2020-09-09 Nr. AB-18151-3-63-3-01557-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1296-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01557-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei L. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės L. S. (toliau – ir atsakovė) 110,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), todėl jai nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliavos mokestis yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, kad mokestis apskaičiuotas pagal nuosavybės teise valdyto turto objektą, plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir vadovaujantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą nuostatais ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtintais Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

3. Atsakovės L. S. atstovas prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūno 2018 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. PR-122-(3.9) patvirtino aplinkybę, kad atsakovei priklausę statiniai, už kuriuos pareiškėjas prašė priteisti vietinės rinkliavos mokestį, yra nugriauti nuo 2001 metų. Atsakovės atstovas taip pat prašė priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo 103,36 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu pažymėjo, jog komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 (su pakeitimais) ir 2017 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtintuose Nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai ir kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys; vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenų teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, ir darė išvadą, jog pagal Nuostatus atsakovė gali būti vietinės rinkliavos mokėtoja. Tačiau, teismo vertinimu, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūnas 2018 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. PR-122-(3.9) patvirtino aplinkybę, kad atsakovei priklausę statiniai, už kuriuos pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos mokestį, yra nugriauti nuo 2001 metų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamo turto teisinė registracija neatitinka faktinės padėties.

7. Kadangi bylos duomenys patvirtino, jog atsakovė nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą, adresu Šilalės rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad jos gyvenamoji vieta yra kita negu pareiškėjas nurodė prašyme teikdamas reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą. Teismas konstatavo, kad atsakovė negali būti pripažinta atliekų turėtoja pagal Nuostatus, nes esant nugriautam gyvenamajam namui su ūkiniais statiniais, ji jame negyveno ir nesukūrė atliekų, todėl negalėjo būti apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo bei nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų, jog nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas, nes jis neegzistuoja dėl to, kad yra nugriautas.

8. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 4,79 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

9. Konstatavęs, kad teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, bei nustatęs, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 103,36 Eur, teismas šias išlaidas kaip pagrįstas priteisė valstybei ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio pagrindu.

III. 10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.

12. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovės nekilnojamo turto teisinė registracija neatitiko faktinės padėties. Atsakovės pareiga yra tinkamai išviešinti Nekilnojamojo turto registre duomenys apie ginčo objektą, tačiau atsakovė to tinkamai nepadarė. Dėl šios susidariusios situacijos atsakinga yra atsakovė, kadangi nevykdė savo pareigos tinkamai išviešinti Nekilnojamojo turto registre duomenis apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vietinės rinkliavos mokestis atsakovei buvo apskaičiuotas pagal nuosavybės teise valdyto turto objektą, plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

13. Paaiškėjus, kad ginčo pastatas nugriautas, pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra atmestas. Pareiškėjas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš pareiškėjo yra priteistas 103,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas Lietuvos valstybei, kadangi ne pareiškėjas, bet pati atsakovė yra atsakinga už šią susidariusią situaciją, nes atsakovės pareiga yra tinkamai išviešinti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į ginčo objektą.

14. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą paviršutiniškai įvertino ginčo esmę, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta iš pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro priteisti 103,36 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už atsakovei L. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovės gyvenamasis namas nugriautas nuo 2001 metų, darė išvadą, kad atsakovė nenaudodama gyvenamojo pastato pagal paskirtį nesukūrė (nepagamino) atliekų, todėl atmetė pareiškėjo prašymą iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir už 2017 metus. Pirmosios instancijos teismas sprendimu taip pat priteisė iš pareiškėjo 103,36 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesutinka, nurodydamas, jog šių išlaidų susidarymą lėmė atsakovės kaltė – ji VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre laiku neišviešino fakto, kad gyvenamasis namas yra nugriautas; ši aplinkybė paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

19. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

20. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinė byla nėra sprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai taip pat nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, kita vertus, šie klausimai yra glaudžiai susiję, nes administracinės bylos baigtis dėl tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo nulemia bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 375–388; taip pat išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2015, p. 452–467). Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016; ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos Nuostatų nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pirmosios instancijos tesimas sprendimu konstatavo, jog atsakovei tokia pareiga kilusi nebuvo ir pareiškėjo prašymą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą atmetė (pareiškėjas šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neapskundė). Tai reiškia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo netenkinimas lėmė, jog teismo sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai ir bylą laimėjusi šalis (šiuo atveju – valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikusi institucija) įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ginčas buvo inicijuotas dėl atsakovės kaltės, jai laiku neišviešinant gyvenamojo namo nugriovimo fakto, nes šie materialinio teisinio pobūdžio veiksmai, nors ir susiję su nagrinėto ginčo esme, tačiau nėra reikšmingi sprendžiant dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar jos elgesys procesiškai buvo netinkamas, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

23. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo iš jo valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikia argumentų dėl jų pagrįstumo ir dydžio. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiais įrodymais ir juos įvertinusi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatų kontekste, konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 7 d. pažymoje Nr. NTP-7-70 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (103,36 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas (konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo posėdžiui). Atsižvelgusi į tai, remdamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta prašoma priteisti suma, t. y. 103,36 Eur, yra pagrįsta.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys