2017-09-28 Nr. AB-17511-3-62-3-01529-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-829-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01529-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvisa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvisa“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ginvisa“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-420 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamo Tarybos Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas nurodė, jog įsigaliojus Sprendimui ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, jo apyvarta sumažėjo 20 kartų, todėl daroma didelė neatitaisoma žala jo turtinei padėčiai, atsirado finansiniai įsiskolinimai, alkoholinių gėrimų tiekėjai atsisakė priimti pareiškėjo grąžinamas prekes, bendrovė priversta atleisti dalį darbuotojų. Palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų (taptų neįmanomas) iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas. Be to, byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės sprendimas turi prima facie neteisėtumo požymių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam priklausančioje kavinėje vykdo viešojo maitinimo veiklą, todėl jam išlieka kitos verslo alternatyvos nurodytu adresu esančioje kavinėje (prekyba maisto patiekalais, užkandžiais, dienos pietumis, tabako gaminiais). Teismas vertino, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. (leidžiant prekiauti nuo 10 val. iki 14 val.), nesudarys sąlygų visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklos ar bankrutuoti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą. Be to, pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimtų sprendimų pasekmes įmonei, nes išlieka kitos verslo alternatyvos kavinėje. Todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ginvisa“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-420 galiojimą arba laikinai, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, leisti pareiškėjui vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais jam priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, darbo, savaitgalių ir valstybinių švenčių metu nuo 7 val. iki 2 valandos.

Pareiškėjas paaiškina, kad iki Sprendimo priėmimo visada dirbo pelningai, laiku mokėjo mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams, laiku atsiskaitydavo su tiekėjais, tačiau, priėmus Sprendimą, UAB „Ginvisa“ apyvarta sumažėjo apie 20 kartų, susidarė 11 745,6 Eur įsiskolinimas tiekėjams už prekes, 590,07 Eur įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėjo teigimu, Sprendimu daroma didelė žala ne tik bendrovės finansinei padėčiai, bet ir jos egzistavimui. Pareiškėjas pažymi, kad, netenkinus jo prašymo, jis neturi ir neturės jokių finansinių galimybių padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams, kurie jau yra išreiškę rašytines pretenzijas UAB „Ginvisa“, jog nepadengus skolų bus kreipiamasi į teismą ne tik dėl skolų išieškojimo, bet ir dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo manymu, esamoje faktinėje situacijoje galimai jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo grąžinimas į pirminę padėtį, kuri buvo iki prekybos laiko apribojimo, bus arba neįmanomas, arba itin apsunkintas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2470-644/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-111/2014. Pareiškėjas pažymi, kad tarp tų pačių šalių yra priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-205-261/2016, kuria panaikintas analogiškas atsakovo sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-420 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo pareiškėjui priklausančioje kavinėje buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdo viešojo maitinimo veiklą, ir teisingai nurodė, kad pareiškėjas toje pačioje kavinėje gali vykdyti ir kitokio pobūdžio veiklą. Be to, ginčijamu sprendimu mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nebuvo apribotas nuo 10 val. iki 14 val. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. sudarys sąlygas nutraukti pareiškėjo vykdomą viešojo maitinimo veiklą ir pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti.

Pareiškėjo pateikti duomenys apie sumažėjusią įmonės apyvartą, nurodant, kad ji sumažėjo vien dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).

Nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimto sprendimo pasekmes įmonei.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvisa“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė