2019-02-20 Nr. AB-4856-3-61-3-04029-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-107-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04029-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovas) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-2073-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-328(AG-252/03-2016) (toliau – ir VAGK sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjos skundą ir patikrinti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nurodytus duomenis bei atitinkamai įvertinti matininko veiksmus.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji, atstovaujama J. M. (J. M.), kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT), pranešdama, kad kaimyniniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sodo namas), o vėliau, Sodo namo savininkams siekiant išvengti problemų dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, buvo klaidingai atlikti Sodo namo kadastriniai matavimai pagal bylą Nr. 1/12095 (toliau – ir Kadastrinių matavimų byla). STT pareiškėjos skundo dalį dėl matininkų veiksmų atliekant Sodo namo kadastrinius matavimus pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti NŽT. Tarnyba skundžiamame sprendime atsisakė vykdyti Sodo namo kadastrinių matavimų bylos tikrinimą, nurodydama, jog Tarnyba nekompetentinga nagrinėti statinių kadastro duomenų teisingumo, taip pat pateikė savo komentarą dėl Sodo namo kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų, tačiau neatliko patikrinimo pačiame Sodų name, taigi, ir nepalygino gautų duomenų su Kadastrinių matavimų bylos duomenimis. VAGK sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl skundžiamo NŽT sprendimo panaikinimo.

3. Pareiškėja nurodė, kad NŽT turėjo imtis priemonių patikrinti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 9 punktu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintų Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės dėl matininko pažymėjimų) 24 punktą Tarnybos kompetencijai priskirta tikrinti matininkų veiklą, jų sudarytas kadastrinių matavimų bylas.

4. Pareiškėja teigė, jog Kadastrinių matavimų byloje nenurodytas objektas, pavadintas ūkio pastatu, kuris yra priblokuotas prie Sodo namo, faktiškai naudojamas kaip tambūras, turi tiesioginį ryšį su visu pastatu, todėl yra namo priestatas, taigi Sodo namo plotas yra didesnis nei nurodyta Kadastrinių matavimų byloje, kadastriniai matavimai atlikti neteisingai.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos 2016 m. balandžio 4 d. prašymo turinys yra apie statinio, kuris priklauso ne pareiškėjai ir yra ne valstybiniame, bet privačiame žemės sklype, galimai nelegalią rekonstrukciją. Prašymo dalykas nesusijęs su žemės sklypo atliktais kadastriniais matavimais, todėl NŽT skundžiamame sprendime informavo pareiškėją, kad Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą. Statinių kadastro duomenų patikra jokiuose teisės aktuose nepriskirta Tarnybos kompetencijai. Nors matininkų veiklos kontrolę vykdo Tarnyba, tačiau pareiškėjos nurodomas pažeidimas galimai padarytas savavališkų statybų srityje, todėl Tarnyba nekompetentinga vertinti matininko atliktų statinio kadastrinių matavimų atitikties statinio faktinei situacijai. Tik Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos nustačius, kad Sodo namo rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai ir po rekonstrukcijos statinio kadastro duomenys neatitinka faktinės situacijos, Tarnyba galėtų imtis teisinių priemonių bei spręsti poveikio priemonių taikymo konkrečiam matininkui klausimą.

7. Nesutikdama su pareiškėjos teiginiu, kad NŽT nenagrinėjo pareiškėjos 2016 m. balandžio 4 d. prašymo, Tarnyba nurodė, kad nors neteisėtų statybų klausimas ir nėra priskirtas jos kompetencijai, tačiau remdamasi valstybės įmonės Registrų centro pateiktais matininkės parengtais Sodo namo kadastro duomenų byloje komplektuojamais dokumentais, pateikė savo nuomonę dėl Sodo namo atitikties statinių kategorijai. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, patikrino Sodo namo kadastro duomenis formalumo aspektu, t. y. ar statinio kadastro duomenų byla atitinka techninius teisės aktų reikalavimus (ar surinkti visi duomenys, ar teisingai užpildytos lentelės, padarytos nuotraukos ir t. t.), tačiau pažeidimų nenustatė.

8. Atsakovas teigė, kad Tarnybos kompetencijai nepriskirta nustatinėti nei žemės sklypų, nei statinių kadastro duomenis, juos nustato matininkas. Tarnyba netikrina statinių kadastro duomenų ir jų nederina, o turi pareigą tikrinti ir suderinti tik žemės sklypų kadastro duomenis.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino NŽT 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-2073-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir VAKG 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-328(AG-252/03-2016) ir įpareigojo NŽT nagrinėti pareiškėjos skundą ir patikrinti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nurodytus duomenis bei atitinkamai įvertinti matininko veiksmus.

10. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Kadastro duomenų surinkimo taisyklės) 9 punktu, nurodė, kad visų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja NŽT. Skundžiamuose NŽT ir VAGK sprendimuose yra nepagrįstai aiškinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir NŽT nuostatai) 7.27 punktas, neatsižvelgiant į sisteminį teisės aktų aiškinimą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino pareiškėjos skundą.

III. 11. Atsakovas NŽT apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir atmesti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas, be pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neįvertino surinktų įrodymų, nemotyvavo priimto sprendimo, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

11.2. NŽT nuostatų 7.27 punkte detalizuota, kad NŽT atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą. Tuo tarpu, statinių kadastro duomenų patikra nepriskirta Tarnybos kompetencijai. NŽT pagal kompetenciją faktinių duomenų, susijusių su statinių kadastrinių matavimų teisingumu, netikrina.

11.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 ir 7 dalių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 13, 19 punktų, Kadastro duomenų surinkimo taisyklių 13, 14 punktų nuostatų sisteminė bei lingvistinė analizė suponuoja, kad NŽT kompetencijai nėra priskirta nustatinėti nei žemės sklypų, nei statinių kadastro duomenų, nes juos nustato matininkai.

11.4. Pareiškėjos keliamas neteisėtų statybų privačiame žemės sklype klausimas priskirtinas nagrinėti Inspekcijos, o ne Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai.

11.5. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, patikrino Sodo namo kadastro duomenis, t. y. ar statinio kadastro duomenų byla atitinka techninius teisės aktų reikalavimus (ar surinkti visi duomenys, ar teisingai užpildytos lentelės, padarytos fotonuotraukos ir t. t.), tačiau pažeidimų nenustatė.

12. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagristai nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, išsamiai motyvavo savo priimtą sprendimą ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

12.2. NŽT nuostatuose nurodytas nebaigtinis NŽT kompetencijai priskirtinų klausimų sąrašas, pagal Kadastro duomenų surinkimo taisyklių 9 punktą Tarnyba organizuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę. Pagal Taisyklių dėl matininko pažymėjimų 24 punktą, gavusi skundą iš asmenų dėl matininko galimai padarytų pažeidimų, NŽT gali kreiptis į skundžiamąjį matininką, kad šis pateiktų reikiamus dokumentus ir NŽT gali nurodyti jam pašalinti trūkumus ar priimti kitus sprendimus. Pareiškėja neginčija, kad kadastro duomenis nustato matininkai, tačiau matininkų kontrolę atlieka NŽT. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54 punktas patvirtinta, jog NŽT yra kompetentinga patalpų ar statinių kadastrinių duomenų nustatymo (tam tikrais atvejais), tikrinimo ir taisymo klausimais.

12.3. Apelianto argumentas, kad už pareiškėjos prašymo nagrinėjimą ir pažeidimų nelegalios statybos srityje tyrimą atsakinga Inspekcija nepagrįstas – STT Tarnybai persiuntė pareiškėjos skundą tik dėl matininko veiksmų ir kadastro duomenų bylos teisėtumo, pareiškėja nereikalauja NŽT vertinti statybų teisėtumo klausimo.

12.4. NŽT nėra pateikusi jokių įrodančių dokumentų, jog faktiškai tikrino Sodo namo kadastro duomenis ir įvertino šiuo duomenis nustačiusio matininko veiksmus. Apeliacinio skundo argumentas, kad NŽT patikrino Sodo namo kadastro duomenis, tačiau pažeidimų nenustatė, neatitinka Tarnybos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytos pozicijos, kad NŽT tik pakomentavo Sodo namo kadastro duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2016 m. birželio 30 d. rašto Nr. 1SS-2073-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14. NŽT skundžiamame sprendime nurodė, kad Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą; statinių kadastro duomenų patikra nepriskirta Tarnybos kompetencijai, taigi NŽT pagal kompetenciją faktinių duomenų, susijusių su statinių kadastrinių matavimų teisingumu, netikrina. Taip pat NŽT, pažymėjusi, kad pateikia tik Tarnybos specialistų nuomonę, nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus Sodo namo bylos kopijoje esančius duomenis, šio pastato bendras plotas yra 79,85 m2, todėl Sodo namas atitinka I grupės nesudėtingam statiniui nustatytus reikalavimus.

15. Pareiškėja skunde teismui teigė, kad NŽT neatliko jai priskirtų veiksmų, t. y. netikrino Sodo namo kadastrinių duomenų teisingumo, ir nevertino matininko veiksmų, nors, pareiškėjos manymu, NŽT, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, privalėjo atlikti šiuos veiksmus. Be kita ko, pareiškėja nurodė, kad jai nagrinėjama situacija yra svarbi, nes tik nustačius, kad Sodo namo kadastriniai matavimai atlikti neteisingai ir Sodo namo plotas viršija 80 kv. m, pareiškėja galės kreiptis į Inspekciją dėl neteisėto statinio. Be to, pareiškėja teigia, kad Sodo namas pastatytas per arti jos žemės sklypo.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamą sprendimą nustatęs, kad remiantis Kadastro duomenų surinkimo taisyklių 9 punktu visų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

17. Byloje nustatyta, kad STT 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 4-01-2832 „Dėl prašymo, registracijos Nr. 5-01-4317, perdavimo pagal kompetenciją“ persiuntė Inspekcijai ir Tarnybai pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjos 2016 m. balandžio 4 d. prašymą; dalyje dėl matininkų veiksmų, atliekant statinio kadastrinius matavimus pavedė išnagrinėti Tarnybai. Pareiškėja 2016 m. balandžio 4 d. prašyme nurodė, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu nustatytas šio pastato bendras plotas yra mažesnis, neatitinka esamos faktinės situacijos. Be to, papildomai pastatyta tvora nesilaikant trijų metrų atstumo tarp pastatų. Pareiškėja teigė, kad atlikus kaimyniniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Sodo namo rekonstravimo darbus, buvo klaidingai atlikti šio pastato kadastriniai matavimai, sumažinant jo matmenis kad plotas neviršytų 80 kv. m ir siekiant išvengti problemų dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, nes negautas statybą leidžiantis dokumentas ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas. Pareiškėja prašė padėti nustatyti visas aplinkybes dėl savavališkų statybų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi, iš esmės pareiškėja prašymu kreipėsi dėl neteisėtų statybų – dėl tretiesiems asmenims priklausančio Sodo namo rekonstrukcijos teisėtumo.

18. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, kuri, be kita ko, apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (8 str. 2 d. 3 p.), statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (8 str. 2 d. 4 p.), asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (8 str. 2 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo dėl neteisėtų statybų, t. y. rekonstrukcijos darbų atlikimo be statybą leidžiančio dokumento, nagrinėjimas, pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, be kita ko, dėl faktinio Sodo namo ploto, atstumo nuo jo iki pareiškėjos sklypo ribos, tikrinimas priskirtinas Inspekcijos, o ne NŽT kompetencijai.

19. Vadovaujantis Kadastro duomenų surinkimo taisyklių (red., galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasari 24 d.) 9 punktu, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja NŽT. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-96 buvo patvirtintos nauja redakcija išdėstytos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės, kuriose minėtos nuostatos neliko, todėl, net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovas negalėtų atlikti statinio kadastro duomenų tikrinimo. Aplinkybę, kad Tarnyba atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą, patvirtina Tarnybos Nuostatų 7.27 punktas, tačiau teisės aktais Tarnybai nesuteikta teisė tikrinti statinių kadastro duomenų teisėtumą.

20. Pagal Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805, 24 punktą, Tarnyba, gavusi asmenų skundų arba informaciją apie matininko padarytus pažeidimus, raštu arba elektroninėmis priemonėmis praneša apie tai matininkui ir nustato paaiškinimų, dokumentų ir duomenų, reikalingų informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti, pateikimo terminą; Tarnyba, nustačiusi, kad matininkas padarė nešiurkštų pažeidimą, priima sprendimą sustabdyti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams ir nurodo protingą terminą pašalinti pažeidimus. Taisyklių dėl matininko pažymėjimų 23 punkte įtvirtinta, jog Tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo ketvirto skirsnio, reglamentuojančio ūkio subjektų veiklos priežiūrą, nuostatomis, prižiūri, kaip matininkai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoja, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendina kitas priemones, užtikrinančias tinkamą tesės aktų reikalavimų laikymąsi. Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis funkcijų atskyrimo principu. Šis principas reiškia, kad šio įstatymo 361 straipsnio 2 dalies 2 punkte (ūkio subjektų veiklos patikrinimai) ir 4 punkte (poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas) nurodytus veiksmus atlieka skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai ar priežiūrą atliekančio subjekto padaliniai arba kad nurodytos funkcijos yra priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kadastro duomenų surinkimo taisyklių 9 punkto ir Taisyklių dėl matininko pažymėjimų 23 punkto nuostatos, atsižvelgiant į šio sprendimo 18 punkte aptartą teisinį reguliavimą dėl statybos valstybinės priežiūros atlikimo, nesudaro pagrindo teigti, kad NŽT, organizuodama nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę, ir / ar vykdydama matininkų veiklos kontrolę perima Inspekcijos kompetenciją statybų priežiūros srityje. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad NŽT nuostatuose nurodytas nebaigtinis NŽT kompetencijai priskirtinų klausimų sąrašas, kadangi kituose teisės aktuose NŽT nėra pavesta tikrinti statinių kadastrinius duomenis. Nors matininkų veiklos kontrolę vykdo Tarnyba, tačiau pareiškėjos nurodomas pažeidimas galimai padarytas savavališkų statybų srityje, todėl NŽT nėra kompetentinga tikrinti matininko atliktų statinio kadastrinių matavimų atitiktį statinio faktinei situacijai.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su VAGK išvada, jog tik Inspekcijai nustačius, kad Sodo namo rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai ir po rekonstrukcijos statinio kadastro duomenys neatitinka faktinės situacijos, Tarnyba galėtų imtis teisinių priemonių bei spręsti poveikio priemonių konkrečiam matininkui taikymo klausimą.

23. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo procedūros, parengtų kadastro duomenų bylų papildymo, pastato kadastro duomenų papildymo, kai keičiasi nekilnojamojo daikto – patalpos kadastro duomenys, techninius reikalavimus ir tvarką nustato NŽT. Aptariama nuostata įpareigoja Tarnybą ir nustato jai teisinį pagrindą patvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimo procedūros, parengtų kadastro duomenų bylų papildymo, pastato kadastro duomenų papildymo, kai keičiasi nekilnojamojo daikto – patalpos kadastro duomenys, techninius reikalavimus ir tvarką, tačiau nenustato NŽT kompetencijos atlikti tam tikrus su kadastrinių matavimų patikra susijusius veiksmus, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54 punktas patvirtina NŽT kompetenciją tikrinti ir taisyti patalpų ar statinių kadastrinių duomenų nustatymą.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1SS-2073-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstai nurodė, kad statinių kadastro duomenų patikra nepriskirta Tarnybos kompetencijai. Skundžiamas NŽT sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jį naikinti.

25. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl skundžiamo NŽT sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinių reikalavimų įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjos skundą ir patikrinti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nurodytus duomenis bei atitinkamai įvertinti matininko veiksmus bei panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-328(AG-252/03-2016). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, tenkindama Tarnybos apeliacinį skundą panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priima naują sprendimą ir palieka galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-328(AG-252/03-2016), kuriuo pareiškėjos skundas buvo pagrįstai atmestas.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, tai nėra jokio pagrindo tenkinti jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Atsižvelgdama į sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują, kuriuo pareiškėjos skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo palikti nepakeistą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-328(AG-252/03-2016).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė