu kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės bei kitų veido kaulų lūžiais, kaukolės skliauto bei pamato lūžiais deÅ¡inėje, galvos smegenų sumuÅ¡imu, kraujosruvomis po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais, ir taip dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė R.

T. sveikatÄ bei įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su paskirta bausme, taip pat nesutinka atlyginti nukentėjusiajam R. T. padarytÄ neturtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde jis praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes teismo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o pagal BK 284 str. 1 d. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti bauda, taip pat praÅ¡o sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.Nuteistasis J.

J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. NusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas nepilnametis, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, o ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius parodymus. Nuteistasis J. J. taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam priteista suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neturi galimybės jÄ sumokėti. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bei nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismo posėdyje nuteistasis D.

V. ir jo gynėjas praÅ¡o patenkinti nuteistojo D. V. apeliacinį skundÄ . Nuteistojo J. J. gynėja praÅ¡o patenkinti nuteistojo J. J. apeliacinį skundÄ . Prokuroras ir nukentėjusysis R. T. praÅ¡o nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistieji D. V. ir J. J. apeliaciniuose skunduose neginčija teismo iÅ¡vadų dėl jų kaltės, įrodymų vertinimo, taip pat pripažintų įrodytomis jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Nuteistasis D. V. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio, praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti, o paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., pakeisti bauda, taip pat nuteistasis D. V. nesutinka dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. T. bei praÅ¡o sumažinti jos dydį. Nuteistasis J. J. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio, praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti, taip pat nuteistasis J. J. nurodo, kad priteista turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R.

T. suma yra per didelė ir praÅ¡o jÄ sumažinti. Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylÄ ir priimto nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliaciniuose skunduose. Apeliacinių skundų argumentus dėl nuteistiesiems D. V. ir J. J. paskirtų bausmių teisėjų kolegija atmeta.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. V. ir J. J. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

BK 54 str. numato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. numato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Visos iÅ¡vardytos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę nustatant bausmės dydį. BK 61 str. 1 d. nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. BK 61 str. 2 d. nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas D. V. ir J. J. bausmes, vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Tuo tarpu skiriant bausmę J. J., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, teismas vadovavosi dar ir BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais bei atsižvelgė į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to, BK 90 str. 5 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali virÅ¡yti deÅ¡imties metų.

Teismas pagrįstai nenustatė D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai pat teismas nustatė vienÄ J. J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. J. gynėja prašė J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius parodymus apie jo atliktus veiksmus, todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti vertinama kaip pripažinimas nusikalstamų veiksmų ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Tačiau pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau teisme parodė, jog savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Taip pat jis, nors ir neneigia sudavęs pagaliu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , parodė, kad D. V. nesudavė nė vieno smÅ«gio nukentėjusiam, tačiau byloje nustatyta, jog nuteistieji bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam mažiausiai keturis smÅ«gius į galvÄ , taigi akivaizdu, kad nuteistasis iÅ¡ esmės nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių.

Be to, byloje nenustatytas ir jo nuoširdus gailėjimasis, nors teisme deklaratyviai nurodė, kad savo poelgį vertina negerai ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jokių realių veiksmų, kurie parodytų jo išgyvenimus dėl nusikalstamų veikų, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai nenustatė nuteistojo J. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., todėl gynėjos teismo posėdžio metu pareikštas prašymas irgi atmetamas.

Teismas įvertino ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkų asmenybę ir kt. D. V. ir J. J. padarė vienÄ labai sunkų ir vienÄ nesunkų nusikaltimus. Byloje nustatyta, kad nuteistieji dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, vieÅ¡oje vietoje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatÄ . Nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį parodo ir tai, kad be jokios dingsties, veikdami bendrininkų grupe, tyčia suduodami pagaliu mažiausiai keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R.

T. sveikatÄ . Tyčinis nusikaltimas baigtas ir sukėlęs nukentėjusiojo sveikatai didelę žalÄ . Å ios aplinkybės parodo nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Teismas, skirdamas D. V. ir J. J. bausmes, įvertino taip pat ir nuteistųjų asmenybes. Nuteistasis D. V. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas jauno amžiaus, dirba, nusikalstamas veikas padarė turėdamas penkis neiÅ¡nykusius teistumus, taip pat baustas administracine tvarka dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų. Tuo tarpu nuteistasis J. J. nusikaltimus padarė bÅ«damas nepilnametis, tačiau nusikalstamas veikas padarė turėdamas du neiÅ¡nykusius teistumus, taip pat baustas Å¡eÅ¡is kartus administracine tvarka.

Kaip jau minėta, skiriant bausmę nepilnamečiui, teismas atsižvelgia ne tik į BK 54 str. 2 d., tačiau ir į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tai:

1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas;

2) nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ ;

3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ ;

4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygų vertinimas turi padėti teismui atskleisti jo asmenybę. Tuo tarpu atsižvelgiant į nepilnamečio socialinę brandÄ aiÅ¡kinimasi, koks yra nepilnamečio gebėjimas suvokti savo kaip visuomenės nario elgesiui keliamus reikalavimus. Nepilnamečio sveikatos bÅ«klė ir socialinė branda parodo svarbius bausmės skyrimui aspektus, susijusius ne tik su fiziniu jo iÅ¡sivystymu, bet ir jo intelektu, valia, emocijomis, gebėjimu orientuotis situacijoje ir jas valdyti.

Nepilnamečio sveikatos bÅ«klės ir socialinės brandos ypatumai gali turėti įtakos jo poreikiams ir interesams bei pažiÅ«roms, kurios gali nulemti neteisėtÄ jo elgesį. Nusikalstamas veikas nuteistasis J. J. padarė bÅ«damas jauno amžiaus, tuo metu jam buvo 17 m. Tačiau, kaip jau minėta, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė turėdamas du neiÅ¡nykusius teistumus, taip pat ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, tačiau Å¡ios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirtos auklėjimo poveikio priemonės. Kitu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu J.

J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 140 str. 3 d., 180 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams bei paskirtos auklėjimo poveikio priemonės. Taip pat, kaip jau minėta, J. J. administracine tvarka baustas 6 kartus, iš jų 5 kartus po nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d, padarymo.

Nuteistasis po nusikaltimų padarymo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam nustatytas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas, taip pat jis įraÅ¡ytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 91TPK-PL-329/2014 nustatyta, kad nėra duomenų apie J. J. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimÄ ar silpnaprotystę arba kokiÄ laikinÄ psichikos sutrikimo bÅ«senÄ inkriminuojamos veikos metu.

Visos Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo J. J. asmenybę, taip pat jos turi svarbiÄ reikÅ¡mę paskiriant bausmę, nes leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nors ir bÅ«damas nepilnametis, nuteistasis nusikalto jau ne atsitiktinai ir kad jo padaryti nusikaltimai buvo jau susiformavusio jo polinkio daryti nusikaltimus pasekmė.  Pagal BK 61 str. 1, 2 d. nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Å ioje byloje teismas nustatė dvi nuteistojo D. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat įvertinus tai, kad nuteistasis padarė vienÄ labai sunkų ir vienÄ sunkų nusikaltimus tyčiÄ bÅ«damas jauno amžiaus, neiÅ¡nykus penkiems teistumams, anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir į tai, jog nuteistasis dirba bei paskyrė jam pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijos vidurkį atitinkančiÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 metams, o pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams, galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam D.

V. paskyrė laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Ä®vertinus nuteistojo ankstesnius teistumus terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 284 str. 1 d. jam paskirta pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. V. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jas Å¡velninti pagrindo nėra. Teismas nustatė J. J. vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, taip pat teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, todėl teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, įvertino tai, jog nuteistasis J.

J. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo du neiÅ¡nykusius teistumus, baustas administracine tvarka. Vadovaujantis jau paminėtomis BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. nuostatomis, nepilnamečiui už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 8 p., gali bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo nuo 1 metų iki 10 metų bausmė. Nepilnamečiui BK 135 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, yra 5 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistajam J.

J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskirta laisvės atėmimo 5 metams bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Nepilnamečiui už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., gali bÅ«ti paskirti vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Ä®vertinus Å¡io nepilnamečio ankstesnius neiÅ¡nykusius teistumus, pagal BK 284 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė jam nėra per griežta. Teismas Å¡ias bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam J. J. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežtos, teismas teisingai pritaikė BK XI skyriuje nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl tiek paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintÄ bausmę Å¡velninti pagrindo nėra.Teisėjų kolegija pažymi, kad J.

J. paskirta laisvės atėmimo bausmė nežymiai skiriasi nuo D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nors J. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis ir jam skiriant bausmes teismas vadovavosi BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, tačiau teismas dėmesį skyrė jo veiksmams ir jo vaidmeniui nusikaltimų padarymo metu, jis atnešė pagalį, kuriuo smogė nukentėjusiajam R. T. į galvÄ , taip pat į jo asmenybę, todėl J. J. paskirta bausmė yra teisinga, nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinių skundų argumentus dėl iÅ¡ jų priteistų žalos atlyginimų dydžių teisėjų kolegija taip pat atmeta. IÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad pačios nukentėjusiajam padarytos žalos apeliantai neginčija. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka atlyginti nukentėjusiajam R. T. priteistÄ neturtinę žalÄ ir praÅ¡o sumažinti jos dydį, o nuteistasis J. J. praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydžius, nes jis neturi galimybės jos sumokėti.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalÄ (CK 6.249 str.) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai (CK 6.279 str.). Pagal CK 6.276 str. 1 d. nuostatas nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais.

Tačiau CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. CK 6.276 str. 3 d. nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 d. nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis J. J. yra sulaukęs pilnametystės, todėl jis pats turi pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Å ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ir buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu nukentėjusysis R. T.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. T. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 189,91 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b.l. 38) . Nukentėjusysis R. T. pateikė mokėjimo kvitus (1 t., b.l. 39), kurie patvirtina 189,91 Lt turtinės žalos dydį, todėl teismas nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai patenkino pilnai.

Tuo tarpu civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į BK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teismas patenkino tik iÅ¡ dalies. IÅ¡ nuteistųjų D. V. ir J. J. solidariai priteisė 55 Eur (189,91 Lt) turtinės ir 13 117,47 Eur (45 292 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam R. T.. Tesimas įvertino tai, kad dėl D. V. ir J. J. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. T. iÅ¡gyveno fizinį skausmÄ , patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, neteko dalies darbingumo, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ateityje neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimo kokybei, nuteistieji nukentėjusiajam po sužalojimo nesuteikė jokios pagalbos, neatlygino žalos.

Akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje.

Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nors ir nuteistieji neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau abu yra jauno amžiaus, darbingi, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nustatytas 15 000 Eur (51 792 Lt) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. T., teisėjų kolegijos nuomone, nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančiÄ teisminę praktikÄ .

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam 6 500 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ (2 t., b.l. 168-169), tai patvirtina ir byloje esantis AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (2 t., b.l. 170), teismas neturtinės žalos atlyginimÄ sumažino Å¡ia suma (1 882,53 Eur) ir iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisė 13 117,47 Eur (45 292 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R.

T.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinus bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti arba keisti pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :            Nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                 Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                                                                 RÅ«ta Mickevičienė            Â