a53caef6-11d6-467d-8fcf-dcb39f41cd09 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-495/2017   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06024-2015-3    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2.; 1.2.3.1.1.; 1.1.3.4.; 2.4.6.5.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjai advokatei Irinai Kizinai, teismo psichiatrui ekspertui A.

G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta bausme ir T.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.  IÅ¡ T. B. nukentėjusiajai L. B. priteista 15 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ T. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 45,70 Eur nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. sausio 27 d., apie 19 valandÄ , VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), nefrologijos-toksikologijos skyriaus laiptinėje, suduodamas Å¡io skyriaus darbuotojai L.

B. ne mažiau kaip septynis kartus medicininėmis žirklėmis į galvos-kaklo sritį, spirdamas į deÅ¡inį Å¡onÄ , sugriebdamas už medicininio Å¡varkelio bei tempdamas link praviro laiptinės lango, padarydamas nukentėjusiajai L. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu; odos nubrozdinimus kakle, kairiame dilbyje; durtines žaizdas kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies iÅ¡orinėje klausomojoje landoje; durtinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, taip pasikėsino nužudyti L.

B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. pasiprieÅ¡ino, iÅ¡sivilkdama iÅ¡ medicininio Å¡varkelio, ir nuo jo pabėgdama.Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant jo veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad jo veika skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuota teisingai, jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti Å¡velnesnę bausmę.Apelianto nuomone, jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimÄ , kurio nepadarė.

Jo nusikalstami veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip pirminiame jam pateiktame praneÅ¡ime apie įtarimÄ - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį jo veika teisme buvo perkvalifikuota vadovaujantis tik nukentėjusiosios L. B. parodymais.Atkreipia dėmesį į tai, kad jis tiek Å iaulių apylinkės teisme, tiek Å iaulių apygardos teisme davė anlogiÅ¡kus parodymus. Parodė, kad gulint palatoje jam pasirodė, jog jam gali pakenkti, suleisti kažkokių vaistų, nori nužudyti, todėl sugalvojo pabėgti iÅ¡ ligoninės. Jį sulaikė policijos darbuotojai ir pristatė atgal į ligoninę.

Kai jį parvežė į ligoninę, jis berods bendravo su seselėmis, tačiau kÄ jos sakė, nepamena. BÅ«damas palatoje, vėl sugalvojo pabėgti namo, kur jaustųsi saugiau. Tai, kaip išėjo iÅ¡ palatos, prisimena, tačiau kaip vaikščiojo po ligoninę, nelabai prisimena. Beklaidžiodamas surado žirkles, kam jas pasiėmė, nežino, galimai apsiginti, kad nesuleistų vaistų. Kaip užpuolė nukentėjusiÄ jÄ nepamena, galimai galvojo, kad ji jį vėl parves į palatÄ . Ar kÄ sakė nukentėjusiajai, kiek smÅ«gių sudavė, neprisimena.

Nužudyti jos tikrai nenorėjo. IÅ¡ ligoninės jis galimai pasiÅ¡alino pro langÄ . Nukentėjusiosios parodymai, apelianto teigimu, patvirtina, kad jis tik norėjo pabėgti nuo nukentėjusiosios, manydamas, kad jam gali padaryti kÄ nors blogo. Ne jis užpuolė nukentėjusiÄ jÄ , o ji atėjo prie jo, todėl neturėdamas kitos iÅ¡eities, jis tik norėjo prasiveržti pro jÄ ir pasiÅ¡alinti. Pabėgus nukentėjusiajai, jis jos nesivijo ir nenaudojo jokių agresyvių veiksmų, o tik nusileido laiptine žemyn ir pasiÅ¡alino iÅ¡ ligoninės patalpų.

IÅ¡ ligoninės darbuotojų parodymų matyti, jog tuo metu koridoriaus patalpose ir laiptinėse vyko remontas, todėl buvo klaidu rasti reikiamÄ išėjimÄ . Sprendžiant iÅ¡ eksperto S. R. parodymų, jis buvo gan sunkioje alkoholinės abstinencijos bÅ«klėje, todėl sunkiai galėjo valdyti savo veiksmus. Jo sÄ monė per visÄ Ä¯vykių sekÄ nebuvo sutrikusi, jis orientavosi vietoje, aplinkoje, laike, suvokė, kad tai slaugytoja, bet jautė iÅ¡ jos kažkokiÄ grėsmę. Jo galimybė suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo ribota.

Jo orientacija nebuvo sutrikusi, bet logiÅ¡kų motyvų, dėl ko užpuolė slaugytojÄ , jis pateikti negalėjo. Jis jautė baimę ir tai buvo kažkokio laipsnio patologinė bÅ«sena.Byloje esantys įrodymai, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis siekė ir norėjo nužudyti nukentėjusiÄ jÄ . Tokio tikslo ir nebuvo. Jis tik norėjo pabėgti ir iÅ¡vengti galimybės vėl bÅ«ti nuvestas į palatÄ , ko labai bijojo. Tuo tarpu iÅ¡stÅ«mimo pro langÄ faktas pagrįstas tik nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl jos patirto sukrėtimo turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Nusikaltimo padarymo įrankis - medicininės lenktais bukais galais žirklės, visiškai netinkamas įrankis tokiai veikai. Be to, žirkles jis kažkur ligoninėje rado, o ne pasiruošė iš anksto. Koks buvo suduodamų smūgių intensyvumas, stiprumas ar tikrai jais buvo stengiamasi pataikyti į gyvybiškai svarbius žmogaus gyvybei organus - vėl tik prielaidos išplaukiančios iš nukentėjusios parodymų. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti sužalojimai L.

B. visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje; durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies iÅ¡orinėje klausomojoje landoje; durtinė žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje - nėra pakankami konstatuoti apie pavojingus žmogaus gyvybei organų sužalojimus. Nesant nenuginčijamų ir pagrįstų įrodymų apie tiesioginę tyčiÄ nužudyti, nusikalstamÄ veikÄ reikėtų kvalifikuoti pagal faktinius padarinius. Å iuo atveju padaryta nusikalstama veika labiausiai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.Teisėjų kolegijai nusprendus, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, apeliantas mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, prieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams.

PraÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmę. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. B. gynėja prašė Å iaulių apygardos teismo 2015-12-03 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos ginamajam nutraukti, prokurorė prašė Å iaulių apygardos teismo 2015-12-03 nuosprendį panaikinti ir T. B. priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkinamas.Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais (nuosekliais nukentėjusiosios L.

B., liudytojų D. B., R. K. parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiÅ«ros, poėmio, 2015-01-27 daiktų pateikimo, 2015-02-10, 2015-02-19 daiktų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotais duomenimis) nustatyta, jog 2015-01-27 ryte į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Nefrologijos – toksikologijos skyrių dėl apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis buvo pristatytas T. B.. PaminėtÄ dienÄ apie 19 val. Nefrologijos – toksikologijos skyriaus laiptinėje T.

B. užpuolė Å¡io skyriaus slaugytojÄ L. B., kuriai su savimi turėtomis medicininėmis žirklėmis vienÄ kartÄ sudavė į deÅ¡inės rankos delnÄ , tris kartus dÅ«rė į deÅ¡inę kaklo pusę, du kartus dÅ«rė į kairę ausį, po ko nustÅ«mė nuo laiptų, spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ bei sugriebęs už Å¡varkelio bandė tempti prie atviro laiptinės lango, tačiau tuo metu nukentėjusioji iÅ¡sinėrė iÅ¡ Å¡varkelio ir nuo T. B. pabėgo. T. B. iÅ¡ karto po įvykio 19.18 val. policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas prie (duomenys neskelbtini) namo, deÅ¡inėje rankoje nešėsi žirkles.

Iš T. B. sulaikymo metu paimtas žirkles nukentėjusioji atpažino kaip tas, su kuriomis ji ir buvo sužalota. Apžiūrint L. B. švarkelį, kuriuo ji buvo apsivilkusi įvykio metu, aptiktos panašios į kraujo dėmės. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog T. B. smurtiniais veiksmais L. B. buvo padarytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje, durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies išorinėje klausomojoje landoje, durtinė žaizda dešinėje plaštakoje.

Teismo medicinos ekspertas iÅ¡vadoje patvirtino, jog L. B. nustatyti kÅ«no sužalojimai galimai padaryti užduotyje įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku. Nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti 7 trauminių poveikių metu. L. B. nustatyti kÅ«no sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma - T. B. nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių lokalizacija (į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ - kaklo sritį, ausį) bei jų kiekis, įrankis, kuriuo buvo padaryta didžioji dalis sužalojimų (medicininės žirklės), pastarojo veiksmai tempiant L.

B. link tarp trečio ir ketvirto aukÅ¡tų aikÅ¡telėje esančio atviro laiptinės lango, kurio dydis pakankamas tam, kad pro jį bÅ«tų galima iÅ¡stumti žmogų, nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad įvykio metu ji buvo labai iÅ¡sigandusi ir suvokė, jog T. B. nori jÄ nužudyti, - suponuoja iÅ¡vadÄ apie T. B. nusikalstamÄ kėsinimÄ si į L. B. gyvybę.Kita vertus, svarbu pažymėti, kad BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties subjekto bÅ«tinųjų požymių yra pakaltinamumas.

Pakaltinamumas suprantamas ir aiÅ¡kinamas kaip fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Tuo tarpu jeigu asmuo, darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustÄ veikÄ , dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų, jis teismo pripažįstamas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnio 1 dalis).

Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis BK 59 straipsniu (BK 18 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, jog T. B. iki aptariamo įvykio kelis mėnesius nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Jam nustojus vartoti alkoholį, pastarasis pasijuto blogai, sutriko Å¡irdies veikla. Namuose jis per klaidÄ vietoje Å¡irdies lašų iÅ¡gėrė amoniako, po ko jam pasidarė bloga ir jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kur jam diagnozuotas Å«mus lengvo laipsnio peroralinis atsitiktinis apsinuodijimas amoniaku, alkoholio sukelta abstinencija, Å«mus alkoholinis hepatitas.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų, dar bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes apie T. B. alkoholio vartojimÄ , įvykio metu atliktus jo veiksmus, tai, kad T. B. parodymai nenuoseklÅ«s, didžiosios dalies įvykio aplinkybių jis neprisimena bei užsimena apie įvykio metu jam pasireiÅ¡kusias haliucinacijas, buvo kilusios abejonės dėl kaltinamojo psichikos bÅ«klės, dėl ko buvo iÅ¡kviestas ir apklaustas teismo psichiatras ekspertas S. R..

Teismo psichiatras ekspertas, susipažinęs su T. B. medicininiais dokumentais bei išklausęs pastarojo atsakymų į užduodamus klausimus, parodė, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo būklę būtų galima vertinti kaip abstinencijos būklę be delyro. Delyrinės ir psichozinės simptomatikos kaltinamasis policijos komisariate neatpasakojo. Eksperto teigimu, kaltinamasis tokios būsenos iš dalies galėjo suvokti savo veiksmų esmę. Ekspertas negalėjo patvirtinti, jog įvykio metu T.

B. buvo visiÅ¡kai sveikas, abstinencijos bÅ«klė turėjo neigiamos įtakos jo suvokimui. Be kita ko, iÅ¡ teismo psichiatro eksperto paaiÅ¡kinimų matyti, jog tikslios iÅ¡vados apie T. B. psichikos sveikatos bÅ«klę pateikimui jam trÅ«ko duomenų. BylÄ nagrinėjant skundžiamÄ nuosprendį priėmusiame apygardos teisme, vėlgi buvo keliamas įvykio metu buvusios T. B. psichinės bÅ«klės klausimas, kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymu apklausai dar kartÄ buvo iÅ¡kviestas teismo psichiatras ekspertas S. R..

Nors teismo psichiatras ekspertas paaiÅ¡kino, jog įvykio metu kaltinamasis buvo gan sunkioje alkoholinės abstinencijos bÅ«klėje, jo galimybė suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo ribota, rekomendavo T. B. paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, o kaltinamojo gynėjas prašė paskirti tokiÄ ekspertizę, pirmosios instancijos teismas nei ambulatorinės, nei stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės kaltinamajam nepaskyrė. Tokiu bÅ«du, pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį T.

B. priėmė neįsitikinęs jo pakaltinamumu, t.y. neturėdamas tikslių, abejonių nekeliančių duomenų apie T. B. psichinę sveikatos bÅ«klę (jo galimybę suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti) tiek byloje nagrinėjamo įvykio metu, tiek po jo.BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl apelianto psichinės bÅ«klės tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos, T. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

Ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusioms teismo psichiatrei ekspertei, teismo psichologei ekspertei, kilus įtarimų dėl T. B. sÄ moningumo ir tendencingo elgesio, neatmetant iÅ¡sakytų (2015-01-27 buvusių) psichikos sutrikimų simuliacijos bei atminties sutrikimų simuliacijos po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, buvo rekomenduota pastarajam atlikti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę (duomenys neskelbtini) skyriuje (teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kas ir buvo padaryta.

Atlikus stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu buvo įvertinti baudžiamojoje byloje esantys duomenys (T. B. viso proceso metu duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai, teismo psichiatro eksperto S. R. paaiškinimai, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys), apelianto medicininiai dokumentai bei betarpiškai bendrauta su pačiu tiriamuoju, surašytame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog T.

B. nusikalstamos veikos padarymo metu, 2015-01-27, nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu T. B. nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. B. rekomenduojamas stebėjimas pas priklausomybių psichiatrÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vienas iÅ¡ paminėtÄ kompleksinę ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų ekspertų A. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas. Be kita ko, ekspertas paaiÅ¡kino, jog alkoholikams teisės aktai nereglamentuoja priverstinio gydymo, todėl ekspertai gali tik rekomenduoti stebėjimÄ pas priklausomybių specialistÄ . T. B. pats pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ turėtų lankytis poliklinikoje priklausomybių ligų kabinete arba tai jį daryti turėtų įpareigoti teismas.

Eksperto teigimu, jeigu T. B. pradės vartoti alkoholį, neatmetama, kad tokia jo psichinė bÅ«klė gali pasikartoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas, tuo metu jis negalėjo suprasti savo atliekamų neteisėtų veiksmų esmės ir jų valdyti. Nustačius, kad T. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ir negali atsakyti pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ , Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir apeliantui priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinus pirmosios instancijos teismo T.

B. priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinus, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios L. B., civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:              panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį.             T.

B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Panaikinti T. B. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ .              Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieÅ¡kinį, civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtus.Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktinius įrodymus – Å¡varkelį ir žirkles, Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teisėjai                                                                                                    Daiva Pranytė - Zalieckienė                                                                                                    Svajūnas Knizleris                                                                                                                 Violeta Ražinskaitė