a543a6cd-49fa-4dcd-8a18-3644070733d1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1619/2014Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00152-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-592-755/2014 pagal ieÅ¡kovų G.

Å . ir V. G. Å . ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ dėl lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo ieÅ¡kovų G. Å . ir V. G. Å . bankroto administratorius UAB „Inovestus“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nutraukimÄ negaliojančiu.

IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones- uždrausti atsakovui statinius ir/ar sklypÄ perleisti, suteikti teisę statinius ir/ar sklypu naudotis kitiems asmenims nei ieÅ¡kovai ir/ar jų Å¡eimos nariai, statinius ir/ar sklypÄ Ä¯keisti ar kitaip apsunkinti, iÅ¡keldinti ieÅ¡kovui ir/ar jų Å¡eimos narius iÅ¡ statinių. Nurodė, jog Å¡ioje byloje ginčijamas sutarties nutraukimo teisėtumas ir ieÅ¡kinio patenkinimo atveju tiek lizingo, tiek iÅ¡perkamosios nuomos sutartys liktų galioti, todėl atsakovas neturėtų teisės perduoti nei statinių nei sklypo naudotis kitiems asmenims, šį turtÄ perleisti ir panaÅ¡iai, nes ieÅ¡kovai turėtų tokiÄ teisę juo naudotis kaip lizingo gavėjai bei nuomininkai pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį tol, kol visiÅ¡kai statinius ir sklypÄ iÅ¡sipirks.

Nurodė, jog atsakovui iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo statinius ir/ar sklypÄ kam nors perleidus, iÅ¡nuomojus, įkeitus ir/ar kitaip apsunkinus, gali kilti pasekmės, kurios lems, kad Å¡ioje byloje priimtas ieÅ¡kovams palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdomas arba jo vykdymas pasunkėtų - pardavus statinius ar žemės sklypÄ , gali papildomai kilti ir Å¡ių sandorių ginčijimo bÅ«tinybė, o tai gali bÅ«ti sunkiai įgyvendinama, nes naujas turto įgijėjas bus laikomas sÄ Å¾iningu turto įgijėju ir atgauti turtÄ natÅ«rÄ bÅ«tų sunku arba apskritai neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino- uždraudė atsakovui ginčo statinius ir/ar žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perleisti, suteikti teisę statiniais ir/ar sklypu naudotis kitiems asmenims nei ieÅ¡kovai ir/ar jų Å¡eimos nariai, statinius ir/ar sklypÄ Ä¯keisti ar kitaip apsunkinti, iÅ¡keldinti ieÅ¡kovus ir/ar jų Å¡eimos narius iÅ¡ statinių.

Teismas pripažino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovų teisėtų interesų teisminė gynyba bÅ«tų iÅ¡ esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji ieÅ¡kovų galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiÅ«riu nebetektų prasmės, nes atsakovas gali iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo statinius ir/ar sklypÄ kam nors perleisti, iÅ¡nuomoti, įkeisti ir/ar kitaip apsunkinti. Todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kuris leistų tolesnį lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių vykdymÄ , naudojimÄ si turtu, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ (toliau- apeliantas) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį kaip nepagrįstÄ ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. IeÅ¡kinys prima facie yra nepagrįstas. IeÅ¡kovų nurodomi argumentai ieÅ¡kinyje akivaizdžiai rodo, kad ieÅ¡kinys yra pateiktas vilkinti ieÅ¡kovų ir jų Å¡eimos narių iÅ¡keldinimo procesÄ ir apsunkinti ieÅ¡kovo galimybes naudotis jam priklausančiu turtu bei tokiu bÅ«du didinant atsakovo patiriamus nuostolius dėl ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovai 2013 m. birželio 12 d. praneÅ¡imais informavo apeliantÄ apie tai, kad negali vykdyti skolinių įsipareigojimų ir planuoja iÅ¡sikelti bankrotÄ . Bankrotas ieÅ¡kovams dėl nemokumo buvo iÅ¡keltas. Atsakovas sutartis praneÅ¡imu nutraukė praėjus tik dviems mėnesiams po to, kai ieÅ¡kovai informavo apeliantÄ , kad negali ir nesugeba vykdyti sutarčių.

2. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia apelianto teises. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginamos tik vienos Å¡alies teisės, apeliantas negali naudotis ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. IeÅ¡kovai naudojasi apeliantui priklausančiu turtu, nemoka jokių mokesčių, o apeliantas yra priverstas dėl to patirti nuostolius. Tuo tarpu net tuo atveju, jeigu paaiÅ¡kėtų, kad apeliantas neteisėtai nutraukė sutartis ir padarė žalÄ ieÅ¡kovams, jie iÅ¡sireikalauti žalÄ iÅ¡ apelianto galės, o ieÅ¡kovų nemokumo apeliantas nei patirtos žalos, nei skolos iÅ¡ ieÅ¡kovų neiÅ¡sireikalaus.

Atsiliepimu ieÅ¡kovai praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kinys tikėtinai yra pagrįstas, kartu su ieÅ¡kiniu yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kinio patenkinimo atveju tiek lizingo, tiek iÅ¡perkamosios nuomos sutartys liktų galioti, apeliantas neturėtų teisės perduoti nei statinių, nei sklypo naudotis kitiems asmenims, šį turtÄ perleisti ir pan., nes ieÅ¡kovai turėtų teisę juo naudotis kaip lizingo gavėjai bei nuomininkai (pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį) tol, kol visiÅ¡kai statinius ir sklypÄ iÅ¡pirks.

Nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, teismui patenkinus ieÅ¡kinį, egzistuoja reali grėsmė, kad Å¡io teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų praktiÅ¡kai negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal Å¡ios proceso teisės normos nuostatÄ , laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tina nustatyti jų ryšį su bÅ«simo teismo sprendimo vykdymu. Å iuo tikslu bÅ«tų galima iÅ¡skirti keletÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių. Visų pirma, teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti.

Antra, siekdamas užtikrinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , teismas turėtų taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra bÅ«tinos bei realiai gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos. Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

Laikinosios apsaugos priemonės, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) bei su juo susijusiu proporcingumo principu, neturi varžyti atsakovo teisių labiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, o teismai, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius. Kasacinio teismo atliktoje Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (žr. Teismų praktika Nr.

34) yra iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, kad jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieÅ¡kinio atmetimo atveju galėtų bÅ«ti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. IeÅ¡kovai byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovų su apeliantu sudarytų lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nutraukimÄ negaliojančiu, kitaip tariant, mano, kad sutartys nutrauktos neteisėtai.

Å ių reikalavimų vykdymo užtikrinimui pirmosios instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė apeliantui sutarčių ginčo statinius ir/ar žemės sklypÄ perleisti, uždraudė suteikti teisę statiniais ir/ar sklypu naudotis kitiems asmenims nei ieÅ¡kovai ir/ar jų Å¡eimos nariai, statinius ir/ar sklypÄ Ä¯keisti ar kitaip apsunkinti, taip pat iÅ¡keldinti ieÅ¡kovus ir/ar jų Å¡eimos narius iÅ¡ statinių. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo.

Be to, užtikrinti galima tik tuos reikalavimus, dėl kurių bÅ«tų nuspręsta teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės įtvirtintas status quo, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ . Visgi pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus materialinius reikalavimus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus bÅ«simo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebus pasiekti ieÅ¡kovų galutiniai tikslai.

PrieÅ¡ingai, jų taikymas pažeis CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytus principų reikalavimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja visų pirma tai, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ieÅ¡kovai automatiÅ¡kai neįgis nuosavybės teisių į ginčo pastatus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo pastatai ir žemės sklypas nuosavybės teise priklauso apeliantui. IeÅ¡kovai yra ginčo pastatų ir žemės sklypo nuomininkai pagal lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis (b. l. 12-13). Pastatų ir žemės sklypo iÅ¡pirkimas numatytas 2019 m. pabaigoje (b. l. 14-23).

Patys ieÅ¡kovai 2013 m. birželio 12 d. informavo apeliantÄ , kad nebegali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir ketina kreiptis į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo (b. l. 29). PareiÅ¡kimas teismui dėl bankroto bylos ieÅ¡kovams iÅ¡kėlimo pateiktas 2013 m. gruodžio 5 d. (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2FB-12-589/2014). Apeliantas ginčo sutartis nutraukė dar 2013 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 30). Ginčo sutartys buvo nutrauktos dėl ieÅ¡kovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai Å¡iuos įsipareigojimus Å¡iuo metu realiai vykdo ar ketina juos vykdyti ateityje (nors tokios prielaidos ieÅ¡kinyje keliamos).

Juolab, kad ieÅ¡kovams yra iÅ¡kelta bankroto byla ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-12-589/2014 patvirtintame mokumo atkÅ«rimo plano projekte nėra numatytas ginčo sutarčių vykdymas. Minėta, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju tolimesnis sutarčių tinkamas vykdymas lieka labai abejotinu, o apelianto galimybės iÅ¡siieÅ¡koti galimus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinimo atveju taip pat bus labai ribotos dėl ieÅ¡kovų bankroto. Tuo tarpu ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ieÅ¡kovai turės visas galimybes iÅ¡siieÅ¡koti galimus nuostolius iÅ¡ apelianto. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aiÅ¡kiai pažeidžia proporcingumo principÄ .

Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir netaikymo padarinius bei nuostolių ieškinio atmetimo atveju atlyginimo galimybes, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Pastebėtina ir tai, kad atsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė draudimas ieškovus ir/ar jų šeimos narius iškeldinti iš ginčo sutarčių pastatų nėra tiesiogiai susijusi su šioje byloje pareikštais reikalavimais.

Å ioje byloje nėra sprendžiama dėl ieÅ¡kovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų, o pareikÅ¡tu reikalavimu praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nutraukimÄ . Kaip matyti iÅ¡ apelianto skundo turinio ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teisme yra pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl ieÅ¡kovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ apeliantui priklausančių pastatų, kuris Å¡iai dienai nėra iÅ¡nagrinėtas. Remiantis iÅ¡dėstytu konstatuotina, pirmosios instancijos teismas, vertindamas formalų laikinųjų apsaugos priemonių atitiktį ieÅ¡kovų siekiamam galutiniam rezultatui, tinkamai neįvertino ginamos teisės pagrindų, Å¡alių interesų pusiausvyros, Å¡ioje byloje neproporcingai suvaržydamas apelianto teises, todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl Å¡ios priežasties apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas.Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės apeliacinio proceso rezultatui neturi, todėl jie detaliau neaptariami. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovų G.

Š. ir V. G. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.     Teisėjas                                                             Alvydas Poškus