a53c5940-e378-4693-a3d2-8b8f2210fe1b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-3950-168/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01945-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 19, 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Nijolės SuÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės atstovei Laurai Petrauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2013-05-14 sprendimÄ Nr. KS-43, kad V. M., nepraėjus vieniems metams po to, kai 2012-08-31 nustojo eiti pareigas VÅ¡Ä® Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (toliau – LRT), 2012-10-15 įsidarbinęs direktoriumi UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“, kurios atžvilgiu priėmė palankius sprendimus dėl prekių ir paslaugų tiekimo nacionaliniam transliuotojui, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Ä®statymas) 18 straipsnio nuostatas, nustatančias apribojimus sudaryti darbo sutartį.PareiÅ¡kėjas skunde nesutiko su Komisijos sprendimu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai pareiÅ¡kėjui taikė Ä®statymo 18 straipsnį, nes pagal Ä®statymÄ jis nedirba valstybės tarnyboje. Be to, jis nedalyvavo priimant sprendimus dėl valstybės užsakymų. PareiÅ¡kėjas teigė, kad nepagrįstai Komisija jo, kaip LRT Techninio centro direktoriaus, veiklÄ prilygino kaip vidaus administravimo funkcijų vykdymÄ . Nurodė, kad Komisija nepagrįstai LRT prilygino valstybei, nes ji yra atskiras juridinis asmuo, užsakymus ir vieÅ¡uosius pirkimus atlieka LRT, jos iniciatyva.

Tai, kad LRT veikla skirta tenkinti vieÅ¡ojo intereso poreikius, neįrodo, jog LRT gali bÅ«ti prilyginama valstybei. Pabrėžė, kad Komisijos sprendime neatsižvelgiama į tai, jog LRT teikia ir komercines paslaugas, todėl ne visi pirkimai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso paslaugomis. PareiÅ¡kėjo nuomone, Komisija nepagrįstai organizacijos poreikiams tenkinti skirtus vieÅ¡uosius pirkimus prilygina valstybės užsakymui. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Komisija nepagrįstai jo eitas pareigas prilygino valstybės tarnybai, o dalyvavimÄ Viešųjų pirkimų komisijos veikloje – sprendimams dėl valstybės užsakymo teikimo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad net jei Ä®statymo 18 straipsnio interpretavimas ir bÅ«tų teisingas, toks Ä®statymo taikymas jo atžvilgiu pažeidžia Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijÄ . Jo eitos pareigos nėra tiesiogiai paminėtos nei Ä®statymo 2 straipsnyje, nei Ä®statymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, todėl toks atsakomybės pagrindimas yra iÅ¡vestinis. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog negalėjo suvokti, kad jo eitos pareigos prilyginamos valstybės tarnybai, nes tai suprastų tik, jei bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinęs Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 2 straipsnio 3 dalyje pateiktÄ â€žvidaus administravimo“ sÄ vokÄ .

Tam, kad suvoktų, jog Įstatymo 18 straipsnyje minimas „valstybės užsakymas“ apima bet kokius biudžetinių įstaigų vykdomus viešuosius pirkimus, turėjo susipažinti ne tik su Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, bet Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, nes šių teisės aktų analizė reikalauja ne tik specialaus išsilavinimo, bet ir jam dirbant LRT visada buvo pabrėžiamas LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, nepriklausomumas nuo valstybės. Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nurodytas ribojimas nėra suformuluotas pakankamai aiškiai ir suprantamai.

Pabrėžė, kad Ä®statymo 18 straipsnio taikymas jo atžvilgiu yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tiek, kiek teisės pasirinkti darbÄ ribojimas nėra reglamentuotas aiÅ¡kiomis ir nedviprasmiÅ¡komis įstatymo nuostatomis.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes yra grindžiamas prielaidomis. Komisija, atlikdama tyrimÄ , niekada netyrė pareiÅ¡kėjo įdarbinimo UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ aplinkybių, niekada nesiaiÅ¡kino, kokiais motyvais vadovaudamasis darbdavys jį priėmė į darbÄ , niekada realiai neanalizavo, kiek jo darbas UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ gali turėti įtakos LRT vykdomų pirkimų rezultatams.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. I, b. l. 21–24). Atsiliepime nurodė, kad, remiantis gramatiniu-loginiu administravimo termino aiÅ¡kinimu, V. M. įgaliojimai, einant (duomenys neskelbtini) (LRT Technikos centro direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2005-03-30 įsakymu Nr. 4P-56, nurodytos funkcijos (2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 ir 2.6 punktai) ir LRT Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas (Viešųjų pirkimų įstatymo 13 str. 1, 2 d., 26 str., 47 str. 1 d. 4 p.), suteikė jam administracinius įgaliojimus, todėl pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas yra Ä®statymo subjektas ir jam taikytinos jo nuostatos.Komisija nustatė, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti vieÅ¡oji įstaiga.

Remdamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų analize, konstatavo, kad LRT organizuojami viešųjų pirkimų konkursai pagal minėtų įstatymų nuostatas prilygsta valstybės užsakymams. Nurodė, kad turimi duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, nustatyta tvarka paskirtas eiti LRT Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas, aktyviai dalyvavo šios komisijos veikloje, atliko jam pavestas viešųjų pirkimų organizavimo procedūrų funkcijas ir pastarųjų darbo LRT metų laikotarpiu tiesiogiai dalyvavo priimant palankius UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ sprendimus dėl prekių ir paslaugų tiekimo nacionaliniam transliuotojui, o pats netrukus po to, kai nustojo eiti pareigas LRT, įsidarbino minėtos įmonės direktoriumi.

Teigė, kad tokiÄ situacijÄ Komisija pagrįstai įvertino kaip Ä®statymo 18 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .Nurodė, kad Ä®statymu siekiama suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybės tarnyboje. Å iam tikslui pasiekti Ä®statymo III skirsnyje yra įtvirtinti reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, IV skirsnyje – prievolės ieÅ¡kant darbo, o V skirsnyje – apribojimai pasibaigus tarnybai.

Kadangi poreikis užtikrinti viešųjų ir privačių interesų pusiausvyrÄ kyla valdant, naudojant bei disponuojant ir tuo valstybės turtu, kuris perduotas valdyti patikėjimo teise, Ä®statymo 18 straipsnyje vartojama sÄ voka „valstybės užsakymai“ aiÅ¡kintina kaip apimanti ir valstybei, kaip vienintelei dalininkei, nuosavybės teise priklausančios įstaigos, įgyvendinančios valstybės patikėtas funkcijas vieÅ¡ajam interesui užtikrinti, Å¡iuo atveju – LRT, vykdomus vieÅ¡uosius pirkimus.

Ginčijamame Komisijos sprendime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kokias teisės normas pareiÅ¡kėjas pažeidė, atskleistas Å¡ių normų turinys, detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodančios pažeidimÄ , todėl sprendimas atitinka VAÄ® reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Komisija, teigdama, jog pareiÅ¡kėjo „tinkamumÄ tapti UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ direktoriumi galėjo lemti įmonės akcininkų požiÅ«ris, kad jis savo įtaka, ryÅ¡iais bei žiniomis sukauptomis buvusioje darbovietėje, galėtų užtikrinti bendrovės pelnÄ â€œ, jokių iÅ¡vadų dėl Å¡io fakto nepadarė, o tik nurodė, kad aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjo „vadovaujama UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ toliau sėkmingai dalyvauja ir laimi LRT organizuojamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose <...> skatina abejoti priimtų sprendimų skaidrumu, o tai menkina visuomenės pasitikėjimÄ ne tik konkrečiais valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, bet kartu ir visa valstybės tarnyba“.Teismo posėdyje atsakovės atstovė, remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais, prašė pareiÅ¡kėjo V.

M. skundÄ atmesti.Skundas atmestinas. Byloje nustatyta, jog V. M. 2001-08-01 sudarius darbo sutartį Nr. 1460 (t. I, b. l. 75–82) buvo įdarbintas LRT technikos direktoriumi, jo darbdavys – LRT. LRT generalinio direktoriaus V. M. 2001-09-03 įsakymu Nr. 125 (t. I, b. l.

87) V. M. buvo paskirtas LRT Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, vėlesniais įsakymais iš dalies buvo keista jos sudėtis (LRT generalinio direktoriaus V. M. 2002-08-30 įsakymas Nr. 95; LRT generalinio direktoriaus V. M. 2008-03-05 įsakymas Nr. 1RA-39; LRT generalinio direktoriaus A. S. 2011-12-15 įsakymas Nr. 1RA-195 (t. I, b. l. 88–91). Pareigas LRT V. M. nustojo eiti 2012-08-31 LRT generalinio direktoriaus A. S. 2012-08-21 įsakymo Nr. 4P-307 pagrindu (t. I, b. l. 83), kuris priimtas vadovaujantis Darbo kodekso 125 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) 2012-07-25 susitarimu tarp LRT ir V.

M.. UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ 2012-10-04 susirinkime nutarta V. M. iÅ¡rinkti Å¡ios įmonės direktoriumi ir sudaryti darbo sutartį nuo 2012-10-15 (t. I, b. l. 61–63), t. y. nepraėjus vieniems metams nuo nustojimo eiti minėtas pareigas LRT. V. M. einant Å¡ias pareigas, LRT su UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ sudarė viešųjų pirkimų sutarčių, kurių bendra vertė virÅ¡ija 3 mln. Lt. (t. I, b. l. 97–200; t. II, b. l. 1–175). Remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis Komisija 2013-05-14 priėmė sprendimÄ Nr. KS-43 (t.

I, b. l. 10–13; t. II, b. l. 184–187), kad V. M. pažeidė Ä®statymo 18 str. nuostatas, nustatančias apribojimus sudaryti darbo sutartį, kadangi nepraėjus vieniems metams po to, kai nustojo eiti pareigas LRT, įsidarbino UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“ ir priėmė pastarosios įmonės atžvilgiu palankius sprendimus dėl prekių ir paslaugų tiekimo. Taip pat Å¡iuo sprendimu Komisija rekomendavo LRT generaliniam direktoriui nustatyti Ä®statymo V skirsnio nuostatas įgyvendinančias prevencines priemones, užkertančias keliÄ buvusiems įstaigos darbuotojams asmeniniams tikslams naudotis valstybės tarnybos teiktomis galimybėmis.

Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 str. taikymo Vienas iÅ¡ argumentų, kuriais V. M. grindžia savo reikalavimÄ panaikinti Komisijos 2013-05-14 sprendimÄ Nr. KS-43, yra abejonė, ar jam taikytini Ä®statymo 18 str. nustatyti reikalavimai, todėl svarbu nustatyti, ar yra reikÅ¡mingų požymių, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar Å¡ie reikalavimai taikytini, t. y. ar asmuo ėjo pareigas valstybės tarnyboje. Å ioje byloje reikÅ¡minga, ar šį požymį atitinka V.

M. iki 2012-08-31 eitos LRT Technikos centro direktoriaus ir LRT Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigos. Įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, apibrėžtas kaip apimantis ne tik valstybės tarnautojus kaip asmenis, nurodytus Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. Pagal Įstatymo 2 str. 1 d., be kita ko, asmenimis, dirbančiais valstybės tarnyboje, laikomi ir asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

Šį požymį sudaro du elementai – darbdavio statusas ir darbuotojo įgaliojimai (šiuo atžvilgiu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2012). V. M. 2001-08-01 darbo sutartyje Nr. 1460, kuria jis buvo įdarbintas LRT technikos direktoriumi, kaip darbdavys nurodytas LRT. Todėl dėl pirmojo elemento yra reikšminga Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 2 str. nuostata, kurioje nurodyta, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, o 5 str.

– kad LRT finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimÄ , reklamÄ , komercinius audiovizualinius praneÅ¡imus, leidybÄ , taip pat iÅ¡ paramos ir pajamų, gautų iÅ¡ komercinės ir Å«kinės veiklos. Pažymėtina, kad minėtame Ä®statymo 2 str. 1 d. požymyje nenustatyta, kad visos vieÅ¡osios įstaigos gaunamos lėšos privalo bÅ«ti gaunamos iÅ¡ Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų; taip pat nenustatyta, kokiÄ dalį bendrų vieÅ¡osios įstaigos gaunamų lėšų turi sudaryti tokios lėšos.

Dėl to V. M. teiginiai, kad LRT „nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas“, „yra atskiras juridinis asmuo <...> VTEK nepagrįstai LRT prilygina valstybei“ negali bÅ«ti laikomi pakankamais pagrįsti teiginį, jog Komisija nepagrįstai priskyrė LRT prie Ä®statymo 2 str. 1 d. nurodytų viešųjų įstaigų. Taigi konstatuotina, kad LRT šį požymį atitinka. Tai pripažinus, sprendžiant Ä®statymo 18 str. taikytinumo klausimÄ , kitas lemiantis veiksnys yra tai, ar eidamas pareigas LRT V.

M. turėjo vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus. LRT generalinio direktoriaus 2005-03-30 patvirtintos LRT technikos direktoriaus pareiginės instrukcijos 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 ir 2.6 punktuose nustatyta, kad technikos centro direktorius (pareigos, kurias ėjo V. M.) vykdo Å¡ias funkcijas: planuoja ir paskirsto finansinių iÅ¡teklių naudojimÄ technikos reikmėms; koordinuoja televizijos technikos komplekso, radijo technikos komplekso Informacinių technologijų skyriaus ir ApÅ¡vietimo skyriaus vadovų darbÄ ; formuoja LRT techninę politikÄ ; padalinių vadovams skiria gamybos tobulinimo, technikos rekonstrukcijos užduotis; kontroliuoja ir užtikrina tiesiogiai pavaldžių struktÅ«rinių padalinių užduočių vykdymÄ ; vadovauja gamybos modernizavimui; organizuoja naujų gamybos technologijų įdiegimÄ bei parinkimÄ ir kt.

V. M. nuo 2001-09-03 eitoms LRT Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko funkcijoms pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 13 str. 1, 2 d., 26 str., 47 str. 1 d. 4 p. priskirta pirmininkauti Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiams perkant prekes ar paslaugas, nagrinėti ir vertinti pasiūlymus, dalyvauti priimant sprendimus dėl laimėtojo, pasirašyti derybų protokolus ir kt. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 3 d. V. M. turėjo įgaliojimus balsuoti priimant LRT Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, o balsams pasiskirsčius po lygiai, jo balsas buvo lemiamas.

Tokie V. M. įgaliojimai gali būti įvardijami kaip veikla, kuria užtikrinamas subjekto, kuris atitinka aptartuosius Įstatymo 2 str. 1 d. darbdavio požymius, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad šis galėtų vykdyti savo funkcijas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymas skirtas pasiekti valstybei ypač svarbių tikslų, susijusių su užtikrinimu, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, sprendimai būtų priimami nešališkai, užkertamas kelias korupcijai, todėl jo taikymo sritis neturi būti nepagrįstai susiaurinama.

Vadovaujantis pareiškėjo pateikta argumentacija (pripažinus, kad viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, dirbantys ir turintys išvardytus įgaliojimus asmenys nelaikytini asmenimis, dirbančiais valstybės tarnyboje pagal Įstatymo 2 str. 1 d.), šio įstatymo taikymo sritis būtų ypač susiaurinta. Asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, įtraukti į Įstatymo 2 str. 1 d. (prilyginant juos asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje) 2001-08-02 įstatymo projektu Nr. IX-488.

Å io įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad juo siekiama užkirsti keliÄ viešųjų ir privačių interesų konfliktui, asmeniniam suinteresuotumui, korupcijai atsirasti ir plisti. Bylos kontekste yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2240/2012 ir 2013-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-72/2013, kuriose teismas atmetė pareiÅ¡kėjų argumentus dėl aukÅ¡tųjų mokyklų autonomijos ir pripažino, kad viešųjų įstaigų statusÄ turinčių universitetų prorektoriai yra Ä®statymo subjektai ir jiems taikomos visos Ä®statymo nuostatos. 2013-01-29 nutartimi iÅ¡spręstoje byloje Ä®statymo reikalavimai buvo pritaikyti Klaipėdos universiteto tarybos nariui.

Pagal tuo metu galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo 6 str., Klaipėdos universitetas prilygintas viešajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip viešoji įstaiga, o valstybinės aukštosios mokyklos taryba – vienas iš jo valdymo organų. Šioje nutartyje LVAT nusprendė, kad Klaipėdos universiteto tarybos nario dalyvavimas balsavime, kuriame buvo sprendžiamas jo išrinkimo rektoriumi klausimas, prieštaravo Įstatymo 3 str. 2 p. ir 11 str. 1, 2 d. ir taip jis buvo prilygintas 2 str. 1 d. nurodytiems asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje.

Toks Å¡ių Ä®statymo nuostatų taikymas leidžia pagrįstai teigti, kad V. M. eitoms LRT pareigoms Å¡is įstatymas taip pat taikytinas ir atitinkamai jas eidamas V. M. prilygintinas dirbančiam asmeniui valstybės tarnyboje Ä®statymo prasme. Pažymėtina, kad dėl bylų skirtingumo LVAT 2013-01-29 nutartimi negalima vadovautis pagrindžiant galutinę iÅ¡vadÄ â€“ ar skundžiamas Komisijos sprendimas naikintinas. Tačiau ja yra vadovaujamasi siekiant užtikrinti teismų praktikoje vienodÄ Ä¯statymuose vartojamų sÄ vokų traktavimÄ .

Nagrinėjamoje byloje pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ ir precedentinėje byloje egzistuojantys skirtumai nėra tokio pobÅ«džio, kad pateisintų skirtingÄ Ä®statymo 2 str. 1 d. pateiktos sÄ vokos traktavimÄ . Dėl to, vadovaujantis skirtingu Ä®statymo aiÅ¡kinimu, bÅ«tų nusižengta Administracinių bylų teisenos 13 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime, 2007-10-24 nutarime įtvirtintiems teismų doktrinos tęstinumo ir teismų praktikos vienodumo reikalavimams.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Komisija pagrįstai nusprendė taikyti Ä®statymo 18 str.

Dėl skundžiamo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams PareiÅ¡kėjas V. M. taip pat teigia, kad Komisijos sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes yra grindžiamas prielaidomis, Komisija, atlikdama tyrimÄ , niekada netyrė nustatytam pažeidimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant dėl Ä®statymo 18 straipsnio apribojimų, yra svarbu nustatyti formalius (de jure) asmens įgaliojimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad sprendžiant, ar asmuo, dirbdamas valstybės tarnyboje, kontroliavo ir prižiūrėjo įmonę, kurioje nepraėjus vieniems metams įsidarbino, analizuotinos bendrosios ir specialiosios tarnautojo pareigos ir jo įgaliojimų apimtis. Aplinkybė, ar tarnautojas faktiškai realizavo konkrečius kontrolės veiksmus, Įstatymo 18 straipsnio prasme nėra reikšminga, nes Įstatymo tikslai yra prevenciniai (LVAT 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2780/2012; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2012).

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tam, kad bÅ«tų konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio pažeidimas, bÅ«tina įrodyti vienÄ iÅ¡ dviejų minėtoje normoje įtvirtintų alternatyvių aplinkybių, t. y. jog asmuo, dirbantis įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju ar esantis įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat einantis kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, prieÅ¡ tai bÅ«damas valstybės tarnautoju, per paskutinius darbo metus ėjo tokias pareigas, kurios arba tiesiogiai buvo susijusios su įmonių, į kurias asmuo perėjo dirbti, veiklos priežiÅ«ra ar kontrole (1), arba jis (valstybės tarnautojas) dalyvavo svarstant ir priimant palankius Å¡ioms įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu bÅ«du teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramÄ (2) (LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2012).

Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo Komisija buvo surinkusi medžiagÄ , kuri patvirtina skundžiamame sprendime pateiktus teiginius. Su atsakovės 2013-07-05 atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ buvo pateikta gausi (367 lapai) medžiaga, susijusi su nagrinėjama byla – kompetentingų institucijų paaiÅ¡kinimai, viešųjų pirkimų, kuriuose (kaip Viešųjų pirkimų komisijos narys, pirmininkas) dalyvavo V. M., dokumentai ir kt. Didžioji jos dalis buvo iÅ¡duota iki skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo.

Komisijos sprendime yra aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodytos ja remiantis nustatytos aplinkybės, pateiktos susijusių įvykių datos, jas įrodantys dokumentų numeriai ir kt. Nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad Komisijos nurodytos aplinkybės neegzistavo, todėl konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Skundžiamame sprendime taip pat yra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis jis yra grindžiamas. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas remiantis jo pateikiamais teiginiais, kad Komisija neanalizavo dėl kokių motyvų darbdavys (UAB „Televizijos ir ryÅ¡io sistemos“) jį priėmė į darbÄ ir kiek pareiÅ¡kėjo pareigos turėjo įtakos LRT vykdomų viešųjų pirkimų rezultatams.

Dėl Å¡ių priežasčių teiginys, kad skundžiamas Komisijos sprendimas grindžiamas prielaidomis, tuo pažeidžiant VAÄ® 8 str. 1 d. reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl teisinio reglamentavimo aiÅ¡kumo Kitas pareiÅ¡kėjo V. M. nurodytas pagrindas yra susijęs su taikomo teisinio reglamentavimo aiÅ¡kumu ir galimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 15 str. 1 dalies nuostatomis, toje dalyje, kurioje teisės pasirinkti darbÄ ribojimas nėra reglamentuotas aiÅ¡kiomis ir nedviprasmiÅ¡komis įstatymo nuostatomis.

Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 52 str. yra nurodytos chartijos aiÅ¡kinimo ir taikymo bendrosios nuostatose, kuriose paminėta, kad „Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje“. Dėl to aptariamas klausimas nagrinėtinas atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatų prasmę atskleidžiančio Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijÄ .

EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ pabrėžęs, kad negalima teigti, jog teisinis reguliavimas yra neaiÅ¡kus remiantis vien tuo, kad tam tikros nuostatos prasmė nėra aiÅ¡kiai atskleista įstatyme, tačiau ji yra atskleista teismų praktikoje; teisinis reguliavimas gali atitikti aiÅ¡kumo reikalavimÄ ir tada, kai jam suprasti yra reikalinga teisinė pagalba; kokia aiÅ¡ki teisinė nuostata bebÅ«tų, bet kurioje teisės sistemoje (taip pat turint omenyje ir baudžiamÄ jÄ teisę) egzistuoja neiÅ¡vengiamas teismų interpretavimo elementas, poreikis aiÅ¡kinti abejotinus aspektus ir pritaikyti juos besikeičiančioms sÄ lygoms yra neiÅ¡vengiamas ir dėl to daugelis įstatymų pasižymi neaiÅ¡kumas, kurių interpretavimas ir taikymas atliekamas praktikoje (EŽTT 2013-04-11 Vyerentsov prieÅ¡ UkrainÄ , nr. 20372/11; 2012-03-06 Huhtamäki prieÅ¡ SuomijÄ , nr. 54468/09; 2009-09-17 Scoppola prieÅ¡ ItalijÄ , nr. 10249/03 bylų sprendimai).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, kuriais grindžiamas Įstatymo 18 str. taikytinumas, konstatuotina, jog remiantis teisiniu reguliavimu galima pagrįstai teigti, kad jis turi būti taikomas – Komisijos sprendime nurodytu atveju. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiami sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :V.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai              ArÅ«nas Kaminskas                                        Mefodija Povilaitienė Nijolė SuÅ¡inskienė