a541daa7-9b7b-4e7b-99bc-2868e7aef644 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P Skundas Nr. 1S-858-312/2012                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:1.2.25.4.1.; 2.2.3.1.2.; 2.12.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2012 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Linai Gudaitei,pareiškėjui A.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo (nukentėjusiojo) A. K. atstovės advokatės Linos Gudaitės skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjo atstovės skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo panaikinimo,n u s t a t ė: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos NVEST skyriuje 2010 m. balandžio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 1 d.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis gautais duomenimis, kad 2010 m. balandžio 26 d., apie 22.00 val., Vilniuje, Verkių gatvės važiuojamojoje dalyje kilo eismo įvykis, kurio metu susidūrus priešingomis kryptimis važiavusiems automobiliui „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir motociklui „Suzuki VL800“, valstybinis numeris 14 AGA, vairuojamam A. K., gimusio 1977 m. kovo 19 d., buvo sužalotas (kaip tyrimo metu nustatyta - nesunkiai sutrikdyta sveikata) A.

K..Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2010 m. rugpjūčio 9 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, P. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymių. Priimtas sprendimas buvo grindžiamas duomenų visuma, leidžiančia tvirtinti, kad transporto priemonių susidūrimo metu į priešingos krypties eismo pusę buvo išvažiavęs ne automobilį vairavęs P. B., o motociklu važiavęs A.

K..Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, patenkinus nukentėjusiojo A. K. skundÄ , ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas. Atnaujindamas ikiteisminį tyrimÄ teismas nurodė, kad nagrinėjant nukentėjusiojo A. K. skundus, nebuvo patikrinta jo nurodyta aplinkybė, kad kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis, važiuojamosios dalies plotis yra 5 metrai, o ne 6 metrai, kaip buvo užfiksuota eismo įvykio vietos apžiÅ«ros plane, dėl ko specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimÄ atlikusio specialisto iÅ¡vada galėjo bÅ«ti įtakota neteisingų duomenų vertinimu.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas       Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, P. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymių.

Priimtas sprendimas (atlikus teismo nutartyje nurodytus ir kitus tyrimo veiksmus) buvo grindžiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, kuriais buvo remtasi ir priimant 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros aukÅ¡tesniojo prokuroro 2012 m. sausio 4 d. nutarimu, patenkinus nukentėjusiojo A. K. skundÄ , teisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas, tikslu atliekant papildomus tyrimo veiksmus paÅ¡alinti byloje esančius su eismo įvykio mechanizmo aplinkybėmis susijusius prieÅ¡taravimus.

Atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu, be kitų tyrimo veiksmų atlikimo, P. B. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ .Remiantis Å¡iuo praneÅ¡imu, P. B. buvo įtariamas tuo, kad jis 2010 m. balandžio  26 d., apie 22.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo Verkių gatve link Žaliųjų Ežerų gatvės pusės, pažeidė KET 105 p. reikalavimus, numatančius, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, 125 p. reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ir 133 p. reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į vietovės reljefÄ ir eismo intensyvumÄ , dėl ko kelio vingyje ties Verkių gatvės pastatu Nr. 57, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu motociklu „Suzuki VL 800“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A.

K., ko pasėkoje motociklo vairuotojas A. K. patyrė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro 2012 m. liepos 9 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p., ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių P. B. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Priimant šį sprendimÄ buvo konstatuota, kad tyrimo metu iÅ¡naudojus visas galimas procesines priemones, nebuvo gauta duomenų visuma, pakankama pagrįstai tvirtinti, kad eismo įvykio metu į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę iÅ¡važiavo ne A.

K., o P. B..Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu atsisakyta patenkinti pareiÅ¡kėjo A. K. atstovės advokatės Linos Gudaitės 2012 m. rugpjūčio 2 d. skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2012 m. liepos 9 d. skyriaus prokuroro nutarimÄ ir atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Nesutikdama su prokuroro nutarimu, pareiÅ¡kėjo A. K. atstovė kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos apylinkės prokuratÅ«ros 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2012 m. liepos 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ skundÄ , 2012 m. spalio 10 d. nutartimi jį atmetė.

Tokį sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytų veikų sudėtys, suponuojančios bÅ«tinybę nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, lemia ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tuos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytais padariniais. Didesnis greitis apsunkina vairuotojo galimybę suvaldyti transporto priemonę, tačiau nagrinėjamo įvykio atveju tai dar neleidžia daryti iÅ¡vadų, kad dėl Å¡ių KET 133 p. reikalavimams prieÅ¡taraujančių veiksmų P. B. savaime turėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę, t. y. neįrodyta, kad P. B. padarytas KET 133 p. pažeidimas sÄ lygojo eismo įvykį.

Nutartyje taip pat nurodoma, kad tyrimo metu atlikus eismo įvykio tyrimÄ 2010 m. birželio     21 d. buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio 29 d. pavedus atlikti papildomÄ eismo įvykio tyrimÄ , 2011 m. rugsėjo 19 d. pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 7 d. specialistas H. V. davė paaiÅ¡kinimus dėl atliktų ekspertizių, o papildoma ekspertizė galėtų bÅ«ti paskirta tik gavus papildomai duomenų apie eismo įvykio aplinkybes, tačiau, automobilis ikiteisminio tyrimo nutraukimo momentu nėra iÅ¡saugotas ir Å¡iai dienai objektyviai neįmanoma atlikti automobilio ekspertizės ir Å¡ių iÅ¡vadų pagrindu atlikti papildomÄ eismo įvykio tyrimÄ .

Už minėto automobilio neiÅ¡saugojimÄ pagal Lietuvos Respublikos BPK 93 str. 1 d. atsakingų asmenų nustatymas, žemesnės instancijos teismo vertinimu, nebuvo nukentėjusiojo atstovės skundo nagrinėjimo dalyku.Skundu aukÅ¡tesnės instancijos teismui pareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto    2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 10 d. nutartį.Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. B. vairuojamas automobilis betarpiÅ¡kai prieÅ¡ stabdymo pėdsakų pradžiÄ važiavo leistinÄ 40 km/h greitį virÅ¡ijančiu - apie 48,2 km/h greičiu.

Specialisto teigimu, realus važiavimo greitis galėjo bÅ«ti dar didesnis. Todėl pagrįstai galima teigti, kad realaus važiavimo greičio sÄ lygojamas P. B. vairuojamo automobilio stabdymo kelias pailgėjo. Tuo atveju, jeigu P. B. bÅ«tų važiavęs leistinu 40 km/h greičiu, iÅ¡lieka tikimybė, jog susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo virÅ¡ytas leistinas greitis, specialistai privalėjo iÅ¡tirti, kiek stabdymo kelias pailgėjo esant realiam automobilio greičiui ir kaip tai turėjo įtakos susidÅ«rimo momentui bei susidÅ«rimo stiprumui.

Likusi neiÅ¡tirta aplinkybė, pareiÅ¡kėjo atstovės vertinimu, tik dar labiau pagrindžia, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius visų galimų eismo įvykio kilimo priežasčių.Skunde taip pat nurodoma, kad nors skundžiamoje nutartyje pažymima, kad Lietuvos Respublikos BPK 93 str. 1 d. pažeidimas nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas, tačiau atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo svarbÄ visam procesui, jį atliekantys pareigÅ«nai, tinkamai nevykdantys savo pareigų, sÄ lygoja suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ .

Å iuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kodėl stabdant P. B. vairuojamÄ automobilį, buvo palikta tik vienos pusės ratų žymė, automobilis nebuvo saugomas, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso normos, galiausiai, yra labai tikėtina, kad eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas atstumas tarp iÅ¡sibarsčiusių Å¡ukių ir automobilio stabdymo pabaigos, nubraižyta neteisingai, nes kaip paaiÅ¡kėjo schemÄ braižiusio asmens apklausos metu, schemoje padarytas tarpas, kuris turi lemiamÄ reikÅ¡mę bylai, neatvaizduoja faktiÅ¡kai buvusios situacijos.

Schemoje, be kita ko, nėra pažymėtas ir kelio vingis, kuris realiai eismo įvykio vietoje buvo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimÄ atlieka pareigÅ«nai, kurių veikimas ar neveikimas lemia proceso pabaigÄ , pagrįstai daroma iÅ¡vada, kad procesiniai pažeidimai iki nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ , yra viena iÅ¡ sÄ lygų, kuriai esant ikiteisminio tyrimo nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio stabdymo kelias 6,6 m ilgio 2,3 atstumu nuo deÅ¡iniojo (žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi) kelio kraÅ¡to.

Šukės rastos išsibarsčiusios 3 m atstumu nuo kelkraščio (žiūrint automobilio važiavimo kryptimi). Specialistų teigimu, šukės buvo išsibarstę ties stabdymo žymės pabaiga. Nelogiška išvada, kad iki susidūrimo su A. K. vairuojamu motociklu, P. B. vairuojamas automobilis važiavo savo kelio pusėje, kadangi kelio plotis eismo įvykio vietoje buvo 5,7 - 5,8 m. Jeigu stabdymo žymė buvo 2,3 m atstumu nuo kelkraščio ir tarp stabdymo kelio pabaigos bei išsibarsčiusių šukių nebuvo jokio tarpo, pareiškėjo atstovės vertinimu, objektyviai nepaaiškinamas atstumo skaičiavimas.

PareiÅ¡kėjo atstovės nuomone, Vilniaus apygardos teismas privalo atsižvelgti į teisminio tyrimo procese paliktus neaiÅ¡kumus ir atnaujinti tyrimÄ , kadangi neiÅ¡tirtos aplinkybės sÄ lygoja asmens teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo atstovės įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu privalo bÅ«ti konstatuota, ar Å¡ukės buvo iÅ¡sibarsčiusios ties stabdymo kelio pabaiga ar kažkokiu atstumu nuo jo, kadangi tai turi lemiamos reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl P. B. baudžiamosios atsakomybės.Skunde taip pat teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus.

P. B. liudytojo apklausos metu paaiÅ¡kino, jog „tik pamatęs motociklo žibinto Å¡viesÄ , jis iÅ¡kart pradėjo stabdyti automobilį ir pasuko automobilį į deÅ¡inę pusę, link kelkraščio“. Kartu su P. B. automobilyje važiavęs J. Å . liudytojo apklausos metu nurodė, kad motociklÄ taip pat pastebėjęs P. B., pradėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį ir pasuko jį į deÅ¡inę pusę...“. Liudytojo parodymus patvirtino ir kartu automobilyje važiavęs liudytojas L. S.. Kadangi po susidÅ«rimo iÅ¡sibarsčiusios Å¡ukės buvo rastos 3 m atstumu nuo kelkraščio (žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi), o liudytojų teigimu, prieÅ¡ susiduriant su motociklu, P. B. pasuko automobilio vairÄ Ä¯ deÅ¡inę, pareiÅ¡kėjo atstovės vertinimu, tai yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad P. B. vairuodamas nesilaikė 105 p. reikalavimo, numatančio, jog eismas vyksta deÅ¡ine puse, dėl ko ir kilo eismo įvykis.

Skunde pareiÅ¡kėjo atstovė nurodo, jog byloje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta ir eismo įvykio schemoje pažymėta, kad atstumas nuo iÅ¡sibarsčiusių, Å¡ukių užimamo ploto kraÅ¡to iki deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (žiÅ«rint automobilio judėjimo kryptimi) yra 3 m. BÅ«tent Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti vertinama kaip esminė nustatant autoįvykio kaltininkÄ , nes Å¡is atstumas nurodo, kad transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko ne mažiau kaip 3 m nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (žiÅ«rint automobilio judėjimo kryptimi).

Apklausos metu tai patvirtino ir ekspertas H. V., kuris teigė, kad „<...> Å¡ukės ant kontaktui tarp automobilio ir motociklo kairiųjų Å¡onų negalėjo bÅ«ti bloÅ¡kiamos deÅ¡iniau automobilio kairiojo Å¡ono“. Transporto priemonių susidÅ«rimo vietoje važiuojamosios dalies plotis 5,7 m, todėl, pareiÅ¡kėjo atstovės vertinimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai galima teigti, kad bÅ«tent P. B. įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir sukėlė eismo įvykį.Be to, ikiteisminio tyrimo metu liko neiÅ¡tirta viena esminių aplinkybių, turinčių įtakos formuojant galutinę iÅ¡vadÄ dėl P. B. kaltės eismo įvykio metu. 2012 m. sausio 4 d. akistatos su nuketėjusiuoju A.

K. metu, įtariamasis P. B. nurodė, kad „Nors kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inysis kraÅ¡tas buvo „apneÅ¡tas“ smėliu, jis, matydamas kelio plotį, važiavo savo eismo puse, be to, laikėsi baltos linijos, kuri visÄ laikÄ jam buvo iÅ¡ deÅ¡inės“. Papildomos apklausos metu, P. B. patikslino, kad jis turėjo omenyje linijÄ , žyminčiÄ važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ , kuri buvo pirma nuo kelkraščio. P. B. nurodo, kad kita balta linija, kuri žymėjo dviračių tako kraÅ¡tÄ , buvo arčiau važiuojamosios dalies vidurio.

Važiuojant, Å¡i linija buvo ties P. B. vairuojamo automobilio viduriu. PareiÅ¡kėjo atstovė skunde pažymi, kad toje vietoje, kurioje P. B., kaip jis nurodo, pastebėjo atvažiuojantį motociklÄ , dviračių tako juosta, žyminti kelkraÅ¡tį, dingsta. Vadinasi, P. B. vairuojamas automobilis, pastebėjus motociklÄ , niekaip negalėjo važiuoti lygiagrečiai kelio kraÅ¡tÄ Å¾yminčia kelio juosta, nes jos nebuvo. PareiÅ¡kėjo atstovės vertinimu, logiÅ¡ka, kad P. B. važiavo lygiagrečiai dviračių tako juostai, kuri yra arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio, kas pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. B. automobilį, eismo įvykio momentu, vairavo iÅ¡važiavus į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , vadinasi, jo neteisėti veiksmai sÄ lygojo eismo įvykį.PareiÅ¡kėjo atstovės vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta pakankamai procesinių pažeidimų, kurie sÄ lygojo netinkamÄ eismo įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo atstovės nuomone, yra akivaizdu, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir konstatuojami faktai, buvo suformuotos prielaidos ir iÅ¡ esmės nesiimta priemonių joms paneigti arba patvirtinti, ko pasėkoje, ikiteisminis tyrimas privalo bÅ«ti atnaujintas, nes jo nutraukimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisėtus lÅ«kesčius. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė prašė skundÄ tenkinti.Skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 1 p. įtvirtintÄ nuostatÄ ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutraukiamas, nustačius bent vienÄ BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytų pagrindų.

Sprendžiant iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokurorės 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo rezoliucinės dalies, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, tiek minėtas prokurorės nutarimas, tiek žemesnės instancijos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, priimti iÅ¡samiai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes.AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, vienas iÅ¡ svarbiausių dokumentų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. yra specialisto iÅ¡vada. 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137-161), kuri buvo atlikta po papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir prieÅ¡ tai 2010 m. birželio 21 d. atlikus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-27), nustatyta, kad susidÅ«rimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko ties automobilio stabdymo pėdsako pabaiga ir iÅ¡sibarsčiusiomis Å¡ukėmis, žiÅ«rint Žaliųjų ežerų gatvės link.

Kelio pločio atžvilgiu, susidūrimas įvyko dešinėje pusėje, automobiliui kairiaisiais ratais važiuojant savo važiavimo krypties eismo juostoje apie 0,55 m atstumu nuo važiuojamosios dalies vidurio ir kairiuoju šonu būnant apie 2,3 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o motociklui važiuojant priešpriešinio eismo juosta apie   3,4 m atstumu nuo jo važiavimo kryptimi dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad motociklo „Suzuki VL800“ vairuotojo A.

K. veiksmai, - nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ten prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. IÅ¡ tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojo P. B. veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, be specialisto iÅ¡vadų gavimo, buvo apklausti liudytojai bei specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs specialistas, P. B. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , atlikta pareiÅ¡kėjo ir P. B. akistata bei kiti bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Akcentuotina, kad tiek specialistas H. V. savo iÅ¡vadoje bei apklausos metu, tiek liudytojai, betarpiÅ¡kai matę įvykį, patvirtino, jog P. B. vairuojamas automobilis „Honda Civic“ eismo įvykio metu nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o bÅ«tent A.

K. vairuojamas motociklas važiavo arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio. Netikėti nuosekliais liudytojų bei specialisto parodymais ir specialisto išvada, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tokiu būdu, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti bei išsiaiškinti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, minėtame ikiteisminiame tyrime buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Remiantis minėtais duomenimis, atlikus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagrįstai konstatuota, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo P. B. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tai, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su specialisto iÅ¡vadoje, prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje iÅ¡dėstytais faktais bei motyvais dėl byloje surinktų duomenų vertinimo bei ikiteisminio tyrimo nutraukimo, yra tik subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė bei subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o tik paties pareiÅ¡kėjo keliamomis prielaidomis, ir tai nereiÅ¡kia, jog prokurorų nutarimai ir teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.Pažymėtina, kad dėl to, jog automobilis „Honda Civic“ paliko stabdymo žymes, specialistai savo iÅ¡vadose galėjo nustatyti apytikrį jo greitį.

Tuo tarpu nustatyti, koks buvo motociklo „Suzuki VL800“ greitis, ir ar jis taip pat neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, specialistams nepavyko. P. B. dėl leistino greičio įvykio metu virÅ¡ijimo buvo nubaustas administracine tvarka  (b. l. 222). Taigi, sutiktina su žemesnės instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamo įvykio atveju, minėta aplinkybė, kad įvykio metu P. B. virÅ¡ijo leistinÄ greitį, dar neleidžia daryti iÅ¡vadų, kad dėl Å¡ių KET 133 p. reikalavimams prieÅ¡taraujančių veiksmų P. B. savaime turėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę.

Taip pat akcentuotina ir ta aplinkybė, kad A. K. taip pat nesilaikė KET 125 p. reikalavimų, numatančių, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek liudytojai, tiek specialistų iÅ¡vados, tiek pats pareiÅ¡kėjas apklausų metu. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, minėta aplinkybė taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Jeigu pats A. K. bÅ«tų važiavęs arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡lieka tikimybė, kad susidÅ«rimo taip pat bÅ«tų iÅ¡vengta.

Be to, sutiktina ir su žemesnės instancijos teismo nutarties motyvais dėl to, kad už automobilio „Honda Civic“ neiÅ¡saugojimÄ pagal Lietuvos Respublikos BPK 93 str. 1 d. atsakingų asmenų nustatymas, nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų yra paduodami atskira tvarka ir nėra nagrinėjami kartu su skundais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, į skundo argumentus buvo iÅ¡samiai ir pagrįstai atsakyta, todėl naikinti žemesnės instancijos teismo nutartį pareiÅ¡kėjo atstovės skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: atmesti pareiÅ¡kėjo A. K. atstovės advokatės Linos Gudaitės skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 10 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                           Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė